Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė susipažinusi su Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartimi ir atsakovo M. K. nušalinimo pareiškimu Klaipėdos apygardos teismo teisėjams nuo civilinės bylos Nr. e2A-1054-253/2019 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-1054-253/2019, pradėta pagal ieškovės J. K. ir atsakovo M. K. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui M. K., dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Nurodytos civilinės bylos nagrinėjimui Klaipėdos apygardos teisme buvo sudaryta teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų R. A., A. P. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), A. Ž.. Pareiškėjas M. K. 2019 m. spalio 3 d. pareiškė nušalinimą bylą nagrinėti sudarytos teisėjų kolegijos narei – R. A. ir visiems Klaipėdos apygardos teisėjams.

Nušalinimo pareiškimas grindžiamas tuo, jog civilinę bylą apeliacine tvarka nagrinėti sudarytos teisėjų kolegijos narė R. A. ir ieškovė (apeliantė) J. K. nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. dirbo Šiaulių apylinkės teisme, t. y. teisėją R. A. ir ieškovę siejo kolegiški santykiai, dėl ko teisėja R. A., atsakovo vertinimu, turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, tačiau teisėja to nepadarė. Atsakovo nuomone, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti tiek dėl teisėjų kolegijos narės R. A., tiek dėl visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nešališkumo.

Atsakovas taip pat pažymi, kad laikinai einančio Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartyje, kuria sudaryta teisėjų kolegija bylos nagrinėjimui, nurodyta, kad byloje paduotas tik ieškovės apeliacinis skundas, nors atsakovo apeliacinis skundas taip pat yra priimtas ir perduotas nagrinėti apeliacine tvarka. Ši aplinkybė leidžia manyti, kad teisme yra ir bus demonstruojamas šališkumas ieškovei (apeliantei).

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ‑ CPK 6, 21 straipsniai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017).

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą.

Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012). Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitam apygardos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame apygardos teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu.

Sprendžiant dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo pagrįstumo nustatyta, kad jis iš esmės grindžiamas abejone dėl galimų ieškovės (apeliantės) ir Klaipėdos apygardos teismo teisėjos, teisėjų kolegijos, sudarytos civilinės bylos nagrinėjimui, narės R. A., galimų ryšių, galinčių įtakoti bylos baigtį.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimą ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies kontekste gali būti nagrinėjamas dviem aspektais. Teismas turi būti subjektyviai nešališkas, šia prasme atsižvelgtina į asmeninius teisėjo įsitikinimus ir elgesį, t. y. nė vienas teismo narys neturi turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Pagal objektyvųjį kriterijų vertintina, ar pats teismas ir, be kitų aspektų, jo sudėtis „pateikia“ pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl jo nešališkumo (EŽTT 1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Fey prieš Austriją, peticijos Nr. 14396/88; Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96; 2008 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Micallef priš Maltą (GC), peticijos Nr. 17056/06). Teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju (žr., pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėjo asmeninis nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2008).

Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, EŽTT yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr., pvz., EŽTT 2016 m. vasario 18 d. sprendimą byloje Rywin prieš Lenkiją, peticijų Nr. 6091/06, 4047/07, 4070/07). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimą byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais (žr., pvz., EŽTT 2004 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Miller ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 45825/99, 45826/99 ir 45827/99; cituotą sprendimą byloje Wettstein prieš Šveicariją). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką(žr. EŽTT 1996 m. birželio 10 d. sprendimą byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 22399/93).

Šiuo atveju pareiškėjas nuogąstauja dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjų šališkumo ir ieškovės įtakos Klaipėdos apygardos teismo teisėjams, kadangi ji 2013 metais dirbo viename teisme su bylą nagrinėti sudarytos teisėjų kolegijos nare, teisėja R. A., kartu vykdavo į mokymus. Vertinant šiuos nušalinimo pareiškimo argumentus atkreiptinas dėmesys į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, pagal kurią panašiose situacijose sprendžiant nuogąstavimų dėl teisėjo šališkumo objektyvų pagrįstumą, gali būti reikšmingos tokios aplinkybės, kaip laikas, praėjęs nuo darbo santykių pabaigos, bendro darbo trukmė, įstaigos (darbo vietos) dydis, pareigų pobūdis, tęstinių santykių su buvusia darboviete palaikymas ir kt. (žr., mutatis mutandis, Walston v. Norway, no. 37372/97, decision of 11 December 2001, Podoreški v. Croatia, no. 13587/03, 19 July 2007).

Įvertinus šiuos Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės nuomone, vien aplinkybė, kad ieškovė ir bylą nagrinėti sudarytos teisėjų kolegijos narė anksčiau dirbo tame pačiame teisme ir jas siejo kolegiški santykiai, objektyviuoju aspektu nesudaro pagrindo abejoti tiek bylą nagrinėti sudarytos teisėjų kolegijos narės, tiek ir visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nešališkumu. Jokių hierarchinių (pavaldumo), giminystės ar kitokių ryšių, kurie galėtų turėti įtakos nešališkam ir teisingam bylos išnagrinėjimui, neįrodyta. Be to, pagrindą nušalinti teisėją (teisėjus) sudarytų tik artimesnio pobūdžio teisėjo ir byloje dalyvaujančio asmens bendravimas, sudarantis pagrindą manyti, jog teisėjui gali būti daroma įtaka, sprendžiant byloje keliamus klausimus. Šiuo atveju Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartyje, kurioje išdėstyti klausimo nagrinėjimui reikšmingi faktai pažymėta, kad teisėja R. A. nurodė, jog tarp jos su ieškove (apeliante) egzistavo tik darbiniai santykiai, jokių artimų ryšių, bendravimo tarp teisėjos ir ieškovės nebuvo, tęstinių santykių su ieškove teisėja nepalaiko. Kadangi pareiškėjo nurodoma aplinkybė nepagrindžia, jog egzistuoja ieškovės ir Klaipėdos apygardos teismo teisėjų ryšiai, kurie sudarytų prielaidas manyti, kad byla šiame teisme gali būti išnagrinėta šališkai ar neobjektyviai, todėl nušalinimo pareiškimas šiuo pagrindu netenkinamas.

Nušalinimo pareiškime taip pat pažymima, kad nutartyje, kuria byla buvo skirta nagrinėti teisėjų kolegijai, nurodyta, jog civilinė byla apeliacinės instancijos teisme pradėta tik pagal ieškovės apeliacinį skundą, nors skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo yra pateikęs ir atsakovas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės vertinimu, ši aplinkybė laikytina rašymo apsirikimu ir teismo šališkumo ar prielankumo vienai iš bylos šalių neįrodo, nušalinimo pagrindo nesudaro.

Pareiškėjas, reikšdama nušalinimą visiems Klaipėdos apygardos teismo teisėjams, konkrečių argumentų, kuriais būtų įrodinėjami visų šio teismo teisėjų nušalinimo pagrindai nepateikia, aplinkybių, kurios leistų manyti, kad šio teismo teisėjai negali nešališkai išnagrinėti civilinės bylos, nenurodyta, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. e2A-1054-253/2019 gali būti išnagrinėta Klaipėdos apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Pažymėtina, kad teisėjai, nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. K. nušalinimo pareiškimo Klaipėdos apygardos teismo teisėjams, pareikšto civilinėje byloje Nr. e2A-1054-253/2019, netenkinti.