- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-22
- Bylos Nr.
- 2S-1115-823/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Goda Ambrasaitė-Balynienė, Antanas Rudzinskas
- Pareiškėjas
- N. K., R. K.
- Trečiasis asmuo
- A. G., akcinė bendrovė „Swedbank“
- Kategorijos
- 75.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų N. K. ir R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal N. K. ir R. K. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių patvirtinimo, tretieji asmenys A. G. ir akcinė bendrovė „Swedbank“.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai N. K. ir R. K. kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti jų santuoką bendru sutarimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXV skyriaus nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi procesas byloje atnaujintas, tenkinant trečiojo asmens A. G. prašymą. 2010 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 21 d. sprendimą, sustabdė bylą ir nustatė N. K. ir R. K. 6 mėnesių terminą nuo bylos sustabdymo dienos pateikti naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri nepažeistų kreditoriaus A. G. interesų. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartį ir bylą perdavė pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo tuo pagrindu, kad į bylą suinteresuotais asmenimis nebuvo įtraukti visi pareiškėjų kreditoriai.
2010 m. gruodžio 13 d. pareiškėjai pateikė pirmosios instancijos teismui naują sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir prašė teismo ją patvirtinti. Sutartimi šalys susitarė, kad visas santuokoje įgytas turtas - automobilis MAZDA 626, kurio vertė 2000 Lt, ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 113000 Lt, natūra perduodamas N. K., o R. K. atleidžiamas nuo pareigos sumokėti N. K. kompensaciją pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.98 straipsnio 2 dalį, taip pat už iš asmeninių N. K. lėšų įvykdytas sutuoktinių solidarias bei R. K. asmenines prievoles. Pareiškėjų reikalavimo teisė į UAB „Viraksas“ dėl 47000 Lt skolos ir palūkanų pagal šalių susitarimą išliktų solidari. Pareiškėjai taip pat susitarė, kad prievolę kreditoriui AB „Svedbank“ šalys vykdys solidariai, o prievolę kreditoriui A. G. – R. K. asmeniškai. Pareiškėjai nurodė, kad R. K. prievolė A. G. atsirado iš sandorio, sudaryto be N. K. žinios ar sutikimo, ne šeimos interesais, todėl ši R. K. prievolė yra asmeninė. R. K. skola priteista A. G. teismo sprendimu; N. K. šis kreditorius jokių reikalavimų nepareiškė. Pareiškėjų nuomone, A. G. interesai patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nebūtų pažeisti, nes pareiškėjams susitarus, kad R. K. atleidžiamas nuo kompensacijos N. K. mokėjimo, R. K. turtinė padėtis ne pablogėja, o pagerėja. Su kitais savo kreditoriais pareiškėjai nurodė atsiskaitę.
Tretysis asmuo AB „Swedbank“ neprieštaravo dėl pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo.
Tretysis asmuo A. G. prieštaravo pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimui kol su juo nebus atsiskaityta. Pažymėjo, kad šia sutartimi sutuoktiniai santuokoje įgytą turtą pageidauja padalinti taip, kad R. K. turto netektų, santuokos metu sutuoktinių kartu ar atskirai prisiimtos prievolės būtų vykdomos arba solidariai, arba R. K. asmeniškai. Toks sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimas neatitinka jo kaip kreditoriaus interesų, CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos bei CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. sausio 25 d. nutartimi atsisakė tvirtinti pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, civilinę bylą pagal N. K. ir R. K. pareiškimą sustabdė, kol pareiškėjai pateiks kitą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuri nepažeistų jų kreditorių interesų, arba pateiks raštišką visų kreditorių sutikimą tvirtinti byloje pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, arba teismine tvarka bus nustatyta, kad R. K. skola UAB „Viraksas“ yra R. K. asmeninė prievolė. Teismas nurodė, kad neįvykdžius šių reikalavimų per 6 mėnesius, pareiškimas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu bus paliktas nenagrinėtas.