Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) Patrulių būrio patruliu, gyv. adresu (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje.

Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, UAB „A. L.” direktorius, gyv. adresu (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J., būdamas valstybės tarnautoju - policijos pareigūnu, dirbdamas (duomenys neskelbtini) Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patruliu, vykdydamas tarnybines pareigas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – tyčia 2012 m. spalio 2 d. 21.55 val. Pakruojo rajone, Kauksnujų kaime sustabdžius automobilį „Audi Q7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą Z. P., kuris gyvenvietėje važiavo 127 km/h greičiu ir viršijo leistiną greitį 76 km/h, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 135 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalies reikalavimus, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. R 084147 ne transporto priemonę vairavusiam Z. P., o kitam asmeniui S. D., bei leido Z. P. į protokolą rašyti ir pasirašyti už kitą asmenį, tai yra S. D., tuo šiurkščiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2,3,4,8 punktuose nustatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1,4,5 punktuose nustatytas pareigūno pareigas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, Lietuvos policijos veiklos įstatymo 4 straipsnyje numatytus policijos veiklos principus: pagarbos žmogaus teisėms, visuomenės moralės, teisėtumo, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 7 straipsnyje nustatytą teisėtumo užtikrinimo taikant poveikio priemones už administracinius teisės pažeidimus principą, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymo Nr. 5-V673 patvirtintos Patrulių veiklos instrukcijos 61.7 punkto reikalavimus nustatyta tvarka įforminti eismo įvykių, KET bei kitų teisės pažeidimų dokumentus ir pagal kompetenciją taikyti administracinio poveikio priemones, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012-01-02 įsakymu Nr. 40-V-1 patvirtintus Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio Patrulių pareigybės aprašymo 6.6 punkto reikalavimus pagal kompetenciją surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, priimti nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose, tokiais savo veiksmais padarė didelės žalos valstybei, nes pažeidė valstybės deklaruojamų įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus, iškraipė valstybės institucijos - Lietuvos policijos – funkcijas ir veiklos principus bei diskreditavo valstybės tarnautojo - policijos pareigūno vardą.

Be to, S. J. 2012-10-02 21.55 val. Pakruojo r., Kauksnujų kaime, sustabdžius automobilį „Audi Q7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą Z. P., kuris gyvenvietėje važiavo 127 km/h greičiu ir viršijo leistiną greitį 76 km/h, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 135 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalies reikalavimus, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. R 084147 ne Z. P., o S. D., bei leido Z. P. į protokolą rašyti ir pasirašyti už kitą asmenį, tai yra S. D., suklastojo tikrą dokumentą - administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. R 084147.

Z. P. suklastojo tikrą dokumentą, t.y. 2012-10-02 21.55 val. Pakruojo r., Kauksnųjų kaime, vairuodamas automobilį „Aidi Q7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenvietėje važiavo 127 km/h greičiu ir viršijo leistiną greitį 76 km/h, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 135 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalies reikalavimus, po ko 2012-10-02 21.55 val. Pakruojo r., Kauksnujų kaime, surašant Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patruliui S. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. R 084147 vietoje savo pateikė kito asmens, t.y. S. D., duomenis, kaip padariusio administracinį teisės pažeidimą, šio administracinio teisės pažeidimo protokolo grafoje Nr. 10 (asmens paaiškinimas, data, parašas) parašė: „vairavau automobili viršijau leistina greiti, dėl pažeidimo nuoširdžiai gailiuos 2012 10 02“ bei trijose protokolo vietose pasirašė kaip S. D., tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą - administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. R 084147.

