- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-07-30
- Bylos Nr.
- 1-1426-992/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36176-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- S. S.
- Nukentėjusysis
- J. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.3.1Bauda (BK 47 str. 4 d.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. S. (S. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. S. buvo kaltinamas tuo, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui: S. S. 2019 m. rugpjūčio 23 d., apie 16.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,59 promilės girtumo laipsnis), buitinio konflikto su sugyventine J. B. metu, ranka sudavė vieną kartą jai per veidą, šiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai J. B. fizinį skausmą.
S. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2019 m, rugpjūčio 23 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2.59 promilės girtumo laipsnis), buitinio konflikto metu elgėsi labai agresyviai, žodžiais sudarė pavojingą tyčinį poveikį savo sugyventinės J. B. psichikai, tai yra, žodžiais grasino, kad sudegins jos vasarnamį, verčiant ją bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs, neigiami padariniai, todėl nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
S. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis. S. S. 2019 m. gruodžio 26 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „S. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,06 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. S. parodė, kad būdamas neblaivus grįžo į namelį, kur įvyko konfliktas. Žmona kalbėjo telefonu, kvietė policijos pareigūnus. Jis, norėdamas su žmona pasikalbėti, bandė atimti telefoną. Tuo metu turbūt pirštu užkabino J. skruostą. Jokių smūgių jis nesudavė. Telefoną pirko J., ji juo naudojosi, bet jis telefoną sugadino. Grįžęs iš policijos J. atsiprašė, abu apie šią situaciją kalbėjosi. J. nupirko naują telefoną, abu susitaikė. Jam nėra žinoma, kiek kartų buvo kviesti policijos pareigūnai. Iki to laiko, kol jį sulaikė policijos pareigūnai, su šunimi vaikščiojo miške.
S. S. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje nepripažino. Paaiškino, kad įvykio metu jis buvo neblaivus, todėl galbūt galėjo pasakyti ką nors panašaus, bet tas namas jam yra labai brangus, nes pats jį statė, įdėjo daug darbo, todėl niekada negalėtų namo padegti. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J. B. parodė, kad grįžusi į vasarnamį pradėjo tvarkytis. Iš darbo grįžo neblaivus S. S.. Prasidėjo konfliktai dėl vaikų ir dėl S. S. alkoholio vartojimo. S. S. priekaištavo, kad jis nuolat geria, nedirba ir neuždirba pinigų. Nutarė kviesti policijos pareigūnus, kad šie padėtų S. S. išvaryti iš vasarnamio, kadangi viena to padaryti negalėjo. Išėjusi į lauką iškvietė policijos pareigūnus. Prie jų namų nėra adreso, todėl policijos ekipažo laukė už vartų. Po 20 min. atvažiavę pareigūnai namuose S. nerado. Pareigūnai išvažiavo. Ji tvarkėsi vasarnamį ir po kiek laiko su šunimi grįžo neblaivus S. Antrą kartą paskambino policijos pareigūnams, nes žinojo, kad jie yra netoliese. Nespėjo visko pasakyti, S. griebė iš jos telefoną ir ant kairio skruosto padarė raudoną žymę/įdrėskimą, ranka S. jai nesudavė, skausmo ji nepajuto, įdrėskimą ant skruosto pirmieji pastebėjo ir jai parodė pareigūnai, liepė jai išsiimti abdukciją. S. išsivežė policijos pareigūnai. Po kelių dienų S. išvyko gyventi pas tėvus. Prieš Kalėdas jie susitaikė. S. jos atsiprašė, nupirko naują telefoną. Šiuo metu gyvena kartu, planuoja susituokti.
Dėl grasinimo padegti J. B. paaiškino, kad tai buvo girto žmogaus žodžiai, jokių veiksmų, dėl kurių ji būtų galėjusi galvoti, kad S. S. namą tikrai padegs, nebuvo, tik jo žodžiai. Tokius žodžius S. išsakė gal antrą kartą. Nemano, kad S. galėtų taip pasielgti, kadangi labai daug darbo įdėjo į tą namą. Į teismo klausimą, dėl kokių priežasčių nukentėjusioji kvietė policiją ir kokios pareigūnų pagalbos jai reikėjo, J. B. atsakė, jog S. S. prieš ją nesmurtavo, jie barėsi dėl jo alkoholio vartojimo ir kvietė pareigūnus tam, kad jie padėtų S. S. išvaryti iš namų. Nukentėjusioji atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d., 16.21 val., pranešėja J. B. pakartotinai [pareigūnai kviesti 15.25 val.] kviečia policijos pareigūnus dėl konflikto su sugyventiniu. Fone girdimi vyro keiksmai. Ryšys su pranešėja nutrūko (11-13 b. l.).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas J. B. pareiškimas, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d., apie 16.17 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame vasarnamyje, sugyventinis S. S. prieš ją naudojo fizinį ir psichologinį smurtą (1-4 b. l.).
Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos
Motyvuojamoji dalis
BK 140 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas prieš savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, sukėlė jam fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam jį susargdino.
BK 140 straipsnio tikslas – apsaugoti žmogų nuo fizinio skausmo sukėlimo. Fizinis smurtas – pavojingas, neteisėtas, tyčinis poveikis kito žmogaus organizmui, atliekamas prieš asmens valią arba be jo sutikimo ir galintis pasireikšti žmogaus audinių ar organų anatominio vientisumo arba funkcijų pažeidimais, skausmo sukėlimu, judėjimo laisvės apribojimu. Fizinio smurto padariniai gali būti įvairūs: gyvybės atėmimas, sveikatos sutrikdymas, skausmo ar kitokių fizinių kančių sukėlimas, laisvės atėmimas ar bejėgiškumo būklės sukėlimas. Fizinis smurtas ne visada sukelia fizinį skausmą, o ir ne kiekvienas sukeltas fizinis skausmas yra pavojingas, neteisėtas ir žalingas. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajuto skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys Nr. 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018).
S. S. kaltinamas tuo, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. būdamas neblaivus namuose, buitinio konflikto metu smurtavo prieš J. B. ranka suduodamas pastarajai per veidą. Pirminės apklausos metu kaltinamasis apskritai neigė sudavęs smūgį J. B. per veidą. Vėlesnės apklauso metu ir bylą nagrinėjant teisme S. S. neatmetė galimybės, jog konflikto metu galėjo ranka kliudyti nukentėjusiosios skruostą. Kaltinamasis paaiškino, kad J. B. telefonu kviečiant policijos pareigūnus, esant ūmioms emocijoms, bandydamas atimti telefoną galėjo netyčia sužeisti jai skruostą. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes, jog nukentėjusiajai ant skruosto padarytas sužalojimas atsirado bandant paimti iš jos telefoną, patvirtino ir pati J. B.. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme, nurodė, kad konflikto metu S. S. ranka jai užgavo veidą. Detaliau aiškindama įvykio aplinkybes teigė, kad S. S. skruostą jai užgavo griebdamas iš jos telefoną tuo metu, kai ji kvietė pareigūnus. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, taip pat užfiksuota, jog S. S. griebdamas telefoną sudavė jai per skruostą. Vertinant nukentėjusiosios parodymus, seka, kad sužalojimas ant veido atsirado atimant telefoną, šiuo atveju negalima konstatuoti, jog S. S. veiksmai buvo nukreipti sukelti fizinį skausmą ar kitaip sužaloti J. B.. Tai, jog dėl kaltinamojo veiksmų J. B. patyrė fizinį skausmą, užfiksuota tik pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, daugiau jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nukentėjusiosios duoti paaiškinimai užfiksuoti iš karto po kilusio šeimyninio konflikto, kai J. B. buvo supykusi ant savo sugyventinio dėl jo elgesio ir siekė jį išvaryti iš namų, neatmetama galimybė, jog nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės dėl fizinio skausmo sukėlimo galėjo būti pagrįstos jos emocijomis. Praėjus konfliktinei situacijai, nurimusi nukentėjusioji patyrusi fizinį skausmą, nurodė, kad sužalojimo ji pati net nepastebėjo, apie ant skruosto esantį paraudimą jai pasakė policijos pareigūnai, kurie patarė kreiptis į specialistus. Nukentėjusioji į medikus nesikreipė, byloje nėra įvertintas sužalojimo mastas. Kompleksiškai vertinant konflikto kilimo priežastis, buvusį fizinį kontaktą bei tolimesniame tyrime ir bylą nagrinėjant teisme duotus nukentėjusiosios paaiškinimus, konstatuotina, jog S. S. neturėjo tikslo sukelti J. B. fizinio skausmo ar ją sužaloti. Teismo vertinimu, S. S. veiksmai (galimas bandymas atimti telefoną) nėra priimtini bei adekvatus ginčo sprendimo būdas, atitinkantis tinkamo elgesio taisykles, tačiau vien tai, kad kaltinamasis konflikto metu elgėsi spontaniškai ir galbūt netinkamai, negali būti vertinama kaip nusikalstama veika. Nenustačius S. S. veiksmuose būtinojo nusikaltimo sudėties požymio – subjektyviosios pusės (tyčios sukelti fizinį skausmą ar nežymiai sutrikdyti sveikatą) - S. S. išteisintinas.
Dėl BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos
BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, t. y. baudžiamoji atsakomybė pagal šią dalį kyla, jei nustatoma, kad žmogus buvo terorizuojamas arba sistemingai bauginamas. Šioje BK 145 straipsnio dalyje įtvirtintos kelios nusikaltimo sudėtys: 1) žmogaus terorizavimas grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba 2) sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą. Šios veikos pripažįstamos alternatyviomis, todėl bet kurios iš jų padarymas leidžia teigti apie baigtą žmogaus terorizavimo ar sistemingo bauginimo nusikalstamą veiką (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261/2012, 2K-94/2013, 2K-116/2014, 2K-553-942/2015).
Grasinimas kaip teisinė sąvoka – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-238-699/2016). Grasinimas gali būti išreikštas žodžiu, raštu, tam tikru bauginančiu elgesiu, gali būti išsakytas nukentėjusiajam tiesiogiai ar per kitus asmenis ar viešus pasisakymus. Siekiant išvengti vertinimo klaidų ir užtikrinant, kad tam tikri asmens neteisingai suprasti žodžiai ar poelgiai nebūtų be pagrindo pripažinti nusikalstama veika, baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamąją atsakomybę gali užtraukti tik realūs (ne tariami) grasinimai. Taigi pripažįstant nusikalstamą grasinimo pobūdį, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010,2K-553-942/2015).
Žemesnės instancijos teismas
S. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis būdamas neblaivus (nustatytas 2.59 promilės girtumo laipsnis), buitinio konflikto metu elgėsi labai agresyviai, žodžiais sudarė pavojingą tyčinį poveikį savo sugyventinės J. B. psichikai, tai yra, žodžiais grasino, kad sudegins jos vasarnamį, verčiant ją bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs, neigiami padariniai, todėl nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
S. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme nuosekliai neigė grasinęs padegti J. B. sodo namelį. Kaltinamasis neatmetė galimybės, jog žodinio konflikto su J. metu galėjo išsakyti tokius žodžius, tačiau jokių ketinimų taip pasielgti jis neturėjo, kadangi į sodo namelį yra įdėjęs daug darbo ir jis jam yra labai brangus. Teismo posėdyje J. B. parodė, kad vasarnamyje ji susikivirčijo su S. S. ir šis konflikto metu pasakė, kad bet kada gali padegti sodo namelį. Nukentėjusios teigimu, tokius žodžius S. S. išsakė tik dėl savo būsenos - neblaivumo. Nemano, kad S. S. galėtų taip pasielgti, kadangi savo darbu labai daug prisidėjo prie vasarnamio tvarkymo ir jam šis namas yra labai brangus. Analizuojant kaltinamojo, nukentėjusiosios duotus paaiškinimus bei byloje esančią medžiagą, teigtina, kad nėra surinkta jokių duomenų, jog S. S. pasakęs, kad sudegins sodo namelį, būtų ėmęsis kokių nors aktyvių veiksmų, kas sudarytų pagrindą manyti, jog savo ketinimus jis žada rimtai įvykdyti. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti J. B. iš karto po įvykio (2019 m. rugpjūčio 23 d., apie 17.22 val.) duoti paaiškinimai, kad neblaivus S. S., išgirdęs, jog ji ketina kviesti policiją, pasakė, jog jeigu ji kvies policiją, jis sudegins namą. Apibūdindama tolesnius S. S. veiksmus, J. B. nurodė, kad S. S. pasiraitojęs rankoves ketino pakovoti su pareigūnais ir lengvai nepasiduoti. Nenustatyta, jog kaltinamasis būtų ėmęsis veiksmų, duodančių pagrindą manyti, jog jis ketina realiai įvykdyti išsakytą grasinimą ir sudeginti J. B. priklausantį sodo namelį.
Šiuo atveju iš įvykio aplinkybių matyti, kad žodžiai apie namo sudeginimą buvo išsakyti spontaniškai, po nukentėjusios išsakytų ketinimų kviesti pareigūnus. Nors J. B. teismo posėdyje ir teigė, kad S. S. ir anksčiau yra kartą pasakęs panašius žodžius, tačiau iš pačios nukentėjusiosios paaiškinimų matyti, kad ji rimtai nevertina tokių kaltinamojo teiginių, netiki, kad S. S. galėtų taip pasielgti. Tai, jog kaltinamojo S. S. elgesys nebuvo bauginantis, patvirtina ir pačios nukentėjusios veiksmai, tai yra, po kaltinamojo teiginių apie namelio sudeginimą, nukentėjusioji liko namie ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų, todėl negalima konstatuoti, kad nukentėjusioji buvo apimta panikos, išgąsčio dėl kilsiančių neigiamų pasekmių. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog kaltinime nurodyti įvykiai vertintini kaip spontaniški, išprovokuoti tarpusavio konflikto, o ne kaip realus grasinimas. Nenustačius nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, objektyviosios pusės požymių, S. S. išteisintinas.
Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. S. nurodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta. Paaiškino, kad J. B. atvežė į parduotuvę, ten jis nusipirko du butelius šampano. J. B. nuėjo į netoliese esantį butą pasiimti drabužių ir turėjo grįžti į automobilį. Jis norėjo privaryti mašiną arčiau namų, pagalvojo, kad taip bus greičiau, todėl atsisėdęs už vairo pavažiavo kokius 200 metrų, kai jį sustabdė policijos pareigūnai. Po šio įvykio visiškai nebevartoja alkoholio, labai daug dirba, kadangi turi įvairių finansinių įsipareigojimų. Įvykio metu vairavo automobilį, priklausantį lizingo bendrovei. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Teisiamajame posėdyje J. B. parodė, kad vasarnamyje šventė Kalėdas, antrą Kalėdų dieną jokio alkoholio nevartojo, tačiau S. rado, kur išgerti. Paprašė, kad ji nuvežtų jį [S. S.] į parduotuvę nusipirkti mineralinio. Nuvežė į šalia esančią parduotuvę, ten jis apsipirko, S. kasoje paprašė šampano, bet šampano ji jam nepirko, liepė pasiimti prekes ir eiti į mašiną. M. S. reikalavo pinigų alkoholiui. Ji tuo metu sėdėjo už automobilio vairo. Padėjusi automobilio raktelius priekyje pasakė, kad eina į butą pasiimti drabužių. Grįžusi automobilio neberado. Telefonu su S. susisiekti nepavyko. Jeigu būtų nepalikusi raktų, tai nebūtų taip nutikę, todėl labai gailisi, kad raktelius paliko mašinoje, kad nepagalvojo, jog S. gali važiuoti. Po šio įvykio S. alkoholio nevartoja, šiuo metu abu kartu vėl gyvena, S. dirba. Nukentėjusioji atsakė į teismo ir proceso dalyvių klausimus.
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad sustabdytas automobilis Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pirmu pūtimu vairuotojui nustatytas 2,04 prom. girtumas; antru pūtimu – 2,53 prom. girtumas (b. l. 71).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio vyriausiojo patrulio D. B. 2019 m. gruodžio 26 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 26 d., apie 16.30 val., patruliuojant jo kolega M. R., išlipęs iš tarnybinio automobilio, gerai apšviestoje vietoje, su šviesą atspindinčiu skrituliu stabdė automobilį Subaru valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas nesustojo ir važiavo toliau. Įjungus švyturėlius bei garso signalą pradėjo persekioti automobilį, vairuotojas nekreipė dėmesio ir važiavo toliau. Kaštonų gatvėje automobilis sustojo. Automobilį vairavo S. S., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Alkotesteriu D. A. 6810 Nr. ARFM – 0451 16.39 val., asmeniui nustatytas 2,06 prom. girtumas; 17.02 val., nustatytas 2,33 prom. girtumas (72 b. l.). 2019 m. gruodžio 26 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti S. S. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (105 b. l.).
Alkoholio kiekio matuoklio D. A. 6810 Nr. ARFM-0451 rodmenys patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 26 d., (neįžiūrimas laikas), S. S. nustatytas 2,06 prom. girtumas; 17.02 val., nustatytas 2,38 prom. girtumas (101, 102 b. l.).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad S. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinamajam S. S. pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo paties prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir teisme apklaustos J. B. paaiškinimai, apie tai, kad įvykio dieną S. S. vartojo alkoholį, o jai palikus automobilį su užvedimo rakteliais, S. S. sėdo už vairo ir būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę. S. S. kaltę taip pat patvirtina ir policijos pareigūno D. B. tarnybinio pranešimo duomenys bei alkotesterio rodmenų kvitų duomenys, kurie patvirtina, kad du kartus patikrinus S. S. girtumą, abu kartus buvo nustatytas 1,5 promilės girtumą ženkliai viršijantis girtumas. Visi byloje ištirti ir aptarti duomenys neginčijamai patvirtina, kad S. S. 2019 m. gruodžio 26 d., apie 16.30 val., Vilniaus r., Pagirių kaime, Kaštonų g., ties pastatu Nr. 4, vairavo automobilį „S. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,06 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kelių eismo taisyklių reikalavimai, draudžiantys neblaiviems asmenims vairuoti transporto priemones, neabejotinai turėjo būti žinomi vairuotojo pažymėjimą turinčiam S. S.. Asmuo sėsdamas už automobilio vairo suvokė, kad yra neblaivus ir tokios būsenos vairavo automobilį, darytina išvada, kad jo veiksmai buvo tyčiniai. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes S. S. baudžiamasis įstatymas –BK 281¹ straipsnio 1 dalis - pritaikytas tinkamai, veika kvalifikuota teisingai.
Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas įvertina tai, kad S. S. padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, už kurios padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, suvokiant pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatant, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, ir jų norint.
Bylą nagrinėjant teisme nustatyta asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi ir padėjo išaiškinti šią veiką. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamąjį S. S. charakterizuojančius duomenis – S. S. yra darbingas ir dirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta S. S. paskiriant BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, įvertinus bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, S. S. skirtina 50 MGL (Eur) dydžio bauda. Tokios rūšies ir dydžio bausmės paskyrimas atitinka teisingumo principą, yra proporcingas nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžiui bei laipsniui.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką S. S. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki penkerių metų. Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Vertinant tai, kad S. S. savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, nurodė iš šio įvykio pasimokęs ir visiškai atsisakęs alkoholio, neteistas, jam nustatytinas baudžiamosios poveikio priemonės termino vidurkis, termino pradžia skaičiuotina nuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus nutarimų, kuriais kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas, priėmimo dienos, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 27 d.
BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms.
Pagal BK 72 straipsnio nuostatas, transporto priemonė, kurią vairavo S. S. atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Iš VĮ Regitra byloje pateiktų duomenų matyti, kad transporto priemonės savininkas yra ne kaltinamasis, o trečiasis asmuo UAB „S.“. Kaip teisme nurodė pats kaltinamasis, automobilį jis pirko išsimokėtinai, visų įmokų pagal lizingo sutartį jis nėra sumokėjęs. Byloje nėra duomenų, paneigiančių šiuos kaltinamojo teiginius ir patvirtinančius, jog šiuo metu yra sumokėta visa lizingo sutartyje numatyta suma ar sutartis būtų nutraukta. Konstatuotina, jog automobilis nei nusikalstamos veikos padarymo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nuosavybės teise nepriklausė (nepriklauso) S. S.. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, tik kaltininkui priklausantis turtas konfiskuojamas visais atvejais. Tuo tarpu trečiajam asmeniui priklausantis turtas gali būti konfiskuojamas tik nustačius esant BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas.
Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog UAB „S.“ žinojo ar turėjo žinoti, kad lizinguojamas automobilis Subaru B9 Tribeca, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bus naudojamas Baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Kreiptinas dėmesys, jog turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu, be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Nagrinėjamoje byloje spręstina, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo S. S. turi būti išieškota automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkanti pinigų suma. Teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma turėtų būti mažinama. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, transporto priemonės, kurią vairavo S. S., vidutinė rinkos vertė Lietuvoje – 4500 Eur su PVM. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis vieningą teismų praktiką, yra nustatęs taisyklę, kad konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje, automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje) (pavyzdžiui, 2020 m. birželio 19 d. LAT nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos (2020 m. birželio 19 d. nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020) ir atsižvelgdamas į tai, kad vidutinės rinkos vertės dalį sudaranti pridėtinės vertės mokesčio suma, pagal pridėtinės vertės mokesčio esmę, yra fiziniam asmeniui privalomai taikoma suma, kurios atskaita naudotis gali tik tam tikrus Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme numatytus kriterijus atitinkantys šio mokesčio mokėtojai juridiniai asmenys, teismas sprendžia, jog nustatant iš kaltinamojo išieškotiną vidutinę rinkos vertę turi būti taikoma automobilio Subaru B9 Tribeca vertė su įskaičiuota pridėtinės vertės mokesčio dalimi, šiuo konkrečiu atveju – 4500 Eur.
Dėl kardomųjų priemonių įskaitymo į bausmę ir jų tolesnio taikymo
Ikiteisminio tyrimo metu S. S. skirtos kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, specialiosios teises sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos.
S. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d., 17.10 val., iki 2019 m. rugpjūčio 25 d., 10.43 val., ir nuo 2019 m. gruodžio 26 d., 16.30 val., iki 2019 m. gruodžio 27 d., 11.05 val. Laikinojo sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką.
Dėl civilinių ieškinių, proceso išlaidų, kitų klausimų
Civilinio ieškinio byloje nėra.
Proceso išlaidų nėra.
Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – S. S. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
S. S. (S. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) išteisinti jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
S. S. (S. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) išteisinti jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje.
S. S. (S. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 MGL dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką (tris paras), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad S. S. neatlikta baudos bausmės dalis sudaro 44 MGL, kas atitinka 2200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti S. S. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 27 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš S. S. konfiskuotinos transporto priemonės – Subaru B9 Tribeca, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą - 4500 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Baudžiamojoje byloje esantį dokumentą - S. S. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank F. P. Lietuvos skyrius); Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų priėmimo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas).
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.