Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-03-18 · Administracinė byla Nr. I-38-163/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-03-18Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-09-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-03-18
Bylos Nr.
I-38-163/2011
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00071-2010-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Alona Romanovienė, Laimutė Jokubauskaitė, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
V.Ž.
Atsakovas
Palangos miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
BUAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui
Advokatai
Marius Liatukas, Henrikas Celencevičius
Kategorijos
  • 13.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-38-163/2011Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00071-2010-6Procesinio sprendimo kategorija 13.3.1, 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjui V.Ž. ir jo atstovui advokatui Mariui Liatukui, atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovei Indrei Gudavičienei, trečiojo suinteresuoto asmens BUAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“ atstovui advokatui Henrikui Celencevičiui, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Tadui Škimeliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V.Ž. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims BUAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl 2008-04-16 statybos leidimo Nr. 91 panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V.Ž. kreipėsi į teismą, prašydamas:

1. panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008-04-16 išduotą statybos leidimą Nr. 91 (statybos objektas: poilsio pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija, nauja statyba, požeminės automobilių saugyklos statyba, statybos adresas: (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) );

2. taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir iki įsiteisės sprendimas šioje byloje sustabdyti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008-04-16 išduoto statybos leidimo Nr. 91 galiojimą;

3. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, jog skundžiamo statybos leidimo išdavimu buvo pažeistos pareiškėjo, kaip gretimo žemės sklypo savininko, teisės, o taip pat išduodant skundžiamą statybos leidimą iš esmės pažeista statybos leidimų išdavimo tvarka, nes negautas šiuo atveju privalomas ir būtinas Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atsakingų pareigūnų pritarimas, taip pat pažeistas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ bei kiti teisės aktai.

Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnį sprendimą dėl statybos leidimo išdavimo priima Nuolatinė statybos komisija. Ši įstatymo nuostata detalizuota Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007-09-13 sprendimu Nr. T2-199 patvirtintais Nuolatinės statybos komisijos nuostatais, kurių 19 punkte nurodyta, kad Komisijos sprendimas išduoti statybos leidimą priimamas, jeigu visi privalantys dalyvauti statinio projekto patikrinime Komisijos nariai nustato, kad statytojo pateikti dokumentai atitinka 16-17 punktų reikalavimus ir pritaria statybos leidimo išdavimui. Bent vienam nariui nepritarus, statybos leidimas neišduodamas. Palangos miesto savivaldybės taryba 2007-09-13 sprendimu Nr. T2-200 patvirtino Palangos miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos sudėtį, į kurią įeina 17 narių. Komisijos narių – Palangos miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir institucijų (subjektų), parengusių (dalyvavusių parengiant) teritorijų planavimo sąlygas, įrašytas į planavimo sąlygų sąvadą, ar nustačiusių projektavimo sąlygas, įrašytas į projektavimo sąlygų sąvadą, įgaliotų atstovų dalyvavimas Komisijos darbe yra privalomas.

Skundžiamas statybos leidimas Nr. 91 išduotas vykdyti statybos darbams ant žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Kadangi projektuojamas objektas patenka į Palangos miesto istorinę dalį U2, pripažintą saugoti viešam pažinimui ir naudojimui, todėl Kultūros paveldo departamentas nustatė specialias projektavimo sąlygas, kurios buvo įrašytos į projektavimo sąlygų sąvadą, kas reiškia, kad Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atstovai privalėjo dalyvauti Nuolatinės statybos komisijos posėdyje, kuriame buvo svarstomas ginčijamo statybos leidimo Nr. 91 išdavimas, ir pritarti statybos leidimo išdavimui, arba ne. Tuo tarpu svarstant ginčijamo statybos leidimo išdavimo klausimą Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atstovai nedalyvavo ir nebalsavo, raštu savo nuomonės taip pat nepateikė. Kas leidžia daryti išvadą, kad Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos nėra pritaręs statybos leidimo Nr. 91 išdavimui, t.y. nėra būtinų sąlygų ginčijamo statybos leidimo išdavimui.

