Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ ieškinį atsakovei Č. R. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017-10-31 pagal susitarimą dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo Nr. PR-17-210 Pirminis kreditorius perleido savo reikalavimo teisę B2Kapital, UAB (buvęs pavadinimas – UAB „Skolų valdymo centras“). Reikalavimas į atsakovės skolą ieškovei perleistas 2019-01-16, po to kai 2019-01-15 pirminis kreditorius su atsakove nutraukė sutartį. Atsakovė apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuota raštišku pranešimu,

Ieškovė patikslina, jog su pirminiu kreditoriumi 2017-10-31 buvo pasirašyta periodinė reikalavimų perleidimo sutartis, kas suponuoja jos tęstinį pobūdį ir reiškia, jog reikalavimai į konkrečias skolas perleidžiami ne vieną kartą, o tęstiniu būdu (kas mėnesį) pasirašant papildomus priedus prie pagrindinės Perleidimo sutarties.

Pagal sutartį kredito grąžinimo terminas yra 2021-05-31. Atsakovei tinkamai vykdžius sutartį, pirminis kreditorius būtų gavęs 51,78% metinių pelno palūkanų iki sutarties grafiko pabaigos, tačiau, dėl atsakovės kaltės nutraukus sutartį 2019-01-15, kredito davėjas negavo visų sutartyje numatytų mokėjimo palūkanų, kurios po reikalavimo teisės perleidimo pripažįstamos dėl atsakovės veiksmų atsiradusiais ieškovės nuostoliais (negautomis pajamomis). Įvertinus nurodytą, ieškovei turėtų būti priteisiami nuostoliai – 1081,28 Eur (už laikotarpį nuo 2019-01-12 iki sutarties grafiko pabaigos (2021-05-31), skaičiuojami nuo negrąžintos paskolos sumos, pagal sutartyje nurodytą grafiką.

Ieškovė pažymi, jog ne kartą bandė susisiekti ir susitarti su atsakove dėl skolos dengimo ikiteismine tvarka, tačiau atsakovė nenorėjo ginčo spręsti geranoriškai. Iki šiol atsakovė nėra atlikusi nė vieno dalinio mokėjimo į ieškovės sąskaitą.

Procesiniai dokumentai atsakovei Č. R. įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovės UAB „B2Kapital“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2018-05-17 pirminis kreditorius UAB „IPF Digital Lietuva“ 2018-05-17 su atsakove el. ryšio priemonėmis (interneto tinklapyje www.credit24.lt) sudarė paskolos sutartį Nr. 2833984, pagal kurią jai buvo suteikta 1272,00 Eur paskola 1080 dienų terminui. Pagal paskolos sutarties bendrąsias sąlygas atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolą, mokėti palūkanas, netesybas, paskyros aptarnavimo mokestį, išmokėjimo mokestį ir visus kitus taikytinus mokesčius, numatytus sutartyje, kas mėnesį pagal sąskaitą, ne vėliau kaip joje nurodytą sąskaitos apmokėjimo dieną (Sutarties 4.1 – 4.6 punktai). Laiku nesumokėjus eilinės įmokos ar kito mokėjimo, atsakovė įsipareigojo pagal sutartį mokėti 0,05 procento dydžio netesybas už piniginių prievolių termino praleidimą nuo laiku negrąžintos paskolos ar jos atitinkamos dalies ir laiku nesumokėtų paskolos palūkanų sumos už kiekvieną pradelstą dieną (Sutarties 5.1 punktas). Pirminis kreditorius 2018-12-27 Pranešimu dėl sutarties nutraukimo pareikalavo atsakovės Č. R. įspėjo, kad per 2 savaites nuo šio pranešimo dienos nepadengus susidariusio įsiskolinimo bus priversti vienašališkai nutraukti sutartį bei įsiskolinimą perduoti skolų administravimo ir išieškojimo įmonei. 2019-01-15 Pirminis kreditorius Pranešimu dėl sutarties nutraukimo informavo atsakovę Č. R., kad vadovaujantis sutarties 11 skyriumi nutraukia sutartį bei perduoda įsiskolinimo išieškojimą skolų administravimo ir išieškojimo įmonei.

2017-10-31 pagal susitarimą dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo Nr. PR-17-210 Pirminis kreditorius perleido savo reikalavimo teisę B2Kapital, UAB (buvęs pavadinimas – UAB „Skolų valdymo centras“). Reikalavimas į atsakovės skolą ieškovei perleistas 2019-01-31.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą, pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį, sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.873 straipsnio 1 dalyje numatyta kredito gavėjo pareiga grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Nagrinėjamu atveju susiklosčius sutartiniams teisiniams santykiams, atsakovas turėjo pareigą grąžinti suteiktą kreditą sutartyje nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove. Kadangi atsakovė nesilaikė sutartyje šalių suderintos kredito mokesčio mokėjimo tvarkos, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 1223,92 Eur negrąžinto kredito ir 214,87 Eur negrąžintų palūkanų iki sutarties nutraukimo, iš viso 1438,79 Eur skolos yra pagrįstas ir tenkinamas.

Naujai formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, darytina išvada, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti. Kadangi kreditoriaus reikalavimas sumokėti pelno palūkanas yra reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, pelno palūkanoms netaikomos netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos, taip pat draudimas šias palūkanas priteisti kartu su netesybomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Atsižvelgiant į tai, kad tarp pradinės kreditorės UAB ,,IPF Digital Lietuva“ ir Č. R. sudaryta sutartis buvo nutraukta 2019-01-15 ieškovės reikalavimas priteisti 1041,28 Eur nuostolių (negautų pajamų) už laikotarpį nuo 2019-01-12 iki 2021-05-31, skaičiuojamų nuo pagal sutarties grafiką, atmestinas, kadangi vadovaujantis kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos suformuota taisykle, nutraukus sutartį anksčiau termino (Sutartis buvo nutraukta vienašališkai anksčiau termino 2019-01-15 mokėjimo (pelno) palūkanos šiuo atveju ieškovės vadinamos nuostoliais (negautomis pajamomis) tiek konkrečia pinigine išraiška, tiek procentine išraiška (metinė palūkanų norma) nepriteistinos.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 129,49 Eur delspinigių už 180 dienų laikotarpį, taikant 0,05 procentų delspinigių normą. Atsižvelgiant į tai, kad prašomi priteisti delspinigiai neviršija teisės aktuose nustatyto dydžio, ieškovei iš atsakovės priteistina 129,49 Eur delspinigių.

Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi.

Ieškovė patyrė 59,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 59,00 Eur žyminis mokestis. Ieškovės reikalavimai patenkinti 60,09 proc., todėl, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai, kas sudaro 35,45 Eur.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 441 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Č. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

- 1438,79 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 79 ct) skolos;

- 129,49 Eur delspinigių (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus 49 ct) ;

- 5 (penkių) % dydžio procesinių metinių palūkanų už priteistą sumą ( 1568,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-07-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- 35,45 Eur (trisdešimt penkis eurus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „B2Kapital“, juridinio asmens kodas 225516770.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.