- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-02
- Bylos Nr.
- 2A-779-425/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05695-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas, Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- G. A., K. B.
- Ieškovas
- M. P.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-622-940/2020 pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovams K. B., G. A., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų 4 112,45 Eur turtinės žalos, 2 000,00 Eur neturtinės žalos ir visas bylinėjimosi bei atstovavimo teisme išlaidas.
2. Nurodė, kad 2018 m. spalio 18 d. sugedo vairuojamas automobilis „T. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užgeso važiuodamas, iš automobilio pradėjo rūkti dūmai, įtarė sankabos gedimą. Ieškovas išsikvietė techninę pagalbą ir automobilis buvo nugabentas į techninės pagalbos sunkvežimio vairuotojo pasiūlytą autoservisą, esantį (duomenys neskelbtini). Kitą dieną ieškovui paskambino atsakovas K. B. ir informavo, kad automobilis yra nepataisomai sugadintas, nes per klaidą buvo numestas nuo keltuvo. Automobilį apžiūrai priėmė atsakovas K. B., o remontavo atsakovas G. A.. Automobilio remonto sutartis nebuvo sudaryta, automobilio defektinis aktas dėl sugedusio automobilio kelyje taip pat nebuvo pateiktas. Ieškovas 2018 m. spalio 19 d. žodžiu susitarė su K. B., kad jis ieškovui nupirks analogiškos vertės kitą automobilį, o 2019 m. birželio mėn. susitarė, kad atsakovas K. B. iki 2019 m. liepos 15 d. atlygins ieškovui nuostolius pinigais, tačiau šių žodinių susitarimų neįvykdė. Atsakovas K. B. ieškovui nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn. davė naudotis pakaitiniu išnuomotu automobiliu „T. C. V.“, už kurį jokių mokesčių ieškovui mokėti nereikėjo, išskyrus tik už degalus tiek, kiek jis pats važinėjo, o už pakaitinio automobilio nuomą mokėjo K. B..
3. Ieškovas taip pat tvirtino, kad jam buvo padaryta ne tik turtinė, bet ir neturtinė (moralinė) žala, kuri pasireiškia tuo, kad patyrė ir iki šiol patiria stiprius, labai skausmingus ir iš esmės visą laiką trunkančius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, nebenori bendrauti su draugais bei kolegomis, jaučiasi visą laiką prislėgtas ir blogos nuotaikos, dėl ko neteko daug svorio. Turi du nepilnamečius vaikus, todėl automobilis jam buvo reikalingas šeimos poreikių tenkinimui. 2019 m. spalio mėn. buvo priverstas imti 4 000 Eur paskolą naujo automobilio pirkimui.
4. Pažymėjo, jog sugadinto automobilio neremontavo, jo likutinė vertė po sugadinimo servise buvo 100 Eur. Šiuo metu automobilis jau yra realizuotas, ieškovas 2019 m. balandžio mėn. jį už suteiktą 100 Eur vertės paslaugą atidavė draugui. 2018 metais jo automobilio vertė buvo apie 2 800 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Skundžiamu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovo M. P. naudai iš atsakovų K. B. ir G. A. solidariai 1200,00 Eur žalos atlyginimą, ir lygiomis dalimis iš kiekvieno po 18,30 Eur žyminio mokesčio ir po 20 Eur atstovavimo išlaidų.
6. Teismas sprendė, kad byloje esančių įrodymų pakanka išvadai dėl atsakovų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimo. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad automobilis jo sugadinimo metu buvo K. B. žinioje ir jo nurodymu buvo pakeltas ant keltuvo, o jį tvarkė kitas asmuo atsakovas G. A., kuris nebuvo atsakovo K. B. darbuotojas. Atsakovų nesiejo darbo teisiniai santykiai. Automobilis nukrito ir žala atsirado būtent dėl atsakovų veiksmų, nesilaikymo tam tikrų taisyklių ir reikalavimų, kurie būtų padėję išvengti nuostolių. Atsakovai pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovas K. B. buvo išsiėmęs verslo liudijimą, įregistravęs individualią veiklą ar įsteigęs juridinį asmenį automobilių remonto paslaugoms teikti. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti, kad atsakovas G. A. kartu su K. B. dirbo abiejų žodiniu susitarimu bendrai ir nebuvo sudarę rašytinės darbo sutarties ar teikęs prašymą dėl priėmimo į darbą. Byloje nėra pateikta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą dėl nelegalaus darbo tarp atsakovų egzistavimo. Teismo vertinimu byloje pateikti įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovus siejo faktiniai darbo santykiai, o K. B. buvo G. A. darbdavys, todėl atsakovo G. A. argumentas, jog už automobilio sugadinimą turi atsakyti darbuotojus samdęs asmuo – atsakovas K. B., yra neįrodytas, todėl atmestinas. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų, kurie suponuotų spręsti, kad atsakovus siejo sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu G. A. buvo pavaldus K. B. ir buvo jo kontroliuojamas.
