Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas, II-425-961/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2021-07-13
Bylos Nr.: II-425-961/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01085-2021-0
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą

Teisėjas: Ilona Mateikienė (pirm.)
Pažeidėjas: K. J.
Institucija: Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinė

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-425-961/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01085-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1; 19.28; 21.10.4 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTAR IMAS2021 m. liepos 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto 2021 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-1531-2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto 2021 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-1531-2021 K. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 526 straipsnio 3 dalį, dėl to, kad jis 2020 m. gruodžio 3 d., 13.00 val. Vilniuje, Antakalnio g. 71, būdamas restorane „9 drakonai“, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės ar respiratoriaus), tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. V-1726 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1471 „Dėl valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių darbo vietoms būtinų sąlygų“ pakeitimo“, įsigaliojusio 2020 m. rugpjūčio 1 d., 1.2.3.2 papunkčio reikalavimus. Už šį nusižengimą jam paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur dydžio bauda (b. l. 10).

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. J. pateikė skundą, kuriuo iš esmės prašo panaikinti 2021 m. sausio 15 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-1531-2021. Nurodo, jog turėjo su savimi veidą dengiančią apsauginę kaukę. Policijos mašinoje sėdėjo su kauke ant veido. Apie nusižengimą sužinojo tik per antstolio lėšų nurašymą nuo sąskaitos, jam asmeniškai apie nuobaudą nebuvo pranešta iki 2020 m. balandžio mėnesio. Jam grėsė žymiai mažesnė bauda, kurią greičiausiai būtų sumokėjęs be antstolių. Kiek žino, už pirmą kartą padarytą nusižengimą skiriamas tik įspėjimas. Šiuo metu ieškosi darbo, ilgą laiką nedirbo ir turi labai mažas pajamas (b. l. 3).

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą prašė skundo netenkinti ir nurodė, kad jos nuomone, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės nutarimas Nr. 10-ANR_N-1531-2021 yra pagrįstas ir teisėtas. Pareigūnas, nagrinėdamas bylą, vertino surinktų įrodymų visumą, remdamasis pareigūno tarnybiniu pranešimu, pareiškimu ir vaizdo medžiaga. K. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad 2020 m. gruodžio 3 d. apie 13.00 val. Vilniuje, Antakalnio g. 71, būdamas restorane „9 drakonai“ nedėvėjo apsauginės kaukės, taip sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai. Tokiais veiksmais nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020-06-30 sprendimo Nr. V-1726 „Dėl valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių darbo vietoms būdingų sąlygų pakeitimo, įsigaliojusio 2020 m. rugpjūčio 1 d. 1.2.3.2 papunkčio reikalavimų, nes šiuo laikotarpiu būdamas restorane „9 drakonai“ nedėvėjo nosį ir bumą dengiančios apsaugos priemonės. Tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 526 straipsnio 3 dalyje. Pagal tarnybinį pranešimą ir restorano „9 drakonai“ administracijos pareiškimą pil. K. J. Vilniuje, Antakalnio g. 71, restorane „9 drakonai“ konfliktavo su restorano administracija, piktybiškai nenorėjo dėvėti kaukės, į pastabas nereagavo. K. J. 2020 m. gruodžio 3 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK 20126320132. 2020 m. gruodžio 3 d. 14.40 val. surašant protokolą buvo paskirtas bylos nagrinėjimo laikas 2021 m. sausio 14 d. 10.00 val. K. J. su minėtu protokolu buvo supažindintas, teisės ir pareigos išaiškintos, protokolo kopija buvo pateikta. Iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo paaiškinimų ir prašymo dalyvauti bylos nagrinėjime žodinio proceso tvarka jis neteikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko. Vadovaujantis ANK 616 straipsnio 1 dalimi nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Vadovaujantis ANK 34 straipsniu, įvertinus kodekso 35 ir 36 straipsniuose numatytas aplinkybes, 2021 m. sausio 15 d. K. J. buvo paskirta piniginė bauda (500 eurų). Nutarimas išsiųstas registruotu paštu, siuntos Nr. RE192167713LT, K. J. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 6).

