- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-09
- Bylos Nr.
- I1-2428-320/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00084-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. B. (toliau – ir V. B., ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, ir atsakovės atstovas), priteisti 50 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl dietinio maitinimo Marijampolės PN nesuteikimo, atlyginti už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. (b. l. 1-2).
Pareiškėjas V. B. skunde nurodė, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. bausmę atlieka Marijampolės PN, iki tol bausmę atliko Alytaus pataisos namuose, kur nuo 2017 m. gruodžio 26 d. neterminuotam laikui dėl nustatyto susirgimo (hepatitas C) jam buvo paskirtas R?B? dietinis maitinimas. Pažymėjo, kad jis negali valgyti t. t. produktų (juodos duonos, keptos žuvies), tačiau buvo priverstas tai daryti, kadangi materialinė padėtis yra sunki ir negali pats nusipirkti tinkamo sveikatai maisto, o dietinio maitinimo Marijampolės PN jam nesuteikė. Nurodė, kad kartais buvo priverstas būti alkanas, dėl to jam pablogėjo sveikata, o tai sukėlė dvasinius skausmus bei depresiją. Tokiu būdu pažeidžiamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybės, atstovaujama Marijampolės PN, su pareiškėjo skundu nesutiko, atsiliepime (b. l. 8-12) bei papildomuose paaiškinimuose (b.l. ) nurodė, jog pareiškėjas 2019 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į šeimos gydytoją, kuris paaiškino dietinio maitinimo nuteistiesiems skyrimo tvarką. Pažymėjo, jog šiuo metu pareiškėjui dietinis maitinimas nėra skirtas, kadangi nėra medicininių indikacijų. Nurodė, kad Marijampolės PN gydytojai dietinį maitinimą skiria vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447. Teigė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. dėl maitinimo skyrimo kreipėsi vieną kartą. Pabrėžė, kad lėtinių ligų remisijos fazėje rekomenduojamas ne dietinis maitinimas, o racionali mityba, atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę. Pažymėjo, kad Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų. Nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardinta šios žalos piniginė išraiška, neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. patirtą neturtinę žalą (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis).
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant pareiškėjo skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar Marijampolės PN pareiškėjo atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala (pasekmės). Be to, sprendžiant atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą (CK 6.271 bei 6.250 straipsnio prasme), kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti kokios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos ir kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė pati savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos sąlygos maitintis pagal paskirtą dietą ir tokiu būdu jis buvo kankinamas, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).
Pareiškėjas teigė, kad nuo 2017 m. gruodžio 26 d. Alytaus pataisos namuose neterminuotam laikui dėl nustatyto susirgimo (hepatitas C) jam buvo paskirtas R?B? dietinis maitinimas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu (Žin., 2002, Nr. 73-3084), Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 (Žin., 2002, Nr. 4-98), Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-144 (Žin., 2006, Nr. 47-1683), ir kitais teisės aktais Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 parengtos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).
Taisyklių 7 punktas nustato, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius.
Vadovaujantis Taisyklių 6 punktu priimtas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas ir dietinio maitinimo valgiaraštis. Įsakymo priedo, kuriuo patvirtintas dietinio maitinimo valgiaraštis, 15 p. pažymėta, kaip dietinio maitinimo valgiaraštis pritaikomas pagal ligas – įvardintos indikacijos skirti R?B? dietinį maitinimą, tarp jų- opaligė, ūminės ir lėtinės kepenų ligos, pankreatitas ir kt. Pastabose pažymėta, kad lėtinių ligų remisijos fazėje rekomenduojamas ne dietinis maitinimas, o racionali mityba, atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę.
Atsakovės atstovas į bylą pateikė duomenis, kad pareiškėjas 2019 m. gruodžio 30 d. skundu dėl R, B dietinio maitinimo nesuteikimo kreipėsi į Marijampolės PN direktorių R. K. (b.l. 15-16). Iš 2020 m. sausio 24 d. Laisvės atėmimų vietų ligoninės pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus pažymos dėl nuteistojo V. B. sveikatos būklės matyti, kad pareiškėjas 2019 gruodžio 31 d. kreipėsi į šeimos gydytoją, kuris paaiškino dietinio maitinimo nuteistiesiems skyrimo tvarką ir nesant medicininių indikacijų, dietinio maitinimo pareiškėjui neskyrė (b.l. 13). Atsakant į minėtą 2019 m. gruodžio 30 d. pareiškėjo skundą, Marijampolės PN direktoriaus R. K. 2020 m. sausio 23 d. raštu pažymėta, kad dietinis maitinimas pareiškėjui neteikiamas, kadangi nebuvo skirtas Marijampolės PN dirbančio gydytojo (b.l. 17).
