Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams E. Š. ir Č. T. dėl skolos priteisimo iš palikimą priėmusių įpėdinių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. E. Š. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatyta tvarka 2017-04-04, o atsakovui Č. T. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka 2017-06-09, buvo įteiktos ieškinio ir jo priedų kopijos bei pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus, tačiau atsakovai nustatytu laiku atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė. Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, todėl atsirado CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas sprendimui už akių priimti. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovo pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal ieškovo apskaitomas prievoles V. T. įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui sudaro 139,69 Eur sumą – 118,48 EUR privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 21,21 EUR delspinigių. V. T. 2014-05-20 mirė, o jos palikimą Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro duomenimis priėmė atsakovai E. Š. ir Č. T..

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 92 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai civilinio kodekso nustatyta tvarka. Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. J. A. V., bylos Nr. 3K-3-152/2006). Įpėdinis negali atsisakyti dalies palikimo, priimti dalį palikimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis. Jis priima besąlygiškai visą palikimą, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises bei pareigas. Įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis). Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąjį poveikį, nes palikimą priėmusiam įpėdiniui palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo, bet nuo jo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnis, 5.9 straipsnio 4 dalis). CK 4.47 str. nustatyta, kad be kitų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, paveldėjimas nustatytas kaip savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje A. E. Ž. v. V. A. Ž., byla Nr. 3K-3-151/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB DK „ZU Lietuva“ v. D. V., byla Nr. 3K-7-190/2009). Taigi įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti ir už palikėjo prievoles (CK 5.1 straipsnio 2 dalis).

A. E. Š. ir Č. T. priėmė atsiradusį palikimą po V. T. 2014 m. gegužės 20 d. mirties, ir priėmus šį palikimą, atsakovams perėjo visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tam, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams, kreditoriai turi atlikti tam tikrus veiksmus specialia paveldėjimo teisės normų nustatyta tvarka. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą (CK 5.63 straipsnio 2 dalis). Nustatyta, kad ieškovas 2014 m. birželio 4 d. raštu Nr. (23.4-08) RNA-21505 informavo Vilniaus miesto 16-ąjį notarų biurą bei 2015 m. liepos 29 d. raštu Nr. (23.1-08) RNA-26855 informavo V. T. įpėdinius atsakovus, kad po palikėjos V. T. mirties liko nesumokėta į valstybės biudžetą 158,81 Eur suma, tačiau bylos duomenimis įsiskolinimas iki šiol pilnai nepadengtas. Kaip nustatyta ieškovas nepraleido įstatymo nustatyto trijų mėnesio termino ieškiniui, dėl skolos priteisimo iš palikimą priėmusio įpėdinio, pareikšti, kadangi laiku kreipėsi į Vilniaus miesto 16-ąjį notarų biurą ir informavo apie susidariusį įsiskolinimą. Kiekvienas asmuo savo prievoles privalo vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis), todėl ieškovo ieškinys tenkintinas, iš atsakovų, už V. T. prievolę, solidariai priteistina likusi neapmokėta 139,69 Eur skola (CK 5.63 str. 1 d.).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškiniui tenkinti – kad ieškinys yra įrodytas (CPK 171, 185 str.), vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovų priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-03-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 str. 2 d., CK 6.210 str. 1 d.).

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi ir 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur, todėl nepriteistinos, vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, solidariai iš atsakovų E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Č. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 139,69 EUR skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-03-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Č. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur žyminio mokesčio.

Paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.

„Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. birželio 26 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-19812-155/2017 pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams E. Š. ir Č. T. dėl skolos priteisimo iš palikimą priėmusių įpėdinių. A. Č. Tracevič procesinių dokumentų gyvenamosios vietos adresu ir į darbovietę nepavyksta, todėl atsakovui Č. T. sprendimas už akių yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas už akių laikomas įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Informacijos teirautis tel. (8 5) 213 7238.“

Atsakovai negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.