Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų T. J. ir K. J. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5067-179/2015 pagal pareiškėjų T. J. ir K. J. skundą dėl Alytaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės N. L. veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Teismas nevertino byloje įrodymų visumos. Teismas nustatė, jog antstolės A. K. išduotas 2015-09-22 palikimo apyrašo papildymas ir 2015-10-14 palikimo apyrašo papildymo papildymas išduoti nesilaikant įstatymuose numatytų reikalavimų, nes notarė nebuvo išdavusi įpėdiniui naujo vykdomojo pavedimo sudaryti dar vieną paveldimo turto papildymą. Pabrėžia, kad jokio kito palikimo apyrašo papildymo sudaryta nebuvo - buvo sudarytas tik to paties 2015-09-22 palikimo apyrašo papildymas, sudarytas vykdant 2015-08-26 notarės vykdomąjį pavedimą Nr. 3477, kuris tik patikslino palikimo apyrašo papildymą, tik nustatė paveldimo turto vertes. Teismo minima CK 5.53 str. 7 dalis įtvirtina įpėdinio pareigą, sužinojus apie neįtrauktą į apyrašą turtą, skolines teises ar skolines pareigas, nedelsiant kreiptis į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo. Tačiau dėl turto apyrašo papildymo naujo notarės vykdomojo pavedimo reikalavimo CK nenustato. Tokiu būdu, antstolės A. K. išduotas 2015-09-22 palikimo apyrašo papildymas pagal 2015-08-26 notarės vykdomąjį pavedimą Nr. 3477 ir 2015-10-14 palikimo apyrašo papildymo papildymas, išduotas palikimo apyrašo papildymo pagrindu, sudaryti laikantis CK 5.53 str. numatytų reikalavimų bei nėra teismo pripažinti negaliojančiais (ir apskritai apyrašų galiojimas ir jame nurodyto turto egzistavimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas ir negalėjo būti pagrindas notarei atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nagrinėjamoje notarinių veiksmų atlikimo stadijoje - tai jau kita teisinė situacija, sprendžiama kitokia proceso tvarka), todėl Alytaus rajono apylinkės teismo argumentai, jog notarė dėl šios priežasties pagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal apyrašus yra nepagrįsti.Teismas klaidingai nustatė, kad paveldėjimo byloje yra ne mirusiojo sutuoktinės sutikimai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, o prašymai išduoti nuosavybės teisės liudijimą: A. Ž. ne tik prašė išduoti nuosavybės teisės liudijimą, bet ir paveldėjimo teisės liudijimą. Prašydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį išvardintą nekilnojamąjį turtą (b. 1. 66), A. Ž. automatiškai davė sutikimą ne tik išvardintam nekilnojamajam turtui, bet pagal paveldėjimo teisės universalumo principą ir visam sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui, įskaitant bendrą banko sąskaitą. Palikėjui mirus, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas pasireiškia tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, jis žinojo ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali atsisakyti dalies palikimo, negali priimti palikimo iš dalies. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. ir visas palikėjo reikalavimo teises bei pareigas. Paveldėjimo teisės universalumo principas įtvirtintas CK 5.50 str. 1 d - neleidžiama palikimą priimti iš dalies. Nagrinėjamu atveju 2015-03-25 notarė N. L., vadovaujantis LR CK 3.88 str. 2 d. mirusiojo R. Ž. dukrai K. J. ir sūnui T. J. jau vieną kartą išdavė paveldėjimo teises liudijimus pagal įstatymą į bendrą turtą, kuris priklausė ir A. Ž., vadinasi, turint pergyvenusios sutuoktinės sutikimą. Iš to išplaukia, jog pasikeitė nekilnojamojo turto nuosavybės forma. Negana to, vienas iš sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių objektų, išvardintų išduotame nuosavybės teisės liudijime, buvo negyvenamoji patalpa - garažas Nr. 110, kuris nuosavybės teise registruotas A. Ž. vardu. Tokiu būdu, nepagrįstu laikytinas notarės atsisakymas