Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neįgalus, gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), teistas 1998-06-22 Tauragės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 310 str. 1 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 1 m., bauda 1250 Lt su 1/4 turto konfiskavimu; remiantis LR BK 47' str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m., teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. Č. 2021 m. vasario 7 d., apie 1.56 val., (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vieną kartą atlenkiamu peiliu dūrė V. L. į pilvą, taip padarydamas kiauryminę durtinę-pjautinę pilvo žaizdą, tokiu būdu nukentėjusiajam V. L. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis J. Č. kaltę, jog dūrė peiliu nukentėjusiajam V. L., prisipažino visiškai, tik teigė, jog taip padarė gindamasis nuo nukentėjusiojo, gailėjosi dėl to, ką padarė, atsiprašė nukentėjusiojo teismo salėje. Paaiškino, kad V. L. yra jo kaimynas, niekada su juo nesipyko, neturėjo jokių piktumų. Gyvena su sugyventina V. M.. Pas juos į namus apie pusę 9 val. vakaro atėjo V. L. žmona, ji buvo išgėrusi, atsinešė alaus bambalį ir degtinės butelį. Jiedu su sugyventine buvo blaivūs. Gėrė iki pusę dvylikos nakties. V. gėrė tik alų, todėl buvo blaiviausia. Vėliau pas juos atėjo V.. Jis buvo neblaivus, atsinešė alkoholio. V. atėjęs atsisėdo ant jo lovos, kojų gale. Tada atėjo V. su J. ir jos atsisėdo ant plastikinių baltų kėdžių. Virtuvėje buvo stalas, šiūpeliukas pelenams valyti, malkos, lova. Pradėjo gerti degtinę, M. visą laiką gėrė alų, degtinę jam įpildavo V., nes jis (kaltinamasis) vaikšto su vaikštyne. V. su juo pradėjo bučiuotis, pabučiavo į lūpas, tada supyko V.. Ji pasakė, kad reikia laikytis atstumo, nes yra korona. V. susikeikė, eidama į kambarį numetė V/ striukę ir juos pavadino „ pederastais “. Kai V. ėjo į kambarį V. puolė ant jos. Jis pradėjo šaukti, kad jis prie jos nelystų. V. pastūmė V., jis pasakė jam „palik ramybėje V.“. Tada V. pakėlė stalviršį ir bandė jį užversti ant jo. Jis tuo metu sėdėjo ant lovos. V. nepavyko jo užversti, nes jis buvo per sunkus. Kai nepavyko stalviršio užversti tada jis griebė šiūpeliuką ir pradėjo jam su juo daužyti galvą. Nežino, už ką jis jam sudavė, gal todėl, kad jis gynė V.. Kai jį mušė, jis griebė peilį, pasakė V., „skambink greičiau policijai“ ir dūrė peiliu su kaire ranka. Pripažįsta, kad V. dūrė, bet jis neturėjo galimybės pabėgti, jam sunku atsikelti, atsistoti, yra 63 metų, kad galėtų atsistoti, turi įsikibti į rankenas su ratukais, negali savarankiškai vaikščioti, juda vaikštynės pagalba. Kai V. įdūrė, jis atsisėdo ant lovos ir pasižiūrėjo į pilvą. Tada V. savo žmonai pasakė, kad jis jį padūrė. Padurtas V. daužė kėdes, numetė ant žemės stalviršį, nulaužė stabdžių rankenėlę nuo jo vežimuko. Jis gynėsi, galvojo, jog jis jį užmuš, visa lova buvo vien kraujai. Jis saugojo savo galvą, V. jam skaldė galvą. Peilis buvo mažas, lenktinis. Netyčia jam dūrė, taip padarė gindamasis. Gailisi taip padaręs. Neatsiprašė jo, nes daugiau nebuvo susitikę, atsiprašo dabar teismo posėdžių salėje nukentėjusiojo. Po dūrio peilį padėjo po stalu, į lentyną. Neatsimena ar per nugarą L. braukė su peiliu. Jo sugyventinė nebuvo sužalota, ją tik pastūmė, pas ją buvo guzas galvoje, sugyventinė jam pati pasakė. Nežino, kiek L. kartų jam trenkė. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamojo parodymus kaltinamasis patvirtino, jog L.jam sudavė daugiau nei du kartus. Nepyko ant V/, tai jo sugyventinė ant jo pyko. Ikiteisminio tyrimo metu nepasakė tyrėjai apie tai, kad padurtas V. numetė stalviršį, daužė kėdes, nes galvojo, kad tai nereikšminga. Ikiteisminiame tyrime kalbėjo apie tai, ko jo klausė tyrėja, o ko neklausė ir nesakė. Nežino, kodėl L/ taip šneka, su jais niekada nesipykdavo. Dėl L. gydymo jis sutinka su ieškiniu, gali sumokėti dalimis, gauna 105 eurus invalidumo pensiją ir dar 70 eurų socialinę pašalpą, jo darbingumas yra 55 procentų.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo J. Č. paaiškinimų jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais baudžiamojoje bylose surinktais įrodymais.

