Panevėžio apygardos teismo nutartis

2023-01-24 · Civilinė byla Nr. e2A-32-755/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-24
Bylos Nr.
e2A-32-755/2023
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00523-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eigirdas Činka
Ieškovas
NEO Finance
Atsakovas
E. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-32-755/2023 Proceso Nr. 2-30-3-00523-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.10; 2.6.16.9; 2.6.29.3; 3.3.1.18.1
(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 24 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės NEO Finance, AB apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022-08-31 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-4472-732/2022 pagal ieškovės NEO Finance, AB ieškinį atsakovui E. V. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. NEO Finance, AB prašė priteisti iš atsakovo E. V. 5 744,27 Eur negrąžintos kredito dalies, 425,62 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini)), 111,53 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos; 18 proc.negautų pajamų (nuostolių) už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, 618,59 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos, 39,21 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį (toliau ir Sutartis), kuria atsakovui suteiktas 6 000 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui. Atsakovui laiku nemokant mėnesinių įmokų, ieškovė Sutartį nutraukė. Atsakovas apie Sutarties nutraukimą informuotas rašytiniu pranešimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2022-08-31 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovo 5 744,27 Eur negrąžintos kredito dalies, 425,62 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 111,53 Eur tarpininkavimo mokesčio, 18 proc. negautų pajamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos (ir neviršijant bendros 1 205,05 Eur sumos), 39,21 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (6 320,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022-07-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 353,89 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė.

4. Teismas, įvertinęs, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų tinkamai įvykdęs savo prievolę dėl kredito sumos grąžinimo, ieškovės reikalavimą dėl 5 744,27 Eur negrąžintos kredito dalies pripažino pagrįstu. Nustatęs, kad atsakovas iki Sutarties nutraukimo dienos, neįvykdė įsipareigojimo mokėti 18 proc. dydžio pelno palūkanas, ir šį reikalavimą tenkino.

5. Atsižvelgęs į Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 ir 5.3.1 punktų nuostatas, teismas sprendė, kad reikalavimas priteisti 111,53 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos, taip pat yra pagrįstas.

6. Kadangi tinkamai vykdant sutartį, atsakovas būtų sumokėjęs palūkanas, nurodytas Sutarties mokėjimo grafike, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas priteisti 18 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, neviršijant bendros 1 205,05 Eur mokėjimo palūkanų sumos (numatytos mokėjimo grafike nuo 2022-06-15 iki 2024-11-08)

7. Teismas netenkino reikalavimo dėl 618,59 Eur negautų pajamų (nesumokėto tarpininkavimo mokesčio), apskaičiuoto nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos, konstatavęs, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas teisėtų lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Taip pat pažymėjo, kad tarpininkavimo mokestis nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo.

8. Nurodė, kad šalys buvo sutarę dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo netesybomis, todėl pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 39,21 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 180 dienų, bei sprendė, kad reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra tenkintinas.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022-08-31 sprendimo dalį dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu po Sutarties nutraukimo ir priteisti iš atsakovo 618,59 Eur bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo priteisti ieškovei iš atsakovo 20 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą ir 200 Eur atstovavimo išlaidų.

10. Nurodo, kad tarpininkavimo mokestis yra vienkartinis kredito gavėjo mokamas mokestis apeliantei už paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu, jos priežiūra, informacijos teikimu bei sistemos palaikymu apibrėžtą laikotarpį, sutampantį su galutine vartojimo kredito įmokos grąžinimo data. Tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas prieš sudarant vartojimo kredito sutartį ir padalinamas mėnesinėmis įmokomis.

11. Nors vartojimo kredito sutartis sudaroma ieškovės vardu, tačiau skolinamos piniginės lėšos priklauso lėšų davėjams, kurie savo ruožtu sudaro su ja susitarimus dėl investicijos į vartojimo kreditą. Netesybos, taikomos atsakovui netinkamai vykdant sutartį, tenka lėšų davėjams ir apeliantė negauna nuostolių atlyginimo. Dėl šios priežasties prašo priteisti tarpininkavimo mokestį negautų pajamų forma, kadangi tai yra tiesioginiai ir vieninteliai jos patiriami nuostoliai dėl Sutarties nevykdymo.

