Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dovilės Jazdauskaitės, Giedrės Kairienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Mauricės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Skunde pareiškėjas paaiškina, kad ginčijamu atsakovo 2025 m. balandžio 15 d. sprendimu 25S94140 nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760255383, galiojantį iki 2025 m. birželio 5 d., nes 2024 m. liepos 16 d. buvo nutraukta asmens santuoka su Lietuvos Respublikos piliečiu. Teigia, jog Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas), priimdamas skundžiamąjį sprendimą neatsižvelgė į tikrąją pareiškėjo padėtį Lietuvos Respublikoje, jo šeiminę padėtį ir teisę būti Lietuvos Respublikoje. Argumentuoja, kad pareiškėjas turi nepilnametę dukrą M. T., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė, todėl pareiškėjui išduotas leidimas gyventi šeimos susijungimo pagrindu išlieka nutraukus santuoką su Lietuvos Respublikos piliete. Mano, kad atsakovas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. 25S94140 teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad 2023 m. balandžio 25 d. N. T. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes Lietuvoje gyvena pareiškėjo sutuoktinė A. T., kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė. Nustatyta, kad pareiškėjo santuoka su A. T. (pavardė iki santuokos Č.) buvo sudaryta 2021 m. rugsėjo 3 d. Pareiškėjo prašymas buvo tenkintas ir 2023 m. birželio 5 d. jam išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, galiojęs iki 2025 m. birželio 5 d.

Migracijos departamento pateikti duomenys patvirtina, ir šios aplinkybės pareiškėjas neginčija, kad N. T. santuoka su A. T. nutraukta 2024 m. liepos 16 d.

Ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis. Pagal Įstatymą galimi šeimos sujungimo atvejai išvardinti Įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje. Remiantis šio straipsnio 1 dalies 5 punktu, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos sujungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi. Būtent šiuo pagrindu N. T. ir buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760255383, kas nurodyta ir pačiame leidime (UTPĮ 40 str. 1 d. 3 p. ir 43 str. 1 d. 5 p.).

Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 4 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama santuoka. Pažymėtina, kad nustačius bent vieną iš Įstatymo 50 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, Įstatymas nustato Migracijos departamentui imperatyvą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2476-821/2022, 2024 m. sausio 31 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1141-525/2024). Teismų formuojamoje praktikoje taip pat ne kartą paminėta, jog būtent pareiškėjui tenka pareiga laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų – atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, nes Įstatyme nėra numatytos išimtys, jog tam tikrą laiką pareiškėjui būtų galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi.

Pareiškėjas neginčija, jog jo santuoka su Lietuvos Respublikos piliete A. T. yra nutraukta. Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, spręstina, kad nagrinėjamu atveju atsirado teisėtas imperatyvaus pobūdžio įstatyminis pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, todėl Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pagrįstai ir teisėtai vadovavosi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Nenustačius jokių ginčijamo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. 25S94140 neteisėtumo pagrindų, prašymas jį panaikinti atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje taip pat nustatyta, jog pareiškėjas turi nepilnametę dukrą M. T., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė.

Pagal Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 3 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos sujungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio vaikas, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis.

Įstatymo 28 straipsnio 3 dalis numato, kad užsienietis prašymą pakeisti leidimą gyventi pateikia Migracijos departamentui. To paties straipsnio 4 dalyje reglamentuota, jog sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas. Įstatyme nėra įtvirtinta pareiga Migracijos departamentui pakeisti užsieniečiui išduotą leidimą savo iniciatyva, nesant asmens prašymo. Todėl pareiškėjui siekiant likti laikinai gyventi Lietuvoje ne santuokos pagrindu, o remiantis Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 3 punktu, t. y. dėl Lietuvoje gyvenančios jo nepilnametės dukros, jis turi teisę kreiptis į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo būtent šiuo pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo N. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.