Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-09-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-649-350-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-06-05Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-09-12Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-12
Bylos Nr.
1A-649-350-2012
Teisminio proceso Nr.
1-74-1-00065-2009-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Bronė Vidzėnienė, Algirdas Gaputis, Evaldas Vanagas
Nuteistasis
A. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-649-350/2012

Teisėjas Mamertas Misiūnas Teisminio proceso Nr. 1-74-1-00065-2009-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. rugsėjo 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija sudaryta iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Evaldo Vanago ir Bronės Vidzėnienės,

Sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei,dalyvaujant:prokurorui Ignui Railai,nuteistajam A. Z.,

nuteistojo gynėjui advokatui P. K.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. gynėjo advokato P. K. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-06-05 nuosprendžio, kuriuo A. Z. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 10 mėnesių. LR BK 75 str. 1 d., 2 d. pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Nuteistasis įpareigotas: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpyje be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 1 p., A. Z. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimas vieneriems metams. Iš UADB (duomenys neskelbtini) A. Š. priteista 10215 Lt turtinės žalos ir 3452 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Iš A. Z. A. Š. priteista 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. nuteistas už tai, kad 2009 m. balandžio 8 d., apie 12 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) - ame kilometre, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo taisyklių 9 ir 133 punktų reikalavimus, o būtent: važiuodamas automobiliu „Mercedes Benz“ (duomenys neskelbtini) miesto kryptimi, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko važiavimo greičio atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, ypač kelio ir transporto priemonės būklę bei eismo intensyvumą, todėl nesuvaldė vairuojamo automobilio, kuris, tapęs nevaldomu, išslydo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiais automobiliais - „SAAB 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. Š., ir „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu L. K. - dėl ko automobilio „SAAB 9-3“ keleivei L. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o automobilio „SAAB 9-3“ vairuotojui A. Š. - nežymus sveikatos sutrikdymas.

Šalies argumentai

Nuteistojo A. Z. gynėjas advokatas P. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-06-05 nuosprendį ir priimti išteisinamąjį teismo nuosprendį, nenustačius A. Z. kaltės įrodymų. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, priimtas teismui netinkamai įvertinus byloje ištirtas faktines aplinkybes, neleistinai iškraipant bei tendencingai interpretuojant liudytojų parodymus, byloje iškilusius prieštaravimus vertinant nuteistojo nenaudai ar apskritai šių prieštaravimų nepripažįstant.

Pažymi, kad byloje ginčas kilęs dėl įvykusio eismo įvykio mechanizmo. Nukentėjusysis A. Š. bei kartu su juo automobilyje SAAB 9-3 važiavusi keleivė L. M. byloje laikėsi pozicijos, jog susidūrimas įvyko nuteistojo vairuojamam automobiliui išslydus į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrus su ten važiavusiais automobiliais „SAAB 9-3“ ir L. K. vairuojamu „Mitsubishi Colt“. Nukentėjusieji A. Š. ir L. M. tvirtina, kad kliūtį nuteistojo vairuojamam automobiliui sudarė priešais ta pačia kryptimi važiavęs lengvasis automobilis, t.y. nuteistasis tariamai stabdė, siekdamas išvengti susidūrimo su minėtu automobiliui, ir dėl to išslydo į priešingos krypties eismo juostą. Tuo tarpu nuteistasis neneigia paties eismo įvykio, t.y., kad išslydęs į priešingos krypties eismo juostą susidūrė su automobiliui „Mitsubishi Colt“, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nuosekliai tvirtino, kad pagrindinė eismo įvykio priežastimi buvo A. Š. vairuojamo automobilio pavojingas manevravimas kelyje. Nuteistojo gynėjas tvirtina, kad eismo įvykis susiklostė tokia tvarka, jog atlikdamas lenkimo manevrą - lenkdamas automobilį „Mitsubishi Colt“, automobilis SAAB 9-3 išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, sudarė kliūtį (ir netgi kliudė) automobilį „Mercedes Benz“, dėl ko pastarasis buvo priverstas išvažiuoti į kelkraštį, tapo nevaldomas ir išslydęs į priešingos krypties eismo juostą susidūrė su L. K. vairuojamu automobiliu „Mitsubishi Colt“.

