Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2024-04-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-406-810/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-04-24
Bylos Nr.
1-406-810/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03500-2024-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Dambrauskienė
Kaltinamasis
V. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-406-810/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03500-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.8; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.10; 2.1.16.1.13; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 24 d.Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Edita Dambrauskienė,sekretoriaujant Eglei Večerkauskaitei,dalyvaujant prokurorei Romutei Švaikauskaitei,kaltinamajai V. N.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, santuoką nutraukusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista (teistumas išnykęs),

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. N. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, o būtent 2024 m. sausio 27 d. apie 21 val. Druskininkų mieste, šalia pastato, esančio Klonio g. 13, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo nuosavybės teise priklausančią kelių (motorinę) transporto priemonę – automobilį Opel Astra, kurios valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 2.00 promilių neblaivumas, šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji V. N. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) buvo jos gimtadienis, jo švęsti neplanavo, bet 2024 m. sausio 27 d. draugai atvyko jos pasveikinti. Buvo kavinėje ir vartojo alkoholį. Trise išgėrė 5-6 butelius šampano. Asmeniškai ji galėjo išgerti du butelius. Kavinėje buvo nuo 17.00 val. iki 20.00 val., po to grįžo pas mamą gyvenančią (duomenys neskelbtini). Grįžusi iš kavinės išvedė pavedžioti šunį, jam prasidėjo epilepsijos priepuolis. Šuniui yra diagnozuota epilepsija, priepuoliai ištinka apie 2 k. per mėn. Situacija buvo bloga, neturėjo vaistų, todėl nutarė važiuoti į namus esančius (duomenys neskelbtini), šuniui vaistų. Važiavo savo automobiliu Opel Astra, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), automobilyje buvo ir šuo. Jau beveik buvo pasiekus namus, kai jos pasigedusi paskambino mama. Norėdama atsiliepti, sustoti, įsuko į Klonio g. Čia priešais ją važiavo automobilis BMW. Kelkraštyje buvo daug sniego, dėl to kliudė šį automobilį. Šiek tiek pavažiavusi sustojo, išlipo iš automobilio. Jai iškvietė policiją, pareigūnai nustatė 2 prom. girtumą. Pripažįsta, kad toks elgesys buvo netinkamas, vertina blogai, gailisi. Prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti mamos O. N. atsakomybėn. mama dirba (duomenys neskelbtini). Jos santykiai su mama labai geri, mama padeda auginti sūnų. Mama ją labai palaikė ir po šio įvykio, nes jai buvo labai sunku, nežino, kaip galėjo taip neapgalvotai pasielgti.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamoji V. N., kuri yra kaltinama nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarymu, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamosios V. N. prisipažinimo, kaltinamosios kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais:

iš liudytojo T. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jam 2024 m. sausio 27 d. apie 21 val. vairuojant Klonio gatvėje automobilį BMW X1, kuriame kartu važiavo draugė K. Z., priešpriešais atvažiuojantis automobilis Opel Astra, kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), išvažiavo iš savo eismo juostos ir veidrodėliu kliudė jo automobilio veidrodėlį. Automobilio Opel Astra vairuotoja važiavo dar apie 50 metrų ir sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje. Tuomet automobiliu BMW X1 nuvažiavo prie minėto automobilio Opel Astra, kuriam užblokavo išvažiavimui kelią tam, kad nepasišalintų iš įvykio vietos. Priėjus prie automobilio Opel Astra, paaiškėjo, kad automobilį Opel Astra vairavo V. N.. Jai išlipus iš automobilio (vairuotojo vietos), pamatė, kad vairuotoja V. N. neblaivi. Apie įvykį pranešė policijos pareigūnams. Atvykę policijos pareigūnai jai nustatė neblaivumą (b. l. 56-59);

iš liudytojos K. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė analogiškai kaip liudytojas T. Z. (b. l. 61-64);

iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato vyr. patrulio G. G. tarnybinio pranešimo ir apklausos protokolo matyti, jog 2024 m. sausio 27 d., dirbant kartu su vyr. patruliu S. K., apie 21 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad, remiantis pranešėjo T. Z. duomenimis, Klonio gatvėje jo vairuojamą automobilį BMW X1 kliudė priešpriešais atvažiuojantis automobilis Opel Astra, kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja galimai neblaivi. Nuvykus į įvykio vietą pranešėjo aplinkybės pasitvirtino, t. y. automobilio Opel Astra, kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojai V. N. buvo nustatytas 2,00 promilių neblaivumas (b. l. 32, 66-68);