Dėl S. J. ir Z. P. nusikalstamų veikų

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad Z. P. yra viešas asmuo, jis yra ne tik žinomas Pakruojo mieste kaip verslininkas, bet ir kaip politikas. Pats kaltinamasis Z. P. nurodė, kad Pakruojis yra nedidelis miestelis, jį turėjo pažinti, o kad pateikė ne savo duomenis, turėjo suprasti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats S. J. ikiteisminio tyrimo metu davęs paaiškinimus dėl bylos aplinkybių, taip pat nurodė, kad pamatęs tą vairuotoją, jis atpažino, kad tai Z. P., kurį pažinojo daugiau iš matymo, draugai ar geri pažįstami nebuvo, o Pakruojyje Z. P. žino dauguma, nes šis yra verslininkas ir kažkurios partijos narys. Iš bylos aplinkybių matyti ir tai, kad įvykio vietoje kaltinamieji sutarė, jog Z. P. vairuotojo pažymėjimą atveš rytojaus dieną. Z. P. teisme nurodė, kad kitos dienos rytą nuvažiavęs prie policijos komisariato paskambino S. J., S. J. telefono numerį buvo pasiėmęs iš vakaro, jis S. J. atidavė teises, o S. J. jam padavė laikiną leidimą, kurį jau buvo pasiruošęs. Iš byloje esančių mobiliojo ryšio abonentinių numerių (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi S. J., ir telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi Z. P., išklotinių matyti, kad 2012-10-03 08:14:41 val. Z. P. skambino S. J., o jų pokalbis truko 33 sekundes. Pats kaltinamasis S. J. taip pat neneigė, kad kitą dieną Z. P. jam atvežė vairuotojo pažymėjimą, teigdamas, kad sekančią dieną iš ryto atvežė teises. Taip pat nurodė ir tai, kad kaltinamasis atrodė panašus, policijos komisariato koridoriuose buvo tamsu, jam pasirodė, kad tas pats asmuo. Tačiau teismas tokiais kaltinamojo S. J. paaiškinimais nesivadovauja. Iš byloje esančių Z. P. ir jo nurodyto tariamo pažeidėjo S. D. fotonuotraukų aiškiai matyti, kad kaltinamasis Z. P. visai nepanašus į S. D., skirtingi veido bruožai, sudėjimas, be to, kaltinamasis Z. P. žymiai stambesnis už S. D.. Dėl šių priežasčių teismas sprendžia, kad kaltinamasis S. J., negalėjo būti tiek neatidus ir sumaišyti du savo išore skirtingus asmenis, nė neįtardamas, kad Z. P. nėra S. D., tuo labiau, kad kaltinamasis dirba policijos pareigūnu, dėl ko privalo būti ypač dėmesingas ir atidus.

Pažymėtina ir tai, kad iš bylos aplinkybių matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. J. prisipažino nusikalstamų veikų padarymu, davė išsamius paaiškinimus apie bylos aplinkybes, kai tuo tarpu nagrinėjant bylą teisme, jis jau nebeprisipažino dėl nusikaltimų ir kategoriškai neigė savo kaltę. Paaiškindamas savo parodymų pasikeitimą, S. J. teisme teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas poveikis, buvo pasakyta, kad jį uždarys į areštinę jei neduos parodymų, kažkas bus su šeima, parašė taip, kaip reikėjo. Teisme liudytoja apklausta tyrėja G. V., vykdžiusi S. J. apklausą, nurodė, kad apklausos metu teisės buvo išaiškintos, klausimų ji neuždavė, o pats S. J. viską pasakojo, klausimus uždavė tik aplinkybių patikslinimui, viską surašė taip, kaip S. P. sakė. Dar daugiau, nors kaltinamasis teisme teigė, kad apklausos metu tyrėja jo klausinėjo, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad S. J. apklausa įvyko 2013-02-20, kai tuo tarpu Z. P. apklausa įvyko tik 2013-03-04. Tai reiškia, kad tyrėja S. J. apklausos metu negalėjo žinoti aplinkybių, kurios paaiškėjo tik po Z. P. apklausos, kaip antai, aplinkybės, kad Z. P., po administracinio teisės pažeidimo padarymo, nurodė, kad jis ruošiasi išvykti į užsienį. Dar daugiau, iš 2013-02-20 S. J. apklausos protokolo matyti, kad atliekant įtariamojo apklausą, dalyvavo ir S. J. gynėjas advokatas A. Z., kuris taip pat neišreiškė jokių pastabų dėl įvykusios apklausos. Dėl tokių priežasčių teismas neturi pagrindo abejoti šios liudytojos parodymais, kurie duoti davus priesaiką teisme, byloje nenustatytas ir šios liudytojos suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis nepagrįstai apkaltinti S. J. nusikalstamų veikų padarymu. Dėl šių priežasčių liudytojos G. V. parodymai vertintini kaip atitinkantys objektyvią tiesą.

Išdėstytos aplinkybės tik patvirtina tiesioginę tyčią kaltinamojo S. J. veiksmuose, t.y. tai, jog jis suvokė, suprato, kad suklastojo tikrą dokumentą – administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuris gali sukelti teisines pasekmes, ir norėjo taip veikti. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus motyvus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis S. J. padarė LR Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą.