Siekiant nustatyti šalių ginčijamą eismo įvykio mechanizmą byloje buvo atlikti trys ekspertinio pobūdžio tyrimai ir dviejų iš jų išvados esmingai skiriasi, trečioji - 2011-09-26 išvada (Ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) yra sąlyginė - joje ekspertai, pripažindami automobilio „Mercedes Benz“ išslydimo į priešingos krypties eismo juostą faktą, kaip galimą tokio išslydimo priežastį įvardijo būtent A. Š. neatsargų manevravimą kelyje. Todėl gynėjo nuomone, teismas privalėjo įvertinti gana specifines eismo įvykio aplinkybes, atlikti būtinosios pasekmių kilimo sąlygos ir priežastinio ryšio nustatymą, išsamiai analizuoti net trijų byloje atliktų ekspertinių tyrimų išvadas ir jų tarpusavio ryšį. Tačiau teismas asmens kaltumą konstatavo remdamasis tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi turinčių asmenų A. Š. ir L. M., parodymais, o liudijusių L. K. ir V. O. parodymus įvertino kaip pagrindžiantis nuteistojo kaltę, nors tai visiškai neatitinka šių parodymų esmės ir turinio.

Atkreipia dėmesį, kad ekspertai 2011-09-26 išvadoje pažymėjo, kad jeigu A. Š., prieš susidūrimą su automobiliu „Mercedes Benz 100 D“ buvo išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą, sukeldamas grėsmę eismo saugumui bei priversdamas automobilio vairuotoją A. Z. stabdyti, ir tik prieš pat susidūrimą su automobiliu „Mercedes Benz 100 D“ spėjo grįžti į kelio dešinę pusę, tokie vairuotojo A. Š. veiksmai techniniu požiūriu taip pat sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, kas kelia abejonių dėl A. Z. kaltės. Teigia, kad skundžiamame nuosprendyje teismas jokia apimtimi neanalizavo priežasties, dėl kurios nuteistojo vairuojamas automobilis išslydo į priešpriešinę eismo juostą ir kodėl stabdė, neaišku, kokie byloje esantys įrodymai teismui leido dalyti išvadą, kad nuteistasis nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių. Nuteistojo gynėjo nuomone, vertinant byloje prokuroro G. Č. perskaitytą kaltinamąjį aktą bei teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, susidaro įspūdis, kad šioje byloje buvo visiškai neatskleista bylos esmė, neįrodyti esminiai ir būtiniausiai BK 281 str. 1 d. numatytai nusikalstamai veikai pagrįsti reikiami subjektyvieji ir objektyvieji požymiai. Pažymi, kad konstatavus, jog byloje esantys objektyvūs duomenys leidžia teigti, kad kaltinamojo vairuotam automobiliui kliūtį sudarė pavojingai kelyje manevruodamas A. Š. vairuojamas automobilis „SAAB 9-3“, A. Z. atžvilgiu turėjo būti priimtas išteisinamasis nuosprendis. Šioje byloje nuteistojo kaltė dėl to, kad jo vairuojamas automobilis tapo nevaldomas, nėra nustatyta ir toks klausimas net nebuvo tiriamas, iš esmė nėra aišku kokį gi KET pažeidimą teisiškai reikšmingame (būtinajame) priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis padarė A. Z. Šiuo atveju nei automobilio „Mercedes Benz 100 D“ gedimo, nei vairuotojo neblaivumo, nei kitokio pobūdžio aplaidumo nebuvo nustatyta.

Gynėjo tvirtinimu, byloje nenustačius nuteistojo kaltų veiksmų dėl eismo įvykio sukėlimo, pagal būtinos padarinių kilimo sąlygos taisyklę teismas privalėjo vertinti, ar autoįvykio būtų pavykę išvengti, jeigu automobilis „SAAB“ nebūtų vykdęs lenkimo manevro ir išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą prieš pat eismo įvykį (tokia prielaida buvo padaryta 2011 m. rugsėjo 26 d. LTEC Ekspertizės akte) ir į šį klausimą neabejotinai turėtų būti atsakyta teigiamai. Pažymi, kad automobilio „Mercedes Benz 100 D“ išslydimas į priešingos krypties eismo juostą jau buvo pasekmė jam sudarytos kliūties, todėl esmingai svarbu nustatyti šios kliūties priežastį.

Kaltinamojo gynėjo nuomone, byloje esantys duomenys patvirtina, kad būtinoji sąlyga eismo įvykiui kilti buvo A. Š. veiksmai, pavojingai manevruojant (lenkiant) automobiliu „SAAB 9-3“. Skundžiamame nuosprendyje visai neatsižvelgta į tai, kad vieninteliai nukentėjusieji A. Š. ir L. M. įvardijo, kad kliūtį nuteistojo automobiliui galimai sudarė ne A. Š. vairuojamas automobilis, o prieš jį važiavęs lengvasis automobilis, kai tuo tarpu liudytojos L. K. V. O. patvirtino, kad jokio kito automobilio jos nematė. Todėl grįsti nuteistojo kaltę šių liudytojų parodymais negalima. Vienintelė aplinkybė, kurią kartu su kitais liudytojais ir nukentėjusiaisiais patvirtino šios liudytojos yra automobilio „Mercedes Benz“ išslydimo į priešingos krypties eismo juostą faktas. Be minėtų dviejų nukentėjusiųjų paaiškinimų, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie nukentėjusiųjų paaiškinimus apie tariamai prieš automobilį „Mercedes Benz 100 D“ važiavusį kitą automobilį, kuris sudarė kliūtį nuteistajam.

Be to, atkreipia dėmesį, kad susidūrimo aplinkybės nukentėjusiųjų aiškinamos kategoriškai priešingai nei LTEC ekspertų išvadoje, kas kelia abejonių ar jų parodymai nėra suderinti ir išgalvoti. Pažymi, kad byloje nustatyti eismo įvykyje dalyvavusių automobilių greičiai leidžia prieiti prie byloje kaltinamojo nuosekliai tvirtintos pozicijos, jog eismo įvykį sukėlė lenkimo manevrą daręs automobilis „SAAB 9-3“. Visuose ekspertiniuose tyrimuose, nustatyta, kad prieš eismo įvykį kaltinamojo vairuojamas automobilis „Mercedes Benz 100 D“ judėjo - 89,4 km/h greičiu, L. K. „Mitsubishi Colt“ - 67,5 km/h greičiu. Specialisto R. Š. išvadoje yra nustatytas automobilio „SAAB 9-3“ greitis po susidūrimo - ne mažiau 82,7 km/h., eksperto L. A. nuomone prieš susidūrimą „SAAB 9-3“ greitis turėjo būti didesnis, nes po susidūrimo greitis prarandamas. Ekspertas V. V. teismo posėdyje nurodė, jog žinant automobilio „SAAB“ greitį po susidūrimo esant 82,7 km/h, nepriklausomai nuo susidūrimo mechanizmo, net darant prielaidą, jog smūgis automobilio greičio visiškai nesumažino, galima teigti, kad automobilio „SAAB 9-3“ greitis iki susidūrimo buvo ne mažesnis už 82,7 km/h, t.y greitį nustatytą po susidūrimo. Taigi, netgi darant prielaidą, jog automobilis „SAAB 9-3“ smūgio metu greičio neprarado (kas yra beveik neįtikėtina), šio automobilio greitis net ir tokiu atveju būtų mažiausiai -15 km/h didesnis už automobilio „Mitsubishi Colt“ greitį - 67,5 km/h. Kartu pažymėjo, kad nustačius automobiliu „SAAB 9-3“ ir „Mitsubishi Colt“ greičių skirtumą bei padarius išvadą, kad susidūrimai įvyko iš esmės tuo pačiu metu, konstatuotina, jog eismo įvykis įvyko automobiliui „SAAB 9-3“ lenkiant automobili „Mitsubishi Colt“, taigi, automobiliui „SAAB 9-3“ esant priešingos krypties eismo juostoje arba bebandant į savo eismo juostą sugrįžti. Gynėjo nuomone, nekyla abejonių, jog automobiliui „Mercedes Benz 100 D“ esant priverstam staiga stabdyti dėl automobilio „SAAB 9-3“ atliekamo lenkimo manevro, būtent pastarojo automobilio vairuotojo veiksmai yra būtinoji pasekmių kilimo sąlyga ir šio vairuotojo veiksmai yra priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Teigia, kad byloje yra pakankamai objektyvių A. Š. kaltės dėl eismo įvykio sukėlimo įrodymų, todėl teismas turėtų perduoti bylą prokurorui tolimesniam tyrimui ir kalto asmens patvirtinimui.

Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nesutinka ir su priteista žala A. Š., teigdamas, kad nėra neaišku, kuo remdamasis teismas padarė išvadą apie nukentėjusiojo A. Š. gydymą ar jo patirtus dvasinius išgyvenimus ir priteisė žalą. A. Š. į jokią gydymo įstaigą po eismo įvykio nesikreipė, byloje nėra duomenų ir apie jo vartotus medikamentus, lankymąsi pas specialistus, psichologus, ar bet kokių kitų turtinės žalos atsiradimą galinčių apgrįsti įrodymų. Nei A. Z., nei draudimo bendrovė negali būti laikomi atsakingi už tai, kadangi pasirinkęs nekalto žmogaus apkaltinimo taktiką asmuo turėtų prisiimti ir su tuo susijusias neigiamas pasekmes bei tolimesnių moralinių išgyvenimų riziką.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Apeliaciniu skundu ginčijama skundžiamu nuosprendžiu nustatyta nuteistojo kaltė dėl autoįvykio ir, atkartojant nuteistojo A. Z. parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, teigiama, kad pirminis kontaktas – automobilių Mercedes Benz ir SAAB susidūrimas – įvyko dėl to, kad nuteistajam A. Z. iš priekio važiavęs automobilis SAAB išvažiavo į jo eismo juostą ir šiuo manevru sukėlė grėsmę, dėl ko A. Z. savo vairuojamą automobilį Mercedes - Benz stabdė neišvažiuodamas iš savo eismo juostos, tačiau ten abi transporto priemonės vis tiek susidūrė. Tik po šio smūgio nuteistojo automobilį sumėtė ir jis išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su ja važiavusiu automobiliu Mitsubishi.

Tokią nuteistojo įvykio versiją (autoįvykio mechanizmą) patvirtina tik byloje esanti nukentėjusiojo A. S., kuriam priklausantį automobilį autoįvykio metu vairavo nuteistasis A. Z., užsakymu (duomenys neskelbtini) universitete surašyta specialisto (O. L.) išvada. Joje teigiama, kad automobiliai Mercedes Benz ir SAAB susidūrė dešinėje eismo juostoje (žiūrint link Utenos) apie 6 metrų atstume nuo kairiojo kelio važiuojamosios dalies krašto arba apie 2 metrų atstume nuo kelio ašinės linijos skersinių kelio matmenų atžvilgiu ir apie 21 metro atstume link (duomenys neskelbtini) nuo vietos, kur po autoįvykio užfiksuotas automobilis Mercedes Benz. Anot šios išvados, po susidūrimo automobilis SAAB atšoko į savo eismo juostą, nuslydo kelkraščiu ir griovio šlaitu nuo kelio ir, šoniniu slydimu nuslydęs apie 22,8 m atstumą, vertėsi ir besivartaliodamas nutolo apie 35 m atstumą, o tuo tarpu automobilis Mercedes Benz nuo susidūrimo smūgio buvo perstumtas į dešinį jo važiavimo kryptimi kelio kraštą ir pasuktas, dėl ko slysdamas šonu išvažiavo į priešpriešino eismo juostą ir susidūrė su automobiliu.

Tačiau tiek A. Z. parodymai, tiek minėta išvada prieštarauja byloje esančių įrodymų visetui, todėl apylinkės teismas, spręsdamas, kas kaltas dėl nagrinėjamo įvykio, visiškai pagrįstai šiuos įrodymus atmetė.

Nuteistojo parodymai bei minėta išvada prieštarauja byloje esantiems objektyviems įrodymams. Iš byloje esančių eismo įvykio vietos planų bei įvykio vietos fotonuotraukų akivaizdžiai matyti, kad , pirmiausia, įvykio vietoje eismo juostoje, kuria važiavo automobilis Mercedes Benz jokių transporto priemonių susidūrimo pėdsakų nėra. Taip pat nėra ir jokių automobilio SAAB pėdsakų šioje eismo juostoje. Kaip minėta, cituotoje išvadoje teigiama, kad automobilių Mercedes Benz ir SAAB susidūrimas įvyko apie 21 metro atstumu link Vilniaus nuo užfiksuotos automobilio Mercedes Benz stovėjimo vietos po įvykio. Taigi, anot šios išvados, šie automobiliai susidūrė eismo įvykio schemoje užfiksuotų automobilio Mercedes Benz ratų paliktų stabdymo žymių jo eismo juostoje pabaigoje, prieš šiam automobiliui pradedant slysti šonu. Tačiau iš įvykio vietos planų bei įvykio vietos fotonuotraukų aiškiai matyti, tą patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai - autoįvykio vietoje buvę ir jį fiksavę policijos pareigūnai G. A., S. V. ir M. U., kad automobilio SAAB slydimo nuo kelio pėdsakai prasideda būtent ties vieta, kur užfiksuoti po įvykio stovintys automobiliai Mitsubishi ir Mercedes Benz. Tokiu būdu, minima vadinama specialisto išvada yra visiškai tendencinga, prieštarauja objektyviems byloje esantiems duomenims ir elementariems fizikos dėsniams, nes, jei tikėti šia išvada, po automobilių Mercedes Benz ir SAAB susidūrimo aptariamoje išvadoje nurodytoje vietoje nepaliekant šio susidūrimo pėdsakų, automobilis SAAB, vėlgi nepalikdamas jokių pėdsakų, turėjo pradėti judėti priešinga nei iki susidūrimo judėjimo kryptimi, t.y. link Utenos, po to dėl visiškai neaiškių priežasčių sustoti ir vėl pradėti judėti Vilniaus kryptimi, palikdamas užfiksuotus pėdsakus ant asfaltuotos kelio dalies bei kelkraštyje, verstis ir atsidurti vietoje, kur buvo užfiksuotas po įvykio sudarytose schemose. Nors vadinamoje specialisto išvadoje teigiama, kad įvykio vietos schemose nuo automobilių Mitsubishi ir Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) kryptimi link kelkraščio ir kelkraštyje iš tikrųjų pažymėti atstumų matmenys, o ne kokie nors automobilio SAAB palikti pėdsakai, tačiau toks teiginys prieštarauja absoliučiai visiems byloje esantiems įrodymams, išskyrus nuteistojo parodymus.

Taigi, nuteistojo parodymai apie automobilių Mercedes Benz ir SAAB susidūrimo vietą prieštarauja byloje surinktų įrodymų visetui.

Tokiu būdu, skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad nagrinėjamas autoįvykis kilo dėl to, jog A. Z. vairuojamas automobilis išslydo į priešpriešinio eismo juostą ir tik ten susidūrė iš pradžių su automobiliu SAAB, po to su automobiliu Mitsubichi, yra visiškai teisinga, pagrįsta byloje esančių įrodymų visetu, taip pat ir objektyviais įvykio vietoje užfiksuotais duomenimis bei Lietuvos Teismo ekspertizės centre atliktais nagrinėjamo įvykio tyrimais ( 2009-10-28 specialisto išvada bei 2011-09-26 ekspertizės aktas).