Iš papildomai atsakovės atstovo pateikto V. B. sveikatos istorijos išrašo matyti, kad joje yra 2019 m. rugpjūčio 19 d. vyriausiosios slaugos administratorės Ž. S. įrašas, jog pareiškėjui neterminuotai skirta R?B? dieta (b.l.35 ), analogiškas gydytojo (bendruomenės slaugytojo) 2019-08-19 įrašas yra Alytaus pataisos namų asmens bylos pažymoje (b.l. 32-33). 2020 m. vasario 19 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus, veiklos adresu Marijampolės PN, šeimos gydytojo G. K. paaiškinime nurodyta, kad pareiškėjui 2019 m. rugpjūčio 22 d. atvykus į Marijampolės PN ir įvertinus įrašus nuteistojo asmens sveikatos istorijoje, nenustačius jokių indikacijų, dietinis maitinimas neskirtas (b.l. 26-27). Tačiau iš į bylą pateiktų gydytojų įrašų kopijų matyti, kad pirmas minėto gydytojo įrašas pareiškėjo sveikatos istorijoje padarytas tik 2019 m. gruodžio 31 d., t.y. po pareiškėjo skundo (b.l. 35). Atsakovės atstovas neginčija pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, jog pareiškėjas serga hepatitu C ir, kad jam nuo 2017 m. gruodžio 26 d. Alytaus pataisos namų gydytojas neterminuotai paskyrė R?B? dietinį maitinimą.
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjui atvykus į Marijampolės PN, ir suabejojus dėl neterminuoto dietinio maitinimo skyrimo, Marijampolės PN gydytojas turėjo atlikti pareiškėjo medicininę apžiūrą ir atsižvelgiant į medicinines indikacijas, spręsti dėl būtinybės tęsti paskirtą dietinį maitinimą ar jį nutraukti. Atsakovės atstovas nepateikė jokių įrodymų, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Marijampolės PN gydytojas būtų priėmęs kokį nors sprendimą dėl dietinio maitinimo V. B. teikimo. Nesant Marijampolės PN gydytojo išvados dėl dietinio maitinimo V. B. nutraukimo, Alytaus pataisos namuose pareiškėjui paskirtas dietinis maitinimas turėjo būti tęsiamas ir Marijampolės PN.
Remdamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad atsakovės atstovas Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., neteikdamas pareiškėjui dietinio maitinimo, pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t.y. atliko neteisėtus veiksmus, dėl to pareiškėjui CK 6.250 straipsnio prasme galėjo kilti tam tikri neigiami išgyvenimai. Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai asmeniui nėra teikiamas paskirtas dietinis maitinimas, tai vertinama kaip neteisėtas veiksmas, sukeliantis asmeniui neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginama pinigais. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-859-502/2018, 2017 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1797-520/2017, 2017 m. gegužės 9 nutartis administracinėje byloje Nr. A-474-261/2017).
Pareiškėjas prašo priteisti 50 000 Eur neturtinę žalą.
Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).
Byloje nėra pateikta įrodymų, kad į Marijampolės PN gydytoją dėl dietinio maitinimo būtų kreipęsis iki 2019 m. gruodžio 31 d. Iš Marijampolės PN resocializacijos skyriaus psichologės E. T. 2020 m. sausio 21 d. pažymos nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. iki 2020 m. sausio 2 d. pareiškėjas dėl maitinimo nesikreipė (b.l. 14). Byloje taip pat nesurinkta jokių duomenų dėl žymaus pareiškėjo sveikatos pablogėjimo ginčo laikotarpiu. Įvertinus pažeidimo trukmę ir pobūdį, nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, kad pažeidėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 400 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
nusprendžia:
skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti V. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai, atsiradusiai laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, atlyginti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.