Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovams K. B., G. A., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

8. Atsakovas K. B. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai. Per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Faktinės bylos aplinkybės

9. Byloje nustatyta, kad 2018 m. spalio 18 d. sugedo ieškovo vairuojamas automobilis TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2004 m. gamybos, kuris buvo pristatytas į automobilių remonto servisą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Serviso patalpos priklausė M. Č., o jas nuomojosi ir automobilių remonto paslaugas teikė atsakovas K. B.. Ginčo dėl aplinkybių, kad automobilis buvo sugadintas jam nukritus nuo keltuvo byloje nėra. Taip pat nėra ginčo dėl sugadinimų apimties kurie fiksuoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 19 d. daiktų apžiūros protokole.

11. Dėl automobilio sugadinimo ieškovas 2019 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, tačiau 2019 m. rugpjūčio 19 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą nesant nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalies (svetimo turto sugadinimas ar sunaikinimas) požymių.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo

14. Asmens pareiga atlyginti savo veiksmais kitam asmeniui padarytą žalą įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.245 straipsnyje, 6.263 straipsnyje. Būtinos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti yra asmens neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

15. Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovas G. A. tik deklaratyviai teigė, kad automobilis nukrito ne dėl jo kaltės, nors teismas ne kartą siūlė ir aiškino pareigą teikti įrodymus, siūlė apklausti liudytojus.

16. Byloje nėra pateikta pakankami duomenų ir teismas negali nustatyti kokius konkrečius veiksmus atliko atsakovas G. A., kai automobilis nukrito, tačiau remiantis byloje pateiktais duomenimis (tarp ieškovo ir atsakovų vykusiais susirašinėjimais, 2019 m. rugpjūčio 19 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu ir pateikta medžiaga), šalių paaiškinimais, darytina labiau tikėtina išvada, jog automobilio kritimo momentu būtent atsakovas G. A. buvo po automobiliu ir jį ardė, todėl jis turėjo būti pakankamai rūpestingas bei apdairus, ir galėjo bei turėjo patikrinti ar automobilis tinkamai pritvirtintas prie keltuvo, prieš pradėdamas jį remontuoti. Taigi, konstatuotina, kad atsakovas G. A. šioje situacijoje nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, kiek šiomis sąlygomis buvo būtina, ko pasėkoje automobilis nukrito nuo keltuvo ir buvo padaryta žala ieškovui – automobilis buvo sugadintas (CPK 185 straipsnis).

18. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šalių paaiškinimais, nustatyta, jog atsakovas K. B. nebuvo išsiėmęs verslo liudijimo, įregistravęs individualios veiklos ar įsteigęs juridinio asmens automobilių remonto paslaugoms teikti, o atsakovas G. A. kartu su K. B. dirbo abiejų žodiniu susitarimu, ir nebuvo sudarę rašytinės darbo sutarties ar teikęs prašymą dėl priėmimo į darbą. Byloje nėra pateikta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą dėl nelegalaus darbo egzistavimo. Teismo vertinimu byloje pateikti įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovus siejo faktiniai darbo santykiai, o K. B. buvo G. A. darbdavys, todėl atsakovo G. A. argumentas, jog už automobilio sugadinimą turi atsakyti darbuotojus samdęs asmuo – atsakovas K. B., teisiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų, kurie suponuotų spręsti, kad atsakovus siejo sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu G. A. buvo pavaldus K. B. ir buvo jo kontroliuojamas (CK 6.264 straipsnio 2 dalis). Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl atsakovų atsakomybės nėra teisinio pagrindo taikyti CK 6.264 straipsnio nuostatas.

19. Pagal CK 6.263 straipsnio nuostatas, kiekvienas asmuo privalo laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarius žalą, ją privalo visiškai atlyginti atsakingas už žalą asmuo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad automobilis jo sugadinimo metu buvo K. B. žinioje ir jo nurodymu buvo pakeltas ant keltuvo, o jį tvarkė kitas asmuo atsakovas G. A., kuris nebuvo atsakovo K. B. darbuotojas. Atsakovų nesiejo darbo teisiniai santykiai. Automobilis nukrito ir susidarė žala būtent dėl atsakovų veiksmų, nesilaikymo tam tikrų taisyklių ir reikalavimų, kurie būtų padėję išvengti nuostolių. Atsakovai pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

20. Teismas sprendžia, jog atsakovų civilinės atsakomybės taikymo sąlygos byloje yra įrodytos (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad byloje įstatymo numatytų sąlygų, eliminuojančių atsakovų civilinės atsakomybės taikymą, nėra (CK 6.253 straipsnis).