8. Kartu teismas pabrėžė, jog byloje nėra pateikta pakankami duomenų ir teismas negali nustatyti kokius konkrečius veiksmus atliko atsakovas G. A., kai automobilis nukrito, tačiau remiantis byloje pateiktais duomenimis (tarp ieškovo ir atsakovų vykusiais susirašinėjimais, 2019 m. rugpjūčio 19 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu ir pateikta medžiaga), šalių paaiškinimais, darytina labiau tikėtina išvada, jog automobilio kritimo momentu būtent atsakovas G. A. buvo po automobiliu ir jį ardė, todėl jis turėjo būti pakankamai rūpestingas bei apdairus, ir galėjo bei turėjo patikrinti ar automobilis tinkamai pritvirtintas prie keltuvo, prieš pradėdamas jį remontuoti. Taigi, konstatuotina, kad atsakovas G. A. šioje situacijoje nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, kiek šiomis sąlygomis buvo būtina, ko pasėkoje automobilis nukrito nuo keltuvo ir buvo padaryta žala ieškovui – automobilis buvo sugadintas.
9. Vertindamas turtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas byloje neteikė jokių leistinų įrodymų, pagrindžiančių žalos dydį, ieškovo automobilis į autoservisą buvo pristatytas jau turintis rimtų gedimų, automobilio remonto kaštai negali būti vertinami, kaip turtinė žala, kadangi ieškovas transporto priemonės neremontavo, o be to ieškovas nepateikė jokių oficialių duomenų dėl transporto priemonės vertės iki nukritimo nuo keltuvo. Taigi, remiantis protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendė jog ieškovo reikalavimas atlyginti jam 4 112,45 Eur turtinę žalą tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovui solidariai iš atsakovų 1200,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, kuris teismo vertinimu nagrinėjamu atveju yra realus ir pagrįstas.
10. Kartu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovo patirti nepatogumai ir rūpesčiai neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos neturtinės žalos, o byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra pakankamos neturtinės žalos ieškovui padarymo faktui konstatuoti. Ieškovas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. Nenustačius šios civilinės atsakomybės sąlygos, nėra pagrindo konstatuoti kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, o nenustačius šių sąlygų visumos – priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Nurodytais motyvais reikalavimas priteisti 2 000,00 Eur neturtinę žalą atmestas, kaip nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovas G. A. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; nesant pagrindo panaikinti teismo sprendimą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nepriteisti iš atsakovo G. A. 1200 Eur žalos atlyginimo; taip pat priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovų nesiejo darbiniai santykiai ir K. B. nebuvo darbdavys, kadangi byloje esantys įrodymai, jog transporto priemonė buvo pristatyta į automobilių remonto servisą, kurio patalpas nuomojo K. B., kad būtent su K. B. buvo derinamas klausimas dėl automobilio pristatymo į servisą, transporto priemonė keltuvu buvo keliama K. B. nurodymu, visus transporto priemonės priėmimo remontui ir žalos atlyginimo klausimus sprendė K. B., skirstydavo užduotis, patvirtina, jog K. B. samdė darbuotojus ir atsakovas buvo vienas iš jų.
11.2. Kartu atsakovas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl 1200 Eur turtinės žalos dydžio. Pabrėžia, kad byloje nustatyta, jog ieškovas ginčo automobilio teigė neišsaugojęs, jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė, o taip pat žalos leistinais įrodymais nepagrindė ir neįrodė. Negana to, ieškovas teismui net nepateikė transporto priemonės įsigijimo dokumentų.
11.3. Apelianto vertinimu, teismas vadovaudamasis tik savo vidiniu įsitikinimu nustatė, jog žala kilo dėl atsakovo G. A. veiksmų, nors byloje nėra jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas pasikliovė tik deklaratyviais ieškovo teiginiais, o apelianto atsikirtimus vertino kaip nepagrįstus, t. y. įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė apeliantui. Byloje nėra jokių duomenų, jog būtent dėl apelianto kaltės ieškovui buvo padaryta žala.
Atsiliepimas
11.4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad žala ieškovui kilo (ar galėjo kilti) kilti ne dėl apelianto veiksmų. Tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu apeliantas nurodė, kad ginčo automobilio ir keltuvo nejudino, t. y. automobilis krito nuo keltuvo dėl to, jog jis buvo netinkamai prie jo pritvirtintas, o automobilį keltuvu kėlė ir tvirtino ne apeliantas. Nenustatyta, jog apelianto elgesys neatitiko rūpestingo ir apdairaus asmens standarto. Tinkamai prie keltuvo pritvirtintas automobilis neturi ir negali nuslysti. Negana to, tik atsitiktinai sutapo aplinkybė, jog apeliantas, kai ginčo automobilis slydo nuo keltuvo, buvo šalia jo. Apelianto veiksmai (neveikimas) niekaip neprisidėjo ir negalėjo prisidėti prie to, jog ginčo automobilis nukrito ir buvo sugadintas, todėl jo kaltė konstatuota nepagrįstai be jokių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų.
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymu, taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (tolia – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Be to, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinį skundą pateikė tik vienas iš atsakovų, t.y. G. A., bei tik dalyje dėl solidarios civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo bei pernelyg didelės turtinės žalos priteisimo, apeliacinės instancijos teismas civilinę bylą nagrinėja pateikto apeliacinio skundo ribose.
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, kad 2018 m. spalio 18 d. važiuojant sugedo ieškovo vairuojamas automobilis „T. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2004 m. gamybos, kuris buvo pristatytas į automobilių remonto servisą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Serviso patalpos priklausė M. Č., o jas nuomojosi atsakovas K. B.. Atliekant automobilio remontą ar ruošiantis jį atlikti, ieškovui priklausaunti transporto priemonė nukrito nuo keltuvo ir buvo apgadinta. Apgadinimų mastas užfiksuotas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 19 d. daiktų apžiūros protokole. Transporto priemonės vertė nei prieš jai nukrentant nuo keltuvo, nei po, nustatyta nebuvo. Be to, ieškovo tvirtinimu, jis transporto priemonės neremontavo ir ją už 100 Eur paslaugą perdavė draugui.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu vertino, jog byloje esančių įrodymų pagrindu galima spręsti, kad egzistuoja abiejų atsakovų solidarios civilinės atsakomybės sąlygos; kad prašomos priteisti turtinės žalos dydžio ieškovas neįrodė, dėl ko, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turtinės žalos dydis yra vertinamas 1200 Eur; o taip pat kad nėra pagrindo ieškovui priteisti prašomą neturtinę žalą. Apeliaciniu skundu, kaip jau minėta pirmiau, atsakovas G. A. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl solidarios civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo bei turtinės žalos, priteistos ieškovui, dydžio.
16. Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, jog jis yra atsakovo K. B. darbuotojas ir dėl to nepagrįstai sprendė, kad solidariai atsako ieškovui dėl sugadintos transporto priemonės. Tačiau, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog automobilio kritimo momentu būtent atsakovas G. A. buvo po automobiliu ir jį ardė, todėl jis turėjo būti pakankamai rūpestingas bei apdairus, ir galėjo bei turėjo patikrinti ar automobilis tinkamai pritvirtintas prie keltuvo, prieš pradėdamas jį remontuoti, dėl ko atsakovui G. A. taip pat kyla civilinė atsakomybė. Tokios išvados nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, jog atsakovas buvo tik K. B. darbuotojas.
17. Byloje esančios aplinkybės, kurias pirmosios instancijos teismas itin išsamiai išdėstė bei aptarė skundžiamame sprendime, t.y. kad atsakovai nebuvo sudarę rašytinės darbo sutarties, atsakovas G. A. nebuvo teikęs prašymo priimti jį į darbą, kad atsakovas K. B. nebuvo išsiėmęs verslo liudijimo, nebuvo įregistravęs individualios veiklos ar įsteigęs juridinio asmens automobilių remonto paslaugoms teikti, neleidžia vertinti, kad apeliantas buvo K. B. darbuotojas. Apelianto nurodomos aplinkybės, susijusios su tam tikrų darbų atlikimu bei K. B. aktyvus vaidmuo dėl ieškovo transporto priemonės remonto bei pakeitimo (naujos nupirkimo), atsižvelgiant į tai, kad atsakovas G. A. yra turėjęs ir vis dar turi susiklosčiusių darbinių santykių, dėl ko suvokia ir supranta darbo sutarties pasirašymo bei socialinio draudimo pasekmes, leidžia vertinti, kad apeliaciniame skunde akcentuojami atsakovo K. B. veiksmai, susiję su bendravimu dėl apgadintos transporto priemonės, yra tik darbo funkcijų tarp atsakovų pasidalinimas, o ne pavaldumą tarp asmenų rodančios aplinkybės, juo labiau, kad liudytojo apklausos protokole (21 b. l.) K. B. buvo nurodęs, kad dėl automobilio nukritimo G. A. bijojo skambinti klientui, dėl to tą padarė jis. Be to, G. A. turėjo derinti ir spręsti visus klausimus dėl ieškovo patirtų nuostolių kompensavimo, tačiau G. A. tai buvo nesvarbu. Nagrinėjamoje byloje atsakovas G. A., tvirtindamas, jog buvo K. B. darbuotojas, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas K. B. jam mokėjo darbo užmokestį, kad jie dėl jo dydžio buvo taręsi ir atsakovas G. A. sistemingai jį gaudavo būtent iš K. B. už atliekamus remonto darbus.
18. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai tą konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovo automobilis jo sugadinimo metu buvo abiejų atsakovų, kurių nesiejo darbo teisiniai santykiai, žinioje, dėl ko egzistuoja abiejų atsakovų solidari civilinė atsakomybė.
19. Vertinant atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl neva nepagrįsto turtinės žalos dydžio priteisimo, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išdėstytiems argumentams.
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas itin išsamiai išdėstė bei įvertino byloje esančius įrodymus, reikšmingus ieškovui priteistinos turtinės žalos dydžio nustatymui. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškovas jokių automobilio remonto išlaidų realiai nepatyrė, kadangi automobilio neremontavo; kad patikimų įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo teiginius dėl automobilio 2 800 Eur vertės iki jo nukritimo ir likutinės 100 Eur vertės po nukritimo nuo keltuvo, nepateikė; kad pagal internetinio tinklalapio autoplius.lt informaciją 2004 metais pagamintų „T. A.“ automobilių didžiausia kaina 2018 metais buvo 4 300 Eur, vidutinė kaina – 2 300 Eur, mažiausia kaina – 1 200 Eur; kad internetinio tinklalapio, tačiau šie duomenys neatspindi sugadinto automobilio techninės būklės iki nukritimo nuo keltuvo, juo labiau kad transporto priemonė į servisą buvo atvežta dėl gedimo. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas vertino, kad automobilio vertė prieš jo nukritimą nuo keltuvo buvo mažesnė nei nurodyta ieškovo (2 800 Eur), o atsižvelgiant į byloje esančių duomenų visumą bei protingumo ir sąžiningumo principus, yra pagrindas turtinės žalos dydį nustatyti 1200 Eur.
21. Apeliantas, tvirtindamas, kad pirmosios instancijos teismas nustatė netinkamą turtinės žalos dydį, nepateikė teismui jokių konkrečių duomenų, susijusių su tokių gamybos metų automobilio kainomis, nei su konkrečiai ieškovo automobilio technine būkle ir atitinkamai dėl to apskaičiuojama verte. Taigi apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo padarytos išvados bei duomenys, kuriais buvo remtasi, paneigti nebuvo. Aplinkybė, kad byloje nebuvo pateikti apelianto nurodomi dokumentai, susiję su apgadintos transporto priemonės įsigijimu bei įsigijimo kaina, neleidžia naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kadangi tokios aplinkybės nebuvo kvestionuojamos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (apeliaciniame procese ribojama teisė kelti naujus reikalavimus), o be to šios aplinkybės nedaro įtakos transporto priemonės būklės, buvusios sugadinimo metu, nustatymui, kadangi, kaip jau minėta pirmiau, buvo apgadinta gedimų turėjusi transporto priemonė.
22. Vienas iš esminių apeliacinio skundo argumentų taip pat yra tas, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog būtent apeliantas G. A. kėlė keltuvu ir tvirtino ieškovo transporto priemonę. Tačiau ir su šiuo apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo sutikti. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, nors byloje nėra pateikta pakankami duomenų, leidžiančių nustatyti, kokius konkrečius veiksmus atliko atsakovas G. A., kai automobilis nukrito, tačiau byloje esančių aplinkybių visuma – ieškovo nurodytos aplinkybės, kad transporto priemonę remontavo G. A., K. B. liudytojo apklausos protokole nurodytos aplinkybės, jog įstūmus transporto priemonę į garažą, būtent G. A. su draugu pradėjo ardyti automobilį, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris pagal byloje esančius duomenis yra galiojantis, nurodytos aplinkybės, jog G. A. su draugu ardė automobilį, o taip pat ieškovo pateiktą susirašinėjimą su G. A. dėl padarytos žalos atlyginimo (97 –111 b. l.) – leidžia daryti labiau pagrįstą išvadą, kad automobilio kritimo momentu būtent atsakovas G. A. ardė automobilį, dėl ko jo veiksmais taip pat yra padaryta turtinė žala ieškovui.
23. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jų vertinimas neturi jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui, be to dėl apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių bei argumentų išsamiai yra pasisakęs pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, dėl ko papildomai jas vertinti nėra pagrindo.
24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs skundžiamame sprendime išdėstytas išvadas, faktinius bylos duomenis bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė materialinės teisės nuostatas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio ar faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.