Dėl S. J. nusikalstamos veikos

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių. Be to, tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindu.

Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimais priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Šios nusikalstamos veikos esmė yra tai, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai, iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir valstybės autoritetas. Piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai: pavojinga veika – piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas; pavojingi padariniai – didelė žala valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui; priežastinis ryšys tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių. Piktnaudžiavimas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad S. J. pareikštas kaltinimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba grindžiamas dokumento suklastojimu, t. y. sustabdžius Z. P., kaip viršijusį greitį asmenį, tyčia surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą ne transporto priemonę vairavusiam Z. P., bet kitam asmeniui – S. D. Kaltinamasis S. J. teisme neigė piktnaudžiavęs tarnyba, nurodė, kad jis dokumento – administracinio teisės pažeidimo protokolo - neklastojo, o tiesiog apsiriko, tačiau teismas aukščiau nurodytais motyvais pripažino S. J. kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką pagal LR Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir suklastojus dokumentą.

Kaltinamasis S. J. ir jo gynėjas teisme iškėlė versiją, kad jo padarytas pažeidimas galėtų būti traktuojamas nebent kaip tarnybinis nusižengimas, bet ne baudžiamas Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Šis požymis, kuris gali būti ir turtinio ir neturtinio pobūdžio, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes – į žalos pobūdį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos laiką, trukmę, kaltininkų einamų pareigų svarbą ir pan. (LAT 2012 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–253/2012).

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad dėl kaltinamojo S. J. veiksmų atsirado neturtinio pobūdžio žala. Kitokio pobūdžio žala gali būti fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Be to, kaip minėta, kvalifikuojant piktnaudžiavimą pagal BK 228 straipsnį šia veika padaryta žala turi būti pripažinta didele. Sprendžiant didelės žalos požymio buvimą ar nebuvimą, kiekvienu atveju atsižvelgiama į konkrečias bylos aplinkybes: veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobūdį (ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), pažeistų interesų ir kaltininko einamų pareigų svarbą, nukentėjusiųjų skaičių ir jų pareigūno ar jam prilyginto asmens veiksmų vertinimą, padarytos veikos neigiamą poveikį institucijos, kurioje dirba kaltininkas, reputacijai, valstybės autoritetui ir pan.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad S. J. įvykdytas dokumento suklastojimas negali būti laikomas kaip tam tikrų formalumų nesilaikymas, atliekant pareigūno funkcijas, o yra vertinamas kaip aiškiai neteisėtas veiksmas. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad S. J., suvokdamas, kad būtent Z. P. vairavo transporto priemonę, viršijo leistiną greitį ir padarė administracinės teisės pažeidimą, sąmoningai protokolą surašė kitam asmeniui. Be to, teismas sprendžia, kad neteisėta S. J. veika nors ir nebuvo ilgai trunkanti, ji pasireiškė vienkartiniu aktu – administracinio teisės pažeidimo protokolo suklastojimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-685-744/2012 (teisminio proceso Nr. 4-31-3-00556-2012-2), tačiau dėl tokių jo veiksmų nepagrįstai buvo nubaustas nekaltas asmuo – S. D., o tai lėmė neteisingo sprendimo šioje byloje priėmimą. Todėl priešingai nei nurodė kaltinamasis, kad jokių asmenų interesai pažeisti nebuvo, teismas sprendžia, kad būtent S. D. teisės ir interesai dėl tokių pareigūno S. J. veiksmų ir buvo pažeisti.

Teismas pažymi, kad šioje byloje tarnybine padėtimi piktnaudžiavo valstybės tarnautojas, asmuo, kuriam keliami aukšti profesiniai ir etiniai reikalavimai. Neabejotina, kad bet kokie tokio asmens nusikalstamo pobūdžio veiksmai sukelia labai neigiamą visuomenės reakciją ir diskredituoja valstybės tarnautojo vardą, pakerta pasitikėjimą valstybės tarnautojais ir visa Lietuvos policija, nes jos darbuotojas įvykdė nusikalstamą veiką ir savo veiksmais leido administracinės teisės pažeidimą padariusiam asmeniui išvengti atsakomybės, vietoj jo nubausdamas kitą asmenį.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad remiantis teismų praktika (pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-16/2010), tais atvejais, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, padaro dar ir kitą nusikalstamą veiką, šis faktas suteikia papildomą pagrindą konstatuoti, kad šiais veiksmais sumenkinamas valstybės institucijų autoritetas ir padaroma didelė žala valstybei. Nagrinėjamoje byloje teismas padarė išvadą, kad S. J., suklastodamas dokumentą – administracinio teisės pažeidimo protokolą - padarė nusikaltimą pagal LR Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį.

Tokių aplinkybių visumos analizė leidžia teismui neginčytinai teigti, kad S. J., būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, todėl jo neteisėti veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo S. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teisme išnagrinėjus bylą, nenustatyta.

Skirdamas S. J. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. S. J. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena veika yra nesunkus nusikaltimas, kita veika - apysunkis nusikaltimas, nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas (2 t. 5 b. l.), nebaustas administracine tvarka (2 t. 7 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato viršininko charakterizuojamas teigiamai (2 t. 9-10 b. l.). Įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas S. J. už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų skiria sankcijose numatytas baudas, mažesnes nei numatytas bausmės vidurkis.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas S. J. laikino sulaikymo laikas nuo 2013-02-20 8.50 val. iki 2013-02-20 20.01 val., viena para (1 t. 134-135 b. l.).

S. J. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t. 141-142 b. l.), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

2013-08-19 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi S. J. atžvilgiu pratęstas laikinas nušalinimas nuo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulio pareigų, paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamojo Z. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino nusikalstamos veikos padarymu ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teisme išnagrinėjus bylą, nenustatyta.

Spręsdamas Z. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Z. P. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad Z. P. nusikalto būdamas neteistas (2 t. 17-25 b. l.), baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t. 34-38 b. l.), charakterizuojamas teigiamai (2 t. 32, 33, 50-56 b. l.), dirbantis (2 t. 28 b. l.).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą jam nutraukti. LR BK 40 straipsnio 1 dalis (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Byloje yra gautas L. N. prašymas perduoti jam Z. P. pagal laidavimą. L. N. yra vertas teismo pasitikėjimo – neteistas, šiuo metu yra pensininkas, dirbantis pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą. Jis yra kaltinamojo geras draugas ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. LR BK 40 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant šiems pagrindams: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Be to, teismas turi padaryti išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju Z. P. atžvilgiu nėra priimtas nė vienas apkaltinamasis nuosprendis, jis yra neteistas, kaip jau buvo konstatuota, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, Z. P. nusikalstama veika jokios žalos nepadaryta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei į tai, kad yra visos privalomos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. ir Z. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo padarymą, jį perduodant L. N. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Taip pat, teismo nuomone, atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, Z. P. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 6 p., 71 str.).

Z. P. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t. 186-187 b. l.), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktiniai įrodymai - kompaktinė plokštelė su įeinančių ir išeinančių skambučių bei SMS pranešimų išklotinėmis, perduota kartu su baudžiamąja byla, kompaktinė plokštelė su liudytojo S. D. apklausos įrašu, perduota kartu su baudžiamąja byla (2 t. vokas prie viršelio), paliktina saugoti byloje, o administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-685-744 2012 iš 17 lapų, perduota kartu su baudžiamąja byla, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina Pakruojo rajono apylinkės teismui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį ir paskirti 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą.

S. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę S. J. paskirti 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą.

Į paskirtą bausmę įskaityti S. J. laikino sulaikymo laiką nuo 2013-02-20 8.50 val. iki 2013-02-20 20.01 val., vieną parą ir laikyti, kad S. J. jau yra sumokėjęs 2 MGL dydžio baudą.

S. J. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, ir laikiną nušalinimą nuo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulio pareigų, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Z. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Z. P. perduoti L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 2 d. 6 p., 71 str., Z. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Z. P. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktinius įrodymus - kompaktinę plokštelę su įeinančių ir išeinančių skambučių bei SMS pranešimų išklotinėmis, perduotą kartu su baudžiamąja byla, kompaktinę plokštelę su liudytojo S. D. apklausos įrašu, perduotą kartu su baudžiamąja byla (2 t. vokas prie viršelio), palikti saugoti byloje, o administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6-685-744 2012 iš 17 lapų, perduotą kartu su baudžiamąja byla, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Pakruojo rajono apylinkės teismui.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.