- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-03
- Bylos Nr.
- e2S-1108-896/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00095-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokinio turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei atsakovo (duomenys neskelbtini) priešieškinį ieškovei (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokinio turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo; išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones: 1) iki galutinio sprendimo (nutarties) byloje priėmimo nustatė laikinąją vaiko (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakovu (duomenys neskelbtini); 2) iki galutinio sprendimo (nutarties) byloje priėmimo uždraudė ieškovei (duomenys neskelbtini) lankytis kartu su mažamete (duomenys neskelbtini) tose vietose, kur ji gali susitikti su (duomenys neskelbtini) draugu (duomenys neskelbtini), matytis su juo ir būti jo aplinkoje; 3) iki galutinio sprendimo (nutarties) byloje priėmimo nustatė laikinąją ieškovės (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaiku (duomenys neskelbtini), gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką.
2. 2024 m. vasario 22 d. nutartimi teismas nutarė: 1) tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo; 2) pakeisti 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi byloje taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikinosios vaiko gyvenamosios vietos nustatymą - ir iki galutinio sprendimo (nutarties) byloje priėmimo nustatyti laikinąją vaiko (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove (duomenys neskelbtini); 3) pakeisti 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi byloje taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikinąją bendravimo su vaiku tvarką – ir iki galutinio sprendimo (nutarties) byloje priėmimo nustatyti laikinąją atsakovo (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaiku (duomenys neskelbtini) tvarką.
Šalies argumentai
3. Atsakovas 2024 m. balandžio 16 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo bei taikymo, kuriuo prašė: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taikytas laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti mažametės (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu (duomenys neskelbtini), nustatyti laikinąją ieškovės (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaiku (duomenys neskelbtini) tvarką; 2) uždrausti (duomenys neskelbtini) motinai (duomenys neskelbtini) lankytis kartu su mažamete (duomenys neskelbtini) tose vietose, kur ji gali susitikti su (duomenys neskelbtini) draugu (duomenys neskelbtini), matytis su juo ir būti jo aplinkoje. Atsakovas prašyme nurodė, jog preliminarus aplinkybių vertinimas leidžia daryti išvadą, kad aplinka, kurioje šiuo metu gyvena mažametis vaikas, tapo nesaugi, neatitinkanti reikalavimų normaliam sveiko vaiko vystymuisi, jo ugdymui; dėl 2024 m. balandžio 8 d. vykusio įvykio buvo kreiptasi į medicinos psichologę O. M., kuri 2024 m. balandžio 15 d. pateikė išvadą: mergaitė patyrė fizinį ir psichologinį smurtą, bei rekomendaciją: apsaugoti mergaitę nuo smurto, kurį ji patyrė jos mamos namuose iš jos įvardinto asmens (duomenys neskelbtini). Prašymas, be kita ko, grindžiamas ir tuo, kad ne pirmą kartą skundžiasi dėl smurto, remiamasi anksčiau į bylą pateiktomis psichologės O. M. išvadomis.
4. Ieškovė su atsakovo prašymu nesutiko. Ieškovė nurodė, jog visi ankstesni atsakovo pareiškimai apie tariamą smurtą prieš dukrą yra ištirti ir juose nurodytos aplinkybės yra paneigtos. Nors atsakovas 2023 m. kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ieškovei ir jos draugui (duomenys neskelbtini), tačiau ikiteisminio tyrimo metu tiek ieškovė, tiek (duomenys neskelbtini) buvo apklausti tik kaip liudytojai, jokie kaltinimai nebuvo pareikšti ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nepasitvirtinus atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tačiau atsakovas, tikėtina vedamas keršto ir pavydo dėl ieškovės draugo (duomenys neskelbtini), vėl melagingai nurodo tiesos neatitinkančias aplinkybes apie smurto vartojimą, pats sąmoningai ir tyčia veikdamas dukrą. Atsakovas, siekdamas teismui įrodyti jo nuolatos procesiniuose dokumentuose nurodomas visiškai nepagrįstas ir tiesos neatitinkančias aplinkybes bei nuteikti dukrą prieš ieškovę, dukrai liepia meluoti apie vaiko atžvilgiu tariamai naudojamą fizinį smurtą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.
