Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į į ieškovės ieškinį nurodė, kad ieškovės V. L. ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2004-07-29) įtvirtinta, jog asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui, o minėto straipsnio 12 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2004-07-29) nurodyta, kad asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka. Administracinių teismų praktikoje šiuo klausimu yra konstatuota, kad sąvoka „naudojama“ turi būti aiškinama kaip reiškianti tik faktinį žemės naudojimą, t. y., kai pats fizinis asmuo tiesiogiai pritaiko naudingąsias žemės savybes; į šios sąvokos apimtį nepatenka naudos gavimas kitais būdais – nuomojant ir pan. (Teismų praktikos bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, Administracinių teismų praktika Nr. 8, 2005 m., 492 psl.). Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad asmeninio ūkio žemės statusas yra siejamas su dviejų sąlygų buvimu: ji turi būti suteikta asmeniui pagal teisės aktų reikalavimus; ji turi būti naudojama pačių fizinių asmenų, kuriems ši žemė buvo suteikta arba šių asmenų šeimos narių ar kitų asmenų, įgijusių teisę šią žemę naudoti mirus fiziniam asmeniui, kuriam ši žemė buvo suteikta. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, asmuo praranda teisę naudoti asmeninio ūkio žemę. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 2.7 papunktyje numatyta, kad žemėtvarkos skyrius kartu su žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiančiais asmenimis, nurodytais Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje, kasmet iki gegužės 31 d. nustato, kuriems fiziniams asmenims asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat kurie fiziniai asmenys patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams (žemės netvarko taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, arba jos patys nenaudoja), ir sudaro Fizinių asmenų, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus arba kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams, sąrašą (toliau – Sąrašas). Teritorijose, kuriose žemė pagal įstatymus buvo suteikta asmeninio ūkio poreikiams, žemės sklypai, suprojektuoti pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą, gali būti perleidžiami privačion nuosavybėn ar nuomojami tik asmeninio ūkio poreikiams žemę naudojantiems piliečiams. Išanalizavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriuje turimus dokumentus, nustatyta, kad P. apylinkės tarybos 1993 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 1 Ieškovės sutuoktiniui K. L., mirusiam (duomenys neskelbtini), ginčo Žemės sklypai buvo suteikti asmeniniam ūkiui. 2005-11-14 Ieškovei buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (notarinio registro Nr. 10543), pagal kurį Ieškovė paveldėjo teisę į 3,08 ha ploto asmeninio ūkio žemę, esančią P. k., P. sen., Pakruojo r. Ieškovei jos prašymu 2009-11-10 valstybinės žemės sklypų nuomos sutartimis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nuomos sutartys) Žemės sklypai buvo išnuomoti 25 metų laikotarpiui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Ieškovė, po to, kai 2005-11-14 jai buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, pagal kurį paveldėjo teisę į asmeninio ūkio žemę, nesikreipė į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyrių su prašymu dėl ginčo Žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas) 2.4 papunkčio bei Nutarimu patvirtintų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių (toliau - Nuomos taisyklės) 2.1 papunkčio ir 4 punkto nuostatomis, 2009-11-10 su Ieškove Atsakovas sudarė Nuomos sutartis, nes Ieškovė nepareiškė noro