Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-07-25 · Civilinė byla Nr. 2S-1679-577/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-25
Bylos Nr.
2S-1679-577/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06762-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Suinteresuotas asmuo
V. G., S. G.
Pareiškėjas
S. T.
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1679-577/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06762-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 122.2.;122.3.; 121.19.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. liepos 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. G., S. G., antstoliui G. B. dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

pareiškėjas S. T. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti skolininkui V. G. priklausančią turto, darbo užmokesčio dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Atsiliepimas

Antstolis G. B. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 22 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su sutuoktiniu, dalis būtų nustatyta, nėra duomenų, kad šio sutuoktinių turto teisinis režimas būtų pasikeitęs jo padalijimo būdu ar pasibaigęs kitokiu būdu, pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 667 str. bei CK 3.112 str., konstatavo, kad yra pagrindas nustatyti skolininko V. G. dalį bendrame turte. Nustatė, kad V. G. ir S. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto su rusiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat buvo nustatyta, kad skolininkui V. G. priklauso ½ dalis sutuoktinės S. G. gaunamo darbo užmokesčio, kitų pajamų, piniginių lėšų, esančių jos vardu atidarytose sąskaitose.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo V. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartį ir priimti naują nutartį, kuria išieškotojo S. T. prašymas dėl turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje būtų atmestas. Pasak apelianto, išieškotojas yra nesąžiningas, nes jis pateikė reikalavimą nustatyti, kad jam priklauso ½ dalis sutuoktinės darbo užmokesčio, o nustatyti sutuoktinės dalį jo gaunamose pajamose ir turte vengia. Taip pat apeliantas nurodo, kad išieškotojas jau yra nepagrįstai gavęs jo sutuoktinės asmeninių lėšų ir dabar vėl siekia jų gauti iš sutuoktinės darbo užmokesčio. Pažymi, kad sutuoktinės pajamos yra būtinos vaikui išlaikyti. Apelianto nuomone, padalinant butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), buvo pažeisti AB DNB banko interesai, nes minėtas butas yra įkeistas užtikrinant įsipareigojimus pagal paskolos sutartį, tačiau AB DNB bankas nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą kaip suinteresuotas asmuo, nors turto nuosavybės dalių nustatymas yra tiesiogiai susijęs ir su banko interesais.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo S. G. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad sutinka su atskiruoju skundu. Pažymi, kad išieškotojo interesas atgauti skolą negali būti laikomas prioritetiniu prieš nepilnamečio vaiko interesą gauti išlaikymą. Suinteresuoto asmens nuomone, turėjo būti nustatyta ir jos dalis sutuoktinio darbo užmokestyje, o ne tik sutuoktinio dalis jos darbo užmokestyje. Taip pat nurodoma, kad į bylą turėjo būti įtrauktas AB DNB bankas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolis G. B. vykdo 2008-04-24 Vilniaus miesto 33-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. PJ-3286 dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. G. išieškotojo S. T. naudai (b.l. 2). Pareiškėjas S. T. kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti, kad skolininkui V. G. priklausanti turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktine S. G., dalis sudaro ½ bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto (b.l. 1). Skolininko V. G. sutuoktinė S. G. dirba BĮ „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ ir gauna 1 936,16 vidutinį darbo užmokestį (b.l. 3-4). Sodros duomenimis skolininkas V. G. dirba LR Seimo kanceliarijoje ir taip pat gauna pajamas (b.l. 6-7). Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad V. G. vardu yra registruotos 4 transporto priemonės (b.l. 14). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 18) matyti, kad butas su rusiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklauso S. G. ir V. G., butas yra įkeistas AB DNB bankui (b.l. 18). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 22 d. nutartimi nustatė, kad V. G. ir S. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ (vieną antrąją) dalį buto su rusiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nustatė, kad skolininkui V. G. priklauso ½ dalis sutuoktinės S. G. gaunamo darbo užmokesčio, kitų pajamų, piniginių lėšų, esančių jos vardu atidarytose sąskaitose. Suinteresuotas asmuo V. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartį ir priimti naują nutartį, kuria išieškotojo S. T. prašymas dėl turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje būtų atmestas.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į jo asmeninį turtą, į jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 str. nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis c.b. Nr.3K-3-484/2005). CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

Pažymėtina, kad galėtų padalyti sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, teismas privalo nustatyti bendrą sutuoktinių turtą bei vieno ir kito asmeninį turtą (CK 3. 118 str. 1 d.). Taigi, tik nustatęs visą turimą ir valdomą sutuoktinių turtą, teismas gali nustatyti vieno sutuoktinio dalį visoje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės darbo užmokestyje, kitose pajamose ir piniginėse lėšose, esančiose jos vardu atidarytose sąskaitose ir nustatydamas, kad V. G. ir S. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto su rusiu, esančio (duomenys neskelbtini), nenustatė, kokį turtą turi ir valdo skolininkas asmeninės nuosavybės teise bei koks turtas yra įgytas kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė taip pat neaišku, ar buvo tinkamai nustatyta visa turto masė. Pažymėtina, kad bylose, susijusiose su šeimos santykiais, teismas privalo būti aktyvus, siekiant teisingai išspręsti bylą, turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, turi patikslinant byloje dalyvaujančių asmenų pareigą įrodinėti bei turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 str. 1 ir 3 d.). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, privalėjo nustatyti skolininko turto dalį visoje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Vien tai, kad pareiškėjas prašė nustatyti tik skolininko dalį jo sutuoktinės gaunamame darbo užmokestyje, dar nereiškia, kad teismas neturėjo nustatyti viso V. G. ir S. G. turimo ir valdomo turto ir nustatyti skolininko dalį visoje bendrojoje nuosavybėje.

Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog jei nustatoma skolininko dalis į nekilnojamąjį daiktą, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarką (CPK 667 str. 2 d.). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Pažymėtina, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.). Iš šios procesinės normos turinio išplaukia, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias ir (ar) realiąsias dalis. Šios dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 str. 3 d.), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006).

Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, neišsiaiškino bylai svarbių aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą ir dalies nustatymą bendrojoje nuosavybėje, dėl to nepagrįstai nustatė, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės darbo užmokestyje, kitose pajamose ir piniginėse lėšose, esančiose jos vardu atidarytose sąskaitose ir nustatydamas, bei kad V. G. ir S. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto su rusiu, esančio (duomenys neskelbtini). Aukščiau paminėtus klausimus išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, kadangi byla iš esmės būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl skolininko turto dalies nustatymo perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 329 str. 1 d., 338 str. teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Jadvyga Mardosevič