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad J. Č. padaryta muštinė viršugalvio dešinės pusės žaizda, t. y. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1t. b. l. 98).

Sprendžiant ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Todėl didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2010, 2K-7-313/2012, 2K-141/2015, 2K-78-489/2016). Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Vertinant būtinosios ginties situaciją būtina nustatyti pavojingo kėsinimosi pradžią ir pabaigą, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą.

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo J. Č. ir jo sugyventinės, liudytojos V. M. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo priešingi nukentėjusiojo V. L. ir jo sutuoktinės, liudytojos J. L. parodymams (dėl išgertuvių metu kilusio konflikto pradžios, priežasčių, dėl kaltinamojo ir nukentėjusiojo smurtinių veiksmų, jų sekos, pradžios, pabaigos). Byloje neginčytinai nustatyta tik tai, jog visi keturi asmenys girtavo kaltinamojo namuose, buvo neblaivūs, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko žodinis konfliktas, kuris peraugo į abipuses muštynes, kurių metu nukentėjusysis V. L. dėl neteisėtų kaltinamojo J. Č. smurtinių veiksmų patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, o kaltinamasis J. Č. dėl nukentėjusiojo neteisėtų smurtinių veiksmų patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumos teismas sprendžia, jog būtinosios ginties situacijos nagrinėjamo įvykio metu nebuvo. Todėl kaltinamasis J. Č. pripažintinas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį dėl nukentėjusiajam V. L. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam J. Č. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo J. Č. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1dalies 9 punktas).

Kaltinamasis J. Č. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau teismo teistas vieną kartą, teistumas išnykęs, todėl pripažintina, kad yra neteistas (1t., b.l. 134-136). Kaltinamasis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, todėl laikytinas nebaustu administracine tvarka (1t.,b.l. 131-133), jis nėra psichiatrinio, priklausomybių ligų gydymo įskaitose (1t. b. l. 130). Kaltinamasis yra neįgalus asmuo, dėl turimos negalios apsunkinta jo judėjimo funkcija, kaltinamasis juda vežimėlio pagalba (2t.,b.l. 34-36, 40-47).

Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, kurios vidurkis yra 5 metai 1 mėnuo ir 15 dienų. Laisvės atėmimo bausmė yra griežčiausia baudžiamosios atsakomybės taikymo forma. Ši bausmės rūšis skiriama išimtiniais atvejais, kai padaryto nusikaltimo ir jį padariusio asmens pavojingumas yra toks didelis, kad vienintelė adekvati ir efektyvi bausmė yra nusikaltimą padariusio asmens izoliavimas nuo visuomenės. Teismo vertinimu, BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl yra pagrindas svarstyti klausimą dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo ir švelnesnės bausmės rūšies paskyrimo kaltinamajam.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).???

BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-179-693/2019).

BK 54 straipsnio 3 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta, jog švelnesnė bausmė gali būti skiriama nustačius tik kokias nors išimtines aplinkybes. Rekomendacija teismams nuosprendžiuose nurodyti išimtines aplinkybes, dėl kurių BK straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui, buvo suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punkte ir ne kartą pakartota vėlesnėse Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškinta ir tai, jog minėtos rekomendacijos nereikia suprasti kaip reikalavimo nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes; BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2012, 2K-348/2013, 2K-24-689/2019).??? ???Taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima tada, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-2/2015, 2K-29-489/2015, 2K-337-489/2017, 2K-159-976/2019).???