6. Ieškovė pateikė 2024 m. balandžio 16 d. vaiko situacijos vertinimo anketą, kurioje nurodyta, jog su mergaite (duomenys neskelbtini) buvo bendrauta 2024 m. balandžio 13 d.; anot mergaitės, visi asmenys su ja elgiasi gerai, niekas niekada ant jos nešaukia ir nepyksta, apie mamos draugą (duomenys neskelbtini) mergaitė nieko nesakė; mergaitė linksma, šypsojosi, aprengta švariais rūbais; pokalbio metu (duomenys neskelbtini) pagalbos poreikio ar nusiskundimų neišsakė (DOK-49642 priedas). Anksčiau šioje byloje teismui sprendžiant šalių prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei pakeitimo, atsakovas taip pat teikė duomenis apie vaiko tariamai patirtą smurtą (kitas psichologės O. M. išvadas, surašytas remiantis mergaitės pasakojimais, atsakovo darytus vaiko pasakojimų garso įrašus). Nagrinėjant šalių prašymus, (duomenys neskelbtini) šioje byloje du kartus buvo apklausta dalyvaujant teismo psichologei (2023 m. lapkričio 28 d. bei 2024 m. vasario 20 d. posėdžiuose), abu kartus mergaitė neigė patyrusi smurtą iš ieškovės ar jos draugo (duomenys neskelbtini) pusės. Ieškovė pateikė garso įrašus, kuriuose galimai užfiksuotas jos pokalbis su mergaite, kurio metu mergaitė teigiamai atsako į klausimus „Tėtis tau taip liepė sakyti psichologei, kad (duomenys neskelbtini) tave muša?“, „Tau tėtis liepė taip sakyti?“, neigiamai atsako į klausimą „Tai ar (duomenys neskelbtini) tave mušė?“ (DOK-49642 priedai). Ieškovė taip pat pateikė Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus nutarimus, kuriais buvo panaikintos jos ir (duomenys neskelbtini) specialiųjų liudytojų procesinės padėtys, prokurorei konstatavus, kad ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų tam, jog (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) būtų suteikti įtariamųjų statusai (DOK-49642 priedai).
7. Teismas padarė išvadą, jog atsakovo nurodytų aplinkybių nepakanka išvadai, jog aplinka, kurioje šiuo metu gyvena mažametis vaikas, tapo nesaugi, neatitinkanti reikalavimų normaliam sveiko vaiko vystymuisi, jo ugdymui, todėl šiuo metu nėra pakankamo pagrindo keisti 2024 m. vasario 22 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo prašomu būdu. Teismas pažymėjo, jog, atsižvelgiant į stiprų ieškovės ir vaiko tarpusavio emocinį ryšį, laikinosios vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas gali būti jam žalingas, neatitiktų jo interesų augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės (šis aspektas buvo plačiai analizuotas 2024 m. vasario 22 d. nutartyje).
8. Atsakovas prašė uždrausti (duomenys neskelbtini) motinai (duomenys neskelbtini) lankytis kartu su mažamete (duomenys neskelbtini) tose vietose, kur ji gali susitikti su (duomenys neskelbtini) draugu (duomenys neskelbtini), matytis su juo ir būti jo aplinkoje.
9. Teismas nurodė, kad šioje byloje 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi analogišką atsakovo prašymą tenkino. Tačiau Kauno apygardos teismas 2024 m. kovo 12 d. nutartimi šią nutarties dalį panaikino ir atsakovo prašymą šioje dalyje atmetė. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, nesant pagrįstų duomenų apie tai, kad (duomenys neskelbtini) smurtavo prieš šalių dukterį, nebuvo pagrindo taikyti tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones; šiuo metu esant priimtai 2024 m. vasario 22 d. nutarčiai, pagal kurią šalių dukters laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, tokios laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai riboja ieškovės teisę rinktis, su kuo ji bendrauja, juo labiau, jog pagrįstų duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad (duomenys neskelbtini) kelia grėsmę šalių dukteriai prieš ją smurtaudamas ar kitokiu būdu darydamas neigiamą įtaką, nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovas (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - nustatyti mažametės (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu (duomenys neskelbtini); nustatyti laikinąją ieškovės (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaiku (duomenys neskelbtini) tvarką; uždrausti (duomenys neskelbtini) motinai (duomenys neskelbtini) lankytis kartu su mažamete (duomenys neskelbtini) tose vietose, kur ji gali susitikti su (duomenys neskelbtini) draugu (duomenys neskelbtini), matytis su juo ir būti jo aplinkoje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Byloje taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis ir tikslas yra užtikrinti mažametei (duomenys neskelbtini) saugią ir tinkamą aplinką, o ne ieškovės teisę rinktis partnerį. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės sugyventinis (duomenys neskelbtini) turi priklausomybę nuo alkoholio, alkoholį vartoja iki sunkaus girtumo, teismas 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi nustatė, kad, pavartojęs alkoholio, (duomenys neskelbtini) tampa agresyvus, jam yra skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Iš bylos duomenų visumos taip pat matyti, kad, kitaip, nei teigia ieškovė, vaikas buvo girtavimo ir (duomenys neskelbtini) konfliktų su ieškove stebėtojas. Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. nuosprendžiu (duomenys neskelbtini) yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą, baudžiamoji byla nutraukta, skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir tai patvirtina, kad gyvenimas tokio asmens aplinkoje neatitinka geriausių mažamečio vaiko interesų. Dėl vartojamų keiksmažodžių gausos (byloje pateiktas pokalbio su (duomenys neskelbtini) garso įrašas ir policijos informacija apie (duomenys neskelbtini) elgesį orderio skyrimo metu,), (duomenys neskelbtini) elgesys yra nesuderinamas su civilizuoto elgesio taisyklėmis ir todėl tokio asmens aplinka daro itin neigiamą įtaką mažamečio vaiko doroviniam vystymuisi. Taigi, net ir tuo atveju, jeigu ieškovės ir jos sugyventinio aplinka iš tikrųjų nekeltų smurto pavojaus vaikui, šių asmenų doroviniai ir kiti asmenybės bruožai, elgesys (byloje pateikti pokalbių su ieškove garso įrašai, kuriuose mažamečiam vaikui girdint ieškovė demonstruoja pyktį, nepagarbų elgesį vaiko tėvo atžvilgiu, vartoja keiksmažodžius ir necenzūrinius žodžius), gyvenimo būdas ir aplinka yra diametraliai priešingi vaiko interesams, pažeidžia vaiko teises ir daro neigiamą įtaką mažamečio vaiko augimui ir vystymuisi ir dėl to vien šių aplinkybių pakanka spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo – vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko tėvu, kur vaikas nesusidurtų nė su vienu išvardintu rizikos veiksniu.
10.2. Atsakovas byloje 2024 m. balandžio 23 d. pateikė prašymą iškviesti į teismo posėdį med. psichologę daktarę O. M.. Teisėjo 2024 m. balandžio 29 d. rezoliucija prašymas netenkintas, motyvuojant tuo, kad jo tenkinimas nepagrįstai užvilkintų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nagrinėjimą. Atsakovo nuomone, atsisakydamas apklausti med. psichologę daktarę O. M., teismas pažeidė šalių lygybės, rungimosi ir dispozityvumo principus, pademonstravo atvirą šališkumą ir tendencingumą (žr. palyginimui, bet kokie ieškovės prašymai yra tenkinami, apskritai nesvarstant, ar jie neužvilkins bylos nagrinėjimo, pvz. ieškovės prašymas skirti statybos techninę ekspertizę, kuris yra akivaizdžiai perteklinis, kadangi visas eksperto prašomas nustatyti aplinkybes patvirtina pačios ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – medžiagų pirkimo kvitai ir bankiniai mokėjimo nurodymai), taip pat užkirto galimybę atsakovui įrodinėti bylos aplinkybes teisėtomis priemonėmis, t. y., užkirto galimybę atsakovui pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuri leistų atsakovui neatsidurti daug nepalankesnėje padėtyje, palyginus su ieškove, neišklausė atsakovo ir atidžiai neįvykdė teisingumo, neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių.
10.3. Šeimos kategorijos bylose egzistuoja viešasis interesas. Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos, vaiko saugumo ir geriausių vaiko interesų, kurie yra prioritetiniai, klausimus, teismas neapklausė med. psichologės daktarės O. M., nenustatė materialios tiesos ir skundžiama nutartimi pateikė tik formalią išvadą, kad „atsakovo nurodytų aplinkybių nepakanka išvadai, jog aplinka, kurioje šiuo metu gyvena mažametis vaikas, tapo nesaugi, neatitinkanti reikalavimų normaliam sveiko vaiko vystymuisi, jo ugdymui, todėl šiuo metu nėra pakankamo pagrindo keisti 2024 m. vasario 22 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo prašomu būdu“, taigi toks teismo sprendimas buvo priimtas netiriant teisingam klausimo išnagrinėjimui svarbių aplinkybių.
