Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-05-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-920-486/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-05-10
Bylos Nr.
1-920-486/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jeugenijuš Jaglinski
Kaltinamasis
V. K.
Kategorijos
NuorašasByla Nr. 1-920-486/2023
Proceso Nr. 1-01-1-49063-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.25.6.; 1.1.6.6.; 1.1.7.2.2.; 1.1.9.8 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorei Agnei Šneiderienei, kaltinamajam V. K., laiduotojui T. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), teistas 2015-12-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį 6 MGL, 225,96 eurų dydžio bauda, bauda sumokėta,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 ¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. 2022 m. gruodžio 31 d., apie 16 val. 10 min., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,58 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis V. K. savo kaltę pripažino visiškai dėl įvykdyto gailėjosi. Parodė, kad vartojo alkoholį prieš tai, naktį. Po to dar ryte šiek tiek išgėrė, tai buvo gruodžio 31 d., prieš pat Naujus metus. Dėl ko kaltinamasis sėdo už vairo, tai paaiškinti negali, matyt dėl savo kvailystės. Sėdo už vairo, nes važiavo namo iš darbo. Pareigūnai sustabdė dėl to, kad prisilietė prie kitos mašinos ir kitas vairuotojas pajuto, kad nuo jo sklinda kvapas, todėl iškvietė pareigūnus. Kaltinamasis supranta, kad negerai pasielgė, sukėlė pavojų kitiems, dėl to gailisi. Prašo nutraukti baudžiamąją bylą, jį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Taigu V. K., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Kaltinamojo V. K. kaltė, be jo visiško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. B. parodė, jis kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialistu. 2022-12-31, 14 val. 30 min., pradėjo darbo pamainą, kuri pagal darbo grafiką buvo numatyta iki 2023-01-01, 02 val. 30 min. Apie 16 val. 14 min., dirbant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialistu A. K. iš Vilniaus apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis ir vienas iš vairuotojų galimai yra neblaivus. Atvykus nurodytu adresu pastebėjo du automobilius, tai yra „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Porsche,“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio „Porsche“ vairuotojas, kuris ir pranešė apie įvykį, M. V., paaiškino, kad šiam važiuojant pirma eismo juosta (duomenys neskelbtini) gatve, iš antrosios eismo juostos pradėjo rikiuotis į šio eismo juostą automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris kliudė šio vairuojamą automobilį ir po eismo įvykio nuvažiavo nesustojęs. Dėl to M. V. pradėjo važiuoti paskui Audi automobilį ir jį sustabdė ties pastatu adresu (duomenys neskelbtini) Kadangi M. V. kilo įtarimas dėl „Audi“ vairuotojo girtumo, dėl įvykio paskambino policijai. Prie automobilio Audi stovėjo vyras, „Audi“ automobilio vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo, kad tai V. K.. Vaikinas akivaizdžiai pasirodė esantis neblaivus, tai yra svirduliavo, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba buvo nerišli. Paklausus V. K., ar šis šiandien vartojo alkoholinių gėrimų, atsakė, kad alkoholinių gėrimų nevartojo. Kadangi pranešėjas nurodė, kad matė Audi vairuotojo vairavimo faktą, jie nusprendė patikrinti vairuotojo girtumą. Alkotesteriu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0450 (patikros sertifikato Nr. 1752976) pirmu pūtimu 16 val. 49 min. V. K. buvo nustatytas 1,58 promilių girtumo laipsnis, antru pūtimu 17 val. 10 min. buvo nustatytas 1,71 promilių girtumo laipsnis. Tada V. K. prisipažino, kad alkoholinių gėrimų vartojo prieš dvi valandas, dėl įvykusio eismo įvykio, kai kliudė kitą automobilį prisipažino. V. K. buvo įteiktas šaukimas atvykti į pirmąjį policijos komisariatą, o automobilis „Audi“ buvo paliktas automobilių stovėjimo aikštelėje prie pastato adresu (duomenys neskelbtini) g. . Nei jis, nei jo kolega vairavimo fakto nematė, nes atvyko jau po eismo įvykio, kada „Porsche“ automobilio vairuotojas jau buvo sustabdęs „Audi“ automobilį. Audi automobilio vairuotojas prie jų jokių gėrimų nevartojo. Kartu su juo „Audi“ automobilyje buvo dar vienas vyras, bet „Porsche“ vairuotojas tiksliai nurodė, kad automobilį „Audi“ būtent vairavo V. K.(b. l. 26-28).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. K. parodė, kad V. K. yra jo sūnus. Automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis pirko prieš maždaug metus ir vieną mėnesį. Šį automobilį pirko sau, todėl jis ir yra registruotas jo vardu ir priklauso jam. Su juo jis važinėjo beveik kiekvieną dieną į darbą (duomenys neskelbtini). Kadangi 2022 m. gruodžio mėnesį, jam nereikėjo važiuoti į darbą, nuo gruodžio mėnesio jis šį automobilį paskolino savo sūnui V. K.. Kadangi jis (V. K.) 2022 m. lapkričio mėnesio pabaigoje įsidarbino į antrą darbą (duomenys neskelbtini), kuri yra (duomenys neskelbtini), kad šiam nereikėtų važinėti taip toli autobusu. Susitarė, kad šį automobilį paskolina iki kol jam nereikės, t. y. maždaug 2023 m. sausio mėnesio. Apie 2022-12-31 dienos įvykį sužinojo tik 2023-01-02, kai pats sūnus apie tai papasakojo, kad važiavo iš darbo namo, buvo išgėręs ir padarė eismo įvykį. Šiuo metu automobilis „Audi“ yra jo žinioje (b. l. 30-32).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. V. parodė, kad jis 2022-12-31, apie 16 val., savo automobiliu ‚Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės. Jau tada pastebėjo šalimais važiuojantį automobilį „Audi A3“, tamsios spalvos, valstybinių numerių neprisimena. V. O. gatve, jis važiavo pirma eismo juosta, o minėtas „Audi A3“ automobilis antra eismo juosta. Tuomet „Audi“ automobilis savo dešiniu šonu kliudė jo automobilio kairę pusę. Jis nežino, ar šis norėjo persirikiuoti į pirmą eismo juostą, ar ne, tačiau posūkio nerodė. Jis sustojo, o automobilis „Audi“ nuvažiavo toliau net nesustodamas. Tuomet jis nuvažiavo paskui ir sustabdė (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini) šalia parduotuvės „Vynoteka“, automobilių stovėjimo aikštelėje. Jis išlipo iš savo automobilio. Iš „Audi A3“ automobilio vairuotojo pusės išlipo vyras, pamena, kad buvo su raudona žiemine kepure. Jie apžiūrėjo automobilius. Ant jo automobilio matėsi apgadinimai duryse ir priekiniame sparne. „Audi“ vairuotojas jam siūlė pinigų, tačiau, jis atsisakė, kadangi jo automobilis ir taip yra draustas. Jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112, kad būtų suteikta informacija ką daryti, kadangi jie pasišalino iš įvykio vietos. Darbuotoja pasakė pildyti deklaraciją. „Audi“ vairuotojas iš savo automobilio atsinešė deklaraciją. Jie ją pradėjo pildyti. Kai pildė, jis pastebėjo, kad „Audi“ vairuotojas gali būti neblaivus. Jis kalbėjo nerišliai, be to, tas pasiūlymas sumokėti jam pinigus pasirodė įtartinas. Dėl to jis dar kartą paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir jau pasakė, kad reikalingas policijos pareigūnų ekipažas, kadangi vairuotojas galimai yra neblaivus. Kol laukė policijos, jis sėdo į savo automobilį, o „Audi“ vairuotojas į savo. Kadangi jo automobilis stovėjo beveik už „Audi“ automobilio, o lauke dar buvo tamsu, jis „Audi“ automobilio vairuotojo visą laiką nematė. Bet kiek teko jį matyti, prie jo akių jis jokių skysčių negėrė. Po maždaug 15 minučių atvyko policijos pareigūnai. Tuomet dar pamatė, kad kartu su „Audi“ vairuotoju mašinoje priekinėje keleivio pusėje sėdėjo ir kitas vyras. Atvykus pareigūnams šie bendravo su „Audi“ vairuotoju. Vėliau jam davė pareigūnai parašyti paaiškinimą. Kaip pareigūnai alkotesteriu tikrino „Audi“ automobilio vairuotojo girtumą jis nematė, bet vienu momentu prie jo buvo priėjęs pareigūnas ir pasakė, kad vairuotojas pirmu pūtimu pripūtė 1,7 promiles. Supildžius visus dokumentus, jis išvažiavo (b. l. 35-37).

2023-01-09 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad perklausomas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Garso įraše pranešėjas M. V. operatoriui paaiškina, kad skambina dėl eismo įvykio ir jo manymu kitas vairuotojas, kurio automobilio „Audi A3“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra neblaivus (b. l. 38-39).

2022-12-31 neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad V. K. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Atliktas neblaivumo tikrinimas alkotesteriu Draeger Alcotest 6810 Nr. ARFM-0450. Pirmasis tikrinimas atliktas 16.49 val. nustatytos 1,58 promilės neblaivumo. Antrasis tikrinimas atliktas 17.10 val. nustatytos 1,71 promilės neblaivumo (b. l. 12-15).

2022-12-31 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta transporto priemonė automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: apgadintas dešinės pusės veidrodėlis (b. l. 16-21).

Informacija apie kelių transporto priemones pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis nustatyta, kad automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra T. K. (b. l. 22).

VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, jog vidutinė automobilio „Audi A3“ kaina Lietuvoje su PVM yra 2 330 eurų (b. l. 23).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis V. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pastarasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,58 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tai įrodo paties kaltinamojo paaiškinimai, liudytojų T. K., M. V., N. B. nuoseklūs parodymai, objektų apžiūros protokolas, bendrojo pagalbos centro įrašo duomenys, kita bylos rašytinė medžiaga. Kaltinamajam nustatytas girtumo laipsnis patvirtintas alkotesterio kvitais ir neblaivumo nustatymo aktu. Minėti duomenys papildo vienas kitą ir leidžia daryti išvadą, jog V. K., būdamas neblaivus, kai nustatytas girtumas 1,58 promiles vairavo automobilį „Audi A 3“. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teisme buvo gautas kaltinamojo V. K. prašymas dėl laidavimo instituto taikymo, perduodant jį tėvui T. K. pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Kaltinamasis teistas 1 kartą, tačiau teistumas išnykęs, anksčiau baustas administracine tvarka, dirba (b. l. 62), duomenų, kad būtų gydytas psichiatrinėse gydymo įstaigose dėl priklausomybės ligų, nėra.

Tačiau vien jų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepakanka. Teismas privalo įvertinti ar asmuo, kuris galimai bus laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir darys teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismas spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo laiduotoją vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, nešališkai įvertindamas visas aplinkybes, kurios suponuoja laidavimą pagrįstu.

Vadovaujantis teismų praktika pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Iš gautų duomenų matyti, kad laiduotojas T. K. yra kaltinamojo tėvas. Jis praeityje nėra teistas, LITEKO duomenų bazėje duomenų apie administracinius nusižengimus nėra, dirba įmonėje kokybės vadovu, charakterizuojamas teigiamai. Teisiamojo posėdžio metu jis patikino, kad jo santykiai su sūnumi itin glaudūs, bendrauja dažnai, kartu atostogauja, sūnus visada atsižvelgia į jo nuomonę. Dėl aukščiau išdėstyto, teismas turi pagrindo manyti, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, tikėtina, kad jis gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Teismas netikėti juo neturi pagrindo, todėl sprendžia, kad jis objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju byloje nėra.

Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir V. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1,6 metų laidavimo terminą, be užstato. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra visos sąlygos taikyti kaltinamojo atžvilgi BK 40 straipsnio nuostatas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise (LR BK 68 straipsnis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme.

Šiuo atveju V. K. vairavo transporto priemonę kai jo kraujyje buvo nustatytas 1,58 promilių girtumas, jis padarė eismo įvykį, apgadino kitą automobilį, siekiant užtikrinti tinkamą elgesį laidavimo vykdymo metu bei siekiant visuomenės saugumo, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje, numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Analizuojamu atveju kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, anksčiau jis neteistas, tačiau atsižvelgiant į jo girtumo laipsnį, tai, kad vairavo vakare, pakankamai judrioje gatvėje sukeldamas pavojų ne tik sau bet ir aplinkiniams, todėl teismo vertinimu 2 metų teisių atėmimo terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Dėl automobilio konfiskavimo.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apylinkės teismo cituotoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 pažymėjo, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad V. K. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). VĮ ,,Regitra“ duomenimis šis automobilis priklauso ne kaltinamajam, o jo tėvui T. K. (b. l. 22). Dėl aukščiau išdėstyto, šiuo atveju taikytinas konfiskuotino turto vertės priteisimas iš kaltinamojo V. K. valstybės naudai. t. y. 1010 eurų suma, kuri nustatyta atlikus individualų minėtos transporto priemonės vertinimą.

Dėl kardomųjų priemonių, kitų klausimų.

Kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintinos, pranešant VĮ „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemonės V. K. atėmimą 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 5 d. Vairuotojo pažymėjimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 303 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. K., gim. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, perduoti T. K. atsakomybėn pagal laidavimą, 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams be užstato.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-920-486/2023 V. K. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalimi, paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2023 m. sausio 5 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotino turto, automobilio „Audi A 3“ vertės priteisimą, išieškant iš kaltinamojo 1010 (vieną tūkstantį dešimt) eurų valstybės naudai.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti, pranešant VĮ „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones V. K. atėmimą 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 5 d. V. K. vairuotojo pažymėjimą, perduoti VĮ „Regitra“.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD diską, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos .

Išaiškinti kaltinamajam, kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia klausimą dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikras:Teisėjas Jeugenijuš Jaglinski