- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-09
- Bylos Nr.
- TS-102-1096/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Grinevičiūtė
- Nuteistasis
- S. V.
- Advokatai
- Erikas Čerškus
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gynėjo advokato padėjėjo Eriko Čerškaus skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo Nr. RV-25-1994 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. V. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 249 straipsnio 3 dalį; 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį; 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį; 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį; 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį; 25 straipsnio 4 dalį. 199 straipsnio 2 dalį; 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį; 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį; 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį; 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir S. V. paskirta galutinė subendrinta 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria S. V. pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9, 11 punktus, 253 straipsnio 1 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo šių nusikalstamų veikų padaryme, ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis: S. V. pripažintas kaltu pagal BK 7 straipsnio 11 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį; 25 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį; 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį; BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį; nusikalstama veika iš BK 25 straipsnio 4 dalies, 129 straipsnio 2 dalies 9, 11 punktų perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą; nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, kvalifikuotos kaip tęstinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 7 straipsnio 13 punkte, 25 straipsnio 4 dalyje, 266 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje; už nusikaltimą, numatytą BK 249 straipsnio 3 dalyje paskirta bausmė padidinta iki 14 metų laisvės atėmimo; nusikalstama veika iš BK 7 straipsnio 12 punkto, 25 straipsnio 4 dalies, 266 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 7 straipsnio 10 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį; už nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje paskirta bausmė padidinta iki 6 metų laisvės atėmimo; nusikalstama veika iš BK 7 straipsnio 12 punkto, 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 7 straipsnio 10 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį; nusikalstama veika iš BK 7 straipsnio 12 punkto, 25 straipsnio 4 dalies, 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 7 straipsnio 11 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį; nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje paskirta bausmė padidinta iki 6 metų laisvės atėmimo. Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, S. V. subendrintos už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir subendrintos bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais subendrintos ir S. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 17 metų 6 mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžių dalis, kuriomis S. V. nuteistas pagal BK 7 straipsnio 10 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį. S. V., nuteistam pagal BK 7 straipsnio 10 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį nutraukta ši baudžiamosios bylos dalis, be to iš nuosprendžių aprašomųjų dalių pašalintos nusikalstama veika, dėl kurios padarymo S. V. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį. Panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžio dalis dėl S. V. paskirtų laisvės atėmimo bausmių subendrinimo. S. V., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 7 straipsnio 11 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį; BK 25 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį; BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 253 straipsnio 1 dalį; BK 7 straipsnio 13 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį; BK 249 straipsnio 3 dalį; BK 7 straipsnio 10 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį; BK 7 straipsnio 11 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir S. V. paskirta galutinė subendrinta 17 metų laisvės atėmimo bausmė. S. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sušvelninta iki 16 metų laisvės atėmimo.
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi, nuteistojo S. V. veika, kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį ir už šią veiką S. V. paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi, ši bausmė apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi, už kitas nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis, ir paskirta galutinė subendrinta 16 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi, dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sušvelninta iki 15 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo.
Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. rugpjūčio 5 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2028 m. lapkričio 5 d. Įskaityti 3 metai 6 mėnesiai. Neatliktos bausmės dalis 2024 m. liepos 31 d. – 4 metai 3 mėnesiai 5 dienos. Nuteistasis 2/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2024 m. rugpjūčio 5 d.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu nutarė netaikyti S. V. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, rekomenduojant nuteistajam tęsti dalyvavimą individualiame resocializacijos priemonių plane numatytose priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių sričių valdymą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad S. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas 23 metų amžiaus, tokio paties amžiaus buvo nuteistas pirmą kartą. Jo kriminalinę patirtį sudaro šeši teistumai. Nusikaltimai pasižymi sunkėjančia dinamika. S. V. gyvenimo stilius pasižymėjo kriminaliniais bruožais: savęs realizavimas organizuoto susivienijimo veikloje, sąmoningas nusikaltimų vykdymas, vadovavimas kitiems kriminaliniu elgesiu pasižymintiems asmenims, finansinio stabilumo siekimas neteisėtais būdais bei priemonėmis. S. V. yra būdingas turtinių nusikaltimų modelis. Nuteistasis per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį 6 kartus skatintas ir 11 kartų baustas. Nors paskutiniu metu nuteistasis pasižymi disciplinuotu elgesiu, konfliktinių situacijų inicijuoti nėra linkęs, siekia kurti teigiamą savęs vaizdą bei demonstruoti pavyzdingą elgesį, tačiau paskirtų paskatinimų ir drausminių poveikio priemonių skaičius, jų santykis, rodo nepakankamą ir nestabilią nuteistojo elgesio korekciją bei kelia pagrįstas abejones, kad jis stengiasi elgtis išskirtinai teigiamai. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Nuteistojo nuostatos darbinės veiklos atžvilgiu pataisos įstaigoje yra ambivalentiškos: nuteistasis išreiškia motyvaciją dirbti pasirinktą darbą. Sodros duomenimis, nuteistasis turi sukaupęs 9 metus oficialios darbo patirties. Marijampolės pataisos namuose vykdė individualią veiklą – teikė vertėjavimo paslaugas, verčiant iš rusų į lietuvių kalbą ir atvirkščiai. Anot nuteistojo, kitokio pobūdžio darbų pataisos įstaiga jam nesiūlė. Dabartinės bausmės atlikimo metu Vilniaus kalėjime, nuo 2020 m. gruodžio mėnesio dirbo nevyriausybinėje organizacijoje (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju pilnu etatu. S. V. nepateikė pataisos namų direktoriaus raštiško leidimo dirbti minėtoje organizacijoje. Pažymėtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo orientuotas į mokymosi veiklas. 2022 m. Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo siuvėjo profesinę kvalifikaciją. 2023 m. kovo 15 d. Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu S. V. leisti užsiimti individualia veikla – socialiniu darbu. Nuo 2023 m. liepos 17 d. Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu S. V. vykdoma individuali veikla – socialinis darbas – prilyginta darbinei veiklai. S. V. paaiškino, kad iki nusikaltimo padarymo nesusidurdavo su finansiniais sunkumais, tačiau norėjo pagerinti savo finansinę padėtį, todėl finansinio gerbūvio nevengdavo siekti vykdant nusikalstamas veikas. Šiuo metu finansinė našta atsirado dėl teismų nuosprendžiais priteistų ieškinių atlyginimo bei konfiskuotinų sumų. Pats nuteistasis mano, kad sugebės išmokėti turimas skolas, nes šiuo metu dirba.
Nutarime pažymima, kad nuteistajam būdinga aukšta savivertė bei pasitikėjimo savimi lygis išlieka aktualūs asmenybės bruožai ir šiuo metu. Nestebima, kad nuteistasis pasižymėtų išskirtiniais emocinio ar elgesio sunkumais, geba pakankamai įvairiais būdais tvarkytis su kasdieniniais stresoriais bei nepatiria kasdienio funkcionavimo trikdžių. Nuteistasis nėra linkęs pasitikėti aplinkiniais, kruopščiai atsirenka artimesnį socialinį ratą, atsižvelgdamas į savo pomėgius, vertybines nuostatas. S. V. nėra linkęs akcentuoti savo išskirtinumo, autoritetingumo, tačiau aukštesnio socialinio statuso išlaikymas jam išlieka svarbus ir šiuo metu. Pastaruoju metu yra stebima nuteistojo didesnė savikontrolė, tam tikro lygmens siekis lanksčiau reaguoti į situacines aplinkybes. S. V. analizuodamas savo gyvenimo situaciją, išskyrė tik vieną probleminę sritį: bendravimas su netinkama kompanija, kas rodo, kad jam vis dar sudėtinga identifikuoti turimas problemas. Šiuo metu jis jaučiasi pakankamai pasitikintis savo jėgomis ir galintis išspręsti įvarius sunkumus. Ateičiai išsikelia tikslus, kurie yra susiję su savęs realizavimu darbinėje veikloje, rūpinimusi savo vaikais, sveikata. Nuteistasis geba identifikuoti tam tikras problemines sritis, tačiau aktyvesnių veiksmų, kurie jas padėtų spręsti, nesiimdavo ir nuosekliai buvo linkęs kartoti panašias klaidas. S. V. įsitikinimu, jis jau yra tam tikru lygiu pakoregavęs savo elgesį bei mąstymą, poreikis atriboti nuo neigiamos aplinkos įtakos. Nuteistojo mąstymas išskirtinai kategoriškumu nepasižymi, tačiau jam yra būdingi įsitikinimai, nuostatos, kuriomis tvirtai vadovaujasi. Teisės pažeidėjas bendrai neišreiškia nuostatų, išskirtinai palaikančių nusikaltimų vykdymą, ar priešiškumą teisėsaugos atžvilgiu. Nuteistasis savo elgesį vertina kaip sąmoningą pasirinkimą siekti finansinės naudos, dėl savo nuteisimo neišreiškia nepasitenkinimo pareigūnų atžvilgiu, tačiau bausmės atlikimo metu buvo baustas už žargono naudojimą pareigūnų atžvilgiu, esant nepasitenkinimui dėl dažnų kratų atlikimo. Atkreiptinas dėmesys, kad S. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos priemonių plane numatytas priemones. Šiuo metu stebimas intensyvesnis įsitraukimas į nusikalstamo elgesio analizę bei stipriųjų ir silpnųjų savybių identifikavimą, siekį valdyti tam tikras kriminogenines sritis, kurios siejamos su pakartotiniu nusikalstamumu.
Atsižvelgdama į tai, Komisija konstatavo, jog šiuo metu stebima tam tikra pažanga, stebimas labiau disciplinuotas nuteistojo elgesys, tačiau tai tik patvirtina realių prielaidų nuteistojo elgesio korekcijai formavimąsi, bet ne akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl nutarta 4 balsų dauguma netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. rugpjūčio 12 d. gautas S. V. gynėjo advokato padėjėjo Eriko Čerškaus skundas dėl minėto nutarimo. Nuteistojo gynėjas skunde nurodė, kad skundžiamas nutarimas nėra išsamus ir tinkamai argumentuotas, o jame Komisijos padarytos išvados yra nenuoseklios ir vidiniai prieštaringos. Nepaisant to, jog absoliuti dauguma skundžiamame nutarime bei nuteistojo S. V. asmenybe ir elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, yra būtent teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės, Komisija vis tiek nusprendė netaikyti nuteistajam S. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, suabsoliutindama aplinkybes, susijusias su nuteistojo nusikalstama praeitimi. Daugelį aplinkybių, susijusių su nuteistojo elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, Komisija interpretavo itin laisvai ir daugeliu atveju padarė kategoriškas, tačiau tikrovės neatitinkančias išvadas dėl S. V. elgesio bei realiai egzistuojančių jo mąstymo aspektų. Skundžiamo nutarimo motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti S. V. teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, esant visoms aplinkybėms, neabejotinai sudarančioms ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindą. Be to, verta paminėti, jog nuteistasis S. V. Komisijai pristatomas jau antrą kartą. Nepaisant neigiamo ankstesnio sprendimo savo atžvilgiu, nuteistasis vis tiek rodo didelę motyvaciją ir nepraranda vilties pasinaudoti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos teise bei savo elgesiu visokeriopai stengiasi užsitarnauti Komisijos ir teismo pasitikėjimą. Remiantis socialinio tyrimo išvados duomenimis, S. V. vykdė pateiktą rekomendaciją. S. V. dalyvavo ir pabaigė eilę laisvės atėmimo vietų įstaigoje taikomų kryptingam jo nusikalstamumo rizikos mažinimui tinkamų intervencinių priemonių bei programų. Tinkamai neargumentuodamas savo sprendimo atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą S. V., Komisija pažeidė BVK 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte, įtvirtintą progresyvaus bausmių atlikimo principą, teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių principus. Komisija, nuteistojo S. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą sprendė antrą kartą. Susipažinus su ankstesnio Komisijos sprendimo turiniu matyti, jog abu kartus nuteistajam buvo teikiamos rekomendacijos tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą. Tačiau, kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos medžiagos, šiuo metu nuteistasis yra įvykdęs jam pateiktas rekomendacijas. Nepaisant to, Komisijos sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos – nepakito. Priimdama skundžiamą nutarimą, Komisija dar kartą pateikė nuteistajam analogišką rekomendaciją „tęsti dalyvavimą individualiame resocializacijos priemonių plane numatytose priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių sričių valdymą“, tačiau rekomenduodama nuteistajam S. V. tęsti individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytų priemonių vykdymą, skundžiamame nutarime Komisija nenurodė konkrečių tolimesnių veiksmų turi imtis nuteistasis, norėdamas padaryti pažangą valdant su jo nusikalstamo elgesio rizika susijusius kriminogeninius poreikius. Tuo tarpu, kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos medžiagos, S. V. rodė iniciatyvą spręsti savo ankstesnes problemas ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje dalyvavo iš esmės visose galimose pozityvaus užimtumo priemonėse. Tuo tarpu, Komisija nutarime paprasčiausiai perrašė tuos pačius teiginius iš ankstesnio nutarimo, kuriuo buvo sprendžiamas nuteistojo S. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas. Detali abiejų Komisijos nutarimų analizė, neabejotinai atskleidžia tendenciją, jog nepaisant to, kad po praėjusio svarstymo, S. V. pilnai įvykdė Komisijos jam nustatytas rekomendacijas, šis faktas niekaip neįtakoja sekančio Komisijos svarstymo rezultato. Todėl, šiuo atveju atsisakant taikyti lygtinį paleidimą taip pat nebuvo vadovautasi Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijos REC (2003) 22 nuostatomis, kurios numato, kad lygtinio paleidimo tikslas yra pradėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigoje prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sąlygas ir priežiūrą po paleidimo bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo.
Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis S. V. atitinka visus rekomenduotinus kriterijus, kurie įprastai turėtų būti nustatomi, sprendžiant dėl akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius ir apsauginius veiksnius, yra įvykdęs nuteistojo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, skirtas kriminogeniniams poreikiams mažinti ir apsauginiams veiksniams stiprinti, geba apibūdinti jų panaudojimo tikslus, turinį, įvardyti asmeninį taikytų priemonių poveikį ir naudą. Nuteistasis S. V. dalyvavo visose individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse, visą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį nuolat ir itin aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, teminiuose renginiuose, pakankamai motyvuotas dalyvauti elgesio korekcijos programose ar intervencinėse priemonėse. Bausmės atlikimo metu nuteistasis rodo teigiamą iniciatyvą darbui laisvės atėmimo vietų įstaigoje ir nėra nusistatęs prieš darbą joje. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu S. V. rodo teigiamą iniciatyvą darbui laisvės atėmimo vietų įstaigoje ir nėra nusistatęs prieš darbą joje. Tuo tarpu, skundžiamo nutarimo teiginiai apie tai, kad „nuteistojo nuostatos darbinės veiklos atžvilgiu pataisos įstaigoje yra ambivalentiškos: nuteistasis išreiškia motyvaciją dirbti savo pasirinktą darbą“. Yra išimtinai deklaratyvaus pobūdžio ir neatitinka tikrovės. Kaip ir nurodyta nutarime, Vilniaus kalėjimo administracija nuteistajam S. V. niekada nesiūlė dirbti jokio pobūdžio darbo. Nepaisant to, laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2023 m. balandžio 1 d. nuteistasis S. V. dirbo nevyriausybinėje organizacijoje (duomenys neskelbtini), direktoriaus padėjėjo pareigose pilnu etatu. Pabrėžtina, kad nuteistasis S. V. ir šiuo metu turi nuolatinį teisės pragyvenimo šaltinį – Vilniaus kalėjimo administracijos 2023 m. kovo 15 d. leidimu vykdo individualią veiklą pagal pažymą, kuri Vilniaus kalėjimo viršininko 2023 m. liepos 14 d. sprendimu buvo prilyginta darbinei veiklai. Be to, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis aktyviai įsitraukė į neatlygintino darbo iniciatyvas. Nuteistasis savanoriškai yra atlikęs eilę nemokamų darbų, kurių pabrėžtina, jo atlikti niekas neįpareigojo. Be to deda maksimalias pastangas, siekdamas visokeriopos savo asmenybės resocializacijos, todėl atlikdamas laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje didelę laiko dalį paskyrė mokslams ir 2022 m. įgijo profesinę kvalifikaciją. Todėl nuteistasis teigia, jog jo nuostatą į darbą yra teigiama, savo užimtumą laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis maksimaliai išnaudoja darbinei veiklai ir savęs tobulinimui.
Skunde taip pat nurodoma, jog nuteistasis šiuo metu turi įsiskolinimų, tačiau pagal nuteistojo asmens byloje esančius duomenis matyti, jog nuteistasis savanoriškai atsiskaitė su dalimi nukentėjusiųjų. Svarstymo metu Komisija taip pat buvo informuota, jog šiuo metu yra baigiama atsiskaityti ir su likusiais nukentėjusiaisiais, tačiau žalos atlyginimo procesas užtruko dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo. Be to kaip nurodyta, kad nuteistasis dėl savo elgesio yra padaręs pozityvias išvadas, prisiima atsakomybę už praeityje padarytas klaidas ir visapusiškai stengiasi ištaisyti, dėl savo nusikalstamų veiksmų kilusias pasekmes. Taip pat nuteistasis ne mažiau nei 3 paskutinius mėnesius neturi galiojančių drausminių nuobaudų ir neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių už bausmės atlikimo metu padarytus administracinius nusižengimus.
Komisija skundžiamame nutarime iš esmės suabsoliutino S. V. nusikalstamą praeitį, padarytų nusikaltimų sunkumą ir pobūdį. Neginčijama, jog skundžiamame Nutarime Komisijos nurodytos su padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir pavojingumu, susijusios aplinkybės iš tikrųjų yra svarbios ir negali būti sumenkinamos, tačiau privalo būti vertinamos tiek, kiek leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes, įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Lygtinio paleidimo netaikymo motyvavimas nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumu, įvertinus BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatas yra laikytinas dvigubu baudžiamumu. Vien tik padaryto nusikaltimo priskyrimas prie sunkių ar labai sunkių nusikaltimų neapibūdina nuteistojo asmenybės, pasitaisymo laipsnio, o tik parodo įstatymų leidėjo požiūrį į tą nusikalstamą veiką. Padaryto nusikaltimo sunkumas nesudaro pagrindo griežčiau vertinti kitas aplinkybes, reikšmingas lygtiniam paleidimui. Lygtinio paleidimo galimybės neturėtų būti diferencijuojamos pagal nusikaltimo sunkumą, nes toks modelis iškreipia bausmių skyrimo ir jų vykdymo tikslų balansą.