išduoti palikimo teisės liudijimą pagal palikimo apyrašo papildymus dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių ir sutuoktinės vardu registruotoje banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų, grindžiant tuo, jog negautas mirusiojo sutuoktinės sutikimas, kai dėl analogiško sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio palikėjo nekilnojamojo turto.Notarų Rūmų Prezidiumo patvirtinta testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų vedimo rekomendacija neturi privalomosios teisinės galios. Antra aplinkybė, jog palikimo apyraše aprašytas turtas iš įpėdinių atstovės žodžių paveldėjimo liudijimui išduoti įtakos neturi, nes J. Ž. yra teisėta įpėdinių atstovė pagal 2014-05-26 įgaliojimą. Trečia, teismo motyvai, kad apyraše nėra įpėdinių paliudijimo yra prieštaringi, nes byloje pateikti J. Ž. pasirašyti (t. y. įpėdinių paliudyti) tiek 2015-09-22 palikimo apyrašo papildymas, tiek 2015-10-14 palikimo apyrašo papildymo papildymas. Galiausiai, notarė tvirtina, kad mirusiojo sutuoktinė ginčija apyraše nurodytų daiktų buvimo faktą. Šias aplinkybes notarė grindžia 2015-10-01 A. Ž. pareiškimu, kuriame sutuoktinė nurodo, kad 2015-09-22 palikimo apyrašo papildyme nurodyto turto nėra, išskyrus albumą ir antrosios santuokos vestuvinį žiedą. Pažymi, jog minėtas dokumentas nėra registruotas, vadovaujantis 2011-07-04 Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu Nr. V-l 18 „Dėl dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ 10 punktu, pagal kurį įstaigos parengti ir gauti sujos veikla susiję dokumentai turi būti užregistruoti; dokumentai įstaigoje registruojami vieną kartą; dokumentai registruojami tą diena, kai jie gaunami, pasirašomi ar patvirtinami. Tokiu būdu, nėra patvirtinta, kada buvo pateiktas A. Ž. pareiškimas notarei, todėl šis įrodymas kelia pagrįstų abejonių, ar būtent juo vadovaujantis notarė turėjo duomenų, jog sutuoktinė nesutinka su paveldėjimo turto apyrašo papildymu. Negana to, šiuo pareiškimu A. Ž. pripažino, kad dalis 2015-09-22 palikimo apyrašo papildyme nurodytų daiktų yra paveldimi ir į juos turi būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Minėtu pareiškimu sutuoktinė, nepaneigdama, jog ginčytinos lėšos banko sąskaitoje buvo jos asmeninė nuosavybė, nepaneigė ir CK 3.88 str. 2 d. prezumpcijos, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.Notarė tvirtina, jog palikimo apyrašo papildymo papildymą gavo tik 2015-11-02. Pačiuose dokumentuose (2015-09-22 palikimo apyrašo papildyme ir 2015-10-14 palikimo apyrašo papildymo papildyme) nurodyta jog apyrašai sudaryti 3 egzemplioriais, kurių vienas išduodamas įpėdiniui, vienas perduodamas Alytaus miesto 4-ajam notarų biurui, pavedusiam sudaryti šį apyrašą, vienas apyrašo egzempliorius lieka apyrašą sudariusio antstolio žinioje. Vadinasi, tiek 2015-09-22 palikimo apyrašo papildymas, tiek 2015-10-14 palikimo apyrašo papildymo papildymas notarei buvo perduoti atitinkamai 2015-09-22 ir 2015-10-14, todėl notarės argumentai, kad jų negavo iki 2015-11-02, yra nepagrįsti.Notarės teigimu, kadangi piniginis indėlis yra registruotinas turtas, notarė turi gauti iš banko duomenis apie sąskaitoje esančias pinigines lėšas, tačiau to ji negali padaryti, neturint tam asmens leidimo, tai prieštarautų Notariato įstatymo 14 str. įtvirtintam notarinių veiksmų slaptumo užtikrinimui bei Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymui. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, patvirtinančias A. Ž. sutikimą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą visam mirusiojo sutuoktinio turtui, akivaizdu, jog sutikimas gautas ir banko sąskaitoje esančioms lėšoms. Pažymėtina, Teismas dėl šių klausimų nepasisakė, ir nenurodė, kokios konkrečiai Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo normos būtų pažeistos.

Pareiškėja pirmą kartą notarei pateikė ydingą, t. y. neatitinkantį LR CK 5.53 str. nustatytų reikalavimų palikimo apyrašo papildymą, kuriame nebuvo nurodyta turto vertė. Tik notarei nurodžius šį trūkumą, buvo pateiktas kitas apyrašo variantas jau su turto verte, tačiau įpėdinė pateikė tik šio pataisyto apyrašo fotokopiją, kuri net nebuvo antstolio patvirtinta. Vėliau, jau apskundus teismui notarės atsisakymą išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą, notarei buvo pateiktas dar vienas apyrašo variantas - originalas su nurodyta turto verte. Tačiau notarė šioje paveldėjimo byloje nesprendė pateikto turto apyrašo teisėtumo ar galiojimo klausimo, tiesiog nurodė trūkumus, kurie vėliau buvo ištaisyti.Pareiškėjai klaidingai nurodo, kad notarė reikalavo A. Ž. sutikimo dėl paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo sutuoktinio dalį išdavimo. Tokio sutikimo įstatymas nenumato, jis paveldėjimo byloje nereikalingas ir jo nebuvo prašoma. Pareiškėjai savo skunde teisingai nurodo Notariato Įstatymo 52 str. nuostatas, kad notaras gali išduoti nuosavybės teisės liudijimą į dalį bendro santuokinio turto, tik esant likusio gyvo sutuoktinio rašytiniam sutikimui. Tačiau toliau savo skunde painioja ir klaidingai suvokia notaro išduotų dokumentų - nuosavybės teisės liudijimo, nustatančio mirusiojo sutuoktinio turto dalį bendroje nuosavybėje ir paveldėjimo teisės liudijimo teisinę reikšmę. Šių dokumentų išdavimą reguliuoja skirtingos teisės normos, kurias skundo pareiškėjai klaidingai interpretuoja. Notarės atsisakyme išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į papildomą turtą, nurodytą antstolio sudarytame palikimo apyrašo papildymo papildyme, nurodytas atsisakymo pagrindinis motyvas yra tai, kad turto apyrašo papildyme yra nurodytas turtas, registruotas gyvos sutuoktinės A. Ž. vardu, t. y. piniginės lėšos, esančios Swedbank sąskaitoje, o pergyvenusi sutuoktinė nei pati prašė išduoti nuosavybės liudijimą, nustatantį mirusiojo dalį, nei parašė sutikimą, kad tokį liudijimą gautų kiti įstatyminiai įpėdiniai. Joks paveldėjimo teisės universalumo principas, nurodytas pareiškėjų skunde, sprendžiant klausimą, ar turtas yra įgytas santuokos metu ar ne, negali ir neturi būti taikomas, nes notaras kiekvienu konkrečiu atveju privalo atlikti teisinį tyrimą ir nustatyti, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Šio ginčo atveju, notaras, neturėdamas duomenų ar piniginės lėšos yra įneštos į sąskaitą gyvenant santuokos metu, ar prieš santuoką, ar galbūt, net po sutuoktinio mirties, neturi teisės be pergyvenusio sutuoktinio prašymo nustatyti nuosavybės teisės liudijimu mirusiojo turto dalį.Notarė yra Notarų Rūmų narys, todėl visi Notarų Rūmų Prezidiumo nutarimai, taip pat ir nutarimai notarinės praktikos klausimais jai yra privalomi, kiekvienas notaras turi jais vadovautis savo kasdieniniame darbe. Ši nuostata - notarinės praktikos suvienodinimas yra vienas iš Notarų Rūmų uždavinių ir yra įtvirtinta LR Notariato Įstatyme. Norint gauti paveldėjimo liudijimą į neregistruotinus daiktus, turi būti vadovaujamasi Notarų Rūmų rekomendacijomis ir taip pat turi būti minėtoje konsultacijoje nurodytos aplinkybės, t. y. turi būti sekančių aplinkybių visuma: 1) daiktai rasti palikėjo gyvenamojoje vietoje, 2) daiktų buvimo faktas užfiksuotas arba sudarytame paveldimo turto apyraše arba faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir 3) notarui nėra žinoma, kad kas nors ginčytų daiktų priklausymo faktą. Į paveldėjimo bylą įpėdinių pateiktame turto apyraše nurodyta, kad daiktai priklauso mirusiajam pagal įpėdinės atstovo žodžius, taip pat daiktų vertė nurodoma pagal atstovo žodžius, nepagrindžiant jokiais kitais dokumentais. Taip pat paveldėjimo byloje yra mirusiojo sutuoktinės A. Ž. pareiškimas, kuriuo ji ginčija daiktų, nurodytų turto apyraše buvimo faktą.Pareiškėjai teigia, kad teismas nepasisakė