Šalies argumentai

Pareiškėjas ir jo atstovas prašo skundą patenkinti skunde išdėstytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į skundą Dėl 2008-04-16 statybos leidimo Nr. 91 panaikinimo (I t., b.l. 90-91), kuriame nurodo, kad Palangos miesto savivaldybė nesutinka su pareikštu skundu ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsikirtimą grindžia tuo, jog skunde nurodyti statybos leidimo išdavimo procedūriniai pažeidimai yra viešo intereso gynimo dalykas. Pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos ABTĮ 5 straipsnio 3 dalį viešasis interesas ginamas tik įstatymų nustatytais atvejais ir tik įstatymuose nurodytiems subjektams kreipiantis į teismą, kurie šiuo atveju yra apskrities viršininko administracija, Vyriausybės atstovas arba Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Statybos įstatymo 20 straipsnio 10 dalis, 23 straipsnio 18 dalies 2 punktas ir 19 dalis). Teigia, jog pareiškėjas neturi teisės ginti viešąjį interesą, o teiginio dėl jo paties subjektinių teisių ir interesų pažeidimo įrodymais nepagrindė.

Atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovė atsiliepime išdėstytais argumentais prašo skundą atmesti. Papildomai nurodo, kad visiems komisijos nariams, kurių dalyvavimas buvo privalomas prieš 7 kalendorines dienas iki 2008-04-09 posėdžio, buvo pateiktas svarstomų objektų sąrašas, tik kiti neatvyko ir nepateikė nuomonės, todėl jeigu iš jų nebuvo gautas raštiškas nepritarimas išduoti statybos leidimą, yra laikoma, kad jie pritaria statybos leidimo išdavimui.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“ atsiliepimu nesutinka su pateiktu skundu, mano kad jis yra nepagrįstas ir neteisėtas (I t., b.l. 80-82). Teigia, jog pareiškėjas skundo reikalavimą grindžia remdamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, tačiau skunde nenurodo, kokia konkrečiai teisė ar įstatymu saugomas interesas pažeistas. Vieninteliu argumentu nurodoma kaimynystė. Pareiškėjas nurodo, kad duodant sutikimą buvo nurodyta, kad statinys bus trijų aukštų, o ne keturių, kaip kad numatoma statyti. Apie tariamai pažeistą pareiškėjo interesą užsimenama vienu sakiniu – esą aukštesnis pastatas užstoja saulę, sudarkomas vaizdas. Mano, kad pareiškėjas sąmoningai nenurodo visų aplinkybių ir tokį derinimą reglamentuojančių teisės aktų.

Nurodo, jog statybos priežiūrą vykdanti institucija Klaipėdos apskrities viršininko administracija nereiškia teismui reikalavimų dėl viešojo intereso gynimo arba pareiškėjo interesų gynimo, nes teisinio pagrindo reikšti tokį reikalavimą. Trečiojo suinteresuotojo asmens teigimu, tai, kad gretimame sklype vykdomi statybos darbai, nereiškia, jog savaime pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir interesai, o argumentas dėl gretimame sklype statomų statinių, darkančių vaizdą pro jo langus, yra tik paties pareiškėjo nuomonė. Teigia, jog suprojektuotas ir statomas statinys atitinka visus teisės aktuose nurodytus reikalavimus ir šią aplinkybę įrodo 2008-03-20 Higieninės ekspertizės protokolas Nr. E1-20. Pažymi, jog statinys atitrauktas nuo pareiškėjo sklypo iki 7,21 m, t.y. daugiau nei reikalauja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-02-27 įsakymu Nr. Dl-91 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ priedo Nr. 3 nuostatos. Teigia, jog nepažeisti detaliojo plano sprendiniai dėl užstatymo aukštingumo, planuojamo sklypo užstatymo ir intensyvumo, numatoma detaliajame plane esamo statinio rekonstrukcija teisės aktų nustatyta tvarka pakeista į naujo statinio statybą, nes remiantis specialistų išvadomis statinio rekonstrukcija buvo negalima. Pažymi, kad 2008-04-16 išduotas statybos leidimas yra tik ilgo projektavimo ir derinimo proceso pasekmė. Šiame procese dalyvauja daug vietos savivaldos ir valstybinių institucijų. Parengtam detaliajam planui prieš teikiant tvirtinti savivaldybės tarybai turi pritarti apskrities viršininko administracija, kuri vykdo teritorijų planavimo ir statybų priežiūros funkcijas. Būtent ši institucija davė teigiamą išvadą detaliajam planui, kurį vėliau patvirtino savivaldybės taryba. Visą šį procesą sekė ir jame dalyvavo daug kompetentingų pareigūnų, kurie neįžvelgė pažeidimų, kuriuos nurodo pareiškėjas.