Remiantis anksčiau aptarta teismine praktika dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo ir kaltinamojo asmenybės vertinimo svarbos sprendžiant šį klausimą, svarbu tai, kad skirdamas realaus laisvės atėmimo bausmę teismas turi įvertinti ir tai, kaip tokia bausmė paveiks nuteistojo šeimos ryšius, jo paties resocializaciją bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie baudžiamajame įstatyme nėra įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi, vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-126-693/2018).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl galimybės skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę kaltinamajam J. Č. pirmiausia pažymima, jog byloje nėra tam būtinų BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų aplinkybių ir sąlygų. Teismas sprendžia, jog būtinosios ginties situacijos nagrinėjamo įvykio metu nebuvo, taigi teismas nenustatė, jog kaltinamojo veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas. Tačiau, teismo nuomone, yra pagrindas skirti kaltinamajam ne sankcijoje numatytą laisvės atėmimo, o švelnesnės rūšies bausmę, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tokia išvada daroma dėl keleto aplinkybių. Vertindamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą teismas atsižvelgia į tai, kad įvykio metu nukentėjusysis V. L. taip pat buvo neblaivus ir taip pat smurtavo prieš neįgalų kaltinamąjį J. Č., be to, jo namuose ir dėl nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų kaltinamasis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, jam buvo nustatyta muštinė viršugalvio dešinės pusės žaizda. Byloje nėra jokių duomenų, apie tai, jog kaltinamojo neteisėta veika sukėlė nukentėjusiajam ilgalaikius padarinius, nukentėjusysis nereiškė kaltinamajam civilinio ieškinio, teisiamajame posėdyje priėmė kaltinamojo atsiprašymą ir atleido jam bei baigiamosiose kalbose nurodė, jog nori, kad teismas kaltinamajam skirtų kuo mažesnę bausmę. Nors kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir yra anksčiau vieną kartą teismo teistas, tačiau teistumas yra išnykęs, taigi jis laikytinas neteistu. Kaltinamasis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, paskutinį kartą administracine tvarka baustas 2016 metais. Be to, kaltinamasis yra neįgalus asmuo, dėl turimos negalios apsunkinta jo judėjimo funkcija (gali judėti tik vežimėlio pagalba).

Atsižvelgęs į visas aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad net ir pačios švelniausios sankcijoje numatytos realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam J. Č. būtų neproporcingas padarytam nusikaltimui ir kaltinamojo asmenybei ir neužtikrintų bausmės paskirties. Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas turėtų neigiamos įtakos kaltinamojo resocializacijai. Teismo vertinimu, BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti kaltinamajam ne sankcijoje numatytą laisvės atėmimo, o švelnesnės rūšies bausmę. Teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus ne laisvės atėmimo, o maksimalaus dydžio laisvės apribojimo bausmę ir BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytus įpareigojimus (dalyvauti elgesio pataisos programoje, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą).

J. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1t., b.l. 156-158 ) paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o pradėjus vykdyti bausmę panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė kaltinamajam civilinį ieškinį dėl 546,10 Eur turtinės žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie SAM už nukentėjusiojo V. L. gydymą (1 t., b.l. 118-120). Iš pateikto gydymo paslaugų išrašo nustatyta, kad po įvykio nukentėjusiajam V. L. 2021-02-07, 2021-02-08, 2021-02-18 VšĮ Tauragės ligoninėje buvo suteiktos gydymo paslaugos už 546,10 Eur (1t., b.l. 120). Kaltinamasis J. Č. ieškinį pripažino ir jo dydžio neginčijo. Ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai. Žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 1 ir 2 d.). Kadangi sužalojimas nukentėjusiajam buvo padarytas tyčiniais, neteisėtais kaltinamojo veiksmais, todėl jam kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, tai yra Valstybinės ligonių kasos prie SAM patirtas sužalotųjų gydymo išlaidas, apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Esant šioms aplinkybėms iš kaltinamojo J. Č. Valstybinei ligonių kasai prie SAM priteistinas 546,10 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Dėl daiktinio įrodymo

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilis, paimtas iš įtariamojo J. Č. pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, saugomas Tauragės apskrities VPK (b. l. 113) pagal kvitą B Nr.(duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

J. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnyje 1 dalyje ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Laisvės apribojimo bausmės atlikimo pradžią pradėti skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti bausmę - panaikinti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš J. Č. 546,10 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 10 ct) turtinės žalos atlyginimą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Žalos atlyginimas turi būti sumokėtas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Europos a. 1, LT-03505 Vilnius, įmonės kodas 1911351679) atsiskaitomąją sąskaitą LT217300010002484333, Swedbank“, AB, b. k.73000.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilį, saugomą Tauragės AVPK pagal 2021-03-31 kvitą B Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.