Nuteistojo asmens byloje esančių duomenų visetas, leidžia daryti pagrįsta išvadą, jog visose minėtose srityse S. V. padarė maksimalią pažangą, siekiant sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką. Atkreiptinas dėmesys, kad iš skundžiamo Nutarimo turinio matyti, jog Komisija paprasčiausiai suabsoliutino su S. V. mąstymo ir elgesio aspektus, egzistavusius nusikalstamų veikų padarymo metu, tuo tarpu, konkrečių argumentų, rodančių, kad jie vis dar yra nepasikeitę ir egzistuoja sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nutarime nėra pateikta. Iš nuteistojo asmens bylos duomenų matyti, kad S. V. laisvės atėmimo bausmės metu elgiasi pavyzdingai, už gerą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose yra ne kartą skatintas. Nuteistasis pasižymi aukšta motyvacija bei aktyviu įsitraukimu resocializacijos procesą, tai įrodo jo nuoseklus dalyvavimas socialinės reabilitacijos ir intervencinėse priemonėse. Kaip minėta, nuteistasis S. V. aktyviai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, visą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį nuolat ir itin aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, teminiuose renginiuose. Pakankamai motyvuotas dalyvauti elgesio korekcijos programose ar intervencinėse priemonėse, kurių rezultatai išsamiai aptarti nuteistojo Socialinio tyrimo išvadoje. Bausmės atlikimo metu S. V. sistemingai išsikelia sau realius tikslus ir planus kaip tuos tikslus įgyvendinti, yra motyvuotas gyventi nenusikalstant. Su laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos darbuotojais bendrauja mandagiai, moka valdyti jausmus ir emocijas. S. V. nuostatos į priežiūrą bausmės vykdymo metu yra teigiamos, jo gebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus kriterijus, vertinant jo teigiamą elgesio dinamiką. Tai rodo, kad nuteistasis neturi polinkio elgtis rizikingai bei neturi neigiamų nuostatų į priežiūrą ir visuomenės vertybes. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis S. V. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, tai rodo, kad nuteistojo pavojingumo lygis yra mažas, jis suvokia savo elgesiu praeityje sukeltas pasekmes ir nekelia grėsmės visuomenei. Svarbu paminėti, jog S. V. turi stiprius socialinius ryšius, nėra socialiai atsiskyręs, palaiko glaudžius ryšius su savo artimaisiais. Nuteistojo artimi bei palaikantys tarpasmeniniai šeiminiai ryšiai gali veikti kaip apsauginis veiksnys pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdyme, resocializacijos procese. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju, S. V. turėtų gyvenamąją vietą, kurioje yra visos sąlygos intensyvios priežiūros taikymui.
Taigi, skundžiamame Nutarime Komisija nepateikė išsamių ir įtikinamų motyvų kodėl šiam nuteistajam negali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas. Vietoje to Komisija skundžiamame Nutarime išdėstė nepagrįstus motyvus dėl „nepakankamos nuteistojo pažangos“. Pažymėtina, jog net ir egzistuojant tam tikriems kriminogeniniams veiksniams nėra pagrindo manyti, kad priemonės, kuriomis jie gali būti sprendžiami, S. V. nebus pasiūlytos probacijos metu, jei probaciją vykdantys pareigūnai matytų tokį poreikį. Naujausioje teismų praktikoje tokios situacijos vertinamos itin kritiškai. Dabartinė bausmių vykdymo politika rodo, kad teismai vis dažniau yra linkę parodyti pasitikėjimą nuteistaisiais ir paleisti juos lygtinai taikant intensyvią priežiūrą, nepaisant neigiamai nuteistųjų elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje apibūdinančių duomenų, kaip, kad pvz. drausmės pažeidimai, alkoholio vartojimas, iniciatyvos įsidarbinti laisvės atėmimo vietų įstaigoje nebuvimas, bado akcijų skelbimas, dalyvavimas riaušėse, atsisakymas atlikti gerbūvio darbus ir kt. Iš išdėstyto darytina išvada, jog Komisija priėmusi nutarimą netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, nusikalstamo elgesio riziką bei pažangą ją mažinant ir visiškai nepagrįstai sprendė, jog šiuo metu neįmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės taikant lygtinio paleidimo institutą. Akivaizdu, kad S. V. asmenybę apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus apie jo ankstesnius teisės pažeidimus, leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl galima teigti, kad S. V. resocializacija yra baigta ir yra pasiruošęs grįžti ir pilnai integruotis į plačiąją visuomenę. Faktai, kad nuteistasis turi sutartą darbo vietą, užtikrintą gyvenamąją vietą, rodo, kad laisvėje jis neturėtų susidurti su sunkumais dėl pragyvenimo, galinčiais jį pastūmėti atgal į nusikalstamą gyvenimo būdą. Pakankamos, stabilios, poreikius atitinkančios darbinės pajamos yra sėkmingos nuteistojo resocializacijos prielaidos. Be to, nuteistajam toliau atliekant laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, bus užkirstas kelias ne tik tolesnei nuteistojo resocializacijai ir integracijai į visuomenę, bet tai netikslinga ir ekonomiškai, kadangi valstybė privalės išlaikyti nuteistąjį. Kaip minėta, S. V. išlaikė artimus socialinius ryšius su savo šeimos nariais ir giminaičiais, todėl būdamas laisvėje jis turės artimųjų paramą ir moralinį palaikymą.
Šiame skunde aptartų aplinkybių visuma, leidžia daryti vienareikšmę išvadą, jog per bausmės vykdymo laikotarpį S. V. padarė pakankamą pažangą, savo elgesį pakeitė pakankamai, tam, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą ir toliau taisyti jį neizoliuotą nuo visuomenės. Priešingai nei nurodoma skundžiamame Nutarime, S. V. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Juo labiau, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, priešingai - jis bus prižiūrimas ir nesilaikydamas nustatytų pareigų gali būti pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.
Prokuroras atsiliepimo į skundą dėl Komisijos Nutarimo nepateikė.
Atsiliepimas
Kitų atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas netenkintinas
Teismas, išnagrinėjęs bylą konstatuoja, jog Komisijos nutarimas pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 83 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai.
Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. BVK 4 straipsnyje įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis S. V. 2024 m. rugpjūčio 5 d. atliko 2/3 įstatymo nustatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, be to, nėra nustatyta BVK 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant S. V. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negalėtų būti taikomas. Yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas – nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba turi būti nustatyta, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.
Atlikus pirminę nuteistojo S. V. 2018 m. gegužės 25 d. Marijampolės pataisos namuose OASys vertinimą, buvo nustatyta vidutinė rizika. Atsižvelgiant į paskutinio įvertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, nuteistojo elgesį, dalyvavimo socialinės reabilitacijos priemonėse rezultatus, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją, atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą, 2021 m. rugsėjo 15 d. ir 2023 m. lapkričio 27 d. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2024 m. liepos 17 d. Vilniaus kalėjime nustatyta nepakitusi vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Primintina, kad įstatymas numato privalomą nuteistojo žemą nusikalstamo elgesio riziką arba akivaizdžią pažangą ją mažinant (BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Be to, šiuo metu nuteistasis išsprendė gyvenamosios vietos ir įsidarbinimo klausimus lygtinio paleidimo atveju. Pagal galimybes dengia priteistus ieškinius. 2023 m. liepos 17 d. Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu S. V. vykdoma individuali veikla, socialinis darbas, yra prilyginta darbinei veiklai. Remiantis nuteistojo asmens bylos duomenimis, bausmės atlikimo metu S. V. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: įgijo profesinę kvalifikaciją, dalyvauja psichokorekcijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, siekia kryptingai planuoti savo laisvalaikį, palaiko savo laisvalaikį, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Šiuo metu stebimas intensyvesnis įsitraukimas į nusikalstamo elgesio analizę bei stipriųjų ir silpnųjų savybių identifikavimą, siekį valdyti tam tikras kriminogenines sritis, kurios siejamos su pakartotiniu nusikalstamumu. Nuteistasis tęsia individualią veiklą, kuri prilyginta darbinei veiklai bei priteistų įsiskolinimų dengimą. Pastaruoju metu įsitraukia į nemokamų darbų atlikimą tvarkant bendrojo naudojimo patalpas.