pirkti žemę. Atkreiptinas dėmesys, kad prašymą pirkti ginčo Žemės sklypus Ieškovė pateikė tik 2013-09-17. Prieš priimdamas sprendimą sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį ginčo Žemės sklypams, Atsakovas patikrino tikrąją situaciją dėl ginčo Žemės sklypų naudojimo. Pažymėtina, kad Atsakovas, patikrinęs duomenis apie pateiktas paraiškas tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų plotus gauti (apie deklaruojamus laukus) nustatė, kad ginčo Žemės sklypus naudoja kiti asmenys. Tuo pagrindu paprašė Ieškovės pateikti informaciją apie sudarytas sutartis, kurių pagrindu kiti asmenys naudojasi ginčo Žemės sklypais. Ieškovei taip pat raštu buvo pranešta, kad nepateikus prašomos informacijos, bus laikoma, kad Ieškovė nenaudoja ginčo Žemės sklypų asmeninio ūkio poreikiams, todėl bus nutrauktos ginčo Žemės sklypų nuomos sutartys bei atsisakyta juos parduoti pirmumo teise be aukciono. Ieškovė Atsakovo prašomos informacijos apie ginčo Žemės sklypų naudojimą nepateikė. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos P. seniūnija 2014-05-16 raštu Nr. S-120(1.6) Atsakovui pranešė, kad Žemės sklypus dirba ir deklaruoja M. B. ir Z. B. pagal 2013-11-06 su Ieškove sudarytas jungtinės veiklos partnerystės sutartis. Tuo pagrindu konstatuota, kad M. B. ir Z. B. Žemės sklypus naudojo ir deklaravo dar iki 2013-11-06 jungtinės veiklos partnerystės sutarčių sudarymo. Atsižvelgdamas į tai, kad Ieškovė leidžia naudotis ginčo Žemės sklypais M. B. ir Z. B., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus vedėjas 2014 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 29VĮ-(14.29.2.)-757 „Dėl fizinių asmenų, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Pakruojo rajono savivaldybėje, sąrašo patvirtinimo“ 119 eilės numeriu patvirtino, kad Ieškovė nenaudoja ginčo Žemės sklypų asmeninio ūkio poreikiams. Konstatuotina, kad Ieškovės ginčo Žemės sklypų nenaudojimą asmeninio ūkio poreikiams įrodo tai, kad pirmiau minėtos 2013-11-06 jungtinės veiklos partnerystės sutartys sudarytos tik po to, kai Atsakovas Ieškovei 2013-10-30 raštu Nr. 29SD-(14.29.31.)-1254 pranešė apie tai, kad 2011–2013 metais ginčo Žemės sklypus naudojo kiti asmenys, ir paprašė pateikti informaciją apie sudarytas sutartis su ginčo Žemės sklypų naudotojais. Be to, Žemės sklypų nenaudojimą asmeninio ūkio poreikiams patvirtina ir Pareiškime nurodytos aplinkybės apie Ieškovės sveikatos problemas (neįgalumą, dalinį regėjimo netekimą ir kt.), dėl kurių ji neturi galimybės naudotis ginčo Žemės sklypais asmeninio ūkio poreikiams. Vadovaudamasis Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 ir 12 dalimis bei tinkamai įvertinęs faktines aplinkybes, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus vedėjas 2014 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 29VĮ-(14.29.2.)-870 „Dėl atsisakymo parduoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus“ nutarė neparduoti Ieškovei ginčo Žemės sklypų. Atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Atsakovo sprendimas neparduoti Ieškovei ginčo Žemės sklypų grindžiamas tuo, kad pagal Atsakovo turimus objektyvius duomenis, Ieškovė, kaip asmeninio ūkio žemės naudotojas – faktinis žemės nuomininkas nenaudojo ir nenaudoja valstybinės žemės pagal paskirtį, t. y. nenaudojo ir nenaudoja asmeniniam ūkiui, o šia žeme naudojasi kiti asmenys. Vadovaujantis išdėstytais argumentais, galima teigti, kad Atsakovas neviršijo jam teisės aktais nustatytos kompetencijos, t. y., neveikė ultra vires, priimdamas ginčijamą Įsakymą. Ginčijamas Įsakymas yra teisėtas bei pagrįstas, nepažeidžiantis teisės aktų teisinės galios subordinacijos, todėl neturėtų būti naikintinas.

Toliau atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, yra nurodęs, jog šio straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta: 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojas privalo raštu pranešti žemės ūkio paskirties žemės nuomininkams ne vėliau kaip prieš tris mėnesius, o kitos paskirties žemės nuomininkams – prieš du mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad su žemės sklypų naudotojais, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka šie žemės sklypai suteikti asmeniniam ūkiui, valstiečio ūkiui steigti, tarnybinėms daloms ar sodininkystei, valstybinės žemės nuomos sutartys sudaromos be aukciono Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.4 papunktyje nurodyta, kad pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisykles, patvirtintas šiuo nutarimu (toliau – Nuomos taisyklės), išnuomojami kaimo gyvenamosiose vietovėse esantys, žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose suformuoti ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai, išskyrus mėgėjų sodo teritorijoje esančius žemės sklypus, nustatytąja tvarka suteikti asmeniniam ūkiui, tarnybinėms daloms ir valstiečio ūkiui steigti, taip pat kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kurių asmenys nepageidauja arba kurių negalima įsigyti privačion nuosavybėn. Nuomos taisyklių 2.1 papunktyje nustatyta, kad pagal Nuomos taisykles kaimo gyvenamojoje vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose išnuomojami įstatymų nustatyta tvarka suteikti ir naudojami asmeniniam ūkiui žemės sklypai, kurių šie fiziniai asmenys nepageidauja ar neturi teisės pirkti. Nuomos taisyklių 4 punkte įtvirtinta, kad įstatymų nustatyta tvarka suteikti ir naudojami asmeniniam ūkiui ir valstiečių ūkiui steigti žemės sklypai, jeigu šie fiziniai asmenys atsisako juos pirkti, taip pat tarnybinėms daloms suteikti žemės sklypai išnuomojami fiziniams asmenims, kuriems jie buvo suteikti, išskyrus šių Taisyklių 9.3 ir 9.4 papunkčiuose nurodytus atvejus. Atsakovas, nustatęs, kad Ieškovė, kaip asmeninio ūkio žemės naudotojas – faktinis žemės nuomininkas – nenaudojo ir nenaudoja ginčo Žemės sklypų pagal paskirtį, t. y. nenaudojo ir nenaudoja jų asmeninio ūkio poreikiams, o leido jais naudotis kitiems asmenims, 2014-07-09 raštu Nr. 29SD-(14.29.31.)-1919 „Dėl teisės naudotis asmeninio ūkio žeme ir valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą“ Ieškovei pranešė, kad naikinama jos teisė naudotis asmeninio ūkio žeme, kuri buvo suteikta Sprendimu Nr. 1, ir Nuomos sutartys bus nutrauktos. Iš šio atsiliepime išdėstytų argumentų akivaizdžiai matyti, kad Atsakovo priimtas individualus administracinis aktas, susijęs su Ieškovės teisių ir pareigų įgyvendinimu, yra pagrįstas teisės aktais. Sprendimas nutraukti Nuomos sutartis prieš terminą buvo priimtas atlikus patikrinimą ir nustačius, kad Ieškovė, nesilaikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir ginčo Žemės sklypų nenaudojo asmeninio ūkio poreikiams. Atsakovas tinkamai įvykdė patikrinimo procedūrą, o Ieškovė nepateikė įrodymų, kad duomenys būtų nepatikimi ar netinkami. Darytina išvada, kad Skundžiamas dokumentas buvo parengtas nepažeidžiant jokių teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo Skundžiamą dokumentą naikinti. Ūkininko ūkio įstatymo 2 str. 2 dalis nustatė, kad ūkininkas – tai fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre, o minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ūkininko partneriai – fiziniai asmenys (ūkininko sutuoktinis, pilnamečiai šeimos nariai ar kiti fiziniai