Pareiškėjas K. J. neatvyko nė į vieną iš trijų skundo nagrinėjimui paskirtų teismo posėdžių ir neprisijungdavo prie jų nuotoliniu būdu per ZOOM programą, nors sutikimą bylą nagrinėti nuotoliniu būdu buvo davęs (b. l. 15). Aiškių ir objektyvių priežasčių, kodėl juose nedalyvauja, arba nenurodydavo, arba nurodęs pakankamai objektyvią priežastį (guli ligoninėje), nepateikdavo nedalyvavimą pateisinančių dokumentų (b. l. 18, 21, 26), motyvuotų prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nesuformuluodavo. Jo paties prašymu bylos nagrinėjimas buvo atidedamas, kaip ir kitais atvejais, nurodė, kad dalyvaus birželio 29 d. teismo posėdyje, atvyks, tačiau į posėdį neatvyko, į posėdį nuotoliniu būdu nepasijungė, todėl teismas laiko, kad asmuo nepageidauja būti išklausytas teismo posėdyje, ir skundas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 526 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą. ANK 526 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

ANK 45 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą. Atitinkamai ANK 45 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę už šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

K. J. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis Lietuvoje paskelbto karantino metu viešoje vietoje nedėvėjo privalomos nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (kaukės arba respiratoriaus). Iš jo skundo turinio matyti, kad su tokiu kaltinimu jis nesutinka, teigdamas, jog veidą dengiančią apsauginę kaukę jis turėjo su savimi ir policijos automobilyje sėdėjo ją užsidėjęs. Tačiau ta aplinkybė, kad jis turėjo su savimi veido kaukę, kurią užsidėjo vėliau, jam pareikštame administraciniame kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių nepaneigia ir jo atsakomybės dėl padaryto nusižengimo nešalina. Jis kaltinamas būtent tuo, kad minėtos kaukės nedėvėjo 2020 m. gruodžio 3 d. apie 13.00 val., būdamas restorano „9 drakonai“ patalpose, o šią aplinkybę objektyviai patvirtina restorano administracijos pateiktas vidaus patalpų vaizdo įrašas, kuriame aiškiai matyti, jog asmuo, stovintis prie klientų aptarnavimo pertvaros, nedėvi kaukės, kuri demonstratyviai yra nusmaukta po smakru ir nedengia jokios veido dalies. Taip pat vaizdo įraše girdimas jaunos moters balsas, kuri įtemptu tonu jam sako „užsidėkite prašau kaukę, aš to jau trečią kartą prašau“. Tik po šių žodžių, šiek tiek padelsęs asmuo tinkamai užsideda turimą kaukę. Iš restorano darbuotojos pareiškimo matyti, kad apie 13.00 val. į restoraną užėjęs asmuo nusiėmė kaukę, kosėjo be kaukės. Tai, kad vėliau pareiškėjas kaukę užsidėjo ir dėvėjo ją būdamas policijos automobilyje, jo veiksmų kvalifikacijai reikšmės neturi.

Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog K. J. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už pareigos viešoje vietoje dėvėti nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę šalyje paskelbto karantino metu pažeidimą. Tačiau teismo vertinimu, tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ginčijamame nutarime neteisingai nurodytas pažeistas poįstatyminis teisės aktas, iš kurio kildinama pareiga karantino metu dėvėti kaukę. Minėtuose procesiniuose dokumentuose nurodoma, savo veiksmais K. J. pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. V-1726 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1471 „Dėl valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių darbo vietoms būtinų sąlygų“ pakeitimo“, įsigaliojusio 2020 m. rugpjūčio 1 d., 1.2.3.2 papunkčio reikalavimus. Minėto teisės akto 1.2.3.2 papunktis numatė, kad valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių (toliau – įstaigų) vadovai įpareigojami užtikrinti darbuotojų ir lankytojų saugos reikalavimus, t.y. įstaigos lankytojus aptarnauti užtikrinant saugos priemones – užtikrinti, kad darbuotojai, aptarnaujantys įstaigos lankytojus, ir vyresni nei 6 metų amžiaus lankytojai dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones). Tokiu būdu, minėtas teisės aktas reglamentavo asmenų aptarnavimo reikalavimus valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse, t.y. viešajame, o ne privačiame sektoriuje, be to cituojama teisės norma reglamentuoja ne lankytojo, o minėtų įstaigų vadovų pareigą – užtikrinti, kad įstaigos lankytojai dėvėtų nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę. Iki karantino paskelbimo Lietuvoje darbuotojų ir lankytojų pareigą dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones privačiose įstaigose numatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimas Nr. V-1473 „Dėl paslaugų teikimo, prekybos viešose prekybos vietose bei veiklos laisvalaikio ir pramogų vietose vykdymo būtinųjų sąlygų“ (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), kurio galutinės suvestinės redakcijos 1.1 punktas numatė įpareigojimą prekybos, paslaugų, laisvalaikio ir pramogų paslaugas ir veiklą teikiančius ir vykdančius asmenis (toliau – prekiautojai ir paslaugų teikėjai), prekybos ir paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo vietų administracijas ar kitus jų veiklą organizuojančius subjektus užtikrinti, kad uždarose ir atvirose prekybos (įskaitant prekybos centrų patalpas), paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo vietose prekiautojai ir paslaugų teikėjai ir vyresni nei 6 metų amžiaus lankytojai, pirkėjai, paslaugų gavėjai, vartotojai (toliau – pirkėjai ir paslaugų gavėjai) dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) (toliau – kaukė), išskyrus atvejus, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke. Tačiau šis teisės aktas neteko galios nuo 2020 m. lapkričio 7 d., t.y. po to, kai Lietuvoje buvo paskelbtas nebe valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, o karantino režimas.

Visų tiek viešųjų, tiek privačių įstaigų, įmonių lankytojų pareigą viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną (toliau – kaukės), nusižengimo padarymo dienai jau reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2020-11-27 iki 2020-12-03) 2.1.5.2 punktas, įpareigojantis asmenis, vyresnius nei 6 metų, viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną (toliau – kaukės), išskyrus minėto punkto papunkčiuose nurodytas išimtis.

Atitinkamai teismo vertinimu, po karantino paskelbimo veika, kuomet asmuo viešoje vietoje nedėvi kaukės ar padaro kitą karantino sąlygų pažeidimą, turėjo būti kvalifikuota nebe kaip ANK 526 straipsnio 3 dalyje, o kaip ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytas nusižengimas. Kol pareiga dėvėti asmenims kaukes buvo kildinama iš aukščiau paminėtų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimų, kurie buvo priimti šalyje paskelbtos ekstremaliosios situacijos metu, remiantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo atitinkamomis nuostatomis, nurodytomis šių teisės aktų preambulėse, jais nustatytos tvarkos pažeidimai buvo kvalifikuojami pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, tačiau karantinas buvo paskelbtas ir jo metu taikomi reikalavimai buvo nustatyti remiantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nuostatomis, todėl analogiška veika po karantino paskelbimo jau kvalifikuojama kaip ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytas nusižengimas (analogiškos nuomonės laikosi ir kiti teismai, žr. Klaipėdos apygardos teismo nutartį byloje Nr. AN2-62-557/2021).

ANK 635 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Atitinkamai ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą.

Vadovaudamasis šiomis nuostatomis teismas keičia nuorodą į pažeistą teisės aktą ir perkvalifikuoja K. J. veiką į ANK 45 straipsnio 4 dalį, konstatuodamas, jog K. J. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2020-11-27 iki 2020-12-03) 2.1.5.2 punkto reikalavimus ir padarė ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą. Kadangi tiek ANK 526 straipsnio 3 dalies, tiek ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijos yra tapačios (už abu nusižengimus asmenims numatyta bauda nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų), veikos perkvalifikavimas pareiškėjo teisinės padėties neblogina.

