Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-10-06 · Civilinė byla Nr. 2A-719-368/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-04-03Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-10-06Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-06
Bylos Nr.
2A-719-368/2015
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00675-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Valantienė, Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius
Ieškovas
V. L.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-719-368/2015Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00675-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.3; 3.3.1.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 6 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-21-287/2015, iškeltoje pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. 29VĮ-(14.29.2)-870 pripažinimo negaliojančiu, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 9 d. rašto Nr. 29SD-(14.29.31.)-1919 pripažinimo negaliojančiu, pripažinimo, kad buvo sudarytos jungtinės veiklos sutartys, pripažinimo ieškovei turtinės teisės pirkti asmeninio ūkio žemės sklypus ir įpareigojimo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė V. L. kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos (toliau NŽT prie ŽŪM) Pakruojo skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. 29VĮ-(14.29.2)-870 „Dėl atsisakymo parduoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus“; 2) pripažinti jos, kaip paveldėtojos pagal įstatymą, turtinę teisę pirkti asmeninio žemės ūkio žemės sklypus 0,4900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 2,4800 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti NŽT prie ŽŪM sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį dėl jų pardavimo ieškovei; 3) pripažinti negaliojančiu NŽT prie LR ŽŪM Pakruojo skyriaus 2014 m. liepos 9 d. raštą Nr. 29SD-(14.29.31.)-1919 „Dėl teisės naudotis asmeninio ūkio žeme ir valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą“; 4) pripažinti, kad jos ir M. B. bei Z. B. dėl asmeninio žemės ūkio žemės sklypų 0,4900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 2,4800 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo buvo sudarytos jungtinės veiklos sutartys; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad jos šeimai sutuoktinio K. L. vardu 1993 m. balandžio 9 d. Pašvitinio apylinkės tarybos sprendimu buvo skirta asmeninio ūkio žemė ir nuo to laiko ieškovė ir jos sutuoktinis naudojosi sklypais. Ieškovės sutuoktiniui (duomenys neskelbtini) mirus, ji priėmė palikimą. 2005 m. lapkričio 14 d. jai buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, įrodantis, kad ji paveldėjo teisę į asmeninio ūkio žemę. Teigia, kad po sutuoktinio mirties pristatė atsakovui dokumentus, įrodančius, jog ji yra jo turto paveldėtoja, ir aiškiai išreiškė norą įteisinti minėtos žemės nuosavybę. Tvirtina, kad 2013-09-17 kreipėsi į atsakovo Pakruojo skyrių, prašydama jai parduoti asmeninio ūkio žemės sklypus, ir 2014 m. liepos 10 d. gavo atsakovo Pakruojo skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 9 d. įsakymą, kuriuo atsisakyta ieškovei parduoti žemės sklypus. Mano, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą įsakymą, netinkamai įvertino teisinių santykių pobūdį ir netinkamai taikė įstatymo normas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pakruojo rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškovės V. L. ieškinį atmetė. Nurodė, kad galimybė pirmumo teise be aukciono pirkti ar nuomotis valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, yra siejami su dviejų sąlygų buvimu: ji turi būti suteikta asmeniui pagal teisės aktų reikalavimus; ji turi būti naudojama pačių fizinių asmenų (piliečių), kuriems ši žemė buvo suteikta arba šių asmenų šeimos narių ar kitų asmenų, įgijusių teisę šią žemę naudoti mirus fiziniam asmeniui (piliečiui), kuriam ši žemė buvo suteikta. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, fizinis asmuo praranda teisę naudoti asmeninio ūkio žemę. Pažymėjo, kad ieškovė, kaip asmeninio ūkio žemės naudotojas – faktinis žemės nuomininkas – nenaudojo ir nenaudoja valstybinės žemės pagal paskirtį, t. y. nenaudojo ir nenaudoja asmeniniam ūkiui, šia žeme naudojasi kiti asmenys. Atkreipė dėmesį į tai, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartys tarp (duomenys neskelbtini) ir ieškovės buvo sudarytos tik 2013 m. lapkričio 16 d., ir šios sutartys nėra registruotos įstatymo nustatyta tvarka. Sprendė, kad, ieškovei nustojus naudoti žemę asmeniniam ūkiui ir leidus ja naudotis kitiems asmenims, šie valstybinės žemės sklypai neteko asmeninio ūkio žemės statuso.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdama Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. sprendimą, apeliantė (ieškovė) V. L. prašo teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas. Tvirtina, kad paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas yra galiojantis ir nenuginčytas. Pabrėžia, kad susitarė dėl asmeninio ūkio dirbimo kartu su ūkininkais ir tokie susitarimai atitiko jungtinės veiklos teisinius santykius.

