Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-07-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1980-818/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-07-05
Bylos Nr.
1-1980-818/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02724-2022-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Kaltinamasis
I. B.
Nukentėjusysis
I. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1980-818/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02724-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Violetai Makevičienei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Šimoniui,kaltinamajam I. B.,nukentėjusiajai I. J.,

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis - (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

I. B., 2022 m. sausio 21 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), esančiame bute, žodinio konflikto su sugyventine I. J. metu, rankomis suėmęs už kojų tempė ją iš lovos, po to ranka sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į galvos sritį, taip tyčia sukėlė I. J. fizinį skausmą, t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

I. B., 2022 m. sausio 21 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), esančiame bute, žodžiais grasino išmesti savo sugyventinę I. J. pro langą ir ją nužudyti, po ko panaudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą. Dėl tokių I. B. žodžių ir veiksmų nukentėjusioji I. J. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad I. B. grasinimas ją nužudyti gali būti įvykdytas, t. y. šiais savo veiksmais I. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Apklaustas teisme kaltinamasis I. B. dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino pilnai, nurodė, kad jis su sugyventinė I. J. veda bendra ūkį kaip šeima bei gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šeimoje auginamas mažametis vaikas, dukra yra 8 mėnesių amžiaus. Šių metų pradžioje, tikslios dienos neatsimena, dėl menkavertės priežasties kilo konfliktas su sugyventinė – jam buvo priekaištaujama dėl per mažo gaunamo atlyginimo ir kitais klausimais. Pradžioje jie tarpusavyje kivirčijosi tik žodžiais, po to, jis neišlaikęs kelis kartus su ranka sudavė sugyventinei į galvos sritį. Be to, būdamas įsiaudrinęs bei supykęs jis sugyventinei grasino, jog išmes ją pro langą. Savo veiksmų nepateisina, dėl savo netinkamo elgesio gailisi, sugyventinę atsiprašė, jie tarpusavyje susitaikė, toliau gyvena kartu bei augina vaiką. Teikia teismui susitaikymo protokolą, pagal kurį prašo jį atliesti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes ankščiau nėra teistas, jis susitaikė su I. J., nukentėjusioji jam atleido. Sutinka su bylos nagrinėjimu sutrumpinto proceso tvarka.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

I. B. 2022-01-24 pareikštus įtarimą dėl padarytų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad I. J. jo sugyventinė, kartu gyvena 2 metus, turi mažametę dukrytę E. B.. Gyvena I. J. mamai priklausančiame bute. I. mama gyvena atskirai, nuomojamame bute, nes dėl I. J. agresyvumo ji negali kartu gyventi. I. J. daug kartų gydyta psichiatrinėje ligoninėje, 2021 m. buvo gydyta du kartus. 2020 m. (duomenys neskelbtini) ekspertizė. Be to, I. J. piktnaudžiauja alkoholiu, o nuo Kalėdų geria beveik kiekvieną dieną. Jis kartu su ja negeria, prižiūri vaiką. Jis dirba, tris dienas dirba (nuo 7 val. iki 19 val.), trys išeiginės. Kai jis dirba, jam būna neramu dėl vaiko. Gal kokius 3 kartus teko atsiprašyti iš darbo, nes paskambinęs jai suprato, kad ji visiškai girta. Kai ji girta, pradeda rašyti nesąmoningas žinutes, siųsti muziką ir panašiai. Jų šeimą taip pat lanko socialinė darbuotoja. Vaiko teisių tarnyba taip pat žino apie padėtį šeimoje, kad I. buvo gydyta psichiatrinėje ligoninėje. 2022-01-21 jis dirbo, namo grįžo po 19 val. I. J. buvo agresyviai nusiteikusi, varė jį iš namų. Jis pasakė, kad pabus su vaiku, išsimiegos ir tada išvažiuos. Jie abu buvo blaivūs. Ji rankos nagais sugriebė jį už veido ir apdraskė. Elgėsi agresyviai. Jis ją viena ranka nestipriai atstūmė nuo savęs. Ji nukritusi nebuvo. Jis atsigulė su vaiku miegoti, I. J. rėkė „nelįsk prie vaiko, įdomu ar čia tavo vaikas“ ir pan. Jis pasakė, kad išsimiegos ir ryte išvažiuos. Konfliktas nurimo. Tuo metu bute buvo jos brolis, jis su ausinėmis savo kambaryje žaidė kompiuteriu. Jis niekada nesikiša į jų konfliktus. I. J. jį taip pat užsipuola. Jis nakvojo su šeima, jokio smurto nebuvo. 2022-01-22 anksti ryte atsikėlė, I. J. jau buvo sudėjusi jo rūbus į maišus, liepė nešdintis iš namų, nes jis smurtauja prieš ją. Sakė, jeigu iki 11 val. neišeis, ji iškvies policiją. Jis atsakė, kad kol ji neužsikoduos, jis nepaliks vaiko dėl jo saugumo. I. buvo agresyvi. Ji jam pagrasino, kad susitiks teisme. Tada apie 9.30 val. jis paėmė sukrautą maišą ir išvažiavo pas mamą, kur iki šiol gyvena. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, jis gyvens pas mamą jos bute pažymoje nurodytu adresu. Prižada su I. J. nebendrauti ir neieškoti su ja jokių ryšių, tik jam neramu dėl vaiko, ar tinkamai ji prižiūri dukrytę. Nuo šeštadienio su I. J. nebendrauja, tik išsiuntė žinutę, paklausė, kaip dukrytė. Jis yra dirbantis žmogus, turi nuolatinį darbą, darbų nekeičia, prisideda prie šeimos išlaikymo. Jis I. negrasino, negrasino išmesti jos per langą. Tik ragina, kad ji užsikoduotų nuo alkoholio. Nes ji vartoja alkoholį kartu su gydytojo psichiatro paskirtais vaistais. I. J. nuolat rašo policijai, kviečia policijos pareigūnus, sako, kad prieš ją smurtaujama. Jis prieš I. nesmurtavo, jai negrasino. Ji pati agresyvi, be saiko vartoja alkoholį. Jei būtų smurtavęs prieš I., ji jau tą patį vakarą būtų iškvietusi pareigūnus. Įtariamasis į tyrėjos paštą atsiuntė nuotraukas, kaip I. J. penktadienio vakarą jį apdraskė, nuotraukas prašo pridėti prie apklausos protokolo (pridėta), (tomas 1, b. l. 112-113, 114-115).