10.4. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas rėmėsi tuo, kad 2024 m. vasario 20 d. teismo posėdyje nepilnametė dukra išreiškė savo nuomonę, kad ji nori gyventi, miegoti, žaisti su mama, važiuoti į darželį iš mamos namų. Nors priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę, tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Iš Kauno lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. lapkričio 10 d. pažymos matyti, kad (duomenys neskelbtini) iš grupės pasiima ir mama, ir tėtis. Pokalbių metu (duomenys neskelbtini) niekada nesiskundžia tėvais, iš namų ateina linksma. Vienodai džiaugsmingai pasitinka tiek tėtį, tiek mamą, kai ateina pasiimti iš darželio. Taigi, lopšelio-darželio auklėtojos, kurios bendrauja su (duomenys neskelbtini) kasdien, nustatė tokias aplinkybes.
10.5. Teismas nesiaiškino, ar didesnis vaiko prieraišumas prie mamos nebuvo suformuotas mažamečio vaiko interesus pažeidžiančiu būdu, ar ieškovė nepanaudojo motinos valdžios priešingai mažamečio vaiko interesams, dėl ko teismų praktikoje įtvirtinti tikslai atkurti vaiko ryšius su skyrium gyvenančiu tėvu nėra realiai pasiekiami, ar ieškovė tinkamai kooperavosi, įgyvendinant abiejų tėvų lygias teises bendrauti su vaiku ir ar dėl šių reikalavimų nesilaikymo atsiranda pagrindas spręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu. Taigi, teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtintais kriterijais, nevertino teisingam klausimo išsprendimui svarbių aplinkybių, todėl skundžiama nutartis yra naikintina.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė (duomenys neskelbtini) prašo Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį palikti nepakeistą, atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentai:
11.1. Atsakovo byloje pateikta psichologės O. M. išvada dėl mažametės (duomenys neskelbtini) patiriamo fizinio ir psichologinio smurto yra visiškai nepagrįsta ir neįrodyta. Pateikta išvada po konsultacijos su (duomenys neskelbtini) buvo parengta 2024 m. balandžio 15 d., tačiau šią dieną mergaitė atsakovo net nematė ir visą dieną buvo su mama, kas leidžia abejoti išvados tikrumu, bei ar apskritai minėta psichologinė konsultacija įvyko.
11.2. Nors atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą teismo posėdyje apklausti psichologę O. M., dėl ko buvo pažeistos jo teisės, tačiau Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti atsakovo (duomenys neskelbtini) prašymą, kadangi tokiu būdu būtų vilkinamas teismo procesas.
11.3. Priešingai atskirojo skundo motyvams, dukra (duomenys neskelbtini) yra itin prisirišusi prie mamos, išreiškia norą gyventi tik su mama, tuo tarpu atsakovo neadekvatus noras atimti iš ieškovės dukrą, teismui nuolat teikiant visiškai nepagrįstus, ieškovę šmeižiančio ir žeminančio pobūdžio prašymus bei skundus, sietinas tik su kerštu ieškovei asmeniškai dėl jos išėjimo iš namų.
11.4. Visi ankstesni atsakovo pareiškimai apie tariamą smurtą prieš dukrą yra ištirti ir juose nurodytos aplinkybės yra paneigtos. Tačiau atsakovas, vedamas keršto, vėlgi melagingai teismui nurodo tiesos neatitinkančias aplinkybes ir piktnaudžiauja tėvo teisėmis ir pareigomis. Atsakovo veiksmuose yra LR Baudžiamojo kodekso 163 str. sudėtis, dėl ko ieškovė kreipėsi pradėti ikiteisminį tyrimą atsakovo atžvilgiu. Atsakovas akivaizdžiai piktnaudžiauja tėvo valdžia ir tokiu būdu psichiškai gniuždo šalių dukrą.
11.5. Byloje pridėti 2024 m. vasario 28 d. prokuratūros nutarimai patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas, kuris buvo pradėtas pagal atsakovo (duomenys neskelbtini) pareiškimą, yra nutrauktas, kas tik įrodo atsakovo argumentų dėl fizinio bei psichologinio smurto naudojimo prieš dukterį nepagrįstumą. Atsakovas balandžio mėnesį ir vėl visiškai nepagrįstai pareiškimu kreipėsi į policiją, dėl ko (duomenys neskelbtini) atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Tokie neadekvatūs atsakovo (duomenys neskelbtini) veiksmai patvirtina atsakovo siekį ieškovei atkeršyti, pakenkti bei atimti iš jos dukrą. Dukters atžvilgiu nėra ir niekada nebuvo naudojamas nei fizinis, nei psichologinis smurtas ir dukrai nėra jokios grėsmės smurtą patirti ateityje.
11.6. Tėvas veikia prieš vaiko interesus, daro emocinį poveikį ir stiprią psichologinę žalą mergaitei, liepdamas jai meluoti apie patiriamą smurtą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba 2024 m. balandžio 16 d. vaiko situacijos vertinime Nr. 2VSV-1228 konstatavo, kad (duomenys neskelbtini), nuolat nuteikinėjant dukrą prieš mamą ir meluojant, kad dukra, gyvendama su mama patiria psichologinį ir fizinį smurtą, „tokiais veiksmais vaiko tėvas kenkia vaiko situacijai.“ Vertinime nustatyti vaiko teisių pažeidimai – „pažeista vaiko teisė būti apsaugotam nuo neigiamos emocinės aplinkos.“
11.7. Nepateisinamą atsakovo elgesį ir piktnaudžiavimą tėvo teisėmis patvirtina ir 2024 m. balandžio 14 d. garso įrašai ir jų šifruotės, kuriuose dukra (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) prieš ją nesmurtavo, o pas psichologę mergaitė sakė taip tik todėl, nes tėtis (duomenys neskelbtini) jai liepė taip sakyti.
11.8. Atsakovas atskirajame skunde visiškai nepagrįstai nurodo, kad dukrai (duomenys neskelbtini) gyvenant su mama, ji nuteikinėja dukrą prieš atsakovą, trukdo jam su ja susitikti, dėl ko yra silpninamas dukters ryšys su tėčiu. Ieškovė neprieštarauja tėvo bendravimui su dukra, jei atsakovas nori, su dukra gali praleisti daugiau laiko nei numatyta nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prieš tai ieškovę apie tokį sprendimą informuodamas. Tačiau atsakovas nesinaudoja ieškovės jam suteiktomis galimybėmis daugiau matytis su dukra, neišreiškia noro su ja bendrauti, prisidėti prie jos lavinimo, auklėjimo ir ugdymo. (duomenys neskelbtini) nėra svarbi vaiko emocinė ir psichologinė būsena, jis nenori su dukterimi praleisti daugiau kokybiško laiko, nors tam suteiktos visos galimybės.
11.9. Visiškai nepagrįstas atsakovo atskirojo skundo reikalavimas uždrausti (duomenys neskelbtini) motinai (duomenys neskelbtini) lankytis kartu su mažamete (duomenys neskelbtini) tose vietose, kur ji gali susitikti su (duomenys neskelbtini) draugu (duomenys neskelbtini), matytis su juo ir būti jo aplinkoje. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių nurodomas aplinkybes dėl smurto prieš (duomenys neskelbtini) ar netinkamo elgesio jo akivaizdoje, byloje esančių įrodymų visuma paneigia atsakovo kaltinimus dėl fizinio ir psichologinio smurto vartojimo dukters atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
13. Byloje kilęs ginčas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė garso įrašą. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).
15. Susipažinęs su apelianto pateiktais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateiktas garso įrašas neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, todėl apelianto pateiktus įrodymus atsisako priimti, kaip neturinčius esminės įtakos kilusiam ginčui išspręsti.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartimi pakeista Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi byloje taikyta laikinoji apsaugos priemonė dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iki galutinio sprendimo (nutarties) byloje priėmimo laikina vaiko (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove (duomenys neskelbtini), nustatyta atsakovo (duomenys neskelbtini) laikina bendravimo su vaiku (duomenys neskelbtini) tvarka. Teismas padarė išvadą, kad šiuo metu galiojanti laikinoji apsaugos priemonė – laikinosios vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu – neatitinka geriausių vaiko interesų, gali kelti vaikui psichologinę įtampą, taip pat nenustačius realios grėsmės vaiko saugumui, jam būnant su motina, teismas šią priemonę pakeitė, nustatydamas laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nutarties, 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, jog jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina smurto vaiko atžvilgiu iš ieškovės ar jos aplinkos fakto, todėl nėra pagrindo spręsti, kad vaiko laikiną gyvenamąją vietą nustačius su mama yra keliamas realus pavojus jo fiziniam ir psichologiniam saugumui. Atsakovas 2024 m. balandžio 16 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo bei taikymo, kuriuo prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nustatyti dukros laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu. Skundžiama Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmestas.
18. Atskiruoju skundu apeliantas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį ir jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti, t. y. nustatyti (duomenys neskelbtini) laikinąją gyvenamąją vietą kartu su atsakovu, nurodo, kad dukros aplinka, kurioje ji gyvena su ieškove, yra nesaugi, pažeidžia vaiko teises ir daro neigiamą įtaką mažamečio vaiko augimui ir vystymuisi, kadangi ieškovės sugyventinis (duomenys neskelbtini) turi priklausomybę nuo alkoholio, vartoja keiksmažodžius, Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. nuosprendžiu (duomenys neskelbtini) yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą, baudžiamoji byla nutraukta, skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir tai patvirtina, kad gyvenimas tokio asmens aplinkoje neatitinka geriausių mažamečio vaiko interesų.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto nurodytos aplinkybės buvo vertintos ir dėl jų pasisakyta Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartyje. Teismas pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) yra neteistas, baustas administracine tvarka už nusižengimus, nesusijusius su vaiko teisių pažeidimais, kad nenustatyta reali grėsmė vaiko saugumui, jam būnant su motina. Apeliantas iš esmės tais pačiais argumentais, kurie atmestini kaip nepagrįsti, skundžia ir Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį.
20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė netinkamai rūpintųsi šalių nepilnametės dukros sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, darytų žalingą įtaką dukrai savo elgesiu ar kitaip neigiamai veiktų ją. Šiuo metu vaiko interesus į saugią ir stabilią aplinką labiau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su motina, kuri užtikrina dukros interesus, visas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, tarp ieškovės ir dukros, kuri yra mažo amžiaus, yra stiprus tarpusavio emocinis ryšys.
21. Apelianto nuomone, teismui atsisakius tenkinti jo prašymą iškviesti į teismo posėdį med. psichologę daktarę O. M., teismas pažeidė šalių lygybės, rungimosi ir dispozityvumo principus, pademonstravo atvirą šališkumą ir tendencingumą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos atskirojo skundo argumentai dėl teismo šališkumo kaip nepagrįstus.
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad siekdamas pagrįsti galimo smurto faktą apeliantas teismui teikė 2023 m. gruodžio 21 d. ir 2022 m. sausio 22 d. med. psichologės O. M. pažymas, tačiau teismas vertino šias pažymas kaip neinformatyvias ir prieštaringas (Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 46 punktas). Įvertinus tai, kad šalių nepilnametis vaikas teismo psichologės buvo apklaustas tiek 2023 m. lapkričio 28 d., tiek 2024 m. vasario 20 d. teismo posėdžiuose ir paneigė patyręs smurtą iš ieškovės ar jos aplinkos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, psichologės O. M. apklausa teismo posėdyje būtų netikslinga ir užvilkintų klausimo nagrinėjimą, kadangi visos reikšmingos aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo nustatytos ir įvertintos priimant 2024 m. vasario 22 d. nutartį. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo pateiktame 2024 m. balandžio 16 d. prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nurodomos aplinkybės, kurios jau buvo vertintos, išskyrus aplinkybę dėl 2024 m. balandžio 8 d. įvykio, kurio metu, anot apelianto, buvo smurtaujama prieš vaiką. Apeliantas pateikė psichologės O. M. 2024 m. balandžio 15 d. pažymą, kurioje pateikta išvada, jog mergaitė patyrė fizinį ir psichologinį smurtą. Ieškovės nuomone, psichologės O. M. išvada dėl mažametės (duomenys neskelbtini) patiriamo fizinio ir psichologinio smurto yra visiškai nepagrįsta ir neįrodyta, nes 2024 m. balandžio 15 d. mergaitė atsakovo net nematė ir visą dieną buvo su mama, kas leidžia abejoti išvados tikrumu, bei ar apskritai minėta psichologinė konsultacija įvyko.
23. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovo nurodytų aplinkybių nepakanka išvadai, jog aplinka, kurioje šiuo metu gyvena mažametis vaikas, tapo nesaugi, neatitinkanti reikalavimų normaliam sveiko vaiko vystymuisi, jo ugdymui, todėl šiuo metu nėra pakankamo pagrindo keisti 2024 m. vasario 22 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo prašomu būdu. Atsakovas šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių nepaneigė.
24. Pažymėtina, kad nuolatinė nepilnametės šalių dukros gyvenamoji vieta bus nustatyta tik išsprendus ginčą iš esmės, t. y. nustačius vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, laikotarpį, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu, galbūt atsižvelgus ir į vaiko nuomonę. Taip pat bus įvertinti ir kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaikų auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaikus auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).
25. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.