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nors pateiktoje teismui tvirtinti sutartyje pareiškėjai nurodė, jog Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. sprendimu kreditoriaus A. G. naudai solidariai iš UAB „Viraksas“, S. M. ir R. K. priteista 25 000 Lt skola, palūkanos ir delspinigiai bei bylinėjimosi išlaidos yra R. K. asmeninė prievolė, tačiau kreditorius su tuo nesutiko. Nagrinėjant bylą dėl nurodytos skolos A. G. priteisimo, N. K. nebuvo įtraukta bendraatsakove, tačiau vien iš to, pirmosios instancijos teismo nuomone, negalima daryti išvados, kad R. K. prievolė A. G. yra jo asmeninė prievolė. 2010 m. vasario 2 d. buvo priimtas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1253-656/2010, kuriuo R. K. ir N. K. naudai iš UAB „Viraksas“ priteista 47 000 Lt. Iš šio sprendimo turinio matyti, kad ir N. K., ir R. K. dalyvavo UAB „Viraksas“ veikloje. Teismas konstatavo, kad esant tokioms aplinkybėms pareiškėjai gali prašyti nutraukti jų santuoką kitais pagrindais arba teismine tvarka nustatyti, kad skola UAB „Viraksas“ yra R. K. asmeninė prievolė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjai N. K. ir R. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį ir patvirtinti pareiškėjų 2010 m. gruodžio 13 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Kreditorius A. G., kurio prašymu atnaujintas procesas byloje, šioje byloje nepareiškė jokių savarankiškų reikalavimų. Prašyme dėl proceso atnaujinimo kreditorius suformulavo reikalavimą panaikinti 2008 m. spalio 21 d. teismo sprendimą ir grąžinti šalis į pirminę turtinę padėtį. Sutuoktiniai turi teisę nutraukti santuoką bei pasidalinti jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Kreditorius negali reikalauti, kad sutuoktinių nuosavybė liktų bendroji jungtinė, todėl teismas turėjo tokio neteisėto prašymo netenkinti. R. K. prievolė A. G. buvo terminuotas laidavimas, kadangi R. K. laidavo prievolės su atidedamuoju terminu įvykdymą. R. K. nepasinaudojo teisine pagalba ir laiku nepareiškė prieštaravimų, todėl 2009 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas priėmė sprendimą A. G. naudai iš skolininko UAB „Viraksas“ bei laiduotojų S. M. ir R. K. priteisti 25 000 Lt skolą, palūkanas ir delspinigius bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį A. G. pareiškė R. K., N. K. į bylą neįtraukė. Sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei teismui nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo R. K. laidavimas už UAB „Viraksas“ skolą buvo pasibaigęs, tuo metu A. G. nebuvo R. K. kreditorius, neturėjo būti informuotas apie iškeltą bylą bei neturėjo teisės įstoti į bylą su savarankiškais reikalavimais, todėl procesas šioje civilinėje byloje atnaujintas neteisėtai ir nepagrįstai.
2. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad iš teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1253-656/2010, kuriuo R. K. ir N. K. naudai priteista 47 000 Lt, turinio matyti, neva jie abu dalyvavo UAB „Viraksas“ veikloje. Priešingai – minėtoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimais konstatuota, kad nei R. K., nei N. K. niekada nebuvo UAB „Viraksas“ akcininkai, kad R. K. niekada nebuvo UAB „Viraksas“ direktoriumi. Dėl šių priežasčių R. K. laidavimo sandoris sudarytas ne šeimos interesais, šeima iš šio sandorio negalėjo turėti ir neturėjo ekonominės naudos. 2008 m. rugsėjo mėn. kreipdamiesi į teismą su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo, pareiškėjai nurodė, kad kartu negyvena, o bendro ūkio neveda penkerius metus. Todėl N. K. nežinojo ir negalėjo žinoti apie R. K. darbo ar verslo reikalus. Jau po to, kai 2008 m. spalio 21 d. sprendimu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nutraukė pareiškėjų santuoką ir patvirtino jų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, paaiškėjo, jog R. K. turėjo iš laidavimo santykių kilusių prievolių, kurias nuslėpė nuo buvusios sutuoktinės ir teismo. CK 3 knygos III dalies VII skyrius reglamentuoja sutuoktinių atsakomybę pagal turtines prievoles. CK 3.109 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutuoktinių solidarioji prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. R. K. laidavo už UAB „Viraksas“ iš A. G. gautą paskolą. Laidavimas yra šalutinė prievolė (CK 6.76 straipsnis), todėl jai taikoma pagrindinei prievolei taikytina prezumpcija. Pagal CPK 182 straipsnio 4 punktą nereikia įrodinėti preziumuojamų pagal įstatymus aplinkybių. Aplinkybė, kad R. K. prievolė A. G. yra asmeninė, preziumuojama pagal įstatymą, todėl kreiptis į teismą su ieškiniu dėl prezumpcijos nuginčijimo, t. y. minėtos prievolės pripažinimo solidaria N. K. ir R. K. prievole, turėtų asmuo, kuris įstatymo nustatytą prezumpciją ginčija, t. y. A. G.. Jis nepateikė įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo prievolė būtų pripažinta solidaria, ar įrodymų, kad yra iškelta civilinė byla šiuo klausimu, todėl teismo sprendimas netvirtinti pareiškėjų sutarties ir bylą sustabdyti yra neteisėtas. Be to, teismas, nagrinėdamas bylą supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėja turto balanso, prievolių pobūdžio ir atsiradimo pagrindo, t. y. šiuo atveju netaikomos CK trečiosios knygos VIII skyriaus normos (tarp jų ir CK 3.118 straipsnis) (2008 m. liepos 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-384/2008). Nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo, kad prievolė A. G. yra solidarioji, teismas turėjo atmesti kreditoriaus prieštaravimus dėl prievolės pobūdžio.
3. Pareiškėjų pasirinktas turto padalijimo būdas neprieštarauja CK 3.53 straipsnio 4 daliai. Remiantis sutarties laisvės principu šalys yra laisvos pasirinkti turto padalijimo būdą, tokiu atveju netaikomos CK šeštosios knygos III dalies VIII skyriaus normos (CK 3.116 straipsnio 2 dalis). Kreditoriaus teisė prieštarauti sudarytai sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra absoliuti – teismas sutarties netvirtina tik tada, kai sutartis pažeidžia kreditoriaus teisėtus interesus. Nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir tikrinant sudarytos sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitiktį CK 3.53 straipsnio 4 daliai, sutuoktinių kreditoriaus argumentai turi būti išnagrinėjami iš esmės ir patikrinama sutarties atitiktis kreditoriaus interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-354/2006; 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-354/2010). Jei sutuoktinių sudaryta sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus, teismas tokios sutarties negali tvirtinti ir taiko CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatytas pasekmes. Taigi kreditoriaus prieštaravimai dėl sutarties turinio teismui nėra privalomi. Šioje byloje teismas kreditoriaus argumentų neanalizavo, netyrė sutuoktinių pasirinkto turto padalijimo būdo pagrįstumo, R. K. turtinės padėties pasikeitimo bei mokumo galimybių patvirtinus pateiktą sutartį. Teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių A. G. teisėtas interesas nebūtų pažeistas, kadangi pareiškėjams susitarus, kad R. K. atleidžiamas nuo kompensacijos N. K. mokėjimo, kurios dydis viršija pusę bendro turto vertės, R. K. turtinė padėtis nepablogėja, o net pagerėja. Pagal CK 3.127 straipsnio nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas jo padalijimui natūra, jeigu toks padalijimas yra galimas. Šiuo atveju, atsižvelgiant į N. K. indėlį į bendrosios jungtinės nuosavybės įsigijimą bei turto nedalumą, sutuoktiniai pasirinko vienintelį logišką variantą – turtą priteisti vienam sutuoktiniui natūra. Turto perdavimas natūra R. K. negalimas, kadangi jo dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje mažesnė, R. K. galimybės grąžinti skolas N. K. bei išmokėti kompensaciją daug prastesnės. 67,75 kv. m. dydžio butas yra nedalus – neįmanoma suformuoti dviejų savarankiškų turtinių vienetų, net ir nustačius naudojimosi kambariais tvarką, buvę sutuoktiniai būtų priversti bendrai naudotis kai kuriomis patalpomis. Sutuoktiniai yra nutolę, konfliktinėje situacijoje dėl santuokos nutraukimo metu nuslėptų R. K. asmeninių kreditorių, todėl jų santykiai yra pašliję, jie nemato jokių galimybių gyventi viename bute. Pirmosios instancijos teismas taip pat netyrė, ar A. G. yra sąžiningas, reikšdamas prieštaravimus. Pareiškėjų žiniomis, bendraskolis S. M. (kuris kartu su R. K. laidavo už UAB „Viraksas“ paskolą) dirba, ir iš jo gali būti išieškota skola ar reikšminga jos dalis. Tačiau A. G. išieškojimą vykdo tik iš R. K. ir neteisėtai reikalauja, kad N. K. sumokėtų asmeninę buvusio sutuoktinio skolą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo A. G. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir turtas dalintinas po to, kai iš bendro jų turto bus sumokėtos skolos. Be to, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad UAB „Viraksas“, kurios vardu paimta paskola iš A. G., buvo tiek R. K., tiek N. K. investicijomis remiamas ūkio subjektas. A. G. nuomone, nors, žinant kaip baigėsi UAB „Viraksas“ aktyvi komercinė veikla, tikėtina, kad N. ir R. K. verslo partneris S. M. elgėsi jų atžvilgiu nesąžiningai, būtų dar nesąžiningiau reikalauti, kad A. G. savo šeimos santaupomis dengtų kitų verslo partnerių tarpusavio santykių padarinius. A. G., suteikdamas paskolą, jos nesiejo su UAB „Viraksas“ veiklos rezultatais, o R. K., laiduodamas už paskolos gavėją, žinojo ar turėjo žinoti jo šeimos verslu tapusios įmonės komercinės veiklos perspektyvas ir turėtų atsakyti už to verslo pasekmes. Kreditorius pažymi, kad pagal dabartines R. K. pajamas reikia ketvirčio amžiaus, kad jis A. G. išmokėtų teismo priteistą sumą, todėl pareiškėjų teismui pateikta sutartis prieštarauja jo kaip kreditoriaus interesams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia atskirojo skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskirajame skunde apeliantai be kita ko kelia argumentus, susijusius su proceso atnaujinimo šioje civilinėje byloje pagrįstumu. Civilinis procesas nagrinėjamoje byloje atnaujintas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi (b.l. 138, t. 1). Ši pirmosios instancijos teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir nesudaro apeliacijos objekto nagrinėjamoje byloje, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija apeliantų argumentų, susijusių su trečiojo asmens A. G. prašymo atnaujinti procesą ir šį prašymą tenkinančio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo, teisėtumu ir pagrįstumu, nevertina ir dėl jų nepasisako.
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 3.53 straipsnio 4 dalimi, civilinę bylą sustabdė, kol pareiškėjai pateiks kitą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Nors teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo nutartis atsisakyti patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių apeliacine tvarka skundžiama tik bylos sustabdymo pagrįstumo aspektu, nagrinėjamu atveju bylos sustabdymas yra tiesiogiai sąlygotas pirmosios instancijos teismo atsisakymo tvirtinti pareiškėjų pateiktą sutartį, taigi, ginčas nagrinėjamoje byloje iš esmės yra kilęs pirmosios instancijos teismo atsisakymo tvirtinti pareiškėjų pateiktą sutartį pagrįstumo.
Santuokos nutraukimą supaprastinto proceso tvarka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu santuoką supaprastinto proceso tvarka galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių, o jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu supaprastinto proceso tvarka galima tik tada, kai ginčų dėl santuokos metu gyto turto padalijimo būdo nekyla ne tik tarp pačių sutuoktinių, bet ir tarp sutuoktinių bei jų kreditorių, kadangi nagrinėjant bylą supaprastinto proceso tvarka nei bylą nagrinėjantis teismas, nei sutuoktinių ar vieno iš jų kreditoriai negali įtakoti sutuoktinių pateiktos teismui tvirtinti sutarties turinio, o kreditorių teisės pasinaudoti CK numatytais jų teisių gynybos būdais yra apribotos. Turto pasidalijimas, nustatant kam ir kuri dalis sutuoktinių turto atitenka, kuomet santuoka nutraukiama ypatingosios teisenos tvarka, yra išimtinai sutuoktinių diskrecijoje. Nei CK 3.117 straipsnyje įtvirtinto sutuoktinių turto lygių dalių principo, nei CK 3.123 straipsnyje numatytų kriterijų, leidžiančių nukrypti nuo šio principo, teismas, esant sutuoktinių sutarčiai, savarankiškai negali taikyti. Teismas gali įtakoti sutarties sąlygas vieninteliu būdu: arba tokią sutartį visa apimtimi patvirtindamas, jeigu ji atitinka įstatymo nuostatas (CPK 541 straipsnio 2 dalis), arba jos nepatvirtindamas, t.y. sutuoktinių prašymą atmesdamas. Egzistuoja ir trečia procesinė galimybė - kai tokio turinio sutartis, kuri yra sudaryta, negali būti patvirtinta, sutuoktiniai pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį yra įpareigojami sudaryti naują sutartį, o byla dėl santuokos nutraukimo sustabdoma (Žr. pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-138-464/2010, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-48-58/2008). Būtent šia teise pasinaudojo pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą nutartį.
Apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tvirtinti jų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, nes ši sutartis nepažeidžia kreditoriaus A. G. interesų – pasidalinus turtą sutuoktinių norimu būdu R. K. turtinė padėtis nepablogėja, o prievolės A. G. pobūdis šia sutartimi nekeičiamas – tai, kad prievolė A. G. yra asmeninė R. K. prievolė, apeliantų teigimu, yra preziumuojama pagal įstatymą, A. G. nėra pareiškęs jokių reikalavimų dėl šios prievolės pripažinimo solidaria sutuoktinių prievole.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, nepagrįstai preziumavo pareiškėjų prievolę A. G. esant solidaria. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėdamas tarp sutuoktinių kilusį ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Tuo atveju, kai vieno iš sutuoktinių prievolė kreditoriui kildinama iš teismo sprendimo byloje, kurios nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad prievolė A. G. patvirtinta teismo sprendimu, priteisiant ją iš R. K., o N. K. į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta (prijungta civilinė byla Nr. 2-6654-0466/2009), todėl apeliantai teisūs teigdami, jog aplinkybę, kad R. K. prievolė A. G. yra bendra sutuoktinių prievolė, turėtų įrodinėti pats A. G., pareikšdamas atitinkamą reikalavimą atskiroje civilinėje byloje ar byloje dėl sutuoktinių turto padalijimo, jei ji būtų nagrinėjama ieškinio teisenos tvarka. Supaprastinto proceso tvarka bylą nagrinėjantis teismas nenustatinėja sutuoktinių prievolių pobūdžio, CK 3.126 straipsnyje numatytos kreditorių teisių garantijos nagrinėjant bylą supaprastinto proceso tvarka netaikytinos (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2006, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1035-340/10; Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-138-464/2010), todėl apeliantų argumentas, kad kreditorius A. G. nepareiškė jokių savarankiškų reikalavimų šioje byloje, teisėjų kolegijos atmetamas kaip nepagrįstas.
Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kreditorių interesus sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių gali pažeisti ne tik tuo atveju, jei sutuoktinių prievolė kreditoriams yra solidari. Vieno iš sutuoktinių kreditoriaus interesus sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių gali pažeisti, jei šia sutartimi atitinkamai sumažinamas skolingo sutuoktinio turimas turtas ir dėl to sumažėja kreditoriaus galimybės gauti savo reikalavimo patenkinimą. Turėdami kreditorių (ne tik bendrų, bet ir asmeninių) sutuoktiniai nėra laisvi savo nuožiūra pasidalinti santuokoje įgyto turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sutuoktiniai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių sąskaita, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniams pasidalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų kreditorių teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008).Kreditoriaus (išieškotojo) teisę reikalauti tokios skolininko turto dalies, kad iš jos būtų galima išieškoti, numato CPK 667 straipsnio. 4 dalis. Taigi net ir sutinkant su apeliantų argumentais, kad R. K. prievolė A. G. yra asmeninė, o ne bendroji sutuoktinių prievolė (kol neįrodyta priešingai), pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą nustatyti, ar teismui pateikta tvirtinti sutartimi tenkanti skolingam sutuoktiniui (šiuo atveju R. K.) bendro turto dalis nepažeidžia jo kreditorių teisėtų interesų ir lūkesčių, t.y. ar tarp sutuoktinių ir kreditorių šiuo klausimu nekyla pagrįstų nesutarimų. Tuo atveju, jei tarp sutuoktinių ir kreditorių kyla ginčų dėl turto padalijimo būdo, byla supaprastinto proceso tvarka negali būti nagrinėjama ir sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių teismo negali būti tvirtinama. Tokiu atveju sutuoktiniai savo nesutarimus su kreditoriais gali spęsti derybų keliu ir pateikti teismui tvirtinti naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, arba, kreditoriui nesutinkant su sutuoktinių pasirinktu turto padalijimo būdu, kreiptis į teismą dėl turto padalijimo ieškinio teisenos tvarka (Žr. pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1035-340/10).
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų, tretysis asmuo A. G. nesutinka su pareiškėjų pasirinktu turto padalijimo būdu, kadangi, jo nuomone, sutuoktiniams pasidalijus turtą jų norimu būdu, nepagrįstai sumažėja R. K. turimas turtas ir kartu jo kaip kreditoriaus galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (b.l. 71, t.2). Kadangi pirmosios instancijos teismui pateikta tvirtinti sutartimi visas santuokoje įgytas turtas perleidžiamas N. K. nuosavybėn, o skola trečiajam asmeniui A. G. priteista iš R. K., pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tokį kreditoriaus prieštaravimą, nes skolingo sutuoktinio turimo turto sumažinimas jį perleidžiant kitam sutuoktiniui gali pažeisti kreditoriaus interesus.
Apeliantų teigimu, jų pasirinktas turto padalijimo būdas nepažeidžia kreditoriaus A. G. interesų, nes nepablogina R. K. turtinės padėties, ir šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, nepagrįstai neįvertino. Su šiais apeliantų argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka. Teismas, nagrinėdamas bylą supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėja sutuoktinių turto balanso (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008), o dalintino turto įkainojimas, atitinkamų kompensacijų vienam iš sutuoktinių dydis ir kiti su turto padalijimu susiję klausimai sutuoktinių išsprendžiami jų nuožiūra sudarant atitinkamą sutartį, kadangi dėl turto padalijimo šiuo atveju nėra jokių teisinių ginčų. Taigi apeliantų nurodytos aplinkybės, susijusios su N. K. teise į atitinkamas kompensacijas, šių kompensacijų dydžiu, turto padalijimo natūra galimybėmis, teismo galėtų būti nustatinėjamos tik teismui nagrinėjant šį klausimą ieškinio teisenos tvarka, kartu užtikrinant atitinkamas sutuoktinių kreditorių procesines garantijas. Iš atskirajame skunde apeliantų nurodomų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinių sprendimų nėra pagrindo daryti priešingos išvados, t.y. jog esant sutuoktinių ir kreditoriaus nesutarimui dėl turto padalijimo būdo, turto padalijimo tarp sutuoktinių pagrįstumas (įskaitant atitinkamų kompensacijų vienam iš sutuoktinių dydį, santuokoje įgyto turto vertės pagrįstumą, ir kt.) teismo turėtų būti vertinama iš esmės bylą nagrinėjant supaprastinto proceso tvarka. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nevertina apeliantų argumentų, susijusių su jų pirmosios instancijos teismui pateikta tvirtinti sutartimi nustatyto turto padalijimo pagrįstumu, kadangi jie nagrinėjamai bylai nėra teisiškai reikšmingi, ir konstatuoja, kad pareiškėjų ir trečiojo asmens nesutarimų dėl pasirinkto turto pasidalijimo būdo faktas konkrečiu atveju buvo pakankamas pagrindas pirmosios instancijos teismui atsisakyti tvirtinti pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
Apeliantų argumentai, susiję su trečiojo asmens A. G. sąžiningumu nukreipiant savo reikalavimą į R. K., o ne kitus solidarius skolininkus, nėra susiję su ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Nors, kaip jau minėta, priimdamas ginčijamą nutartį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai preziumavo prievolę A. G. esant solidaria sutuoktinių prievole, ginčijamą nutartį pagrįsdamas netinkamu motyvu pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė procesinį klausimą, todėl pirmosios instancijos teismo argumentacijos ydingumas nesudaro pagrindo ginčijamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti (CPK 328 straipsnis). Absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, kolegija
nutar ė:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą