Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2012-06-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-4-99/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-06-05Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-09-12Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-06-05
Bylos Nr.
1-4-99/2012
Teisminio proceso Nr.
1-74-1-00065-2009-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mamertas Misiūnas
Civilinis ieškovas
A. Š.
Nukentėjusysis
A. S., L. M.
Civilinis atsakovas
UADB „Ergo Lietuva“
Kaltinamasis
A. Z.
Advokatai
Aušra Vaišnorienė, Povilas Kazakevičius
Baudž. byla Nr. 1-4 - 99/2012
Proceso Nr.1-74-1-00065-2009-5
Proc. sprend. kateg.:(S)1.1.3; 1.1.7;1.1.8;1.1.9;1.1.10; 1.2.25; 2.1.15;2.3.3; 2.3.4;2.3.5;2.3.6;1.1.3.3;1.1.7.2.7; 1.1.8.1.1; 1.1.9.2.Molėtų rajono apylinkės teismasNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2012 m. birželio 5 d.Molėtai

Molėtų rajono apylinkės teismo teisėjas Mamertas Misiūnas,

sekretoriaujant Aušrai Pikelienei,

dalyvaujant prokurorui Gintarui Čekuoliui,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. Š.,

jo atstovei advokatei Aušrai Vaišnorienei,

nukentėjusiesiems A. S., L. M.,

civilinio atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ atstovui Juliui Sakalauskui,

kaltinamojo gynėjui advokatui Povilui Kazakevičiui,

vertėjai Svetlanai Utenkovai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, rusas, nevedęs, 11 klasių išsilavinimo, bedarbis, 2008-05-09 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuteistas pagal LR BK 300 str. l d. 16 MGL bauda, teistumas neišnykęs, gyv. (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.

Teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Kaltinamasis A. Z. 2009 m. balandžio 8 d., apie 12 val. 00 min., (duomenys neskelbtini) 43-ame kilometre, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių 9 ir 133 punktų reikalavimus, o būtent: važiuodamas automobiliu "Mercedes Benz" (duomenys neskelbtini) kryptimi, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko važiavimo greičio atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, ypač kelio ir transporto priemonės būklę bei eismo intensyvumą, todėl nesuvaldė vairuojamo automobilio, kuris, tapęs nevaldomu, išslydo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiais automobiliais -"SAAB 9-3", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. Š., ir "Mitsubishi Colt", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu L. K. - dėl ko automobilio „SAAB 9-3" keleivei L. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o automobilio „SAAB 9-3" vairuotojui A. Š. - nežymus sveikatos sutrikdymas, šiais veiksmais A. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.

Kaltinamasis A. Z. nei ikiteisminiame tyrime nei teisme savo kaltės nepripažino. Apklaustas kaltinamuoju teisme jis paaiškino, kad važiuojant iš Vilniaus į Uteną, tolumoje prieš save matęs, kad nuo Utenos važiuojantis tamsios spalvos automobilis porą kartų lenkė kitus automobilius, kai staiga prieš pat susidūrimą, savo pusėje, prieš save pamatęs iš priekio atvažiuojančią SAAB, todėl paspaudęs stabdį ir pasukęs vairą į dešinę ir pajutęs SAAB smūgį į jo automobilio kairįjį galinį ratą, susidūrimas su SAAB buvo jo-A. Z. eismo juostoje, po ko jo automobilį pradėjo nešti į kairę, kol susidūręs su Mitsubichi Colt. Iki susidūrimo, jo eismo juostoje prieš jį niekas nevažiavo, jam jokių kliūčių nebuvo, matomumas buvo geras, saulė jam švietė iš nugaros. Po susidūrimo su SAAB, jo eismo juostoje buvo likę šukių, įvykio vietoje policijos pareigūnai nubraižę dvi skirtingas schemas, vėliau patys pareigūnai pasakė, kad antrą schemą nubraižę neteisingai ir kad reikėtų vadovautis pirmąja schema.

Tokiu būdu kaltinamasis savo kaltės nepripažįsta, teigia, kad eismo įvykis įvyko dėl automobilio SAAB vairuotojo kaltės, tačiau teismo išvadą dėl kaltinamojo A. Z. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, grindžiama sekančiais duomenimis:

nukentėjusioji L. M. parodė, kad įvykio dieną, ji kartu su A. Š., pastarojo vairuojamu automobiliu SAAB, iš Utenos važiavo į Vilnių. Priekyje jų automobilio važiavo kitas lengvasis automobilis. Ji matė, kad priekyje, kita kelio puse nuo Vilniaus važiavęs baltos spalvos mikroautobusas, priešakyje kurio važiavo juodos spalvos automobilis, pradėjo lenkimo manevrą ir bandydamas apvažiuoti priekyje jo važiavusį automobilį tai iš vienos tai iš kitos pusės, užkabino žvyruotą šalikelę, nuo ko šį mikroautobusą pradėjo nešti ir šis išslydo į jų eismo krypties kelio pusę ir tiesiai atlėkęs į juos, kliudė A. Š. vairuojamo automobilio priekines dureles, o pagrindinis smūgis buvo į galines dureles ir ratą. Nuo smūgio, jų automobilis nulėkė į griovį ir pradėjo verstis, salone išsiskleidė oro pagalvės, buvo gal kokie keturi vertimaisi. Kai jie jau sustoję, ji dar mačiusi sustojusį minėtą juodos spalvos automobilį, važiavusį nuo Vilniaus mikroautobuso priešaky, tačiau jis greitai nuo įvykio vietos nuvažiavo. Prieš susidūrimą A. Š. vairuojamas automobilis nebuvo išvažiavęs į priešingą kelio pusę. Įvykyje ji patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, civilinio ieškinio nereiškė.

nukentėjusysis A. Š. parodė, kad įvykio dieną, jis kartu su L. M., jo vairuojamu automobiliu SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keliu (duomenys neskelbtini) važiavo į Vilnių. Kelio ir oro sąlygos buvo geros, prisimena, kad prieš eismo įvykį nuo Vilniaus pusės važiavo du automobiliai, pirmas - lengvasis, antras - baltos spalvos mikroautobusas. Matė, kaip važiuodamas mikroautobusas, kuriam priekyje buvo kliūtis - minėtas lengvasis automobilis, pasivijęs pastarąjį, pradėjo stabdyti, po ko mikroautobusą užnešė į kelkraštį, jį pagavo žvyrkelis ir metė į priešingą pusę, nuo ko mikroautobusas pradėjo mėtytis ir staiga įvažiavo į jo važiuojamą kelio pusę, kur su juo ir susidūrė. Taip pat matė, kad į mikroautobusą atsitrenkė automobilis Mitsubichi Colt. Teigia, kad mikroautobuso vairuotojas galimai norėjo lenkti priešais važiavusį automobilį, tačiau pamatęs priekyje kliūtį, tai yra jo-A. Š. vairuojamą automobilį, bandė staigiai stabdyti, dėl ko automobilis tapo nevaldomas, ir taip susidūrė. Prieš susidūrimą jis-A. Š. automobilio nestabdęs, susidūrimas įvyko jo kelio pusėje, mikroautobusas jam trenkėsi į šoną, oro pagalvės salone išsiskleidė, kai jo automobilis vertėsi. Prieš pat susidūrimą su kaltinamojo vairuojamu automobiliu, kaltinamojo automobilis sukėlė dulkių debesį, po susidūrimo matėsi aiškiai, kad į kelkraštį buvo išvažiuota, kaltinamojo automobilio stabdymo žymės gerai matėsi kelkraštyje.

Eismo įvykio metu buvo apgadintas jo automobilis SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminiame tyrime pareikštą 17 000 litų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, teisme sumažino iki 12700 Lt.

liudytoja L. K. parodė, kad įvykio dieną vairuodama automobilį Mitsubichi Colt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo nuo Utenos į Vilnių. Kartu važiavo V. O. su sūnumi Benu. Pamena, kad važiuojant matė priešingoje eismo juostoje važiavusį baltos spalvos mikroautobusą, kuris pradėjo mėtytis kelyje. Po to jis skersai įvažiavo į jos važiuojamą kelio juostą, taip užtverdamas jai kelią ir su juo susidūrė. Prieš tai buvusio mikroautobuso susidūrimo su kitu automobiliu ji nemačiusi. Įvykio vietos schemą ji mačiusi, joje viskas buvo nupiešta suprantamai. Įvykio metu sužalojimų nepatyrė, civilinio ieškinio nereiškė.

liudytoja V. O. parodė, kad įvykio dieną, L. K. vairuojamu automobiliu Mitsubichi Colt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo nuo Utenos į Vilnių. Pravažiavus Molėtus, kelyje pamačiusi nuo Vilniaus atvažiuojantį baltos spalvos autobusiuką, kuris įvažiavo į jų kelio pusę ir slysdamas susidūrė su L. K. vairuojamu automobiliu. Tik vėliau pamačiusi dar vieną automobilį griovyje.

liudytojas, policijos pareigūnas G. A. parodė, kad įvykio dieną, jis kartu su kitais pareigūnais S. V. ir M. U. buvo išvykęs į įvykio vietą, kur nuo Vilniaus pusės važiavęs autobusiukas susidūrė su nuo Utenos pusės važiuojančiu SAAB, o paskui susidūrė su Mitsubishi. Įvykio schemą sudarė M. U., schemos juodraštis buvo daromas vietoje. M. U. braižė schemą, kaltininkas vietoje nustatytas nebuvo, ir buvo forminama kaip paprastas įvykis. Prisimena, kad SAAB slydimas prasidėjo iš savos eismo juostos pusės, o vertėsi kitoje pusėje, jo nuomone, autobusiukas išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su SAAB, susidūrimas nuo Utenos pusės buvo dešinėje kelio pusėje.

liudytojai, policijos pareigūnai S. V. ir M. U. davė parodymus, analogiškus liudytojo G. A. parodymams.

nukentėjusysis A. S., individualios įmonės „Alsta" savininkas, parodė, kad mikroautobusas MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jo įmonei, prieš eismo įvykį, paskolino minėtą mikroautobusą A. Z., o sekančią dieną sužinojo, kad šis pakliuvo į eismo įvykį. Mano, kad eismo įvykio kaltininkas yra ne A. Z., o kitas vairuotojas, dėl sugadinto automobilio nukentėjo, todėl pats kreipėsi į VGTU profesorę O. L., kad atliktų tyrimą ir pateiktų specialisto išvadą. Civilinio ieškinio A. Z. nereiškia.

2009-04-08 Eismo įvykio vietos plane bei fotonuotraukose fiksuota automobilių susidūrimo vieta, stabdymo pėdsakai (t. 1, b.l. 10-25)

2009-10-28 LTEC Specialisto išvadoje nurodyta, kad automobilio MB vairuotojo A. Z. veiksmai - nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl ko išslydo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su ten važiavusiais automobiliais SAAB 9-3 bei Mitsubichi Colt, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui, (t. 1, b.l. 100-106)

2011-09-26 LTEC Ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad automobilio „Mercedes Benz 100 D“ vairuotojo A. Z. veiksmai - nesuvaldė savo vairuojamo automobilio, dėl to išslydo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su ten važiavusiais automobiliais „SAAB 9-3“ ir „Mitsubichi Colt“, - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (t. 3, b.l. 2-10)

Apklaustas teismo posėdyje LTEC ekspertas V. V. patvirtino ekspertizės išvadą bei parodė, kad iki ekspertizės atlikimo, buvo nustatyta viena eismo įvykio eiga, atliekant ekspertizę buvo nustatyta kita eismo įvykio eiga ir eismo įvykio eigą pakeitė Mercedes Benz kairiajame šone padaryti sugadinimai, palaužtas ratas, šoninė panelė. Ankstesnės specialisto išvados negalima buvo paaiškinti todėl jie papildomu tyrimu nustatę, kad Mercedes Benz išslydęs į priešpriešinę eismo juostą sukosi ir į jį trenkėsi SAAB, tada Mercedes Benz apsisuko du kartus ant kelio. Mercedes Benz vairuotojas prieš tai intensyviai 20-30 m. stabdė, pėdsakai tiesūs, neatmetama galimybė, kad ir SAAB sukėlė grėsmę, tačiau yra neginčijama sąlyga, kad Mercedes Benz išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kad vairuotojas nesuvaldė automobilio. Tyrimas buvęs atliktas iš objektyvių duomenų, automobilių sugadinimų ir padangų pėdsakų.

MRU Teismo medicinos instituto Ukmergės poskyrio specialisto išvadomis nustatyta, kad nukentėjusiajai L. M. eismo įvykio metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l. 30-31), nukentėjusiajam A. Š. - nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l.42).

Tokiu būdu neprieštaraujantys nukentėjusiosios L. M., nukentėjusiojo A. Š. parodymai, jų parodymus patvirtinantys autoįvykio liudytojų L. K., V. O. parodymai, specialistų, ekspertų išvados bei eksperto parodymai teisiamajame posėdyje, įvykio vietos apžiūros medžiaga, neginčijamai įrodo kaltinamojo A. Z. kaltę, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. dispozicijai, kadangi ištirti įrodymai neginčijamai įrodo tai, jog kaltinamasis vairuodamas automobilį „Mercedes Benz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių 9 ir 133 punktų reikalavimus, o būtent: važiuodamas automobiliu Utenos kryptimi, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko važiavimo greičio atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, nesuvaldė vairuojamo automobilio, kuris, tapęs nevaldomu, išslydo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiais automobiliais "SAAB 9-3", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. Š., ir "Mitsubishi Colt", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu L. K. - dėl ko automobilio „SAAB 9-3" keleivei L. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o automobilio „SAAB 9-3" vairuotojui A. Š. - nežymus sveikatos sutrikdymas, kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, todėl nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, abejoti kaltinamojo kalte padarius šią veiką, pagrindo nėra.

Kaltinamojo parodymus dėl to, kad eismo įvykis įvyko dėl automobilio SAAB vairuotojo kaltės, specialisto O. L. išvadą, teismas vertina kritiškai, kaip siekimą kaltinamajam išvengti atsakomybės, kadangi šiuos kaltinamojo parodymus, specialisto išvadą, visiškai paneigia aukščiau aptarti bei teismo ištirti įrodymai byloje.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas.

Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių (LR BK 16 str.)

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes ir tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas (t. 1, b. l. 205-206, 209-210, 213-216), ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe už pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu, galiojančių nuobaudų neturi (t. 1, b. l. 218-220), jam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui (LR BK 50 str.), atidedant šios bausmės vykdymą.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį, jis nedirba, todėl jam skirtina LR BK 67 str. 2 d. 1 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise.

Žalos atlyginimas.

Nukentėjusysis A. Š. byloje pareiškė 17 000 litų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, teisme ieškinio sumą sumažino iki 12700 Lt, jis teisme taip pat pareiškė 15000 Lt ieškinį dėl neturtinės žalos, prašo ieškinį patenkinti.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis su ieškiniu nesutiko, civiliniu atsakovu pripažinta UADB „Ergo Lietuva“ su ieškiniu sutiko iš dalies.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančio civilinės atsakomybės draudimo įstatymo nuostatomis, draudiko pareiga atlyginti turtinę žalą kyla iš draudimo sutarties, o draudiko atlygintina neturtinė žala negali viršyti 3452 Lt.

Nustatant A. Š. turtinės žalos atlyginimo dydį, taikomas transporto priemonės likutinės vertės skaičiavimo metodas, nes transporto priemonė nebuvo visiškai sunaikinta, paskaičiuota likutinė jos vertė yra 2485 Lt, pagal byloje esančią išvadą, A. Š. priklausančio automobilio vertė iki įvykio buvo 12700 Lt, likutinė vertė 2485 Lt ir žalos atlyginimas sudaro skirtumą, kuris yra 10215 Lt, todėl šiai sumai ieškinys tenkintinas, priteisiant šią sumą iš UADB „Ergo Lietuva“.

Ieškininį reikalavimą dėl neturtinės žalos ieškovas grindė tuo, kad dėl kaltinamojo kaltės įvykusio autoįvykio metu, buvo nežymiai sutrikdyta jo sveikata, nepataisomai sugadintas jo automobilis.

Pagal LR CK 6.250 str. normas, neturtinė žala yra asmens patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo kriterijus.

Teismo ištirti įrodymai baudžiamojoje byloje patvirtina tai, jog nukentėjusysis dėl autoįvykio metu sutrikdytos jo sveikatos bei gydymo, patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydis įvertintas pinigais yra mažesnis už 15 000 lt (LR CK 6.250 str.) todėl ieškinys šioje dalyje taip pat tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-303, 308 str.str. teismas

Nusprendė:

A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 10 mėnesių.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. pagrindu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams.

Įpareigoti nuteistąįį: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpyje be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 1 p., skirti LR BK 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą vieneriems metams.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti.

A. Š. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš UADB „Ergo Lietuva“ 10215 Lt A. Š. naudai turtinės žalos ir 3452 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš A. Z. 1000 Lt A. Š. naudai neturtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Mamertas Misiūnas