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl galimo priežastinio ryšio tarp automobilio SAAB vairuotojo A. Š. veiksmų, prieštaraujančių Kelių eismo taisyklėms bei nagrinėjamo autoįvykio kilimo teigiant, kad būtent šio vairuotojo veiksmai lėmė autoįvykio kilimą, nes A. Š., anot nuteistojo A. Z., jis stabdė būtent dėl to, kad jam iš priekio važiavęs A. Š. vairuojamas automobilis arti prieš jį, lenkdamas lėčiau važiavusį kitą automobilį, išvažiavo į jo eismo juostą, dėl ko A. Z. buvo priverstas savo automobilį staigiai stabdyti.

Ši aplinkybė grindžiama išimtinai nuteistojo A. Z. parodymais apie priežastį, dėl kurios jis buvo priverstas, važiuodamas savo eismo juosta, staigiai stabdyti automobilį (šią – staigaus automobilio Mercedes Benz stabdymo betarpiškai prieš šiam automobiliui prarandant judėjimo stabilumą ir išslystant į priešpriešinio eismo juostą aplinkybę patvirtina objektyvūs įrodymai – autoįvykio vietoje užfiksuota 26 m ilgio abiejų ratų stabdymo žymės), tačiau jos nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai.

Nukentėjusieji A. Š., vairavęs automobilį SAAB ir L. M., šio automobilio keleivė parodė, kad jiems iš priekio važiavęs nuteistojo vairuojamas automobilis, pavijęs ta pačia kryptimi lėčiau važiavusį kitą automobilį, stabdė, buvo sumėtytas, išvažiavo į šalikelę ir po to metėsi į jų eismo juostą, kur abu automobiliai susidūrė ir dėl to jų automobilis versdamasis nuvažiavo nuo kelio. Prieš susidūrimą jų automobilis nieko nelenkė, į priešingos krypties eismo juostą išvažiavęs nebuvo ir kliūties nuteistojo automobiliui nesudarė.

Liudytojos L. K. ir V. O., važiavusios automobiliu Mitsubishi parodė, kad iš priekio važiavęs nuteistojo automobilis pradėjo mėtytis kelyje, įvažiavo į jų eismo juostą, sudarė kliūtį jų automobiliui, dėl ko šis atsitrenkė į nuteistojo automobilio šoną. Mercedes Benz ir SAAB automobilių susidūrimo nematė, kad jų automobilį būtų lenkęs automobilis SAAB taip pat nematė.

Taigi, A. Š. ir L. M. nurodė, kad A. Z. stabdė pavijęs ta pačia kryptimi važiavusį automobilį, dėl ko A. Z. automobilis prarado stabilumą, L. K. ir V. O. parodė, kad jos nežino, dėl ko A. Z. vairuojamas automobilis išvažiavo į jų eismo juostą, nematė, kad jam būtų sudaryta kokia nors kliūtis.

Daugiau asmenų, mačiusių nagrinėjamą įvykį, nėra.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad A. Z. vairuojamas automobilis pirmiausia susidūrė su A. Š. vairuojamu automobiliu SAAB, o po to su L. K. vairuojamu automobiliu Mitsubishi, važiavusiais ta pačia kryptimi. Taigi, betarpiškai prieš autoįvykį automobilis SAAB važiavo priekyje automobilio Mitsubishi. Nei L. K., nei jos automobilyje taip pat važiavusi V. O. nenurodė, kad A. Š. automobilis jų automobilį betarpiškai prieš nagrinėjamą autoįvykį aplenkė. Tą kategoriškai paneigė ir pats A. Š. bei kartu su juo važiavusi L. M.. Atsižvelgiant į tai, kad visi šie asmenys parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir prisiekę sakyti tiesą, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, kad L. K., V. O. ir L. M. būtų suinteresuotos nepagrįstai apkaltinti A. Z. ar padėti išvengti atsakomybės A. Š., jų parodymais netikėti teismas neturėjo jokio pagrindo.

Kolegijos nuomone L. K. bei V. O. parodymai, kad jos nematė ir nežino priežasties, dėl ko nuteistojo automobilis kelyje buvo sumėtytas ir išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, iš esmės patvirtina nukentėjusiųjų A. Š. ir L. M. parodymus apie nuteistojo automobilio staigaus stabdymo priežastį, nes, jei to priežastis iš tikrųjų būtų buvusi nuteistojo A. Z. nurodyta aplinkybė (A. Š. automobilio išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą lenkiant L. K. automobilį), liudytojos tokį pavojingą A. Š. manevrą neabejotinai būtų pastebėjusios ir įsidėmėjusios.

Apeliaciniame skunde kaip vienas iš įrodymų, jog automobilis SAAB lenkė automobilį Mitsubishi nurodoma 2009-10-28 specialisto išvadoje apskaičiuoti šių automobilių greičiai – automobilio Mitsubishi greitis (betarpiškai prieš stabdymo pėdsakų pradžią) buvo apie 67,5 km/h, o automobilio SAAB greitis (po susidūrimo) – ne mažesnis kaip 82,7 km/h.

Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas. Nors minimoje specialisto išvadoje iš tiesų yra nurodyta, jog automobilio SAAB greitis po susidūrimo su automobiliu Mercedes Benz buvo didesnis, tačiau ši specialisto išvada apie automobilių greičius yra tikėtina, nes, kaip teismo posėdyje nurodė ekspertas V. V., tiksliai nustatyti automobilių greičio iki susidūrimo matematiniais skaičiavimais neįmanoma. Tai, kad šiomis išvadomis nėra pagrindo vadovautis nustatant automobilių greičius, kokiais jie važiavo iki įvykio, akivaizdžiai rodo aplinkybė, kad minėtoje specialisto išvadoje nustatytas automobilio Mitsubishi greitis iki stabdymo pėdsakų pradžios (67,5 km/h) žymiai skiriasi nuo šio automobilio vairuotojos L. K. parodymų, jog prieš įvykį ji važiavo apie 90 km/h. Be to, šiuo klausimu pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis A. Š. parodė, jog jis, pamatęs į jo eismo juostą įvažiuojantį (įslystantį) nuteistojo automobilį, siekdamas išvengti susidūrimo su juo, didino savo automobilio greitį.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra jokio pagrindo netikėti A. Š. ir L. M. nurodyta A. Z. automobilio stabdymo, o kartu ir jo išvažiavimo į priešpriešinio eismo juosta ir susidūrimo su automobiliais SAAB bei Mitsubishi priežastimi, nes byloje esančių įrodymų visetu ši aplinkybė visiškai patvirtinta ir nėra jokio pagrindo daryti prielaidą, kad A. Z. veiksmus lėmė kokie nors prieštaraujantys Kelių eismo taisyklių reikalavimams nukentėjusiojo A. Š. veiksmai.

Tokiu būdu, kolegija konstatuoja, kad visiškai pagrįstai apylinkės teismas nustatė ir aplinkybę, kad autoįvykis kilo dėl to, kad A. Z. nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir dėl to nesuvaldė automobilio ir išslydo į priešpriešinio eismo juostą, dėl ko atsirado BK 281 str. 1 d. nurodytos pasekmės.

Taigi, A. Z. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

Atsižvelgiant į A. Z. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam A. Š. pasekmes, t.y. į tai, kad jam buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, kas, be jokios abejonės , sukėlė jam ir fizinį skausmą, taip pat nepatogumus bei papildomus rūpesčius, susijusius su tuo, kad buvo nepataisomai sugadintas jo automobilis, neabejotinai yra šiam nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala. Skundžiamu nuosprendžiu nustatytos šiam nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydis – 4452 Lt, iš kurių iš nuteistojo priteista tik 1000 litų, kolegijos nuomone tikrai nėra aiškiai per didelis.

Esant šioms aplinkybėms, naikinti ar keisti Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,-

nutarė:

Nuteistojo A. Z. gynėjo advokato P. K. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Algirdas GaputisBronė VidzėnienėEvaldas Vanagas