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad S. V. praeityje buvo teistas šešis kartus Lietuvoje ir vieną kartą užsienyje (Vokietijoje), laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas 23 metų amžiaus, tokio paties amžiaus buvo pirmą kartą nuteistas. Įvertinus nuteistojo praeityje padarytus nusikaltimus, Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad nuteistojo praeityje padarytos nusikalstamos veikos pasižymi sunkėjančia dinamika. Be kita ko, pastebima, kad nuteistojo praeityje padarytas nusikalstamas veikas sieja panašaus pobūdžio motyvas – neteisėtas turtinės naudos gavimas nusikalstamais būdais, o tai leidžia pagrįstai teigti, kad S. V. yra būdingas turtinių nusikaltimų modelis. Teismas nustatė ir įvertino, kad S. V. dėl praeityje padarytų nusikalstamų veikų teismai dažniausiai taikydavo su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, t. y. atidėdavo bausmių vykdymą, tačiau S. V. pažeidinėjo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos, buvo nubaustas bauda už teismo sprendimo nevykdymą. Šiuo metu nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka Vilniaus kalėjime, paprastosios grupės sąlygomis. Tačiau Komisijos nagrinėjimo metu nuteistasis pranešė, jog buvo pasiūlyta Vilniaus kalėjimo viršininkui perkelti jį į lengvąją grupę, todėl šiuo metu yra rengiami dokumentai. Pažymėtina, kad Komisijos nuomone, jog nuteistojo teisinės padėties švelninimas, t. y. perkėlimas į lengvąją grupę, tik parodo, kad nuteistasis gali daryti pažangą, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau nuteistojo pozityvūs elgesio pokyčiai nevertintini kaip ilgai besitęsiantys, nuoseklūs ir pakankamai akivaizdūs. Nuo 2018 m. sausio 24 d. Marijampolės pataisos namuose buvo sudarytas pirminis S. V. individualus socialinės reabilitacijos planas Nr. 56/36-1. Nuteistąjį perkėlus tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimo iš Marijampolės pataisos namų 2020 m. lapkričio 30 d., 2020 m. gruodžio 9 d. buvo papildytas ir koreguotas individualus nuteistojo socialinės reabilitacijos planas. Pastebima, kad nuteistasis pasižymi aktyviu įsitraukimu bei motyvacija pokyčiui, linkęs koreguoti ir keisti savo nuostatas. Nuteistasis vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.
Nuteistasis šiuo atveju iš dalies ir atitinka BVK 82 straipsnyje numatytas lygtinio paleidimo formaliąsias sąlygas, tačiau minėtos aplinkybės, susijusios su nustatytu vidutiniu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, probleminėmis sritimis, neleidžia teismui spręsti, jog S. V. padarė akivaizdžią bei įtikinančią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Esant šioms aplinkybėms, šiuo atveju vertintini ir kiti materialieji pagrindai, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Analizuojant turimus duomenis nustatyta, kad S. V. turi sukaupęs apie 9 metus oficialios darbinės patirties. Pasak paties S. V., bausmės atlikimo metu Marijampolės pataisos namuose jis vykdė individualią veiklą – teikė vertėjo paslaugas. Anot nuteistojo, kitokio pobūdžio darbų laisvės atėmimo vietų įstaiga jam nesiūlė. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo atveju S. V. planuoja dirbti nevyriausybinėje organizacijoje, vėliau ketina susirasti geriau apmokamą darbą. Nuteistasis paminėjo, kad dabartinės bausmės atlikimo metu Vilniaus kalėjime, nuo 2020 m. gruodžio mėnesio dirbo nevyriausybinėje organizacijoje (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju, pilnu etatu. Tačiau S. V. nepateikė pataisos namų direktoriaus raštiško leidimo dirbti minėtoje organizacijoje. Asmens byloje yra pateikta nevyriausybinės organizacijos pirmininko 2023 m. spalio 4 d. pasirašytą pažymą, kurioje nurodyta, kad S. V. nevyriausybinėje organizacijoje dirbo pagal darbo sutartį direktoriaus padėjėju pilnu etatu. S. V. pirmininkas vertina palankiai ir nurodo, kad nuteistasis gali kreiptis pas juos į organizaciją dėl darbo ir bus įdarbintas pavaduotoju pilnu etatu. Teismas įvertina ir tai, kad bausmės atlikimo laikotarpiu S. V. buvo orientuotas ir į mokymosi veiklas – 2022 m. įgijo siuvėjo profesinę kvalifikaciją. Be kita ko, nuo 2023 m. kovo 15 d. Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu S. V. leista užsiimti individualia veikla – socialiniu darbu, ši veikla nuo 2023 m. liepos 17 d. prilyginta darbinei veiklai. Teismas teigiamai vertina, kad nuteistasis formaliai patvirtino galimybę dirbti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo atveju, tačiau sutinka su Komisijos nutarime padaryta išvada, kad nors ir S. V. iki nusikaltimų padarymo nesusidurdavo su finansiniais sunkumais, tačiau finansinio gerbūvio nevengdavo siekti vykdydamas nusikalstamas veikas. Teismas taip pat įvertina ir tai, kad nuteistojo finansinė našta šiuo metu yra atsiradusi dėl teismų nuosprendžiais priteistų ieškinių atlyginimo bei konfiskuotinų sumų. Teismo vertinimu, dabartinė nuteistojo finansinė padėtis gali apsunkinti jo integracijos procesą.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistajam iki nuteisimo užtekdavo uždirbamų pajamų. Iki 2023 m. balandžio 1 d. gaudavo atlyginimą už darbą nevyriausybinėje organizacijoje, taip pat jis yra remiamas materialiai artimųjų iš pasak jo – anksčiau sutaupytų lėšų. Nuteistojo vykdoma individuali veikla – socialinis darbas yra prilyginta darbinei veiklai už kurios vykdymą jis gauna atlygį. Paminėtina, kad gaunamo atlyginimo dalį persiunčia antstoliams ieškinių padengimui, finansiškai prisideda prie savo vaikų išlaikymo. Interviu metu nuteistasis pateikė „Swedbank“ išrašą nuo 2021 m. iki 2023 m. laikotarpį matyti, kad darbdavys (duomenys neskelbtini) antstoliui yra išmokėjusi 520,95 Eur priteisto ieškinio. Už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d. iki 2023 m. lapkričio 7 d. antstoliui išmokėjo 253,28 Eur. Taip pat pateikė pažymą iš nevyriausybinės organizacijos (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio mėnesi iki 2023 m. vasario mėnesio, S. V. išmokėjo 13 377,55 Eur atlyginimo. Nors S. V. nurodo, kad pajamų užtekdavo iš jo darbinės veiklos, tačiau analizuojant jo ankstesnes ir dabartines nusikalstamas veikas pastebima, kad dažniausiai buvo teisiamas už turtinio pobūdžio nusikaltimus, t. y. už vagystes Lietuvoje, ir Vokietijoje, svetimo turto pagrobimą, dabar už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, plėšimą. 2024 m. liepos 15 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo finansų skyriaus duomenimis S. V. skolingas pagal patvarkymą dėl skolos išieškojimo 21 409,70 Eur. Iš trečiųjų asmenų gautų lėšų išskaičiuota 491,01 Eur. Išieškojimą vykdo nevyriausybinė organizacija (duomenys neskelbtini). 2021 m. birželio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi S. V. bei kitų kaltinamųjų išieškotos atitinkamos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, sumažintos kiekvienam nuteistajam išieškotiną pinigų sumą iki 1 003 704 Eur. Nuteistasis paaiškino, kad iki nusikaltimo padarymo nesusidurdavo su finansiniais sunkumais, tačiau norėjo pagerinti savo finansinę padėtį, tad finansinio gerbūvio nevengdavo siekti vykdant nusikalstamas veikas. Šiuo metu finansinė našta atsirado dėl teismų nuosprendžiais priteistų ieškinių atlyginimo bei konfiskuotinų sumų. Be to, nuteistasis pateikė 2024 m. birželio 24 d. pakvitavimą dėl skolininko atsiskaitymo su išieškotoju pagal išduotą Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. vykdomąjį dokumentą baudžiamojoje byloje Nr. 1-26-462/2017, patvirtinimo Vykdomosios bylos numeris (duomenys neskelbtini). Pats S. V. mano, kad sugebės išmokėti turimas skolas, kadangi šiuo metu dirba. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys tiesiogiai siejamas su pasipelnymu neteisėtais būdais. Teismas pritaria Komisijos nuomonei, kad dabartinė materialinė padėtis gali apsunkinti nuteistojo tolesnį integracijos procesą. Iš viso tai matyti, kad priteista ieškinių suma yra pakankamai didelė, todėl neturint oficialaus ir reguliaraus pajamų šaltinio yra ganėtinai sunkiai įveikiama.
Nuteistasis S. V. paduotame skunde nurodė, kad pritaikius lygtinį paleidimą turėtų gyvenamąją vietą, kurioje yra visos sąlygos intensyvios priežiūros taikymui. Pažymėtina, kad iki nusikaltimo dienos gyveno motinai priklausančiame name. Taip pat nuteistasis nurodė, kad vėliau šį nekilnojamąjį turtą jo mama padovanojo S. V. dukrai A. V.. Lygtinio paleidimo atveju ketina gyventi pas mamą J. V.. Nuteistasis pateikęs 2023 m. spalio 11 d. J. V. raštišką sutikimą, kuriame nurodo, kad sutinka priimti savo sūnų gyventi pas save adresu (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes nurodė ir pateiktame skunde, jog nesusidurdavo ir gyvenimo sunkumais. Pažymėtina, kad nuteistasis formaliai patvirtino savo galimybę gyventi pasirinktoje vietoje, tačiau tuometinė, t. y. ankstesnė jo gyvenamoji vieta – lokalizacijos ypatumai buvo glaudžiai susiję su kriminalinės veiklos vykdymu ir/ar plėtojimu, kadangi nuteistasis vadovavo Kauno miesto nusikalstamam susivienijimui.
Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog nuteistasis palaiko ryšius su vaikais iš pirmos santuokos, bei mama, skambindamas telefonu ir pasimatymų metu. Tėvas yra miręs. Su minėtais asmenimis sutaria, tarpusavio santykius apibūdina kaip labai artimus. Šiuo metu yra išsiskyręs ir naujos draugės neturi. Su buvusia žmona M. B. – V. susilaukė dukters, kuri šiuo metu yra mažametė. Su buvusiomis žmonomis nebendrauja. Teigiamai vertintina, kad nuteistasis sulaukia pagalbos ir paramos iš savo artimųjų, betarpiškai ir artimai su jais bendrauja, tačiau šeimyniniai santykiai ir įpareigojimai netapo viena iš sąlygų S. V. nedaryti nusikalstamų veikų ir gyventi laikantis įstatymų. S. V. nepasižymi polinkiu atsiskirti nuo socialinės aplinkos, tačiau artimesnius socialinius ryšius linkęs palaikyti su asmenimis, atsižvelgdamas į savo interesų ribas. Nuteistajam yra būdinga aukšta savivertė bei pasitikėjimas savimi. S. V. nėra linkęs pasitikėti aplinkiniais, kruopščiai atsirenka artimesnį socialinį ratą, atsižvelgdamas į savo interesus, pomėgius, vertybines nuostatas. Teismas, įvertinęs nuteistojo emocinę gerovę, pritaria Komisijos nutarime padarytai išvadai, kad ir šiuo metu S. V. yra būdingas aukštesnio socialinio statuto išlaikymas, kas gali turėti įtakos integracijai į visuomenę ir naujų nusikalstamų veikų darymui būnant laisvėje.
Pabrėžtina, kad S. V. nevengdavo savęs realizuoti kriminalinėse veiklose. Dėl padarytų nusikalstamų veikų, nuteistasis teigė, jog įvykdė siekiant finansinės naudos. Dauguma nusikaltimų vykdyti kartu su bendrininkais. Nuteistasis supranta, kad veikla, kurioje jis dalyvauja, yra susijusi su jo nusikaltimais. S. V. nėra linkęs pasiduoti kriminalinių kompanionų įtakai, nes linkęs rinktis lyderio poziciją, taip išlaikydamas savo statusą kriminalinėje bendruomenėje. Atsižvelgiant į S. V. nusikalstamo elgesio ypatumus, jo ankstesnį savęs realizavimą laisvėje, galima teigti, kad jo gyvenimo stilius pasižymėjo kriminaliniais bruožais: savęs realizavimas organizuoto susivienijimo veikloje, sąmoningas nusikaltimų vykdymas, vadovavimas kitiems kriminaliniu elgesiu pasižymintiems asmenims, finansinio stabilumo siekimas neteisėtais būdais bei priemonėmis. Šiuo metu nuteistasis demonstruoja tam tikro lygmens pastangas keisti savęs realizavimo aplinkoje būdus bei priemones, tačiau nuteistojo ankstesnis gyvenimo stilius gali būti siejamas su jo nusikalstamu elgesiu ir siekiant pakartotinių teisės pažeidimų prevencijos, reikalauja aktyviau įsitraukti į tikslinių intervencinių priemonių vykdymą.
Teismas nustatė ir įvertino, kad bausmės atlikimo metu S. V. 6 kartus buvo skatintas, tačiau 11 kartų buvo baustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, paskutinis pažeidimas padarytas 2023 m. vasario 2 d., kadangi S. V. pradėjo reikšti nepasitenkinimą dėl atliekamų kratų dažnumo. Už pažeidimą S. V. 2023 m. kovo 1 d. Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu buvo paskirta vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis buvo skatintas 6 kartus, iš kurių paskutinį kartą 2020 m. kovo 4 d. Vilniaus kalėjimo direktoriaus įsakymu nuteistajam už dalyvavimą prisitraukimų turnyre prailgintas pasivaikščiojimo laikas iki 3 val. Nuteistasis skunde teigė, kad Komisija neįvertino, jog 2023 m. jam buvo įteikti 3 diplomai už dalyvavimus viktorinose, Vilniaus kalėjime jam buvo įteiktas padėkos raštas, gauti 6 pažymėjimai ir viena pažyma. Teismas, išanalizavęs nuteistojo skunde išdėstytus argumentus apie jo dalyvavimą pozityvaus užimtumo programose ir jo asmens bylą bei Socialinio tyrimo išvadoje nustatytas aplinkybes, teigiamai vertina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas 6 kartus, vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pastarąjį pusmetį pasižymi disciplinuotu elgesiu, konfliktinių situacijų inicijuoti nėra linkęs, siekia kurti teigiamą įvaizdį, nepasižymi priešiškumu, tačiau įvertinus kitus, nuteistojo asmenybę ir jo gyvenimo būdą charakterizuojančius duomenis, to nepakanka išvadai, jog S. V. neabejotinai laikysis įstatymų, nenusikals ir galės toliau taisytis neizoliuotas nuo visuomenės.
Vertinant nuteistojo piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis, pažymėtina, jog nuteistasis niekuomet nebandė narkotinių medžiagų. Įstaigoje nebuvo pastebėtas apsvaigęs. S. V. teigia, kad alkoholį vartodavo saikingai, nebuvo linkęs piktnaudžiauti. Teismo vertinimu, nuteistojo elgesys nėra tiesiogiai susijęs su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu. Teigiamai įvertintina ir tai, kad S. V. neišreiškia nuostatų, išskirtinai palaikančių nusikaltimų vykdymą, ar priešiškumą teisėsaugos atžvilgiu, kita vertus, įvertinus nuteistojo nusikalstamumo istoriją, elgesį laisvėje, darytina išvada, jog S. V. būdingas neigiamas socialinis kryptingumas.
Aptariant Socialinio tyrimo išvadoje S. V. mąstymo ir elgesio sritis, pabrėžiama, kad bendravimo situacijose nuteistasis geba užmegzti kontaktą, laikytis įprastų bendravimo formalumų, pasižymi pakankamu atvirumu. Nuteistasis gali stokoti savitvardos bei pasiduoti impulsyvioms reakcijoms veikti, ko pasekoje, stokoja gebėjimo numatyti tolesnes savo tokio elgesio pasekmes. Pastebima didesnė nuteistojo savikontrolė tam tikro lygmens siekis lanksčiau reaguoti į situacines aplinkybes. Analizuojant nuteistojo įvykdytų nusikaltimų ypatumus bei sukeltas pasekmes, atkreipiamas dėmesys, kad anksčiau teistas už turto prievartavimą, dabartiniame teismo nuosprendyje viena iš nusikalstamų veikų yra nužudymas. Nuteistasis išskyrė tik vieną probleminę sritį, bendravimas su netinkama kompanija, kas rodo, kad jam vis dar sudėtinga identifikuoti turimas problemas. Nors nuteistasis geba identifikuoti tam tikras problemines sritis, tačiau aktyvesnių veiksmų, kurie jas padėtų spręsti, nesiimdavo ir nuosekliai buvo linkęs kartoti panašias klaidas. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad nuteistojo agresijos panaudojimo atvejai, savitvardos sunkumai, impulsyvumas, nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas ir konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių stoka yra tiesiogiai susiję su jo nusikalstamu elgesiu. Todėl šie kriminogeniniai poreikiai reikalauja tikslingų intervencinių priemonių taikymo, kurių šiuo metu jis imasi, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ateityje.
Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami šie nuteistojo statiniai kriminogeniniai nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai – didelis bendras atskirų teisės pažeidimų, ankstesnis teistumas už įsibrovimą, didelis teistumų skaičius sulaukus pilnametystės, S. V. yra pažeidęs teismo įpareigojimą, dėl ko 2008 m. vasario 6 d. buvo nuteistas 35 MGL bauda už teismo sprendimo nevykdymą, būdingas turtinių nusikaltimų modelis ir nusikalstamo elgesio sunkėjimo dinamika. Didžiąja dalimi išskiriami nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai, kuriuos nuteistasis pats turi ir gali dar koreguoti – apsunkinta finansinė padėtis dėl turimų skolų, tam tikri gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos, būdinga aukšta savivertė bei pasitikėjimo savimi lygis, agresyvumas, nepakankami problemų identifikavimo gebėjimai, nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai, nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes bei neatsakingai priėmė jo atžvilgiu taikytas poveikio priemones bei priežiūrą ir apribojimus. Bei nuteistajam išskiriami 3 apsauginiai kriminogeniniai veiksniai – palaikomas artimųjų, formaliai patvirtino gyvenamosios vietos bei įsidarbinimo galimybes ir neigiamai vertina savo ankstesnę negatyvią patirtį bei šiuo metu stengiasi ieškoti socialiai priimtinų savęs realizavimo būdų. Todėl nuteistajam rekomenduojama tęsti socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, siekiant valdyti kriminogeninius poreikius.
Teismas neabejotinai vertina ir laiko svarbiais paminėtus nuteistojo elgesio teigiamus pokyčius ir kitas aplinkybes, tačiau kartu pažymi, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, turimi socialiniai ryšiai, tam tikros teigiamos nuteistojo charakterio savybės, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą. Minėtos išvardytos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, vis dėlto, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo iš esmės pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgus ir į kitas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, minėtos išvados nėra pagrindo daryti.
Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis bei kad toliau jis gali būti neizoliuotas nuo visuomenės, o toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės ir bausmių vykdymo paskirtis. Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Dėl šių priežasčių, teismas sprendžia, kad šiame gyvenimo ir bausmės atlikimo etape nuteistasis S. V. nėra pilnai linkęs keisti savo elgesio ir ruoštis integracijai į visuomenę. Nors nuteistasis buvo teikiamas Komisijai antrą kartą, todėl manytina, kad nuteistasis turėtų keisti požiūri į save, bei vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į aktualių kriminogeninių sričių valdymą. Nurodant tai, kad nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nenusikals, o jo lygtinis paleidimas užtikrins bausmės paskirtį. Nepakanka nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų išvadai, kad būdamas laisvėje bus lojalus įstatymams ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad skundžiamame Komisijos nutarime balsuojant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos komisija vienbalsiai, buvo nutarta netaikyti S. V. lygtinio paleidimo. Be to konstatuojama, kad stebimas aktyvus nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą, tačiau manytina, jog šiuo metu dar nėra pasiekta reikšminga pažanga, valdant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o asmenybės pokyčiai dar nėra akivaizdūs.
Sutiktina su nuteistojo argumentu, jog po lygtinio paleidimo nuteistasis yra prižiūrimas ir fiksavus pažeidimus gali būti grąžintas atgal likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimui. Visgi, jau buvo minėta, kad lygtiniam paleidimui taikyti, būtina nustatyti sąlygas, kurių nagrinėjamu atveju nustatyta nebuvo. Šiuo metu S. V. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis. Be to atkreiptinas dėmesys, jog nusikalstamas veikas pradėjo daryti pakankamai jauno amžiaus, būdamas 23 metų nuteistas pirmą kartą. Taip pat kriminalinę istoriją sudaro šeši teistumai, tame tarpe vienas Vokietijoje. Pažymėtina, kad nuteistojo S. V. gyvenimo stilius pasižymėjo kriminaliniais bruožais, t. y. nuteistasis save realizavo organizuoto susivienijimo veikloje, sąmoningas nusikaltimų vykdymas, vadovavimas kitiems asmenims, finansinio stabilumo siekimas neteisėtais būdais bei priemonės. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nors nuteistasis ir neturėjo išskirtinai didelių finansinių sunkumų, tačiau akivaizdu, jog darydamas nusikalstamas veikas norėjo pasigerinti savo finansinę padėtį. Kaip minėta, pats nuteistasis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažįsta, pripažįsta tik tam tikrus nusikalstamus veiksmus. Šiuo metu nuteistajam taip pat svarbus aukštesnio socialinio statuso išlaikymas. Atkreiptinas dėmesys, jog Komisijai nuteistasis pristatomas jau antrą kartą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 15 d. nutartimi atmetė nuteistojo skundą, nurodydamas, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika šiuo metu yra reikšmingai priklausanti nuo paties S. V. svyruojančios motyvacijos realizuoti save darbinėje veikloje, nepakankamo gebėjimo įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes, neatsakingo požiūrio į nuteistojo atžvilgiu taikytas poveikio priemones, priežiūrą ir apribojimus, nepakankamo problemų sprendimų įgūdžių, tam tikrų gyvenimo stiliaus ypatumų, aukštos savivertės ir pasitikėjimo savimi, tam tikrų kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų. Minėti dinaminiai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo S. V. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, leidžia pagrįstai konstatuoti nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartimi buvo atmestas nuteistojo apeliacinis skundas ir palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartis.
Be jau aptarto, būtina atsižvelgti ne vien į nuteistojo teises, bet vertinti ir nukentėjusiųjų, ir kitų visuomenės narių interesus ir saugumą. Minėta, kad nuteistasis nuteistas ne už bet kokias nusikalstamas veikas, bet už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, kurie pasižymėjo sunkėjančia dinamika. Pastebima, jog nuteistojo padaryti nusikaltimai sieja panašaus pobūdžio motyvas – neteisėtas turtinės naudos gavimas nusikalstamais būdais, o tai leidžia teigti, kad yra būdingas turtinių nusikaltimų modelis. Atkreiptinas dėmesys, kad 2010 m. organizavo kito asmens nužudymą, parengė jo planą, paskirstė bendrininkų užduotis ir vaidmenis. Pats nuteistasis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažįsta, pripažįsta tik tam tikrus nusikalstamus veiksmus, tačiau juos yra linkęs minimizuoti ir traktuoti, kaip mažai reikšmingus. S. V. sutinka bei neneigia, kad laikė narkotikus, šaunamuosius ginklus, tačiau neigia jų kontrabandą bei savo dalyvavimą nužudyme, Pažymėtina, kad byloje yra nukentėjusiųjų, kurie yra pareiškę civilinius ieškinius, pastarieji nėra atlyginti, bei išieškotos atitinkamos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, sumažintos iki 1 003 704 Eur.
Atkreiptinas dėmesys, kad nors ir asmuo nėra pripažintas kaltu, tačiau patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą (toliau – ir LITEKO) duomenis, buvo nustatyta, kad S. V. yra kaltinamasis dvejose nagrinėjamose baudžiamosiose bylose, Nr. 1-317-1055/2024 ir 1-56-383/2024.
Nuteistąjį paleisti lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK 82 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems laisvės atėmimo vietų įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Lygtinis paleidimas taikomas nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Todėl nesutiktina su nuteistojo skundo argumentu, kad buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai, įtvirtinti Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijose Nr. Rec(2003)22 valstybėms narėms „Dėl lygtinio paleidimo“, kuriomis remiantis, lygtinis paleidimas turi būti taikomas visiems kaliniams, atitinkantiems minimalius reikalavimus, o galimą kalinio neatitikimą tokiems reikalavimams kompetentingos institucijos turi įrodyti. Šios rekomendacijos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio dokumentai, kurie nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad Komisija vienbalsiai priėmė sprendimą (4 balsai prieš) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Pastarosios aplinkybės rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.
Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog skundžiamas Komisijos Nutarimas, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam S. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Kaip jau minėta, šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, o pažanga ją mažinant yra nepakankama išvadai, jog nuteistasis jau šiuo metu nekeldamas grėsmės visuomenei gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo S. V. gynėjo advokato padėjėjo Eriko Čerškaus skundą dėl Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam S. V. Nr. RV-25-1994.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.