21. CK 6.265 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu asmuo, kuris nėra darbuotojas, vykdydamas kito asmens, kuris nėra jo darbdavys, duotą nurodymą, padaro žalos, tai abu šie asmenys atsako solidariai. Atsižvelgiant į 17 – 20 punktuose išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog atsakovų G. A. ir K. B. atsakomybė nagrinėjimu atveju dėl ieškovui padarytos žalos remiantis CK 6.265 straipsniu yra solidari.

Dėl turtinės žalos dydžio

22. Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, kai civilinė atsakomybė pasireiškia nuostolių atlyginimu. Žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Kai šalys dėl nuostolių dydžio nesutaria, konkretų nuostolių dydį nustato teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus (CK 6.249 straipsnis).

23. Ieškovas prašo iš atsakovų solidariai priteisti 4 112,45 Eur turtinės žalos. Savo reikalavimą grindžia 2019 m. lapkričio 12 d. UAB „Autoprogresas“ remonto sąmata Nr. 004867, pagal kurią sugadinto automobilio remonto išlaidos sudaro 4 112,45 Eur, taip pat internetinio tinklalapyje autoplius.lt pateikta informacija apie 2004 metų gamybos TOYOTA AVENSIS automobilių vidutinę kainą 2018 metais. Atsakovas G. A. su tokiu žalos dydžiu nesutinka, nors ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių, kad automobilis, nukritus nuo keltuvo, buvo sugadintas nepataisomai, neginčijo (CPK 185 straipsnis).

24. Ieškovo paaiškinimais, automobilio vertė 2018 m. spalio 18 d. buvo apie 2 800 Eur, o patirtos žalos dydį grindžia aplinkybėmis, kad automobilio remontas būtų kainavęs 4 112,45 Eur. Esminė aplinkybė nustatant žalos dydį nagrinėjamu atveju yra ta, jog ieškovas jokių automobilio remonto išlaidų realiai nepatyrė, kadangi automobilio neremontavo, o 2019 m. balandžio mėn. atidavė draugui už jam suteiktą 100 Eur vertės paslaugą. Teismui patikimų įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo teiginius dėl automobilio 2 800 Eur vertės iki jo nukritimo ir likutinės 100 Eur vertės po nukritimo nuo keltuvo, byloje pateikta nėra. Ieškovo, remiantis 2019 m. lapkričio 12 d. UAB „Autoprogresas“ remonto sąmata Nr. 004867, nurodyti kaip galimi automobilio remonto kaštai nepagrindžia realių ieškovo faktiškai turėtų išlaidų automobilio remontui, todėl teismas sprendžia, kad ieškovo nurodyta 4 112,45 Eur dydžio turtinė žala šios bylos kontekste yra aiškiai nepagrįsta.

25. Ieškovas byloje taip pat pateikia internetinio tinklalapio autoplius.lt informaciją, jog 2004 metais pagamintų TOYOTA AVENSIS automobilių didžiausia kaina 2018 metais buvo 4 300 Eur, vidutinė kaina – 2 300 Eur, mažiausia kaina – 1 200 Eur, tačiau šie duomenys yra tik informacinio pobūdžio, neparemti jokiais oficialiais šaltiniais, neatspindintys realios sugadinto automobilio TOYOTA AVENSIS techninės būklės iki nukritimo nuo keltuvo. Pažymėtina ir tai, kad bylos duomenimis, automobilis į automobilių remonto servisą buvo atvežtas dėl gedimo, ko pasėkoje toliau jo nebuvo galima eksploatuoti. Taigi, šios aplinkybės suponuoja spręsti, jog automobilio vertė prieš jo nukritimą nuo keltuvo buvo mažesnė nei nurodyta ieškovo (2 800 Eur).

26. Ieškovas turtinės žalos dydį grindė ir aplinkybe, jog patyrė nuostolių ir dėl to, kad 2019 m. spalio mėn. turėjo imti 4 000 Eur paskolą automobilio pirkimui, tačiau teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančius šiuos teiginius (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

27. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Visiško nuostolių atlyginimo principas leidžia apsaugoti tiek nukentėjusio, tiek ir žalą padariusio asmens interesus.

28. Ieškovo pateikti susirašinėjimai su atsakovu K. B. ir atsakovu G. A. patvirtina, jog po automobilio sugadinimo tarp ginčo šalių vyko derybos dėl panašios vertės automobilio ieškovui nupirkimo arba jo vertės atlyginimo pinigais, tačiau tai neturi teisinės reikšmės žalos dydžio nustatymui ir neįrodo ieškovo prašomo priteisti žalos dydžio pagrįstumo (CPK 185 straipsnis).

29. Vadovaujantis nurodytais motyvais, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas byloje neteikė daugiau jokių leistinų įrodymų, pagrindžiančių žalos dydį, remiantis protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, jog ieškovo reikalavimas atlyginti jam 4 112,45 Eur turtinę žalą tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovui solidariai iš atsakovų 1200,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, kuris teismo vertinimu nagrinėjamu atveju yra realus ir pagrįstas (CK 1.5 straipsnis, 6.249 straipsnis, 6.251 straipsnis, 6.265 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

30. Ieškovas prašo iš atsakovų solidariai priteisti 2 000,00 Eur neturtinės žalos. Ieškovas savo reikalavimą grindžia aplinkybėmis, jog patyrė ir iki šiol patiria stiprius, ieškovui labai skausmingus ir iš esmės visą laiką trunkančius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, nebenori bendrauti su draugais bei kolegomis, jaučiasi visą laiką prislėgtas ir blogos nuotaikos, numetė daug svorio.

31. Neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.250 straipsnis).

32. Neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Nagrinėjamu atveju 2000 Eur patirtą neturtinę žalą ieškovas grindžia tuo, kad patyrė stresą, įtampą, nerimą, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes. Ieškovas neįrodė kaip jam pasireiškė jo įvardinama neigiama būsena. Pažymėtina, kad vien tik atitinkamos neturtinės vertybės pažeidimas nereiškia ir neturtinės žalos padarymo.

33. Byloje nėra įrodymų, kurie sudarytą pagrindą spręsti, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų pablogėjo ieškovo sveikata ar kilo kitų ilgalaikių neigiamų padarinių. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad dėl patirto streso jam ženkliai nukrito svoris taip pat nėra pagrįsta jokiais objektyviais leistinais įrodymais. Be to, neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams. Abstraktūs teiginiai apie patirtus nepatogumus, jų nekonkretizavus ir neįrodžius, nesudaro pagrindo konstatuoti neturtinę žalą.

34. Kaip jau minėta, ieškovui laikotarpiu nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn. buvo duotas pakaitinis išnuomotas automobilis TOYOTA COROLLA VERSO, už kurio nuomą mokėjo atsakovas K. B., ieškovui už pakaitinį automobilį jokių mokesčių mokėti nereikėjo, išskyrus tik eksploatavimo išlaidas. Teismas sprendžia, jog ši aplinkybė patvirtina, jog ieškovas nepatyrė esminių nepatogumų dėl to, jog po automobilio sugadinimo ieškovas liko be transporto priemonės, kadangi nemokamai galėjo naudotis pakaitiniu automobiliu.

35. Tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis (ieškovas). Teismo nuomone ieškovo patirti nepatogumai ir rūpesčiai neatitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą neturtinę žalą, o byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra pakankamos neturtinės žalos ieškovui padarymo faktui konstatuoti. Ieškovas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. Nenustačius šios civilinės atsakomybės sąlygos, nėra pagrindo konstatuoti kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, o nenustačius šių sąlygų visumos – priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Nurodytais motyvais reikalavimas priteisti 2 000,00 Eur neturtinę žalą atmestinas (CPK 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

37. Ieškovas byloje sumokėjo 183 Eur žyminį mokestį ir patyrė 200 Eur atstovavimo išlaidų. Duomenų apie patirtas atsakovų bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

38. Proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams (20 proc.), lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovui priteistina 36,60 Eur žyminio mokesčio ir 40 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 93 straipsnis).

39. Proporcingai atmestiems ieškinio reikalavimams (80 proc.), iš ieškovo priteistinos 13,68 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Iš atsakovų pašto išlaidos valstybei nepriteistinos, nes priteistina proporcinga patenkintiems reikalavimams (20 proc.) suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina suma (5 Eur) (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovų K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 1200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų ir 00 ct) žalos atlyginimą, ir lygiomis dalimis iš kiekvieno po 18,30 Eur (aštuoniolika eurų ir 30 ct) žyminio mokesčio ir po 20 Eur (dvidešimt eurų ir 00 ct) atstovavimo išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,68 Eur (trylikos eurų ir 68 ct) pašto išlaidų į valstybės pajamas, įmokos kodas 5660.

Sprendimas gali būti skundžiamas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.