12. Paskolos gavėjas žinojo mokėtiną tarpininkavimo mokesčio sumą, ji įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdalinta kiekvienai mėnesinei įmokai, todėl sprendimo dalis, kuria nuspręsta nepriteisti tarpininkavimo mokesčio po Sutarties nutraukimo, yra nepagrįsta bei turėtų būti pakeista.

13. Nurodo, kad ieškinio materialinio reikalavimo tenkinimas visa apimtimi sudaro pagrindą konstatuoti, jog proceso šalis įgyja procesinę teisę gauti ir visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

14. Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas taip pat nėra, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

16. Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti 618,59 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ginčo šalys sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė atsakovui suteikė 6 000 Eur dydžio kreditą 36 mėnesių terminui. Sutartyje nurodyta, kad atsakovas įsipareigoja pagal Sutartį grąžinti 8 581,82 Eur bendrą vartojimo kredito sumą, t.y. be suteikto vartojimo kredito, 1 808,76 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 18 proc.) ir tarpininkavimo mokestį. Tarpininkavimo mokestis išdėstytas dalimis pagal mokėjimo grafiką. Ieškovė (duomenys neskelbtini) atsakovo nurodytu elektroniniu paštu išsiuntusi Raginimą informavo, jog per 14 dienų atsakovui neįvykdžius skolinių įsipareigojimų, Sutartis bus nutraukta. (duomenys neskelbtini) Pranešimu dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo atsakovui pranešta, kad Sutarties nutraukimas įsigalios nuo (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad po šių pranešimų siuntimo atsakovas būtų ėmęsis vykdyti Sutartį byloje nėra.

18. Sutarties nutraukimo teisiniai padariniai reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.221 straipsniu, kurio 1 dalis numato, jog sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad <...> paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT) 2020-05-25 nutartis, civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

19. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmiau aptartas teisinis reguliavimas ir kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad nutraukus sutartį, vartojimo kreditą suteikusi įmonė nebeprivalo prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo bei paskirstyti mokamas įmokas, todėl negali reikalauti priteisti administravimo mokesčio, kurio tikslas yra atlyginti sąnaudas už darbus, kurių kredito įstaiga po sutarties nutraukimo nebeturi atlikti. Taigi vartojimo kredito sutarties nutraukimas atleido abi sutarties šalis nuo sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tame tarpe ir nuo tarpininkavimo mokesčio mokėjimo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalauti atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdoma (LAT 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

20. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, turėtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (LAT 2006-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Teismų praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo <...> principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (LAT 2014-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

21. Ginčo šalių sudarytos Sutarties nuostatos tarpininkavimo mokestį apibrėžė kaip mokestį, kurį Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Šis mokestis yra skirtas padengti Bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su Bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu (Bendrųjų sąlygų 1.29 punktas). Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3. punktą šis mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas pagal 5.3.1. Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygas- nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Standartinėje informacijoje apie kreditą prie grafos „Kitos su vartojimo kreditu susijusios Jūsų išlaidos“ nurodoma, kad Bendrovei NEO Finance, AB mokamas tarpininkavimo mokestis susideda iš 9.90% nuo kiekvienos vartojimo kredito gavėjo grąžintos įmokos sumos.

22. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.2 punktu atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti grąžinamą kredito dalį, palūkanas, tarpininkavimo mokestį. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.8 punktu šalys susitarė vartojimo kredito gavėjo ar trečiosios šalies bendrovei sumokėtus mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį paskirstyti tokia tvarka: 1) pirma eile – išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu (5.8.1 punktas); 2) antra eile – skiriamos palūkanoms už pradelstą sumokėti kredito dalį (grafiko lygmenyje) ir 5.3.1 punkte nurodytą tarpininkavimo mokesčio sudedamąją dalį, netesybas. 5.3.1 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis apmokama išskaičiuojant taikomą tarpininkavimo mokesčio procentinį dydį nuo apmokėtos įmokos sumos, o likusios įmokos sumos dydžiu dengiamos palūkanos už pradelstą sumokėti kredito dalį, netesybos (5.8.2 punktas); 3) trečia eile – seniausiai vėluojančių įmokų palūkanoms (įmokos lygmenyje), vartojimo kreditui (įmokos lygmenyje) ir 5.3.1 punkte nurodytos tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies dengimui. 5.3.1 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis yra apmokama išskaičiuojant taikomą tarpininkavimo mokesčio procentinį dydį nuo apmokėtos įmokos sumos, kur likusi įmokos suma yra paskirstoma tokia tvarka: palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, vartojimo kreditui (pirmiausia tai jo daliai, kuri turėjo būti grąžinta anksčiau) (sutarties 5.8.3 punktas).

23. Pagal Sutartį vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus vartojimo kredito sutarties nutraukimui, vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kredito sumą, tarpininkavimo mokestį už visą sutarties laikotarpį, palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo įsigaliojimo dienos, bei netesybas, jeigu tokios yra.<...> Palūkanos, apskaičiuotos po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, laikomos bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais), kurias bendrovė pagrįstai tikėjosi gauti vartojimo kredito davėjui sutartį vykdant tinkamai. Vartojimo kredito gavėjas įsipareigoja šiuos Bendrovės nuostolius padengti (Bendrųjų sąlygų 8.6 punktas).

24. Taigi, iš pirmiau paminėtų Sutarties sąlygų spręstina, kad šalys neaptarė, jog nesumokėtas tarpininkavimo mokestis būtų pripažįstamas ieškovės negautomis pajamomis (nuostoliais). Apeliantės argumentai Sutarties 8.6 punkto kontekste tokio vertinimo nekeičia, nes tik palūkanos, paskaičiuotos po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, laikomos bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais), ir būtent tokius nuostolius vartojimo kredito gavėjas Sutartimi įsipareigojo padengti.

25. Apibendrinant pasisakytina, kad pagal Sutarties sąlygas tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, o Sutartį nutraukus, jokie veiksmai, už kuriuos mokestis apskaičiuotas, ieškovės nebeatliekami. Šių duomenų pagrindu ir apeliantei neįrodinėjant ir fakto, jog laikotarpiu iki Sutarties nutraukimo buvo suteiktos didesnės vertės paslaugos, nei už tą laikotarpį priskaityta tarpininkavimo mokesčio suma, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo. Todėl šiuo klausimu dėstomi apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

26. Ieškovės pasirinktas verslo plėtojimo būdas, tai, kad ji tėra tarpusavio skolinimosi platformos operatorė, o lėšas faktiškai skolina kiti subjektai, negali lemti vartotojų teisių apsunkinimo ar kitokio ribojimo. Tokios faktinės aplinkybės būtų reikšmingos vertinant tarp apeliantės ir minėtų trečiųjų asmenų susiklosčiusius teisinius santykius, bet negali turėti įtakos vartojimo kredito santykiams, besiklostantiems tarp apeliantės ir konkretaus kredito gavėjo.

27. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad, vadovaujantis CPK 4 straipsniu, vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Apygardos teismai neformuoja precedentų ir teisės aiškinimo/taikymo praktikos, todėl jų priimtuose procesiniuose sprendimuose pateikiamos tam tikros išvados, nesaisto šią civilinę bylą nagrinėjančio teismo.

28. Atsižvelgus į pirmiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių nėra faktinio ar teisinio pagrindų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Nepripažinus materialinio reikalavimo pagrįstu, atitinkamai keisti pirmosios instancijos teismo priteistų ieškovei bylinėjimosi išlaidų dydžio nėra pagrindo. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

30. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakoma, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022-08-31 sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėjas Eigirdas Činka