asmenys), kurie kartu su ūkininku verčiasi žemės ūkio veikla pagal sudarytą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Pagal Ūkininko ūkio įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ūkininkas žemės ūkio veiklai naudoja nuosavybės teise turimą ir (arba) nuomos, panaudos ar kitais pagrindais valdomą žemės ūkio paskirties ir (arba) miško žemę bei (arba) vandens telkinius. Pagal minėto straipsnio 4 dalį žemės ūkio veikla, miškininkyste ir kitokia įstatymų neuždrausta veikla, kuriai nereikia steigti įmonės, ūkininkas gali verstis vienas arba kartu su fiziniais asmenimis (partneriais), sudaręs jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, o 5 dalyje nustatyta, kad ūkininko partneriai turi būti nurodyti Ūkininkų ūkių registre. Įstatymo 6 str. 1 dalyje nurodyta, kad ūkis turi būti įregistruotas Ūkininkų ūkių registre ūkininko vardu. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, jeigu yra registruojamas ūkis, kurio ūkininkas žemės ūkio veikla verčiasi kartu su kitais asmenimis (partneriais), turi būti papildomai nurodyta: 1) jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties sudarymo data; 2) partnerių vardai, pavardės, asmens kodai, gyvenamoji vieta; 3) partnerių bendrai veiklai skirtos žemės naudojimo teisinis pagrindas ir žemės kadastriniai duomenys, jei partneriai bendrai veiklai skiria žemę; 4) asmuo arba asmenys, turintys teisę veikti visų partnerių vardu. Iš nurodytų teisės aktų nuostatų darytina išvada, kad ūkininko veiklą reglamentuojantys norminiai aktai nustatė reikalavimą ūkininkams, veiklą vykdantiems kartu su kitais asmenimis (partneriais), apie tai įregistruoti Ūkininkų ūkių registre. Akcentuotina, kad pagal ūkininkų ūkių registro duomenis, Z. B. ūkis registruotas 2007 m. vasario 23 d., o M. B. 2007 m. kovo 13 d. ir juose registruotų partnerių nebuvo iki 2013 m. Nustatyta, kad Ieškovė įregistruota ūkininko Z. B. ir ūkininkės M. B. partnere Ūkininkų ūkių registre tik nuo 2013 m. lapkričio 7 d. Remiantis išdėstytais argumentais, konstatuotina, kad atsižvelgus į tai, jog iki 2013 m. lapkričio 7 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartys nebuvo įregistruotos Ūkininkų ūkių registre, kaip tai imperatyviai nustato teisės aktai, Z. B. ir M. B. nebuvo Ieškovės veiklos partneriai ir jungtinės veiklos sutartyje numatyta veikla nebuvo vykdoma. Dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad 2013-11-06 jungtinės veiklos partnerystės sutartys sudarytos tik po to, kai Atsakovas Ieškovei 2013-10-30 raštu Nr. 29SD-(14.29.31.)-1254 pranešė apie tai, kad 2011–2013 metais Žemės sklypus naudojo kiti asmenys, ir paprašė pateikti informaciją apie sudarytas sutartis. Pažymėtina, kad Atsakovas, gavęs asmenų prašymus dėl suteikto asmeninio ūkio žemės sklypo (-ų) įteisinimo jų vardu (pardavimo), prieš priimant sprendimą dėl valstybinės žemės įteisinimo jų vardu (pardavimo), patikrina, ar asmuo prašantis įteisinti (parduoti jam) asmeniniam ūkiui naudojamą žemę atitinka Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 12 dalyje nurodytus reikalavimus - žemė turi būti suteikta asmeniui pagal teisės aktų reikalavimus ir žemė turi būti naudojama pačių fizinių asmenų, kuriems ši žemė buvo suteikta arba šių asmenų šeimos narių ar kitų asmenų, įgijusių teisę šią žemę naudoti mirus fiziniam asmeniui, kuriam ši žemė buvo suteikta. Prašymą pirkti ginčo Žemės sklypus Atsakovui Ieškovė pateikė tik 2013-09-17, todėl prieš sudarydamas pirkimo – pardavimo sutartį ginčo Žemės sklypams, Atsakovas patikrino tikrąją situaciją dėl ginčo Žemės sklypų naudojimo. Laikotarpiu nuo 1998 m. iki 2013 m. nei K. L., nei (po jo mirties) Ieškovė prašymų dėl suteikto asmeninio ūkio žemės sklypų pardavimo Atsakovui nebuvo pateikę, todėl nebuvo būtinybės tikrinti, ar šie asmenys atitinka Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 12 dalyje nurodytus reikalavimus. Pareiškime Ieškovė klaidina teismą. Pareiškimo 2 psl. teigiama, kad Ieškovė „aiškiai išreiškė norą įteisinti minėtos žemės nuosavybę, ieškovė niekada neatsisakė pirkti iš valstybės asmeninio ūkio žemę“, tačiau šį Ieškovės teiginį paneigia ta aplinkybė, kad Ieškovė 2009 m. Atsakovui pateikė prašymą išnuomoti, akcentuojame - ne pirkti, asmeniniams ūkiui suprojektuotus Žemės sklypus. Pareiškime taip pat nurodomi jokiais įrodymais nepagrįsti teiginiai apie neva pateiktą Atsakovo informaciją, kad dokumentai nuosavybės įregistravimui bus paruošti ateityje ir ji bus apie tai informuota, kad žemės reformos apimtis didelė, dėl to procesai vyksta lėtai. Pareiškimo 2 psl. teigiama, „ieškovei buvo nurodyta laukti, kol jai bus pranešta atvykti pasirašyti likusios asmeninio ūkio žemės – 2,97 ha pirkimo – pardavimo dokumentus“. Šis Ieškovės teiginys nepagrįstas jokiais įrodymais ir neatitinka faktinių aplinkybių. Atsakovas taip Ieškovės suklaidinti neturėjo jokios galimybės, nes Ieškovė nepageidavo ginčo Žemės sklypų pirkti, į Skyrių kreipėsi su prašymu išnuomoti jai asmeniniam ūkiui suprojektuotus ginčo Žemės sklypus. Ieškovė savo reikalavimus kildina iš paveldėjimo teisinių santykių, tačiau nėra pagrindo teigti, kad institucija savo neveikimu ar neteisėtu veikimu, pažeidė jos paveldėjimo teisę ar kitaip trukdė ją realizuoti. Nepagrįstu laikytinas ir Ieškovės kaltinimas, kad „atsakovas neatliko jam pavestų valstybės funkcijų“, nes „turėjo pareigą ne tik formaliai vykdyti savo pareigas, privalėjo savalaikiai ir realiai išsiaiškinti ieškovės valią dėl paveldėtos teisės į asmeninio ūkio žemę, paprašyti rašytinio prašymo pirkti arba rašytinio atsisakymo pirkti žemę“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-02-21 nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ patvirtintos Valstybinės žemės sklypų pardavimo žemės ūkio tvarkos 9.3 punkte nustatyta, kad Žemėtvarkos skyrius organizuoja žemės sklypo pardavimą, turėdamas dokumentus, vienas iš kurių – prašymas pirkti žemės sklypą. Jei Atsakovas nebūtų išsiaiškinęs Ieškovės valios, nebūtų 2009 m. sudarytos Nuomos sutartys. Tik pats asmeninio ūkio žemės naudotojas priima sprendimą – žemę privatizuoti ar nuomoti ir tik pats savo valią išreiškia prašyme. Tuo tarpu tikrųjų prašymą surašiusio bei jį pasirašiusio asmens tikslų bei ketinimų nustatymas nėra Atsakovo kompetencijai priskirtas klausimas. Atsakovė nebuvo verčiama pasirašyti prašymą nuomoti Žemės sklypus, prieš ją jokia prievarta naudojama nebuvo. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių akivaizdžiai matyti, jog Ieškovė piktnaudžiauja savo teisėmis, pareiškime nurodydamas tikrovės neatitinkančius bei nepagrįstus teiginius ir taip klaidina teismą. Atsižvelgus į tai, ir vadovaujantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, ginčo Žemės sklypai (kaip asmeniniam ūkiui skirta žemė) Ieškovei negali būti nei parduoti, nei išnuomoti. Valstybinė žemė parduodama ar kitaip perleidžiama privačion nuosavybėn tik įstatymų ir juos detalizuojančių poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka (2 t. 23-27 b. l.).

Atsakovo atstovė L. L. teismo posėdyje palaikė visus atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus ir motyvus ir prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.