Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ atstovui Evaldui Jakštui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovams L. B. ir G. L. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, kurioje trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų J. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė 2017 m. sausio 17 d. perėmė UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko reikalavimo teisę į solidarią atsakovų 1 104,32 Eur skolą ir į su skola susijusias papildomas teises, t. y. teisę į delspinigius, palūkanas, netesybas bei skolos išieškojimo išlaidas pagal UAB „Legal Balance“ ir UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko Reikalavimo teisių perleidimo sutartį.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų atsakovo L. B. atžvilgiu palaikė ir prašė bylą šio atsakovo atžvilgiu nutraukti. Kito atsakovo - G. L. atžvilgiu ieškinį prašė tenkinti, priimant sprendimą už akių, kadangi G. L., kurio dalyvavimas pripažintas būtinu, į teismo posėdį neatvyko.

Atsakovas G. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. 2018 m. balandžio 19 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje atsakovas G. L. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad 2007 m. kovo mėnesį įvykusio autoįvykio metu jis vairavo transporto priemonę OPEL KADETT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šią transporto priemonę buvo pirkęs iš aikštelės (laužyno), buvusio Jonavos rajone, Vaivadiškių km., tačiau rašytinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Nugabenus minėtą transporto priemonę į saugojimo aikštelę, jis norėjo ją atsiimti, sumokėjo paskirtą baudą, tačiau automobilis jam nebuvo grąžintas ir buvo pasakyta surasti savininką, kadangi automobilis jo vardu nebuvo registruotas. Savininko jis ieškojo, bet nerado. Todėl mano, kad neturėtų atsakyti dėl susidariusių automobilio saugojimo išlaidų.

Atsakovas G. L. teismo posėdyje nedalyvavo, nors 2018-04-19 parengiamajame teismo posėdyje dalyvavo ir žinojo, kad jo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Iki teismo posėdžio pradžios apie neatvykimo priežastis nepranešė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Todėl teismas vertina, kad atsakovas neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių.

Ieškovei atsisakius ieškinio dalyje dėl atsakovui L. B. pareikštų reikalavimų, o atsakovui G. L. neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių ir esant ieškovės atstovo prašymui, atsakovo G. L. atžvilgiu priimtinas sprendimas už akių (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 5 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Trečiasis asmuo J. G. atsiliepimo į teismo posėdį nepateikė. 2018 m. balandžio 19 d. vykusiame parengiamajame posėdyje paaiškino, kad apie transporto priemonę OPEL KADETT nieko nežino, L. B. ir G. L. nepažįsta.

Trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko, nors jo dalyvavimas teismo posėdyje taip pat buvo pripažintas būtinu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atsisako ieškinio reikalavimų L. B. atžvilgiu, o kito atsakovo atžvilgiu yra sąlygos priimti sprendimą už akių, teismas vertintina, kad trečiojo asmens neatvykimas nesutrukdė bylą išnagrinėti, todėl bauda jam neskiriama (CPK 247 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl dalies ieškinio reikalavimo ir reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų atsisakymo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukia (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnis). Ieškovė raštu atsisakė dalies ieškinio reikalavimų atsakovo L. B. atžvilgiu ir nurodė, kad ieškovei yra žinomos ieškinio reikalavimų dalies atsisakymo teisinės pasekmės. Ieškovės atstovas teismo posėdyje atsisakymą palaikė.

Kadangi atsisakymas išreikštas laisva valia, todėl priimtinas, civilinė byla Nr. e2-1148-752/2018 dalyje dėl reikalavimų atsakovui L. B., nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalis 4 punktas), nurodant, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Ieškovei atsisakius ieškinio atsakovo L. B. atžvilgiu, jis turėtų teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 p.). Tačiau atsakovas L. B. raštu nurodė, kad atsisako prašymo dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir kad jam yra žinomos atsisakymo teisinės pasekmės. Todėl atsakovo atsisakymas priimtinas ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas (CPK 140 straipsnio 1 dalis).

Atsakovui išaiškintina, kad teismui priėmus jo atsisakius pareikšto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Ieškinys atsakovo G. L. atžvilgiu tenkintinas.

Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Kauno rajono policijos komisariatas ir UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko 2006 m. kovo 30 d. sudarė Motorinių transporto priemonių transportavimo iš įvykio vietų ir pristatytų motorinių transporto priemonių saugojimo sutartį, kuria UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko įsipareigojo transportuoti motorines transporto priemones iš įvykių vietų ir saugoti jas transporto saugojimo aikštelėse, o Kauno rajono policijos komisariatas įsipareigojo pranešti UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko apie sulaikomas motorines transporto priemones. Minėta sutartimi be kita ko, buvo nustatyti transporto priemonių nuvežimo, pakrovimo, iškrovimo, saugojimo ir papildomų darbų įkainiai. G. L. Kauno r., Karmėlavoje, Vilniaus g. vairavo transporto priemonę be vairuotojo pažymėjimo, ko pasekoje pažeidė Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 128 straipsnio 1 dalį ir 2007 m. kovo 19 d. jam buvo paskirta 400,00 Lt bauda (b l. 84, 85). 2007 m. kovo 4 d. Kauno rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas surašė Transporto priemonės OPEL KADETT (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pridavimo – priėmimo ir priverstinio nuvežimo aktą, kurio pagrindu automobilis OPEL KADETT (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduotas nuvežti jį į UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko saugojimo aikštelę. 2017 m. sausio 17 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ieškovė perėmė iš UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko reikalavimo teisę į atsakovo 1 104,32 Eur skolą ir su skola susijusias papildomas teises bei 2017 m. sausio 23 d. pranešimu informavo atsakovą apie perimtą skolą.

Byloje atsakovas nesutiko, kad jam kyla pareiga atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas.

2018 m. balandžio 19 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje dalyvavęs atsakovas G. L. prisipažino, kad transporto priemonę OPEL KADETT (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jis buvo įsigijęs nuosavybės teise, tik nebuvo įforminęs rašytinės pirkimo - pardavimo sutarties, minimo autoįvykio metu ją vairavo. Kad atsakovas vairavo automobilį OPEL KADETT (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – eismo įvykių informacinės sistemos duomenys, administracinių nusižengimų registro išrašas, transporto priemonės pridavimo-priėmimo aktas.

Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti iš jo susidariusią skolą, motyvuodamas, kad jis norėjo transporto priemonę susigrąžinti, dėl to kreipėsi į automobilių saugojimo aikštelę, bet buvo atsisakyta jam ją grąžinti, kadangi jis nebuvo nurodytas transporto priemonės savininku.

Iš byloje pateiktų VĮ „Regitra“ duomenų bazės nustatyta, kad įvykio metu transporto priemonės OPEL KADETT (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku buvo registruotas L. B.. Tačiau L. B. paaiškinimu, dar 2005 metais jam priklausiusią transporto priemonę OPEL KADETT (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jis išmainė į J. G. priklausiusią transporto priemonę FORD TRANSIT FT 100 (valstybinis Nr. BMT 490).

Kad nurodytoji transporto priemonė 2005 m. balandžio 23 d. buvo perregistruota L. B. vardu, patvirtina VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenys. Nors trečiasis asmuo J. G. teigė, kad jam priklausiusį automobilį FORD TRANSIT FT 100 jis pardavė, o ne išmainė į L. B. automobilį OPEL KADETT (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau kadangi į teismo posėdį trečiasis asmuo neatvyko ir detalesnių paaiškinimų nedavė, be to, nuo minėtų įvykių praėjo daugiau kaip dešimt metų, todėl J. G. gali sąžiningai klysti, ar jam priklausantis automobilis buvo parduotas L. B., ar išmainytas į automobilį OPEL KADETT. Be to, ši aplinkybė nėra esminė, kadangi atsakovas G. L. pripažino, jog automobilio OPEL KADETT (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio nuvežimo saugojimui metu jis buvo minėtos transporto priemonės savininkas, nes buvo ją įsigijęs iš autolaužyno, sumokėjęs pinigus.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad autoįvykio, įvykusio 2007 m. kovo 4 d. metu, transporto priemonės OPEL KADETT (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) faktinis savininkas buvo atsakovas G. L..

Atsakovo argumentai, kad dėl susidariusių transporto priemonės pasaugos išlaidų kalta pati saugojimo aikštelė, atsisakiusi jam grąžinti automobilį, yra vertinami kritiškai. Visų pirma, byloje nėra įrodymų, kad atsakovas siekė susigrąžinti automobilį ir jis jam nebuvo grąžintas dėl jo nurodytų priežasčių. Antra, atsakovas, būdamas atidus ir rūpestingas, turėjo pasirūpinti, kad transporto priemonės OPEL KADETT (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės perėjimo jam faktas būtų įregistruotas. Todėl net ir tuo atveju, jei jis siekė susigrąžinti automobilį, tačiau automobilis jam nebuvo grąžintas dėl to, kad atsakovas jos nebuvo registravęs savo vardu, neatleidžia jo nuo atsakomybės atlyginti transporto priemonės pasaugos išlaidas.

Santykiams, kylantiems priverstinai nuvežus ir perdavus saugoti transporto priemonę, yra taikomos nuostatos, reglamentuojančios pasaugą (CK 6.830 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013; Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-307-440/2018).

Konstatuotina, kad tarp pradinio kreditoriaus (UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko) ir atsakovo G. L. susiklostė pasaugos teisiniai santykiai. CK 6.830 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimą, jeigu tai nustatyta sutartyje. Taigi, pradinį kreditorių ir atsakovą siejo teisiniai santykiai, atitinkantys pasaugos pagal įstatymą prasmę (CK 6.850 straipsnis), kadangi įstatyme, konkrečiai Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) ar kitų teisės aktų reikalavimus.

Vadovaujantis SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui atlygina transporto priemonės savininkas ir valdytojas solidariai. Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Nagrinėjamu atveju transporto priemonės OPEL KADETT (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) faktinis savininkas ir valdytojas sutampa, tai yra atsakovas G. L..

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prievolę atlyginti transporto priemonės nuvežimo ir jos saugojimo išlaidas nėra pagrindo laikyti solidaria prievole. Todėl iš atsakovo G. L. priteistina 1 915,26 Eur skola, kurią sudaro transporto priemonės OPEL KADETT (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pakrovimo, iškrovimo ir transportavimo paslauga (119,61 Eur) bei saugojimo paslauga (1 795,65 Eur).

Be to, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 478,82 Eur vėlavimo palūkanų. Pagal CK 6.261 straipsnį, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko ne tik įvykdyti prievolę, bet ir sumokėti palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Šios palūkanos (vadinamos kompensuojamosiomis) skirtos atlyginti kreditoriaus nuostolius, patirtus dėl to, kad kreditorius negali naudotis skolininko negrąžintomis lėšomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011). Tai reiškia, kad, skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas, nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam taip pat nereikia šių palūkanų įrodinėti – jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo (5 arba 6 proc., jei abi šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys) (CK 6.210 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2013; Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-361-230/2018). Ieškovė nurodė, kad palūkanos skaičiuojamos už 5 metų laikotarpį, nes palūkanų, kaip ir kitų periodinių išmokų išieškojimui taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovei priteistinos 478,82 Eur kompensuojamosios (vėlavimo) palūkanos.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismui tenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. balandžio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo G. L. ieškovei priteistinas 54 žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 7 dalis, 93 straipsnis).

Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteisiamos 12,62 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 2), valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355; 1 t., b. l. 2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, įmonės kodas 302528679, atsisakymą nuo ieškinio, dalyje dėl reikalavimų atsakovui L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir civilinę bylą Nr. e2-1148-752/2018 šio atsakovo atžvilgiu nutraukti.

Priimti atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo prašymo dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Išaiškinti šalims, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Likusioje dalyje ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, įmonės kodas 302528679, 119,61 Eur (vieno šimto devyniolikos eurų 61 ct) skolą už suteiktą pakrovimo, iškrovimo ir transportavimo paslaugą, 1 795,65 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų devyniasdešimt penkių eurų 65 ct) skolą už transporto priemonės saugojimą, 478,82 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 82 ct) vėlavimo palūkanas, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos (2 394,08 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. balandžio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,62 Eur (dvylika eurų 62 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalis, 3 dalis reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.