Trečiojo suinteresuotojo asmens atstovas atsiliepimo argumentais siūlo skundą atmesti.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu į skundą Dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008-04-16 statybos leidimo Nr. 91 panaikinimo (III t., b.l. 136-138) sutinka su pateikto skundo reikalavimais, nes išduodant statybos leidimą buvo pažeista statybos leidimų išdavimo tvarka. Nurodo, kad pagal Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą ginčo teritorijos paskirtis – rekreacinė-poilsinė. Šis sklypas patenka į kvartalo U26 sklypą Nr. 5, kuriam nustatytas rekreacinės teritorijos naudojimo būdas, o teritorijos naudojimo pobūdis – galima papildoma komercinė, aptarnavimo veikla, statinio aukštis, užstatymo tankis ir užstatymo intensyvumas nedidinamas, paliekama esama statybos linija, tai griežto paminklosauginio režimo zona. Projektuojamas objektas patenka į Palangos miesto istorinę dalį U2, pripažintą saugoti viešam pažinimui ir naudojimui, nekilnojamosios kultūros vertybės.

Visų Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naujų statinių statybos, rekonstravimo, remonto, jų pripažinimo tinkamais naudoti, statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo bei visos šios veiklos priežiūros tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkų (ar naudotojų), kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, pagal kurio 23 straipsnio 9 dalį savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs statytojo (užsakovo) šio straipsnio 6 ar 7 dalyje nurodytą prašymą ir kitus dokumentus, perduoda juos Nuolatinei statybos komisijai, kuri privalo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą), projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus ir Nuolatinės statybos komisijos nuostatuose nurodytus teisės aktus. Komisija protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir sprendimu nurodo savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar jo neišduoti. Komisijos sprendimas išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar statybos leidimo neišduoti yra privalomas savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui). Sprendimas išduoti statybos leidimą gali būti priimtas tik tuo atveju, kai visi nuolatinės statybos komisijos nariai pritaria statybos leidimo išdavimui. Jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria statybos leidimo išdavimui, priimamas sprendimas neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomo statybos leidimo. Analogiška nuostata šiuo aspektu įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymo Nr. 218 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ patvirtinimo“ 16 punkte, todėl esminis ginčijamo statybos leidimo išdavimo procedūrinis pažeidimas yra tas, kad statybos leidimas išduotas nesant visų narių, privalančių dalyvauti Nuolatinės statybos komisijos posėdyje, svarstant statybos leidimo išdavimą, t.y. Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio skyriaus, pritarimo, todėl vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalimi, statybos leidimas negalėjo būti išduotas. Palangos miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2008-04-09 posėdžio metu svarstant dėl statybos leidimo išdavimo ginčo objektui tik penki komisijos nariai pritarė statybos leidimo išdavimui.

Pažymi, kad vadovaujantis Aplinkos ministro 2004-02-27 įsakymu Nr. D1-91 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 priedu Nr. 3 minimalus atstumas nuo statomo statinio iki pareiškėjo sklypo ribos turi būti 7,1 m, tuo tarpu nustatytas mažiausias faktinis, realus atstumas, kuris pagal techninį projektą yra tarp statomo statinio ir pareiškėjo sklypo ribos – 3,55 m, todėl privalomas minimalus atstumas tarp statinio ir pareiškėjo sklypo ribos taip pat yra pažeistas.

Atsiliepimas

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašo skundą patenkinti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.

Trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Administracinis ginčas šioje byloje kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008-04-16 išduoto UAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“ statybos leidimo Nr. 91, poilsio pastato (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, naujai statybai, požeminės automobilių saugyklos statybai, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas ginčydamas išduotą statybos leidimą Nr.91 nurodo, kad vietoje detaliajame plane numatytos pastato rekonstrukcijos, statybos leidimu leidžiama nauja statyba aukštesnio statinio, pažeidžiami insoliacijos reikalavimai ir tuo pabloginamos jo gyvenimo ir veiklos sąlygos, sumažėja jam priklausančio žemės sklypo ir nekilnojamojo turto vertė, t.y. pareiškėjas nurodo, kad išdavus statybos leidimą, pažeidžiamos jo asmeninės teisės ir teisėti interesai, todėl yra ginamas privatus, o ne viešas interesas. Pareiškėjas turi teisę ne tik kreiptis į teismą, bet ir teisę ginti savo interesus ar galimai pažeistas teises, t.y. materialiojo reikalavimo teisę (pvz. LVAT 2009-02-12 nutartis administracinėje byloje Nr.A566-234/2009).

Pareiškėjas skundo reikalavimą grindžia tuo, kad pažeista statybos leidimų išdavimo tvarka, nes negautas privalomas Nuolatinės statybos komisijos nario - Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio atstovo pritarimas ir pažeidžiamos jo, kaip žemės sklypo savininko, teisės ir interesai, nes vietoje detaliajame plane numatytos pastato rekonstrukcijos, statybos leidimu leidžiama nauja statyba aukštesnio statinio, pažeidžiami insoliacijos reikalavimai ir tuo pabloginamos jo gyvenimo ir veiklos sąlygos, sumažėja jam priklausančio žemės sklypo ir nekilnojamojo turto vertė.

Visų Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naujų statinių statybos, rekonstravimo, remonto, jų pripažinimo tinkamais naudoti, statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo bei visos šios veiklos priežiūros tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkų (ar naudotojų), kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX–583 redakcija). Ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu galiojo 2007-05-19 Statybos įstatymo redakcija. Pagal šio įstatymo 23 straipsnio 9 dalį, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs statytojo (užsakovo) šio straipsnio 6 ar 7 dalyje nurodytą prašymą ir kitus dokumentus, perduoda juos Nuolatinei statybos komisijai, kuri privalo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą), projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus ir Nuolatinės statybos komisijos nuostatuose nurodytus teisės aktus. Komisija protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir sprendimu nurodo savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar jo neišduoti. Komisijos sprendimas išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar statybos leidimo neišduoti yra privalomas savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui). Sprendimas išduoti statybos leidimą gali būti priimtas tik tuo atveju, kai visi nuolatinės statybos komisijos nariai pritaria statybos leidimo išdavimui. Jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria statybos leidimo išdavimui, priimamas sprendimas neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomo statybos leidimo. Nuolatinę statybos komisiją sudaro savivaldybės taryba iš teritorijų planavimo ir statinio projektavimo sąlygas parengusių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkų (naudotojų), institucijų bei savivaldybės atstovų (23 straipsnio 10 dalis).

Analogiškas nuostatas šiuo aspektu įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (su vėlesniais pakeitimais), detalizuojantis įstatymo nuostatas.

Iš Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007-09-13 sprendimo Nr. T2-200 ir jo pakeitimo 2007-10-25 sprendimu Nr. T2-253, kuriuo patvirtinta Nuolatinės statybos komisijos sudėtis, matyti, jog Komisiją sudaro devyniolikos institucijų, organizacijų ir subjektų atstovai, tačiau ne visų jų dalyvavimas Komisijos posėdyje yra privalomas. Pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007-09-13 sprendimu Nr. T2-199 patvirtintus Nuolatinės statybos komisijos nuostatus ir darbo reglamentą Komisijos darbe yra privalomas subjektų, parengusių teritorijų planavimo sąlygas, įrašytų į planavimo sąlygų sąvadą ar nustačiusių statinio projektavimo sąlygas, įrašytų į projektavimo sąlygų sąvadą.

Projektavimo sąlygas (technines sąlygas) objektui (duomenys neskelbtini) išdavė Palangos miesto priešgaisrinės tarnybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcija (t.I, b.l. 218), Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Palangos filialas (t.I, b.l 219), Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys (t.I, b.l. 226), Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (t.I, b.l 228, t.II, b.l. 15), UAB „Palangos vandenys“ (t.I, b.l. 229), AB „VST“ (t.I, b.l. 230-232), AB „TEO LT“ (t.I, b.l. 233), AB „Lietuvos dujos „ Klaipėdos filialo Palangos skyrius (t. I, b.l. 234), todėl šių institucijų įgaliotų atstovų dalyvavimas Nuolatinės statybos komisijos posėdyje, kartu su Palangos miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojais, buvo privalomas. Tai patvirtina ir teismo ekspertizės aktas (akto lapas 72).

Palangos miesto savivaldybės administracija, vykdydama teismo nurodymą, informavo, kad 2008-04-09 sprendžiant statybos leidimo Nr.91 išdavimo klausimą, Nuolatinė statybos komisija turėjo būti tokios sudėties: 1) komisijos pirmininkas - valstybės tarnautojas, turintis Aplinkos ministerijos išduotą atestatą ir vykdantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas. Komisijos pirmininko pavaduotojas – valstybės tarnautojas, turintis Aplinkos ministerijos išduotą atestatą ir vykdantis savivaldybės vyriausiojo architekto pavaduotojo funkcijas; 2) savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas; 3) savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus valstybės tarnautojas; 4) Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotas atstovas; 5) Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio įgaliotas atstovas; 6) Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Palangos skyriaus įgaliotas atstovas; 7) akcinės bendrovės „VST“ Kretingos skyriaus įgaliotas atstovas; 8) akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ įgaliotas atstovas; 9) TEO LT, AB Paslaugų ir priežiūros departamento Palangos skyriaus įgaliotas atstovas; 10) UAB „Palangos vandenys“ įgaliotas atstovas (t.III, b. l. 129).

Kaip matyti iš Palangos miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2008-04-09 posėdžio protokolo (t.I, b.l. 33), svarstant statybos leidimo išdavimo poilsio pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai, naujai statybai, požeminės automobilių saugyklos statybai (duomenys neskelbtini) Palanga, statybos leidimo išdavimui pritarė tik penki Komisijos nariai, iš kurių du – savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai. Komisijos protokole nenurodyta, kurių institucijų atstovai dalyvavo posėdyje, ar dalyvavę asmenys yra institucijų, kurių dalyvavimas privalomas, atstovai, tačiau iš protokolo matyti, kad posėdyje dalyvavo tik trys institucijų atstovai ir visi jie pritarė statybos leidimo išdavimui. Taip pat iš protokolo matyti, kad nebuvo gauta komisijos narių, nedalyvavusių komisijos posėdyje nuomonė, kad nebuvo komisijos narių dalyvavusių Komisijos posėdyje ir nepritarusių išduoti statybos leidimą.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2008-08-14 rašte Nr. (7.12)2Kl–95 „Dėl informacijos pateikimo dėl objekto (duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vyr. specialistas R. B, 2008-04-09 dalyvavo Palangos m. savivaldybės administracijos Nuolatinėje statybos komisijoje. Atsakovo atstovė taip pat nurodė, kad 2008-04-09 Nuolatinėje statybos komisijoje sprendžiant klausimus dėl kitų objektų, dalyvavo Kultūros paveldo departamento atstovas R.B.. Tačiau šios aplinkybės negali būti laikomos įrodymu, kad R. B. dalyvavo sprendžiant klausimą dėl ginčijamo leidimo išdavimo. Kaip matyti iš 2008-12-04 teismo posėdžio protokolo (t.II, b.l. 69), Komisijos posėdis, kuriame turėjo būti svarstytas klausimas dėl ginčijamo statybos leidimo išdavimo, buvo paskirtas iš ryto, tačiau vėliau pranešta, kad ginčo klausimo svarstymas atidedamas 16-17 val., todėl ne visi Komisijos nariai dalyvavę posėdžiuose svarstant kitus klausimus, galėjo dalyvauti sprendžiant klausimą dėl ginčijamo statybos leidimo išdavimo. Iš 2008-04-09 Palangos miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolo Nr.12 matyti, kad komisijos pirmininkas buvo architektas F.J. Jis teismui paaiškino, kad neatsimena, kas dalyvavo Komisijos posėdyje svarstant poilsio pastato (duomenys neskelbtini) statybos leidimo išdavimo klausimą (t.I, b.l. 113). Teismas neturi pagrindo netikėti 2008-04-09 Palangos miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokole Nr.12 užfiksuotais duomenimis. Tuo labiau, kad teismui nepateikta jokių tai paneigiančių įrodymų, nors byla nagrinėjama nuo 2008 m.

Atsakovo atstovė nurodė, kad visiems komisijos nariams, kurių dalyvavimas buvo privalomas prieš 7 kalendorines dienas iki 2008-04-09 posėdžio, buvo pateiktas svarstomų objektų sąrašas, tik kiti nepateikė nuomonės, todėl jeigu iš jų nebuvo gautas raštiškas nepritarimas išduoti statybos leidimą, yra laikoma, kad jie pritaria statybos leidimo išdavimui, nes formalus nedalyvavimas ar nenoras išsakyti savo nuomonę, negali būti pagrindu neišduoti statybos leidimą. Tokius pačius motyvus išdėstė ir trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“ atstovas. Tačiau teismui nepateikta jokių įrodymų, kad visiems komisijos nariams, kurių dalyvavimas privalomas sprendžiant klausimą dėl statybos leidimo išdavimo poilsio pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos, naujos statybos ir požeminės automobilių saugyklos statybos (duomenys neskelbtini), buvo prieš 7 dienas pateiktas svarstomų objektų sąrašas. Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinis kaip tik patvirtino, kad neturi iš anksto, prieš 7 kalendorines dienas iki 2008-04-09 posėdžio, pateikto svarstomų objektų sąrašo.

Negalima sutikti ir su teiginiu, kad posėdyje nedalyvaujant komisijos nariams, kurių dalyvavimas privalomas ir negavus jų raštiško nepritarimo išduoti statybos leidimą, laikoma, kad jie pritaria statybos leidimo išdavimui. Esminis administracinės teisės principas yra leidžiama tiek, kiek nustato teisė. Valstybės institucijos teisėtai gali atlikti tik tokius veiksmus, kurie yra numatyti įstatymuose, ir laikantis tų veiksmų atlikimo tvarkos. Teismų praktikos pripažįstami viešosios teisės principai nustato, kad įgyvendinant viešosios teisės normas valdžios institucijos turi teisę elgtis tik taip, kaip yra tiesiogiai nustatyta ir įtvirtinta. Administracinės teisės principas leidžiama tiek, kiek nustato įstatymas yra imperatyvus, vadinasi, esant nepakankamai aiškiai įstatymo normai, administravimo subjektas neturi diskrecijos šią normą taikyti nusižengdamas minėtam principui. Viešojoje teisėje negalioja principas leidžiama viskas, kas įstatymo nedraudžiama. Kadangi Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 d. numatyta, kad sprendimas išduoti statybos leidimą gali būti priimtas tik tuo atveju, kai visi nuolatinės statybos komisijos nariai pritaria statybos leidimo išdavimui, komisijai priimant sprendimą išduoti ginčijamą statybos leidimą, turėjo būti visų komisijos narių pritarimas, o ne menama prielaida, kad nesant rašytinio nepritarimo, yra pritarimas. Šia nuostata nuosekliai vadovaujamasi administracinių teismų praktikoje (pvz., LVAT 2006 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A7-1698-06, 2009 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A 525-1239/20092009 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525–310/2009).

Tai, kad Nuolatinės statybos komisijos 2008-04-09 posėdyje svarstant ginčijamo statybos leidimo išdavimo klausimą nedalyvavo ir protokole nepasirašė, taigi ir išvadai rekomenduoti išduoti ginčijamą statybos leidimą nepritarė, net penki institucijų, išdavusių projektavimo sąlygas atstovai, yra pagrindas naikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008-04-16 išduotą poilsio pastato (duomenys neskelbtini) statybos leidimą Nr.91 dėl jo neteisėtumo, nes jį išduodant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turinčios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei priimamo sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pareiškėjas išduotą statybos leidimą Nr.91 ginčija ir tais motyvais, kad vietoje detaliajame plane numatytos pastato rekonstrukcijos, statybos leidimu leidžiama nauja statyba aukštesnio statinio, pažeidžiami insoliacijos reikalavimai ir tuo pabloginamos jo gyvenimo ir veiklos sąlygos, sumažėja jam priklausančio žemės sklypo ir nekilnojamojo turto vertė.

Palangos miesto savivaldybės tarybos 2005-07-28 sprendimu Nr. T2–165 „Dėl žemės sklypo g. (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ nuspręsta patvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Palangoje, detalųjį planą. Pagal šį detalųjį planą planuojamas sklypo užstatymo tankumas 0,40, užstatymo intensyvumas iki 2,00, aukštingumas 3-4 aukštai su anstatu (išlaikant esamo parapeto aukštį (16,73 m). Palangos miesto savivaldybės taryba 2007-07-26 sprendimu Nr. T2–144 „Dėl pritarimo tikslinti privalomą nustatytą žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimą statybos techninio projekto rengimo metu“ nusprendė pritarti statinių statybos zonos tikslinimui žemės sklype (duomenys neskelbtini) statybos techninio projekto rengimo metu. Jame nurodyta, jog siūlomo naujai statyti pastato rodikliai yra šie: sklypo užstatymo intensyvumas – 1,6, sklypo užstatymo tankis – 0,36 ir viršutinė pastato altitudė – 16,65 (b. l. 137, II t.). Tuo tarpu ginčijamame statybos leidime nurodyta, kad aukštų skaičius 5 su mansarda, statinio aukštis 16,70 m, užstatymo tankis 30,14%, užstatymo intensyvumas 149%. Teismui yra pateiktos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008-09-08 akto išvadas, specialisto A. T. paaiškinimas, nekilnojamojo turto vertintojo S. R. 2008-12-08 išvadą, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro atliktos poilsio pastato (duomenys neskelbtini) projektavimo dokumentų higieninės ekspertizės išvada, bendrosios techninio projekto ekspertizės 2008-01-21 akto Nr. 82–EA–364/G išvada bei 2010-11-15 teismo ekspertizės aktas Nr.10-11/15. Tačiau visos specialistų išvados bei ekspertizės aktai yra surašyti remiantis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2005-07-28 sprendimu Nr. T2–165 „Dėl žemės sklypo g. (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“, kuriuo nuspręsta patvirtinti žemės sklypo(duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Palangoje, detalųjį planą bei Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007-07-26 sprendimu Nr. T2–144 „Dėl pritarimo tikslinti privalomą nustatytą žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimą statybos techninio projekto rengimo metu“, kuriuo nuspręsta pritarti statinių statybos zonos tikslinimui žemės sklype (duomenys neskelbtini) statybos techninio projekto rengimo metu. Minėti tarybos sprendimai yra galiojantys, šioje administracinėje byloje jų teisėtumas neginčijamas. Tačiau Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-51-57/2010, kurioje Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, gindamas viešąjį interesą, savo prašymu prašo panaikinti minėtus Palangos miesto savivaldybės tarybos 2005-07-28 sprendimą Nr. T2–165 „Dėl žemės sklypo g. (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007-07-26 sprendimą Nr. T2–144 „Dėl pritarimo tikslinti privalomą nustatytą žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimą statybos techninio projekto rengimo metu“, bei panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2006-09-05 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą poilsio pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai, naujai statybai, požeminės automobilių saugyklos statybai adresu (duomenys neskelbtini). Esant šioms aplinkybėms teismas neanalizuoja kitų argumentų, kuriais prašoma panaikinti statybos leidimą. Statybos leidimas yra vientisas, teises suteikiantis ir pareigas nustatantis teisės aktas, todėl jo neteisėtumo konstatavimas bet kuriuo iš pagrindų (kad Nuolatinės statybos komisijos 2008-04-09 posėdyje nedalyvavo ir protokole nepasirašė, taigi ir išvadai rekomenduoti išduoti ginčijamą statybos leidimą nepritarė penki komisijos nariai) reiškia jo negaliojimą visa apimtimi. Nors statybos leidimo išdavimo procedūras pažeidė viešojo administravimo subjektas, tačiau esant teisme neišnagrinėtai bylai pagal Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo , ginant viešąjį interesą, prašymą dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2005-07-28 sprendimą Nr. T2–165 „Dėl žemės sklypo g. (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007-07-26 sprendimą Nr. T2–144 „Dėl pritarimo tikslinti privalomą nustatytą žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimą statybos techninio projekto rengimo metu“, bei Palangos miesto savivaldybės administracijos 2006-09-05 išduotų projektavimo sąlygų sąvadą poilsio pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai, naujai statybai, požeminės automobilių saugyklos statybai adresu (duomenys neskelbtini), panaikinimo atsakovas negali būti įpareigotas iš naujo atlikti viešojo administravimo procedūras dėl poilsio pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos, naujos statybos, požeminės automobilių saugyklos statybos leidimo išdavimo.

Pareiškėjas skunde prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė prašymo su išlaidu apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl priimant sprendimą išlaidų atlyginimo teismas nenagrinėja. Prašymas dėl išlaidų atlyginimo gali būti paduotas teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85 – 89 straipsniais,

nusprendė:

pareiškėjo V.Ž. skundą tenkinti.

Panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008-04-16 išduotą statybos leidimą Nr. 91 poilsio pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai, nauja statybai, požeminės automobilių saugyklos statybai, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Respublikos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Alona RomanovienėLaimutė JokubauskaitėEglė Kiaurakytė