iš 2024 m. sausio 28 d. įvykio vietos ir transporto priemonės – automobilio Opel Astra, kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, jog minėta transporto priemonė sustojusi automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia pastato, esančio Klonio g. 13, Druskininkai (priekinis kairės pusės (vairuotojo) galinio vaizdo veidrodėlis sugadintas). Po apžiūros minėtas automobilis pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę, esančią Alytaus m., Santaikos g. 31D) (b. l. 11-18; 19-31; 32; 51);

iš 2024 m. sausio 30 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, jog V. N. pateikė automobilio Opel Astra, kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) variklio užvedimo raktą ir registracijos liudijimą Nr. I003135, kurie pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (paketas Nr. 1) (b. l. 42-48);

iš VĮ "Regitra" duomenų bazės išrašo matyti, kad transporto priemonė – automobilis Opel Astra, kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kurio pirma registracijos data 2004 m. rugpjūčio 6 d., savininkė yra V. N. (b. l. 35-36);

iš 2024 m. sausio 27 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, jog neblaivumo matavimo prietaiso Alcotest 6810 Nr. ARFM-0250 (patikros sertifikatas Nr. 1989092) duomenimis 2024 m. sausio 27 d. 21.14 val. V. N. buvo nustatytas 2,01 promilių neblaivumas, 21.34 val. – 2,00 promilių neblaivumas (b. l. 52-53).

V. N. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad V. N. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaltinamoji savo kaltę, jog vairavo būdama neblaivi, tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino visiškai, nurodydama ir tokiu būdu patvirtindamas kaltinime nurodytas inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes. V. N. kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų T. Z., K. Z., G. G. parodymai, neblaivumo nustatymo akte, apžiūros protokoluose užfiksuoti ir kiti duomenys. Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad V. N. 2024 m. sausio 27 d. apie 21 val. Druskininkų mieste, šalia pastato, esančio Klonio g. 13, vairavo nuosavybės teise priklausančią kelių (motorinę) transporto priemonę – automobilį Opel Astra, kurios valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 2.00 promilių neblaivumas. Todėl kaltinamosios veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamoji ir kaltinamosios mama O. N. byloje pateikė prašymus atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant kaltinamąją mamos atsakomybei ir baudžiamąją bylą nutraukti (b. l. 110-112, 115-116).

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik šių sąlygų visuma sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji V. N. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis), visiškai pripažino savo kaltę, nurodė visas esmines padarytos nusikalstamos veikos faktines įvykio aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo nusikalstamo elgesio. Ji neteista (teistumas išnykęs), nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (b. l. 96-97, 137-139), byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Kaltinamoji iki nusikalstamos veikos padarymo buvo vieną kartą bausta administracine tvarka už nešiurkštų KET pažeidimą, paskirtą baudą sumokėjusi (b. l. 140), šiuo metu nedirba, registruota užimtumo tarnyboje (b. l. 99-101, 104), Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre, gydytojo psichiatro paslaugos dėl psichikos sutrikimų neteiktos (b. l. 103). Pati kaltinamoji savo poelgį vertina neigiamai ir labai gailisi, o visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad V. N. nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laikysis įstatymų, kas atitinka visas BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas.

Pažymėtina, jog be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Byloje yra pateiktas rašytinis O. N. prašymas perduoti jos atsakomybei kaltinamąją pagal laidavimą be užstato (b. l. 115-116). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios mama O. N. prašė atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant kaltinamąją jos atsakomybėn. O. N. yra kaltinamosios motina (b. l. 113, 117), ji neteista (b. l. 142), administracine tvarka nebausta (b. l. 141), dirba (duomenys neskelbtini), darbovietės charakterizuojama išimtinai teigiamai (b. l. 118). Įvertinus nurodytas aplinkybes, išklausius O. N. duotus paaiškinimus teisme, tai, kad O. N. yra kaltinamosios motina ir gerai pažįsta kaltinamąją, nuolat su ja bendrauja, ji yra kritiška dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos, teismas sprendžia, kad O. N. gali įtakoti kaltinamosios elgesį ir daryti jai teigiamą įtaką, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, todėl yra tinkama būti laiduotoja ir verta teismo pasitikėjimo. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kaltinamosios, taip pat laiduotojos asmenybes savybes, tai, kad padaryta nusikalstama veika nebuvo sistemingas kaltinamosios veikimas, o tik vienkartinis veiksmas, darytina išvada, kad teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas atleidžiant kaltinamąją V. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato perduodant ją mamos O. N. atsakomybei, nustatant 1 metų laidavimo terminą. Atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Prokurorė prašo skirti V. N. dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise bei turto konfiskavimą. BK 67 straipsnyje numatyta, kad nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui teismas gali skirti vieną ar kelias šio straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose nurodytas baudžiamojo poveikio priemones, tarp kurių uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6, 7 punktai). Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-201-303/2022).

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) nuo vienerių iki penkerių metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Byloje nustatyta, jog V. N. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdama Kelių eismo taisykles – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,00 promilės). Vairuodama transporto priemonę būdama neblaivi V. N. kėlė didelį pavojų eismo saugumui, kitiems eismo dalyviams, todėl nepriklausomai nuo nusikalstamos veikos padarymo motyvų, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, nustatant 2 metų terminą (BK 68 straipsnio 2 dalis). Teismo įsitikinimu toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas šiuo konkrečiu atveju yra pakankamas ir padės kaltinamajai įgyvendinti bausmės paskirtį. Kadangi kardomąja priemone – specialiosios teisės sustabdymu – V. N. yra taikomi analogiški apribojimai kaip ir jai skiriama baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl nagrinėjamu atveju šios poveikio priemonės terminas turi būti skaičiuojamas nuo specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2024 m. sausio 28 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

Kaip minėta, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimui padaryti ar lengvinančios jo padarymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-51-699/2018, Nr. 2K-80-511/2018). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Išimtimi pripažįstami tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-80-511/2018, 2K-184-697/2019, 2K-112-942/2021 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad automobilis, kurį neblaivi vairavo V. N., yra nusikaltimo padarymo priemonė. Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis Opel Astra, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), registruotas V. N. vardu (b. l. 35-36, 48). Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad V. N. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas vairuojant automobilį Opel Astra, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kuris atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negalėtų, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad transporto priemonės, konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė V. N. padarytam pažeidimui ar jos asmenybei, nenustatyta. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad automobilio Opel Astra, kurio techninės charakteristikos sutampa su kaltinamosios V. N. vairuoto automobilio Opel Astra, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), techninėmis charakteristikomis, vidutinė kaina su PVM Lietuvoje buvo 1 880,00 Eur (b. l. 35). Taigi, konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone akivaizdžiai pažeidžianti kaltinamosios teisėtus interesus. Tuo pagrindu atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, siekiant apginti visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir taip bent iš dalies užtikrinti visuomenės saugumą bei teisingumo principo įgyvendinimą, jai taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Opel Astra, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl kardomųjų priemonių

V. N. ikiteisminio tyrimo metu skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 88-91), kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikintina, o kardomoji priemonė specialios teisės sustabdymas – paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimas naudotis specialia teise) vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Dėl laikinojo nuosavybės teisių apribojimo ir kitų klausimų

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra 2024 m. sausio 30 d. nutarimu iki 2024 m. liepos 29 d. paskyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą kelių transporto priemonės – V. N. nuosavybės teise priklausančio automobilio Opel Astra, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybiniu registracijos numeriu (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Šio turto saugotoju paskirtas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariatas (b. l. 37-40).

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2024 m. sausio 30 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „Opel Astra, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybiniu registracijos numeriu (duomenys neskelbtini) paliktinas galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

V. N. pateikti - automobilio Opel Astra, kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), variklio užvedimo raktas ir registracijos liudijimas Nr. I003135, saugomi prie bylos medžiagos (paketas Nr. 1), perduotini automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas);

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato 2024 m. sausio 31 d. pateiktas 2024 m. sausio 27 d. 20.45 - 21.20 val. laikotarpio M. K. Čiurlionio gatvėje miesto vaizdo fiksavimo kamerų užfiksuoti vaizdo įrašai, saugomi skaitmeninėje laikmenoje (paketas Nr. 2), paliktini saugoti prie bylos medžiagos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 - 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. N., padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti ją pagal laidavimą O. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą V. N. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti V. N. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti V. N. naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 28 d.

Informuoti VĮ „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones V. N. atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo 72 straipsnio 2, 3 dalimis, automobilį Opel Astra, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybiniu registracijos numeriu (duomenys neskelbtini), registruotą V. N. vardu, konfiskuoti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Kardomąją priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2024 m. sausio 30 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui Opel Astra, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybiniu registracijos numeriu (duomenys neskelbtini) paliktinas galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Išaiškinti V. N., kad jei laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti O. N., kad ji turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikaltimus, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

automobilio Opel Astra, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), variklio užvedimo raktas ir registracijos liudijimas Nr. I003135, saugomus prie bylos medžiagos (paketas Nr. 1), perduoti automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai;

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato 2024 m. sausio 31 d. pateiktą 2024 m. sausio 27 d. 20.45 - 21.20 val. laikotarpio M. K. Čiurlionio gatvėje miesto vaizdo fiksavimo kamerų užfiksuotus vaizdo įrašus, saugomus skaitmeninėje laikmenoje (paketas Nr. 2), palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Edita Dambrauskienė