I. B. 2022-05-23 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pranešimą apie įtarimą gavo, turinį suprato. Visiškai neprisipažįsta. Pasilieka prie parodymų, duotų pirmos apklausos metu. Prieš I. jis nesmurtavo, jokių sužalojimų jai nepadarė. Taip, konflikto metu jis ją už kojos ištempė iš lovos, nes ji garsiai rėkė, tuo metu šalia miegojo kūdikis. Jis norėjo, kad ji nešauktų prie vaiko ir būtų tyla namuose. Liepė jai išeiti iš kambario ir kitur išsirėkti. Tą vakarą buvo tik žodinis konfliktas, kurį sukėlė pati I. J.. Jokio smurto prieš ją nenaudojo, jai negrasino. Ji buvo agresyviai nusiteikusi, jį puolė, varė iš namų, veidą apdraskė nagais. Jai vaidenosi, kad jis nori atimti iš jos dukrą. Tokių minčių jis neturi, jis nori, kad dukra augtų laiminga, kad dukra turėtų ir mamą, ir tėtį, kad jai būtų saugu namuose, kad I. J. nevartotų alkoholio. Alkoholis ir vaistai sukelia I. agresiją. Jam įdomu, kodėl I. J. dar tą vakarą nekvietė policijos, o išsikvietė tik kitą dieną vakare, kai jis jau nuo ryto išvažiavo iš namų. Ramiai miegojo šiame bute, jokių konfliktų nebuvo. Jam buvo staigmena, kai sekančia dieną paskambino tyrėja ir iškvietė apklausai. Jų šeima yra žinoma vaiko teisių specialistams. Jis asmeniškai prašė, kad jų šeimą dažniau lankytų specialistai tada, kai jis dirba. Jo darbo grafikas: dirba nuo 7 val. iki 19 val. tris dienas, po to trys išeiginės, dirba parduotuvėje (duomenys neskelbtini) (tomas 1, b. l. 119-121)

Nukentėjusioji I. J. ikiteisminio tyrimo metu 2022-02-1 parodė, kad I. B. jos sugyventinis, kartus gyvena apie metus laiko, o pažįstami apie 2 metus. Gyvena jos mamos bute. Turi dukrytę. Nuo 2022-01-07 kartu gyvena ir jos brolis A. J., kuris laikinai atvyko iš užsienio. 2022-01-21 apie 20 val. tarp jos ir I. prasidėjo žodinis konfliktas dėl buitinių reikalų. Ji prašė, kad jis prisidėtų prie buto išlaikymo ir sumokėtų dalį mokesčių. I. pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Ji reikalavo mokėti mokesčius, sukilo moteriškos emocijos, prisimynė nuoskaudas dėl smurto iš jo pusės praeityje. Konflikto metu ji buvo blaivi, dėl I. B. negali pasakyti. Jis buvo grįžęs po darbo. Konflikto metu I. B. grasino ją išmesti pro balkoną. Puolė ją, už kojų tempė iš lovos. Tuo metu ji gulėjo šalia vaiko. Konfliktas vyko kambaryje, po to jis išėjo parūkyti į prieškambarį, o ji liko kambaryje. Po kažkiek laiko ji taip pat išėjo parūkyti pas I. B.. Jis ją puolė prieškambaryje, rankos kumščiu jai sudavė į pakaušį ne mažiau kaip 3 kartus. Ji veidą dengė rankomis, į rankas jis jai nepataikė, pasiėmęs raktus tempė ją į bendro naudojimo balkoną, grasindamas ją išmesti iš balkono. Ji priešinosi, sugriebė jį už veido kaip ją mokino savigynoje. Jis atsitraukė, ji greitai pabėgo į kambarį pas vaiką. Po kelių minučių jis atėjo į kambarį. Ji prašė, kad jis išeitų iš namų. Jis nesutiko, todėl konfliktas tęsėsi toliau, ji prašė jo išeiti, bet jis neklausė. Ji nusiramino, bet jai žiauriai skaudėjo galva. I. B. liko namie. Daugiau nesmurtavo. Kitą dieną ryte, apie 9 val. ji paprašė, kad jis susidėtų savo daiktus ir išeitų iš namų, priešingu atveju ji kvies policiją. Jis išėjo iš namų. Apie 16.50 val. jis jai paskambino ir pradėjo grasinti: nužudys, atims vaiką ir panašiai. Kiekvieno konflikto metu jis jai grasina, kad atims iš jos vaiką. Tada ji paskambino pagalbos telefonu ir iškvietė pareigūnus. Po įvykio I. ji daugiau nematė, bendrauja telefonu tik dėl vaiko. Jis klausia kaip laikosi dukrytė, ji jam siunčia jos nuotraukas. Į tyrėjos klausimus: Konflikto metu jie buvo tik dviese, brolis buvo kažkur išėjęs, konflikto nematė ir negirdėjo. Kai grįžo brolis I. B. jau buvo apsiraminęs. Kai prasidėjo konfliktas ji nerado namuose telefono, arba ji kur nors buvo nukišusi, arba I. B. paslėpė, todėl negalėjo paskambinti. Po konflikto, vėlai vakare, arba anksti ryte tik rado telefoną. Kai rado telefoną jai pagalbos jau nereikėjo. Pagalbos telefonu skambino tik sausio 22 d., nes jis jai paskambino ir grasino susidoroti. Išsigando, todėl paskambino ir iškvietė pagalbą. Jis jai sudavė tris smūgius į pakaušį bei tempė už kaklo iš nugaros, jautė fizinį skausmą. Dėl vaiko nekvietė greitosios pagalbos, nes neturėjo kam ją palikti. Skausmus galėjo kentėti, todėl GMP ir nekvietė. Pirmadienį dėl skausmų kreipėsi į (duomenys neskelbtini) polikliniką, (tomas 1, b. l. 12-13).

Nukentėjusioji I. J., davusi priesaiką ikiteisminio tyrimo teisėjos ir įtariamojo I. B. akivaizdoje, paliudijo, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl grasinimo ir dėl smurtavimo. Datos neatsimena, buvo kviesta policija dėl grasinimo telefonu. Buvo namuose (duomenys neskelbtini), ten gyvena ji, vaikas ir sugyventinis. Prieš tai vakare I. B. buvo išvesdintas iš buto dėl grasinimo. O kitą dieną vėl grasino telefonu, yra įrašai perduoti tyrėjai. Grasino jai nužudyti, nuleisti iš (duomenys neskelbtini) aukšto. Buvo jos brolis grįžęs iš (duomenys neskelbtini) laikinai, tuo metu viename kambaryje su I. B. ir vaiku. I. B. grįžo iš darbo piktas, agresyvus, gavosi konfliktas dėl mokėjimo už šildymą, elektrą, prašė prisidėti prie bendro ūkio vedimo, pavargo girdėti, kad jis atims iš jos vaiką, tai vyksta nuolat. Jie abu buvo blaivūs. Toliau jis elgėsi agresyviai ir tempė ją už kojų iš lovos, ji parkrito. Prašė jo važiuoti pas savo mamą, jis prirėmė ją prie vaiko lovytės kampo, koridoriuje, rūkomajame jai smūgiavo į pakaušį, kaklo sritį, buvo 2-3 smūgiai. Ilgai juto skausmą, kreipėsi į medikus. Jis paprašė leisti pernakvoti, ryte pažadėjo išvykti. Ji leido, kitą dieną buvo agresyvus, jai grasino. Ji pasakė, kad jei neišeis iki 11.00 val., kviečia policiją. Dėl šio įvykio policija nebuvo kviečiama. Pradėjo jam dėti daiktus, jis išėjo, po to gavo labai grasinančias žinutes, išsigando, kreipėsi į policiją. Buvo du mėnesiai atgal, žinutėse rašė dėl vaiko atėmimo, naudoja psichologinį smurtą. Į teisėjos klausimus atsakė, kad žinutėse buvo grasinimų prieš ją, pateikė tyrėjai. Dėl vaiko saugumo nupirko kamerą, telefone mato vaizdus, girdi, gali tvarkytis, toje kameroje užfiksuoti grasinimai. Jam išsikrausčius, pradėjo rašyti grasinančias žinutes, kreipėsi į policiją. Tai vyksta epizodiškai, dvi savaites po šio įvykio nebendravo, jis gyveno pas motiną (duomenys neskelbtini), jam siuntė dukrytės nuotraukas, jo prašymu. Paskui jo pagailėjo, leido su vaiku pasimatyti, jis grįžo, psichologinis smurtas būna kas antrą dieną, jis vis sako, kad atims vaiką, ji labai bijo. Šių pasakymų neįrašė. Dėl paskutinio įvykio prieš keletą dienų kvietė policiją, tai buvo kovo 12 d., ikiteisminis tyrimas dėl to nepradėtas. Ji gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, jai sunki depresija, alkoholio nevartoja, gal kartą į mėnesį nedidelį kiekį išgeria, brendžio truputį, priklausomybės neturi. Antidepresantų nevartoja, vartoja (duomenys neskelbtini), paskirtus gydytojo. Sugyventinis yra agresyvus, nenori su juo gyventi, gyvena dėl vaiko. Jis ją nori paguldyti į ligoninę, nuolat prikiša, kad turėjo problemų su sveikata dėl darbo, vis sako, kad gultųsi į ligoninę. Gyvena jos mamai priklausančiame būste. Į prokuroro klausimus atsakė, kad jai sudavė į sprandą, juto didelį skausmą, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) polikliniką, į teismo med. ekspertą. Ji išsigando, tempimas iš lovos, vedimas prie balkono – tai buvo realūs grasinimai. Nebuvo jokių bylų, kad būtų naudojusi smurtą prieš A. J.. Ji gydosi pas gydytoją (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Į įtariamojo I. B. klausimus atsakė, kad ji pasilieka prie savo parodymų. Į teisėjos klausimus atsakė, kad moterys yra emocingos, ji pasakė, kad tai ne jo vaikas, dėl jo tėvystės neabejoja, buvo pyktis. Konflikto metu veido jam neapdraskė, nebent gindamasi galėjo užkabinti. Nori, kad daugiau tai nesitęstų, kad tai nesikartotų, dabar yra (duomenys neskelbtini), nenori konfliktų prie vaiko, (tomas 1, b. l. 15-16).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto dr. S. L.2022-01-26 išvada Nr. G 267/2022(01). Remiantis I. J. apžiūros duomenimis, objektyvių duomenų apie išorinius mechaninius sužalojimus nėra, (tomas 1, b. l. 35).

Liudytojas M. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022-01-22 su kolega D. R. dirbo pagal patvirtintą grafiką. Apie 17 val. iš OVS gavo pranešimą dėl smurto artimoje adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėja. Ji paaiškino, kad ją prieš dieną, t. y. 2022-01-21, sumušė sugyventinis I. B., kurio šiuo metu nėra. Konfliktas kilo dėl buitinių reikalų, sugyventinis tapo agresyvus, grasino susidorojimu, išmesti pro buto langą, po to smaugė rankomis už kaklo, mušė per galvą. Ji jautė fizinį skausmą. Sakė, kad viskas yra nufilmuota, tačiau vaizdo įrašo jiems neparodė, nes nemokėjo parodyti, todėl jis nebuvo perrašytas arba paimtas. Sakė, kad vaizdo įrašą pateiks tyrėjui. Sugyventinis po konflikto nakvojo bute, tačiau kitą dieną kažkur išėjo, galimai pas draugus arba mamą. Jis paklausė kodėl ji nekvietė pagalbos tą pačią, pranešėja paaiškino, kad sugyventinis buvo atėmęs telefoną ir ji negalėjo paskambinti. Tuo metu iš kito kambario išėjo kažkoks vyras. Jis paklausė kas čia toks, ji atsakė, kad jos brolis. Jis paklausė kodėl neskambino iš brolio telefono, pranešėja atsakė, kad jo nebuvo namuose. Kodėl kreipėsi pagalbos tik po paros logiškai paaiškinti nesugebėjo. Jos brolis pasiteiravo dėl ko atvyko policija. Pranešėja atsakė, kad dėl I. B.. Vyras nieko nepasakęs pasišalino iš buto. Akivaizdžių sužalojimų ant moters nesimatė, (tomas 1, b. l. 31-32)

Pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo 2022-01-22 protokolas. Vyriausiasis patrulis M. J. 2022-01-22 18.00 val. - 18.30 val. priėmė pareiškimą iš I. J., kuri nurodė, kad 2022-01-21, 21.30 val., namuose (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis I. B. jai grasino fiziniu susidorojimu, kad ją išmes pro langą, nužudys, jo žodžius suprato kaip realią grėsmę savo sveikatai ir gyvybei, bei jis ją smaugė rankomis už kaklo, trankė per galvą, į rankas, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas, todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. I. J. pareigūnui M. J. paliudijo, kad ji su savo sugyventiniu I. B. kartu gyvena apie vienus metus, kartu augina bendrą vaiką E. B.. Sugyventinis visus metus prieš ją smurtauja, grasina fiziniu smurtu, naudoja prieš ją fizinį smurtą, dėl kurio ji patirdavo fizinį skausmą. 2022-01-21 21.30 val., (duomenys neskelbtini) , miegamojo kambaryje po žodinio konflikto dėl buitinių reikalų sugyventinis tapo agresyvus, grasino susidorojimu, kad ją išmes pro langą, nužudys, jo žodžius ji suprato kaip realią grėsmę savo sveikatai ir gyvybei, vėliau ją smaugė rankomis už kaklo, trankė per galvą, į rankas, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas, todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Miegamojo kambaryje yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, bet šiuo metu ji pati nemoka pateikti vaizdo įrašo, todėl jis tyrimui bus pateiktas vėliau, (tomas 1, b. l. 1-6).

Apžiūros 2022-03-17 protokolas. Vaizdo įrašai, atsiųsti nukentėjusiosios I. J. " (duomenys neskelbtini)" programėlės pagalba į policijos tyrėjo tarnybinį telefoną. Vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, vaizdo įrašo trukmė 1 min. 53 sek., viršutiniame kairiame kampe užrašas "2022-01-21 21:29:34", laikas keičiasi, apačioje vaizdo įrašo pavadinimas. Matomas kambarys, priešais stovi vaikiška lovelė, kairėje matome lovos kampą. Matoma nukentėjusioji I. J.. Vyksta žodinis konfliktas, taip pat girdimas vyriškas balsas, sakantis, kad ji ryja vaistus, prie vaiko miega, knarkia. I. J. atsako, kad vaistus jai gydytojas skyrė. Ji klausia, kur jos telefonas. Vyriškas balsas atsako, kad čia jos telefonas. Ji atsako, kad ne šitas, o dar vienas. I. J. sako, arba ji su vaiku išvažiuos į (duomenys neskelbtini), ar jis to nori, arba jis išsinešdina. Vyriškas balsas atsako, kad ji važiuos viena, nes vaiko jis neatiduos. I. J. atsako, kad visada pirmenybė teikiama motinai, o vyras yra tik sperma, be to, jis ją nėščią daužydavo. Vyriškas balsas prieštarauja, sako, kad jis jos nemušdavo, o ji nėščia gerdavo. Moteris neigia, kad gerdavo. Konfliktuoja, priekaištauja vienas kitam. I. J. liepia vyrui išeiti, arba ji kvies policiją. Primygtinai kelis kartus kartoja, kad jis išeitų, kad čia nenakvotų. Vyriškas balsas prašo iškviesti policiją. I. J. sako, kad ji negali žiūrėti į jį, kad jis išeitų, primena, kad jis ją daužė, kai ji buvo nėščia. Vyriškas balsas nesutinka, prieštarauja, sako, kad iš (duomenys neskelbtini) aukšto rėkdavo, kada ji baigs gerti. Toliau konfliktuoja, vartoja necenzūrinius žodžius, kalba apie ankstesnius įvykius.

Vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, vaizdo įrašo trukmė 1 min. 20 sek., viršutiniame kairiame kampe užrašas "2022-01-21 21:35:03", laikas keičiasi, apačioje vaizdo įrašo pavadinimas. Matomas kambarys, priešais stovi vaikiška lovelė, kairėje matomas lovos kampas. Girdim vyrišką ir moterišką balsus. Moteris varo vyrą lauk. Matoma, kaip iš lovos keliasi vyras (įtariamasis I. B.), jis iš lovos už kojos kažką tempia, paleidžia. I. B. sako, kad jis nuleis iš balkono, jeigu ji kels rankas. Moteriškas balsas atsako, kad jis jos negąsdintų. I. B. sako, kad jis prie vaiko miega, ko ji prie jo kimba. Nuo lovos atsistoja nukentėjusioji I. J., ji liepia jam išeiti, rankomis stumia I. B. nuo savęs. I. B. sako, kad jis guli prie vaiko, o ji kimba prie jo, jis nori su vaiku pabūti. I. J. atsako, kad jis niekada nebus su vaiku. Jis jai prieštarauja. I. J. rankomis stumia sugyventinį iš kambario, varo lauk. Jie vienas kitam įsikibę į rūbus. I. B. klausia, kodėl ji mušasi, ką jis jai daro. I. J. liepia jam išeiti iš kambario, nes vaikas mažas, sako, kad daugiau jis jos nebemuš, vėl liepia išeiti. I. B. jai prieštarauja. Ji sugriebė jam už megztinio ir išvarė iš kambario, uždarė kambario duris, verkia, (tomas 1, b. l. 40-41)

Apžiūros 2022-03-07 protokolas. Apžiūrėti vaizdo įrašai, filmuoti 2022-01-22 pareigūnų BODY kamera 1742.

Pirmas vaizdo įrašas. Matomas pareigūnas, kuris daro įvykio vietos nuotraukas. Nukentėjusioji aiškina, kad konfliktas prasidėjo dėl sąskaitų, nes sugyventinis už nieką nemoka. Po to ji išmaudė vaiką. Paguldė, tada sugyventinis ją puolė, ji tiksliai neatsimena kaip, bet pradėjo grasinti, dėl psichologinio smurto ji kalbasi su psichologais. Pareigūnas prašo papasakoti, kas atsitiko. Nukentėjusioji sako, kad dėl psichologinio smurto prasidėjo viskas, įžeidinėjimai, grasinimai, pažeminimai, pasityčiojimai. Pareigūnas prašo patikslinti grasinimus. Nukentėjusioji sako, kad sugyventinis grasino ją nuleisti iš aukšto, paėmęs už galvos. Ji jo grasinimus suprato kaip realią grėsmę savo gyvybei. Po to ji atsigulė su vaiku, o sugyventinis ją puolė. Ji pateiks įrodymus, nes viskas yra filmuojama. Jis smurtavo čia (kambaryje). Smurtas pasireiškė: už galvos, už kaklo, į veidą netrenkė, smaugė, daužė rankas, suko. Jo agresija pasireiškė dėl jo neblaivumo ir tai ne pirmas kartas, jis, kai girtas, visada ją muša, ji visada kentėjo, o ją mušė, net tuomet, kai buvo nėščia, visa kruvina buvo. Priekaištauja pareigūnams, kad tuomet stotelėje nebuvo kamerų. Visi išeina iš kambario į virtuvę pildyti dokumentus. Nukentėjusioji sako, kad sugyventinį reikia sulaikyti ir uždaryti į (duomenys neskelbtini). Pareigūnai klausia, ar ji gali nurodyti, kur šiuo metu sugyventinis. Nukentėjusioji atsako, jog greičiausiai jis pas mamą. Moteris sako, kad jai reikia dokumentų dėl abdukcijos, nes pati tai nemokės.

Antras vaizdo įrašas. Girdima, kaip moteris sako, kad ji bijo jo. Ji kaimynams pasakė, kad rašo pareiškimą, buvo atėjusi kaimynė ramino ją. Pareigūnas sako, kad reikia užrakinti duris ir jo neįleisti. Moteris atsako, kad jos durys išlaužtos. Aiškina, kad išvarė sugyventinį, sudėjo jo visus daiktus, bet jis dar ne visus pasiėmė. Jis nepasikeis, smurtaujantis asmuo nepasikeis. Jis ją daužė, kai ji buvo nėščia. Ji sako, kad nežino, kaip pareigūnams duos parodymus ikiteisminiame tyrime per tokius šalčius, o ji pati tyrėja, ji pati tyrėja ir antram, ir penktam komisariatuose. Ji dabar bijo, kad jis girtas neateitų namo, kaimynai net bijo. Pareigūnas sako, kad ji turi užrakinti duris, kaip tyrėja ji turi žinoti, kaip elgtis, skambinti 112. Moteris sako, kad ji bijo, jog vaikas liks našlaitis, nes sugyventinis, kai išgėręs, tampa neadekvatus.

Trečias vaizdo įrašas. Matoma, kad į kambarį įeina vyras, jis klausia, kas čia nutiko? Moteris atsako, kad čia dėl I.. Moteris pareigūnams sako, kad viskas įvyko vakar vakare, tikslios valandos negali nurodyti, viskas bus pateikta tyrėjai, vakar policijos nekvietė, nes bandė sugyventinį nuraminti, kad nesibaigtų bloguoju, nes jis ją smaugė. Jis grįžo po 19 val., pavalgė, apie 20-20.30 val. Ji bijo dėl savo saugumo ir vaiko, sugyventinis grasina atimti vaiką. Sugyventinis – I. B.. Jis grasino nužudyti, sakė, kad ji negyvens.

Ketvirtas vaizdo įrašas. Nukentėjusioji I. J. sako, kad bijo dėl dukrytės. Sugyventinis jai grasina, sako, kad ji negyvens, grasina vaiko teisėm ir mama. Pareigūnas aiškina, kad grasinimas vaiko teisėm, tai nėra grasinimas. Moteris sako, kad kiekvieną dieną jaučia psichologinį smurtą, dėl to lankosi pas psichologus (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Dėl sugyventinio pradėjo gerti vaistus nuo epilepsijos, kyla spaudimas nuo nervų. Dešine ranka trenkė į pakaušio sritį, jautė fizinį skausmą. Sugyventinis vaikui nieko neduoda, nei cento, už butą metus nemoka. Smūgiavo į rankas, ji net pakelti negali, abi skauda. Pareigūnas siūlo iškviesti medikus. Nukentėjusioji sako, kad nereikia, ji negali vieno vaiko palikti. Skundžiasi nugaros skausmais, sako, kad jai smūgiavo, ji parkrito ant žemės. Pareigūnas klausia, kodėl vakar iš karto nekvietė policijos. Moteris atsako, kad jis maldavo jos, kad pernakvos ir šiandien ryte išvyks. Ji nusiramino dėl to, kad jis vaiką apsikabino ir nusiramino. Pareigūnas sako, kad reikėjo iš karto kviesti. Moteris sako, kad jis atėmė iš jos telefoną, ji neturėjo iš kur skambinti. Jos laikrodis buvo išmanusis, ji vaiką maudė ir paliko vonioje (laikrodį), o kaimyno nebuvo, jis buvo parduotuvėje, čia jos brolis. Pareigūnas sako, jog ne visą naktį buvo, kai grįžo reikėjo sakyti, kviesti policiją. Moteris sako, kad ne pirmas kartas, ją daužė, kai buvo nėščia, (duomenys neskelbtini) stotelėje, žmonės matė, bet bijojo prieiti gelbėti jos, telefoną trenkė į žemę, (tomas 1, b. l. 42-43)

Apžiūros 2022-05-19 protokolas. Perklausytas 2022-01-22 Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Operatorius: Vienas vienas du. Moters balsas: Sveiki, man čia iš VPK liepė, kad būtent 1 1 2 skambinčiau, kad registruotų įvykį. Vakar vakare smurtaujama buvo prieš mane, reikalinga abdukcija, ir žodžiu mažas vaikas. Operatorius: Sakykit adresą, kur buvo viskas. Moters balsas: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) aukštas, (duomenys neskelbtini) butas. Operatorius: Koks kodas į laiptinę pasakykit, jeigu reikės. Moters balsas: Čia įvykis vakar vakare, man tiesiog reikia pareiškimą parašyti, kadangi. Operatorius: Jeigu reikės kodą į laiptinę pasakykit. Moters balsas: Nes vaikas mažas, aš tiesiog savaitgaliais negaliu nuvykti į 2 PK parašyti pareiškimą. Operatorius: Aš supratau, sakykite, koks kodas į laiptinę. Moters balsas: Nėra kodo, jūs man paskambinkit šiuo numeriu, aš įleisiu gal būt, nežinau, gal brolis įleis. Operatorius: Kas smurtavo prieš jus? Moters balsas: Sugyventinis, kuris išvarytas yra, pagąsdintas policija, kad atvyks policija ir jį. Operatorius: Supratau. Sakykit kaip smurtavo jis. Mušė? Ką darė? Moters balsas: Man skauda, yra užfiksuota kamera pas mus kambaryje dėl vaiko saugumo. Visi įrodymai bus. Man skauda rankas, ir kaklą, ir nugarą. Daužė mane čia. Ir per galvą. Operatorius: Sakykit, greitoji jums nereikalinga? Moters balsas: Ne, nereikalinga, tikiuosi praeis viskas. Operatorius: Supratau. Mažų vaikų kiek namuose? Moters balsas: Vienas mažas, dviejų mėnesių. Ir smurtavo dar su kūdikiu ant rankų tai žinokit, viskas kameroje yra. Operatorius: Jūsų pranešimą perduosim policijai. Jūsų vardas pavardė? Moters balsas: I. J.. Aš pati teisininkė. Aš pati VPK. Operatorius: Mes informuojame policiją, laukite, su jumis dar susisieks telefonu, ten viską įforminsite, pasakys kaip įforminti, ar atvažiuos į vietą, kaip jums patogiau, (tomas 1, b. l. 46-47).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šios veikos padarymą asmuo yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pažymėtina, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 str. 2 d.). Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo I. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta.

Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (paties kaltinamojo, nukentėjusiosios I. J., parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, nukentėjusiosios pareiškimas, liudytojo M. J. parodymai), kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamojo I. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, 2022 m. sausio 21 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su sugyventine I. J. metu, rankomis suėmęs už kojų tempė ją iš lovos, po to ranka sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į galvos sritį, taip tyčia sukėlė I. J. fizinį skausmą.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Sprendžiant atsakomybės pagal BK 145 straipsnio 1 dalį klausimą, būtina nustatyti, kad grasinimas buvo realus. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, jog kaltinamojo I. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Pirmiausia pažymėtina, jog kaltinamasis I. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino ir parodė, kad konflikto metu jis grąsino sugyventinė I. J. išmesti pro langą. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog kaltinamojo išsakytą grąsinimą, jog ją išmes pro langą nes tempė ją per kambarį link balkono, jį suprato tiesiogiai, mane, kad A. B. galėjo įvykdyti šį savo grasinimą, todėl labai išsigando. Pažymėtina, kad nukentėjusioji neturėjo jokio pagrindo apkalbėti A. B., tokių duomenų byloje nėra, to nenurodė ir pats kaltinamasis. Be to, nukentėjusiosios parodymai dėl kaltinamojo grasinimo nužudyti esminėse veikai kvalifikuoti detalėse yra nuoseklūs, visumoje atitinkantys tarpusavyje, vieni kitus papildantys.

Sprendžiant dėl grasinimo realumo, t. y. ar nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog A. B. grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas, pirmiausia pažymėtina, kad I. B. ne tik išsakė garsinimą, jog ją išmes pro langą, tačiau ir ėmėsi aktyvių veiksmų – nukentėjusiąją tempė į bendro naudojimo balkoną, ketindamas įvykdyti garsinimą. Nukentėjusioji rimtai priėmė tą garsinimą, jį iškvietė policiją, todėl jo grasinimai tikrai atrodė realūs.

Tokie nukentėjusiosios I. J. parodymai ir faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad nukentėjusioji subjektyviai suvokė kaltinamojo išsakytą grasinimą kaip realų. Taigi, minėti įrodymai leidžia spręsti, jog, nepriklausomai nuo to, ar I. B. iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, nukentėjusioji pagal jo išsakytus žodžius turėjo pakankamą pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o I. B. norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamasis I. B. 2022-01-21 apie 21:30 val., bute (duomenys neskelbtini), grasino I. J. išmesti pro langą ir ją nužudyti, suteikdamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kaltinamojo I. B. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl susitaikymo instituto taikymo

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardintų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal BK 38 straipsnio 2 dalį šiais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje BK 38 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų nenustatyta, todėl vertintinos šios straipsnio 1 dalyje išvardintos sąlygos.

Sprendžiant I. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, I. B. kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, nusikaltimo baigtumą.

Teismas nustatė, kad I. B. veikdamas tiesiogine tyčia padarė du nesunkius nusikaltimus, teisme kaltę pripažino, teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis turimais duomenimis praeityje neteistas, administracine tvarka baustas, baudos nesumokėtos (b. l. 93-95). I. B. yra dirbantis, su sugyventinę augina mažametį vaiką, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, po nusikaltimo padarymo turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs.

Kaltininkas I. B. susitaikė su nukentėjusiąja I. J., ką patvirtina teismui pateiktas 2022 m. liepos 4 d. susitaikymo protokolas, kuriame nukentėjusioji taip pat prašo nutraukti I. B. bylą, kadangi jie susitaikė. Nukentėjusioji pretenzijų dėl žalos nepareiškė. Tokiu būdu įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, yra pagrindas manyti, jog I. B. ateityje laikysis įstatymo reikalavimų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl to atsižvelgiant į išreikštą ir nukentėjusiosios valią dėl kaltininko atsakomybės teismas mato pagrindą taikyti įstatymo nuostatas, leidžiančias I. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja.

Atleidus I. B. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas atsižvelgdamas į jo padarytos nusikalstamos veikos turinį, padarytas išvadas, smurtą prieš šeimos narį (sugyventinė), teisingumo principus pripažįsta, kad tam, kad I. B. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės turėtų prevencinį ir auklėjamąjį poveikį, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose ( BK 67 str. 1 d., 9 d., 72² str.)

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė paskirta nebuvo.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendė:

I. B. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą, susitaikius su nukentėjusiąja I. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d. 9 p. ir 72² str. I. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teismo įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią atlikti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti I. B., kad:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 4 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius