Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. V. prašymą dėl paskirtos bausmės sušvelninimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme gautas A. V. prašymas dėl bausmės švelninimo, kuriuo jis prašo pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) pakeitimus ir sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitokiu būdu palengvinti jo teisinį padėtį.

Prokuroras atsiliepimo į teikimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija.

2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir Kodekso 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925 (toliau – Įstatymas).

Susipažinus su nuteistojo A. V. prašymu, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nusiteistųjų registro duomenimis (IKNR) nustatyta, kad A. V. šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę pagal 2022 m. spalio 17 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendį, kuriuo jis nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1, 2 ( 2 veikos) dalyse, padarymą ir jam paskirta: pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 ( vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė; pagal 178 straipsnio 2 dalį ( dėl A. K. priklausančio turto vagystės) – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl K. M. priklausančio turto vagystės) – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujanti BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam paskirta subendrinta galutinė 3 (trijų) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 2 (dviejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Pagal naujos redakcijos BK 190 straipsnio 1 dalį, šiame skyriuje nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra 10 MGL dydžio sumą viršijanti, bet 400 MGL dydžio sumos neviršijanti žala. Nedidelė turtinė žala yra, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.

Pagal 2022 m. spalio 17 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų A. V. nuteistas už tai, kad pagrobė R. M. priklausantį 320 Eur vertės turtą. Jo nusikalstamą veiką buvo kvalifikuota pagal ankstesnės redakcijos BK 178 straipsnio 1 dalį. Iki 2023 m. birželio 1 d. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsakė tas, kas pagrobė svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet nepriviršija 250 MGL (12500 Eur) dydžio sumos. Šiuo atveju aktualu tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršiją 10 MGL ( 500 Eur) dydžio sumos. O tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju naujasis baudžiamasis įstatymas palengvina nuteistojo A. V. teisinį padėtį. Pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą A. V. pagrobtas turtas laikomas nedidelės vertės ir sudaro baudžiamojo nusižengimo sudėtį pagal BK 178 straipsnio 5 dalį. Todėl vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 17 d. nuosprendis keistinas dalyje, t. y. nuteistojo A. V. nusikalstama veika pagal BK 178 straipsnio 1 dalį perkvalifikuotina į BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą.

Pagal naujos redakcijos BK 178 straipsnio 5 dalį tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, arba areštu. Remiantis baudžiamosios bylos Nr. 1-254-563/2022 duomenimis ir vadovaujantis nuo 2023 m. birželio 1 d. naujai įsigaliojusiomis BK 178 straipsnio 5 dalies bei 190 straipsnio 1 dalies redakcijomis A. V. veika pagal BK 178 straipsnio 1 dalį perkvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, dėl pagrobto R. M. priklausančio 320 Eur vertės turto, ir skirtina jam 60 parų arešto bausmė.

BK 178 straipsnio 2 dalies redakcijoje, galiojančioje nuo 2023-06-01, nustatyta, jog tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Baudžiamuoju įstatymu, kuris sušvelnina bausmę, pripažintinas toks įstatymas, kuris sumažina BK straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės minimalią, maksimalią arba abi šias ribas arba sumažina BK bendrosios dalies straipsnyje numatytą bausmės rūšies minimalią, maksimalią arba šias abi ribas, arba numato BK straipsnio sankcijoje naują vieną arba kelias alternatyvias švelnesnes bausmių rūšis. Palyginus BK 178 straipsnio 2 dalies redakcijas, matyti, kad pagal naująją įstatymo redakciją yra sumažinta maksimali laisvės atėmimo bausmės riba ir yra numatyta viena nauja alternatyvi švelnesnė bausmės rūšis – viešieji darbai.

Kaip numato BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Taigi, bausmės individualizavimo metu yra įvertinama baudžiamajame įstatyme numatytų aplinkybių visuma, kas reiškia, kad naujai priimtas bausmę švelninantis įstatymas savaime konkretaus asmens teisinės padėties švelninti negali.

Iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 17d. nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad skiriant bausmę A. V. įvertintos aplinkybės, kad nuteistasis padarė tris tyčines nusikalstamas veikas, būdamas praeityje teistas už analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei, esant neišnykusiam teistumui, nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala, kuri nebuvo atlyginta. A. V. prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, yra jauno, darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo. Aptartų aplinkybių pagrindu, vadovaujantis bausmių skyrimo taisyklėmis, skirti naujos redakcijos baudžiamojo įstatymo 178 straipsnio 2 dalyje numatytą švelniausią bausmę – viešuosius darbus, nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, atkreipiamas dėmesys, jog A. V. nuteistas už vagystę, esant kvalifikuojančiam požymiui – turto pagrobimui atvirai, ir turto pagrobimu iš asmens drabužių, todėl taikyti naują BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją nėra teisinio pagrindo, nes esant kvalifikuojančiam požymiui pagrobto turto vertė įtakos veikos kvalifikavimui neturi. Įvertinus tai, kad skirdamas bausmę A. V. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismas jo veikose nustatė vieną atsakomybę lengvinančią, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad A. V. paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį švelnintinos. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 17 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-249-563/2022): A. V. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-500 redakcija) (dėl A. K. priklausančio turto vagystės) perkvalifikuotina į veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir paskirtina 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; A. V. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-500 redakcija) ( dėl K. M. priklausančio turto vagystės) perkvalifikuotina į veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir nustatyti subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė skirtina 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo išbūtas laikas kardomajame kalinime (suėmime) skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 19 d. iki bausmės vykdymo pradžios pagal šį nuosprendį ir pagal šį nuosprendį atlikta bausmė. Kita Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 17 d. nuosprendžio dalis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. V. prašymą dėl bausmes sušvelninimo tenkinti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 17 d. nuosprendį pakeisti:

A. V. nusikalstamą veiką ( dėl R. M. pagrobto turto) perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalies ( 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį ( 2023 m. balandžio 17 d. įstatymo Nr. XIV – 1925, galiojančio nuo 2023 m. birželio 1 d., redakcija) ir skirti 60 (šešiasdešimt) parų areštą;

A. V. nusikalstamą veiką ( dėl A. K. priklausančio turto) perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies ( 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ( 2023 m. balandžio 17 d. įstatymo Nr. XIV – 1925, galiojančio nuo 2023 m. birželio 1 d., redakcija) ir skirti jam 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

A. V. nusikalstamą veiką ( dėl K. M. priklausančio turto) perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies ( 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ( 2023 m. balandžio 17 d. įstatymo Nr. XIV – 1925, galiojančio nuo 2023 m. birželio 1 d., redakcija) ir skirti jam 1 (vienerių) metų 9 (devynių) laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir nustatyti subendrintą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė skirtina 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 17 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.