Atsiliepimas

Atsiliepdama į ieškovės apeliacinį skundą, atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos prašo skundą atmesti ir Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas ir nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantės (ieškovės) V. L. apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje ginčas iš esmės kilo dėl ieškovės (paveldėtojos) teisės pirkti valstybinės žemės sklypą pripažinimo.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantės sutuoktiniui Pašvitinio apylinkės tarybos 1993-04-09 sprendimu buvo suteikta 3,08 ha asmeninio ūkio žemės, tačiau šis asmuo nepasinaudojo teise pirkti asmeninio ūkio žemės sklypą.

Ieškovė, kuriai 2005-11-14 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, paveldėjusi teisę į 3,08 ha asmeninio ūkio žemę, iki 2013-09-17 nesikreipė į atsakovę dėl žemės įsigijimo nuosavybėn, o išreiškė norą išsinuomoti žemę.

Pagal LR Žemės reformos įstatymo, reglamentuojančio žemės privatizavimo tvarką 15 straipsnio 1 dalį asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Šio straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė nustatė, jog ginčo žemės sklypus naudoja kiti asmenys, ne ieškovė. Teismas nustatęs, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartys tarp (duomenys neskelbtini) ir ieškovės buvo sudarytos tik 2013 m. lapkričio 16 d., ir šios nebuvo registruotos įstatymo nustatyta tvarka, sprendė, jog ieškovei nustojus naudoti žemę asmeniniam ūkiui ir leidus ja naudotis kitiems asmenims, valstybinės žemės sklypai neteko asmeninio ūkio žemės statuso.

Apeliantė neginčija aplinkybių, kad susitarimų su ūkininkais neįformino pagal Ūkininkų ūkio įstatymo reikalavimus, ūkininko partneriai nebuvo nurodyti Ūkininkų ūkių registre, nebuvo nurodyta jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties sudarymo datos; partnerių vardų, pavardžių, asmens kodų, gyvenamųjų vietų; partnerių bendrai veiklai skirtos žemės naudojimo teisinio pagrindo ir žemės kadastrinių duomenų ir t. t. (įstatymo 4 str. 5 d., 6 str. 4 d.).

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas galėjo daryti išvadas, kad valstybinės žemės sklypai neteko asmeninio ūkio žemės statuso.

Pagal LR Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.16 punktą valstybinės žemės pardavėjai ir nuomotojai turi kontroliuoti, kaip valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pirkėjai ir nuomininkai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ir nuomos sutartyse, o nustatę pažeidimus – reikalauti juos pašalinti arba inicijuoti šių sutarčių nutraukimą prieš terminą ir nustatytąja tvarka kreiptis dėl nuostolių atlyginimo. Kolegijos vertinimu, atsakovė, nustačiusi aplinkybes, kad ieškovė ginčo žemės sklypų nenaudoja asmeninio ūkio poreikiams, galėjo nutraukti nuomos sutartis, sudarytas su ieškove, prieš terminą.

Esant šioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės ieškinio.

Kiti skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Egidijus MockevičiusTeisėjai Rasa BartašienėVilija Valantienė