ir nenurodė, kokios konkrečios Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo normos būtų pažeistos. Notaras pagal įstatymus yra duomenų, reikalingų notariniams veiksmams atlikti, gavėjas ir turi teisę gauti informaciją, reikalingą notariniams veiksmams atlikti. Tačiau šio įstatymo 2 str. 11 p. numatyta, kad turi būti savanoriškas duomenų subjekto valios pareiškimas tvarkyti jo asmens duomenis jam žinomu tikslu. Įstatymas nurodo, kad sutikimas turi būti išreikštas aiškiai – rašytine ar kita forma, neabejotinai įrodančia duomenų subjekto valią. Yra ir kito įstatymo normos, reguliuojančios asmens duomenų apsaugą – tai LR Bankų įstatymas. Šio įstatymo 55 straipsnis įtvirtina banko paslapties principus, tačiau šiame įstatyme nustatytos tam tikros išimtys, iš kurių viena taikoma notarams – notaras gali gauti informaciją, jeigu ši informacija reikalinga gauti mirusiojo asmens duomenis, reikalingus paveldėjimo byloje. Šiame skundo punkte pareiškėjai vėl pakartotinai ir klaidingai nurodo, kad jų pateiktos skunde aplinkybės (tik nenurodyta konkrečiai kokios) patvirtina, kad A. Ž. yra išreiškusi valią dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo į pinigines lėšas, esančias jos asmeninėje sąskaitoje. Tačiau jie pamiršo, kad paveldėjimo byloje yra mirusiojo sutuoktinės A. Ž. pareiškimas, kuriuo ji nurodo, kad turto apyraše nurodyti daiktai neegzistuoja, jų nėra ir ji nesutinka, kad būtų gauta informacija apie pinigines lėšas, esančias jos asmeninėje sąskaitoje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas skundo dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrįstumo įvertinimas.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.53 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis pareiškimu kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarą. Gavęs šį pareiškimą, notaras nedelsdamas išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Šis pavedimas vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites pateikia bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Turto apyrašą antstolis sudaro ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų gavimo. Tais atvejais, kai paveldimas turtas yra keliose vietose arba yra daug palikėjo kreditorių, turto apyrašą antstolis privalo sudaryti ne vėliau kaip per tris mėnesius (CK 5.53 str. 3 d.). Įpėdinis privalo pateikti visus duomenis, reikalingus palikėjo turto apyrašui sudaryti (CK 5.53 str. 4 d.). Turto apyraše turi būti: 1) visas daiktų, sudarančių palikimą, sąrašas, nurodant jų vertę ir aplinkybes, reikalingas jų vertei nustatyti; 2) įvardijamos visos žinomos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, nurodant palikėjo kreditorius ir skolininkus (CK 5.53 str. 5 d.). Turto apyrašą pasirašo antstolis ir įpėdinis, dalyvavęs sudarant apyrašą. Apyrašo pabaigoje turi būti įpėdinio pasirašytas paliudijimas, tolygus priesaikai, kad apyraše nurodytas visas įpėdiniui žinomas palikėjo turtas, visi palikėjo skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos (CK 5.53 str. 6 d.). Įpėdinis, po turto apyrašo sudarymo sužinojęs apie neįtrauktą į apyrašą turtą, skolines teises ar skolines pareigas, privalo nedelsdamas kreiptis į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą papildyti turto apyrašą įpėdinis ne vėliau kaip per tris darbo dienas pateikia bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Antstolis, vadovaudamasis įpėdinio pateiktais duomenimis, ne vėliau kaip per tris savaites privalo turto apyrašą papildyti (CK 5.53 str. 7 d.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Alytaus 4-ojo notarų biuro notarė N. L. po R. Ž. mirties pareiškėjams T. J. ir K. J. 2015-03-25 išdavė paveldėjimo pagal įstatymą liudijimus (b. l. 13–19, 20–26). Pareiškėjai T. J. ir K. J., atstovaujama J. Ž., sužinoję apie turtą, neįtrauktą į turto apyrašą, 2015-08-26 pateikė notarei prašymą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo. Notarė 2015-08-26 išdavė vykdomąjį pavedimą pasirinktam antstoliui sudaryti turto, likusio po R. Ž. mirties apyrašą (b. l. 10). Antstolė A. K. vykdydama notarės pavedimą 2015-09-22 sudarė palikimo apyrašo papildymą, kuris sudarytas pagal J. Ž. prašymą ir pateiktus duomenis apie pareiškėjai žinomą palikėjo R. Ž. turtą, visus skolinius reikalavimus ir skolines pareigas, palikėjo kreditorius ir skolininkus (b. l. 8–9). Iš šio apyrašo matyti, kad turtas aprašytas iš J. Ž. žodžių nenurodant aprašomų daiktų vertės. Pareiškėjai 2015-10-01 kreipėsi į notarę N. L. dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo dėl papildomo 2015-09-22 palikimo apyrašo papildyme nurodyto turto (b. l. 5), tačiau notarė 2015-10-02 rašte pareiškėjams nurodė, kad šis apyrašo papildymas yra su trūkumais, t. y. palikimo apyrašo papildyme nėra nurodyta daiktų vertės; kaip paveldimas turtas nurodytos gyvo sutuoktinio A. Ž. sąskaitos lėšos, tačiau pagal Notariato įstatymo 52 straipsnio 2 dalį nėra pateiktas sutuoktinės A. Ž. sutikimas; palikimo apyraše nurodytas turtas (daiktai) yra aprašytas iš įpėdinių atstovo, net ne įpėdinio, žodžių, ar ne rastas palikėjo gyvenamojoje vietoje, todėl notaras neturi galimybių įsitikinti, ar šie daiktai priklauso mirusiajam (b. l. 6). Pareiškėjai pakartotinai 2015-10-22 kreipėsi į notarę su prašymu dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo ir kartu pateikė antstolės 2015-10-14 sudaryta palikimo apyrašo papildymą (b. l. 32). Notarė 2015-10-28 atsisakė atlikti pareiškėjų prašomą notarinį veiksmą, motyvuodama tuo, kad palikimo apyrašo papildyme nėra nurodyta daiktų vertė, kad turto apyrašo papildyme yra nurodytas turtas, registruotas gyvos sutuoktinės A. Ž. vardu, t. y. piniginės lėšos, esančios Swedbank sąskaitoje, o pergyvenusi sutuoktinė sutikimo ar prašymo išduoti liudijimą, nustatantį mirusiojo dalį bendrojoje nuosavybėje nėra davusi, kad paveldėjimo apyrašo papildyme kilnojamas turtas aprašytas iš įpėdinio atstovo žodžių (b. l. 33–34).

Pagal ginčo laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktą notaras išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus. Tačiau pagal to pateis įstatymo 52 straipsnio 2 dalį nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas tik pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui. Teismo posėdžio metu notarė teismui pateikė mirusiojo sutuoktinės A. Ž. 2015-10-01 notarei adresuotą pareiškimą, kuriuo A. Ž. pareiškė, jog neduoda sutikimo gauti informaciją apie jos asmenines pinigines lėšas, esančias Swedbank sąskaitoje, nes bendrų santuokos metu įgytų lėšų su mirusiuoju sutuoktiniu ji neturėjo. Taip pat patvirtino, kad tokio paveldimo turto, kuris nurodytas apyrašo papildyme, nėra ir jis neegzistuoja, išskyrus albumą ir antros santuokos vestuvinį žiedą (b. l. 60). Apeliantai nurodo, kad šis prašymas nėra registruotas vadovaujantis 2011-07-04 Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu Nr. V-l 18 „Dėl dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ 10 punktu, tačiau apeliantai teismui nepateikė jokių savo argumentus patvirtinančių įrodymų. Teismas neturi pagrindo netikėti notarės į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sutuoktinės A. Ž. sutikimo ar prašymo išduoti liudijimą, nustatantį mirusiojo dalį bendroje nuosavybėje į pinigines lėšas, registruotas gyvos sutuoktinės vardu, paveldėjimo byloje nėra. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pergyvenusios sutuoktinės prašymu buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas į konkretų nekilnojamąjį turtą (garažus, žemės sklypą, pastatus), kuriuos sutuoktinė pripažino esant bendru santuokiniu turtu (b. l. 65–75). Kaip matyti iš bylos duomenų, šiam notariniam veiksmui atlikti sutuoktinė notarei pateikė visus reikalingus dokumentus bei įrodymus, kad tai yra bendras sutuoktinių turtas ir prašė išduoti nuosavybės teisės liudijimą. Taip pat nustatyta, kad paveldėjimo teisės liudijimai visiems mirusiojo įstatyminiams įpėdiniams į turtą, kuris buvo registruotas mirusiojo vardu, buvo išduoti tik po to, kai prieš tai minėtas nuosavybės teisės liudijimas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir kai duomenų bazėje atsirado turto dalis mirusiojo vardu. Apeliantų argumentai, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomas paveldėjimo teisės universalumo principas yra nepagrįsti, nes, kaip teisingai nurodyta atsiliepime į atskirąjį skundą, notaras spręsdamas klausimą, ar turtas yra įgytas santuokos metu ar ne, kiekvienu konkrečiu atveju privalo atlikti teisinį tyrimą ir nustatyti, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad notaras duomenų, ar piniginės lėšos esančios Swedbank sąskaitoje yra įgytos gyvenant santuokoje, ar prieš jos sudarymą, ar vėliau, nėra, todėl notarė pagrįstai nurodė, kad ji neturi teisės be pergyvenusio sutuoktinio prašymo nustatyti nuosavybės teisės liudijimu mirusiojo turto dalį.

Apelianto argumentai, kad notarė nepagrįstai vadovavosi Notarų rūmų patvirtinta testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų vedimo konsultacija, kadangi ji neturi privalomosios teisinės galios, o yra tik rekomendacinio pobūdžio, atmestini kaip nepagrįsti. Notariato įstatymo 13 straipsnyje nurodyta, kad notarai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro teisės aktais ir Notarų rūmų nutarimais bei kitais teisės aktais. Taigi, akivaizdu, kad notarė pagrįstai vadovavosi Notarų rūmų patvirtinta testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų vedimo konsultacija.

Apeliantų argumentai, kad teismas nepasisakė ir nenurodė, kokios konkrečios Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo normos būtų pažeistos, jeigu nesant sutuoktinės A. Ž. sutikimo ar leidimo, būtų gauti jos asmeninio indėlio duomenys, reikalingi nuosavybės teisės liudijimo išdavimui ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui į mirusiajam priklausančią turto dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 1 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas šio įstatymo tikslas – ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis. Asmens duomenys – bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai (ADTAĮ 2 str. 1 d.). Sutikimas – savanoriškas duomenų subjekto valios pareiškimas tvarkyti jo asmens duomenis jam žinomu tikslu. Sutikimas tvarkyti ypatingus asmens duomenis turi būti išreikštas aiškiai – rašytine, jai prilyginta ar kita forma, neabejotinai įrodančia duomenų subjekto valią (ADTAĮ – 2 str. 12 d.). Taip pat pažymėtina, kad asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka (ADTAĮ 53 str.). Be šio įstatymo asmens duomenų apsaugą reguliuoja ir Lietuvos Respublikos Bankų įstatymas (toliau – BĮ). Šio įstatymo 55 straipsnis įtvirtina banko paslapties principus. Banko paslaptį sudaranti informacija gali būti teikiama tik banko klientui, su kuriuo yra susijusi banko paslaptį sudaranti informacija, arba kitiems asmenims kliento rašytiniu prašymu ar rašytiniu sutikimu, kuriame nurodyta, kam ir kokia informacija gali būti teikiama (BĮ 55 str. 3 d.). Bankas teikia banko paslaptį sudarančią informaciją notarams, jeigu jos reikia įstatymų nustatytoms notarų funkcijoms atlikti (BĮ 55 str. 6 d. 2 p.), tačiau notaras gali gauti informaciją, jeigu ši informacija reikalinga gauti mirusiojo asmens duomenis, reikalingus paveldėjimo byloje. Šiuo atveju, pareiškėjai prašo be A. Ž. sutikimo gauti duomenis apie jos pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje, kas yra griežtai notarui draudžiama pagal prieš tai minėtas įstatymų nuostatas.

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi netenkindamas pareiškėjų skundo dėl notarės veiksmų, nepažeidė procesinės teisės normų ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.