Už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą įstatymų leidėjas numato baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Atsižvelgiant į tai, kad už ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą K. J. buvo paskirta sankcijos minimumą atitinkanti bauda, nebloginant pareiškėjo teisinės padėties, už ANK 45 straipsnio 4 dalį jam taip pat skirtina šios straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl jam neteisingai pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį paskirtos nuobaudos ir kitų jo procesinių teisių pažeidimo skiriant baudą nepagrįsti, todėl į juos neatsižvelgtina ir iš naujo paskiriant baudą. Skunde jis teigė, kad apie nusižengimą jis sužinojo tik po to, kai antstoliai nuo jo sąskaitos nuskaičiavo lėšas paskirtai baudai sumokėti, ir taip prarado galimybę sumokėti mažesnę baudą. Teismas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Administracinio nusižengimo protokolas K. J. buvo surašytas nusižengimo padarymo dieną, jam dalyvaujant. Minėtą protokolą jis pasirašė, patvirtindamas, kas su protokolu susipažino, jį gavo, teisės ir pareigos, numatytos ANK 577 straipsnyje, jam yra išaiškintos (jos yra nurodytos pačiame protokole). Tokiu būdu jam buvo žinoma, kad tame pačiame protokole jam yra surašytas administracinis nurodymas iki 2020 m. gruodžio 18 d. sumokėti baudą, lygią pusei ANK 526 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos minimalios baudos. Tačiau šia galimybe jis nepasinaudojo, nurodytos 250 Eur baudos nustatytu terminu nesumokėjo, dėl ko administracinis nurodymas neteko galios. Taip pat minėtame protokole pareiškėjui buvo išaiškinta, kad iki administraciniame nurodyme nurodytos datos nesumokėjus baudos, administracinis nurodymas neteks galios ir administracinio nusižengimo byla 2021 m. sausio 14 d. 10.00 val. bus nagrinėjama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinėje, adresu Dariaus ir Girėno g. 50, Vilnius, asmuo iki bylos nagrinėjimo pradžios turi teisę pateikti reikalavimą dėl žodinio bylos nagrinėjimo, o nepateikus tokio reikalavimo ir neatvykus į bylos nagrinėjimą ji bus išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant (b. l. 8). K. J. nepateikus prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, neatvykus nurodytu laiku į bylos nagrinėjimą, nepateikus prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, jei jame dalyvauti jis negalėjo dėl objektyvių priežasčių, byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, ir K. J. atžvilgiu priimtas skundžiamas nutarimas Nr. 10-ANR_N-1531-2021, kurio nuorašas jam buvo išsiųstas registruotu paštu į deklaruotą gyvenamąją vietą. Tokiu būdu, pareiškėjo teiginiai, kad jam nebuvo žinoma apie jo atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną, jis neteko galimybės sumokėti mažesnę baudą, nepagrįsti. Taip pat nepagrįstas ir pareiškėjo manymas, kad jam už pirmą kartą padarytą pažeidimą turėjo būti paskirtas įspėjimas. Vien tai, kad jis pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusižengimą, savaime nesudaro pagrindo švelninti nuobaudą, juolab, kai iš nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjo elgesys buvo piktybiškas, jis ne kartą buvo įspėtas užsidėti kaukę tinkamai. Pažymėtina, kad nei ANK 526 straipsnio 3 dalies, nei ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcija tokios nuobaudos rūšies – įspėjimo – nenumato, o nedalyvaudamas bylos nagrinėjime jis nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių bylą nagrinėjusiam ir ginčijamą nutarimą priėmusiam pareigūnui būtų buvęs pagrindas svarstyti švelnesnės, nei numato sankcija, nuobaudos rūšies skyrimo galimybę pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Taip pat K. J., išskyrus tai, kad turi mažas pajamas (kurių dydžio pareiškėjas net neįvardija, nepateikia jokių jas pagrindžiančių dokumentų), ir skunde teismui nenurodo jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių teismui individualizuoti baudą, nukrypti nuo sankcijos ribų ir skirti mažesnę ar švelnesnės rūšies nuobaudą.

Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjas turi galimybę dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo K. J. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto 2021 m. sausio 15 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-1531-2021, kuriuo K. J. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas už ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą.

Pripažinti K. J. kaltu pažeidus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2020-11-27 iki 2020-12-03) 2.1.5.2 punkto reikalavimus, tokiais veiksmais padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti K. J. už šį nusižengimą 500 Eur baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė