Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-04-07 · Administracinė byla Nr. I-5541-580/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-07
Bylos Nr.
I-5541-580/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05128-2014-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas
O. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5541-580/2015 Proceso Nr. 3-61-3-05128-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 7 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė,dalyvaujant pareiškėjui O. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

O. S. prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 6 500 Lt (1 882,53 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Paaiškino, kad būdamas suimtas, iki paskyrimo ir etapavimo į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą – Vilniaus pataisos namus, buvo per ilgai laikomas Lukiškių TI-K kamerų tipo patalpose. Visos kamerų tipo patalpos neatitiko higienos normų. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nežmogiškomis, žeminančiomis jo garbę ir orumą sąlygomis ir dėl buvo sutrikdyta jo sveikata. Tvirtina, kad Lukiškių TI-K administracija pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 66 straipsnį ir dėl to O. S. patyrė neturtinę žalą. Pažymėjo, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Kankinimu laikomas tyčinis stipraus fizinio ar dvasinių kančių sukėlimas nukentėjusiajam, kuris yra suimtas arba kurį kaltininkas kontroliuoja. Kankinimas yra aukščiausia nežmoniško elgesio forma, todėl jo pripažinimui pakanka ir vienkartinio akto, o kitokiam nežmoniškam elgesiui privalomas tęstinumas. Kankinimas ir kitoks nežmoniškas elgesys galimas tiek veiksmais: šaldymu, draudimu miegoti ir pan., tiek neveikimu: nesudarymu žmogaus garbę ir orumą užtikrinančių bausmės atlikimo sąlygų ir pan. Tiek kankinimui, tiek kitokiam nežmoniškam elgesiui būdingi žiaurumo požymiai.

Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-16 paskelbė nuosprendį, kuriuo O. S. paskyrė laisvės atėmimą trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Remdamasis Bausmių vykdymo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, tvirtino, kad per 10 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo turėjo būti išsiųstas į pataisos įstaigą, tačiau į ją buvo išsiųstas tik 2014-06-20. Ilgą laiką pareiškėjas bausmę atliko kalėjimo režimo sąlygomis ir taip buvo suvaržytas jo judėjimas, kvėpavimas grynu oru, teisė į mokslą, specialybės įgijimą, pasivaikščiojimą, sportą, ilgalaikį pasimatymą su šeimos nariais. Kadangi nuosprendis buvo įsiteisėjęs, o O. S. bausmę jau buvo atlikinėjęs Vilniaus pataisos namuose, Lukiškių TI-K jį galėjo iš karto išsiųsti atlikti bausmę pagal teismo nuosprendį, o delsdamas tai padaryti, pažeidė pareiškėjo teises.

Higienos normų neatitinkančios sąlygos žemino O. S., dėl to bei jo teisių suvaržymo pareiškėjas išgyveno emociškai, psichologiškai ir dvasiškai. Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendimuose yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai kaliniui skiriamas mažesnis nei 3 kv. m gyvenamasis plotas, pažeidžiamos žmogaus teisės. Tais atvejais, kai kaliniui yra garantuojamas didesnis nei 3 kv. m, bei mažesnis nei 4 kv. m plotas, gyvenamojo ploto trūkumas nelaikomas pakankamu rodikliu, kad žmogaus teisės pažeidžiamos, tačiau tokiu atveju turi būti ypatingai stengiamasi užtikrinti tinkamas kitas laikymo sąlygas (gerą ventiliaciją, apšvietimą, privatumą ir pan.), priešingu atveju tai yra žmogaus teisių pažeidimas. Tvirtina, kad dėl per ilgo laikymo Lukiškių TI-K po bausmės paskyrimo ir nežmoniškų kalinimo sąlygų patyrė didelių dvasinių, psichologinių ir emocinių išgyvenimų, kuriuos įvertina 1 882,53 Eur.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. 2010-05-11 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Atkreipė dėmesį, kad nuo 2013-11-08 iki 2013-11-20, nuo 2013-11-22 iki 2014-01-27, nuo 2014-02-05 iki 2014-02-07, nuo 2014-02-19 iki 2014-02-24, nuo 2014-03-12 iki 2014-03-20, nuo 2014-03-26 iki 2014-04-10, nuo 2014-04-15 iki 2014-04-16, 2014-04-30, nuo 2014-05-14 iki 2014-06-19 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, galima naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, apjungianti tardymo izoliatorių, kalėjimą ir areštinę. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 625, o didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius neturi viršyti 29. Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 1 skyriaus 11.1 punkte yra nurodytas didžiausias Lukiškių TI-K leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius, kurio negalima viršyti – 300 asmenų (kalėjime). Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra – 954, tačiau jis nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1 000 asmenų. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei nuteistieji, kurie palikti atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, jie laikomi po vieną (tik retais atvejais jų pačių prašymu jie gali būti laikomi po 2 asmenis). Pažymėjo, kad nuo 2014 m. gegužės mėnesio Lukiškių TI-K leistinas laikyti asmenų skaičius nėra viršijamas.

Nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimus. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.

Atkreipia dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius visą laiką pristatomas į kameras, išduodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti, už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja valikliais. Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus resursus ir iš valstybės biudžeto gautas lėšas. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiškai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontą.

Pažymėjo, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

Norit dalyvauti visuomeninėje ar kitoje naudingoje veikloje, asmenys, laikomi Lukiškių TI-K turi parodyti savo iniciatyvą pareikšti norą žodžiu ar raštu, kreiptis į būrio viršininką. O. S., būdamas Lukiškių TI-K, turėjo galimybę kiekvieną dieną bendrauti su jo kameras kuruojančiu Socialinės reabilitacijos būrio viršininku, žiūrėti per televiziją transliuojamas programas ir filmus, gauti tiek savo, tiek įstaigos administracijos duodamą grožinę ir teisinę literatūrą bei periodinę spaudą. Pareiškėjas kiekvieną dieną buvo vedamas į pasivaikščiojimą gryname ore, kur turėjo galimybę užsiimti fiziniu lavinimu, sportu. Taip pat eilės tvarka pagal nustatytą ir įstaigos direktoriaus patvirtintą pareigūnų mėnesio darbo grafiką O. S. turėjo galimybę pagal prašymą lankytis sporto salėje.

Pažymėjo, kad patvarkymas dėl O. S. įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo Lukiškių TI-K buvo gautas 2014-05-16. Lukiškių TI-K direktorius, peržiūrėjęs medžiagą dėl nuteistojo ir vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministro direktoriaus 2003-04-18 įsakymu Nr. 4/07-71 (Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-01-26 įsakymo Nr. V-30 redakcija) 1.5 punktu, pateikė išvadą dėl O. S. ir siūlė jį tolesniam bausmės atlikimui perkelti į Vilniaus pataisos namus (sektorius (duomenys neskelbtini)), skirtus valstybės politikams, teisėsaugos, teismo, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojams, kuriems teismo nustatyta atlikti bausmę pataisos namuose. 2014-06-17 Lukiškių TI-K buvo gauta Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2014-06-17 nuteistųjų perkėlimo (siuntimo) į kitą pataisos įstaigą paskyra Nr. (75)-1S-2229, kurioje buvo nurodyta, kad O. S. perkeliamas atlikti bausmę į Vilniaus pataisos namų atskirą sektorių, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal gautą paskyrą pareiškėjas 2014-06-20 etapu, t. y. penktadienį (į Vilniaus pataisos namus etapavimas vyksta penktadieniais) išvyko į Vilniaus pataisos namus. Tvirtina, kad Lukiškių TI-K administracija galiojančių teisės aktų nepažeidė, veikė tinkamai ir pagrįstai.

Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. O. S. Lukiškių TI-K buvimo laikotarpis yra pakankamai neilgas. Suimtųjų ir nuteistųjų asmenų privatumo ir judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai bei patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio jis pateko į laisvės atėmimo vietą. O. S. reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atsakovo atstovas traktuoja kaip nesąžiningą norą pasipelnyti iš valstybės.

Mano, kad sprendžiant skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Atsakovo atstovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta atsakovo atstovo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, pažeidžiant pareiškėjo perkėlimo į pataisos įstaigą atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės tvarką (terminus) bei neužtikrinus tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo.

Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – ir CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje J. S. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tada, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

Skundą pareiškėjas grindžia tuo, kad dėl delsimo perkelti jį į pataisos namus, kameros ploto trūkumų bei kitų kalinimo sąlygų jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią vertina 1 882,53 Eur.

Dėl delsimo perkelti O. S. į Vilniaus pataisos namus

Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas bei principus nustato bausmių vykdymo įstatymai, vienas iš jų – Bausmių vykdymo kodeksas. Laisvės atėmimo bausmių vykdymo tvarka ir sąlygos reglamentuojamos Bausmių vykdymo kodekso X skyriuje. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnį, į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Nuteistųjų paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą tvarką reglamentuoja ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2003-04-18 įsakymu Nr. 4/07-71 patvirtintos Nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskirstymo į konkrečią pataisos įstaigą ar areštinę taisyklės. Šių taisyklių 10 punkte nustatyta, kad skiriant nuteistuosius į konkrečias pataisos įstaigas pagal minėtų taisyklių 1.1–1.7, 1.9, 2, 5 ir 6 punktus, atsižvelgiama į Bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnyje nustatytus kriterijus, taip pat tardymo izoliatorių vidaus tyrimų, socialinės reabilitacijos, psichologinės bei sveikatos priežiūros tarnybų rašytines rekomendacijas, kurios įdedamos į nuteistojo asmens bylą, ir į laisvų vietų skaičių šiose įstaigose. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 66 straipsnio 2 dalį, nuteistąjį, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, kardomojo kalinimo vietos administracija ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nusiunčia į pataisos įstaigą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-16 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-932-295/2014 O. S. pripažino kaltu padarius veikas, nustatytas Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje bei 258 straipsnio 2 dalyje, ir paskyrė laisvės atėmimą trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose (b. l. 12–17). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad šis nuosprendis įsiteisėjo 2014-05-07. Taigi, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, O. S. iš Lukiškių TI-K į pataisos įstaigą atlikti paskirtos bausmės turėjo būti išsiųstas ne vėliau kaip iki 2014-05-17, tačiau pareiškėjas į Vilniaus pataisos namus buvo etapuotas tik 2014-06-20 (b. l. 9), t. y. praėjus 44 dienoms nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iš gautų informacinių dokumentų registro matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis gautas 2014-05-13 (b. l. 31). Lukiškių TI-K išvadą dėl nuteistojo perkėlimo bausmės atlikimui į Vilniaus pataisos namų atskirą sektorių, esantį (duomenys neskelbtini), surašė 2014-06-09 (b. l. 32). Kalėjimų departamento paskyra dėl nuteistųjų perkėlimo į kitą pataisos įstaigą surašyta 2014-06-17 (b. l. 33). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas per ilgai, t. y. viršijant įstatyme nustatytą 10 dienų terminą, buvo kalinamas Lukiškių TI-K, konstatuotinas veiksmų neteisėtumas. Valstybė turi pareigą užtikrinti, kad asmenys būtų kalinami nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Aptartos faktinės aplinkybės bei teisinis reglamentavimas patvirtina, kad O. S. buvo kalinamas pažeidžiant Bausmių vykdymo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatą. Atsakovo atsiliepime nurodyti argumentai, kad perkėlimas į pataisos įstaigą užtruko dėl to, jog patvarkymą vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį gavo per vėlai, po to buvo peržiūrima medžiaga dėl nuteistojo, teikiama išvada, laukiama Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos nuteistojo perkėlimo (siuntimo) į kitą pataisos įstaigą paskyros, iš esmės nėra pagrįsti, nes kaip matyti iš įvykių chronologinės analizės teismo nuosprendis buvo gautas laiku, tuo tarpu Lukiškių TI-K beveik mėnesį nuo nuosprendžio gavimo nesurašė išvados dėl nuteistojo perkėlimo bausmės atlikimui į Vilniaus pataisos namų atskirą sektorių, esantį (duomenys neskelbtini). šio aplinkybės nešalina atsakovo atsakomybės už nustatytus pažeidimus. Lukiškių TI-K administracijai pavėlavus pareiškėją perkelti į pataisos įstaigą, t. y. viršijus nustatytą terminą 34 dienomis, teismas pripažįsta, kad O. S. imperatyviai Bausmės vykdymo kodekso 66 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisė per 10 dienų po nuosprendžio įsiteisėjimo būti perkeltam į Vilniaus pataisos namus buvo pažeista. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikėsi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-1498/2013.

Dėl kamerų ploto reikalavimų

Nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, joje įtvirtinti tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimai. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad laikant pareiškėją Lukiškių TI-K kamerose 2013-11-21, nuo 2014-01-28 iki 2014-02-04, nuo 2014-02-08 iki 2014-02-18, nuo 2014-02-25 iki 2014-03-11, nuo 2014-03-21 iki 2014-03-25, nuo 2014-04-11 iki 2014-04-14, nuo 2014-04-17 iki 2014-04-29 ir nuo 2014-05-01 iki 2014-05-13 buvo pažeisti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyti reikalavimai.

O. S. ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas 224 dienas. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad nepažeidžiant pareiškėjo teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, O. S. buvo laikomas tik 154 dienas. Pareiškėjui kalint Lukiškių TI-K, 70 dienų nebuvo skirta pakankamai ploto.

Dėl Lukiškių TI-K perpildymo

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.1.3 punkte nustatyta, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 625 asmenų. Lukiškių TI-K nurodė, kad negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Kalėjimai yra perpildyti. Kalėjimo perpildymas visų pirma lemia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugią aplinką, pažeidimą, nes mažėja vienam asmeniui skiriamo ploto skaičius, blogėja aprūpinimas, trumpėja maudymosi duše galimybė, tenka mažiau darbuotojų, juos sunkiau pakviesti, gauti reikalingas paslaugas. Kalėjimų perpildymas kaip didelė problema pažymima Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą Asmenų laikymo areštinėse ir pataisos namuose standartuose (http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf). Šio komiteto 2008 m. balandžio 21–30 raporto Lietuvos Respublikos Vyriausybei 34 punkte Lietuvos valdžiai rekomenduota imtis priemonių sumažinti kalėjimų perpildymą, laikantis Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, ypač rekomendacijos (2006)13 dėl kardomojo kalinimo sąlygų ir apsaugos nuo piktnaudžiavimo bei rekomendacijos (99)22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalinių skaičiaus didėjimo. To paties raporto 44 punkte pasisakydamas dėl Lukiškių TI-K, Komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pažymėjo, kad bendrai kalėjimo perpildymas ir skurdžios sąlygos gali būti laikomos nežmonišku ir žeminančiu elgesiu, ypatingai, kai asmuo laikomas ilgesnį laiką – keletą mėnesių.

Dėl kitų kalinimo sąlygų

Iš atsakovo atstovo pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. patikrinimo aktų (b. l. 37–39, 39–40, 41–42, 43–47, 52–54) matyti, kad pareiškėjo kalėjimo Lukiškių TI-K kamerose laikotarpiu atliktų patikrinimų metu esminių Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta. Kameros, kuriuose buvo laikomas O. S., vėdinamos per langus, apšvietos, temperatūros, drėgnumo parametrai iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, o nustatyti neatitikimai buvo pašalinti. Kamerose yra įrengti sanitariniai mazgai, jie patikrinimų metu buvo švarūs. Vietomis buvo nukritęs sienų tinkas ir dažai. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 62 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, tačiau remonto darbų dažnumo ši higienos norma nereglamentuoja. Patikrinimų metu tikrintose kamerose buvo vizualiai švaru, patalynė buvo vizualiai švari. Atkreiptinas dėmesys, kad aptarti patikrinimai buvo atlikti O. S. nebūnant Lukiškių TI-K. Duomenų apie kamerų, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas, ginčo laikotarpiu atliktus patikrinimus nėra pateikta. Administracinėje byloje taip pat nėra duomenų, kad kalėdamas Lukiškių TI-K, O. S. dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ar Vilniaus visuomenės sveikatos centrą, o fakto dėl netinkamų laikymo Lukiškių TI-K sąlygų dėl praėjusio ilgo laiko negalima nustatyti.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Lukiškių TI-K dėl dezinsekcijos, deratizacijos yra sudaręs sutartį su UAB Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotimi (2012-05-18 pavadinimas pakeistas į UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba; b. l. 69–74). Lukiškių TI-K 2013 m. gruodžio mėnesį dėl dezinsekcijos sudarė sutartį su UAB „Dezinfa“, kuria bendrovė įsipareigojo Lukiškių TI-K atlikti ropojančių vabzdžių kontrolę ir naikinimą (b. l. 75–77). Šiomis sutartimis kenkėjus naikinančios bendrovės įsipareigojo atlikti tyrimus, nustatyti kenkėjų rūšį, patekimo kelius bei imtis kontrolės priemonių. Tai rodo, jog Lukiškių TI-K buvo skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų naikinimui.

Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus 2014-12-11 pažymoje Nr. 24-7090 „Dėl nuteistojo O. S.“ (b. l. 36) nurodyta, kad nuteistasis, būdamas Lukiškių TI-K gyvenamojoje kameroje Nr. 397, su rašytiniais ir žodiniais prašymais (pareiškimais), pasiūlymais ar skundais dėl blogų laikymo sąlygų į administraciją nesikreipė. Pareiškėjas nesiskundė nei dėl bibliotekos darbo, nei dėl vedimų į sporto salę. Nuteistajam 2014-06-05, 2014-06-10 ir 2014-06-11 buvo pasiūlyta apsilankyti sporto salėje, tačiau jis atsisakė. Pažymėta, kad Lukiškių TI-K laikomi asmenys kiekvieną dieną lankomi Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko, apsilankymo metu būrio viršininkas bendrauja su gyvenamosiose esančiais asmenimis, tikrina jų laikymo sąlygas, savo kompetencijos ribose sprendžia suimtųjų ir nuteistųjų asmenų esamas problemas, esant būtinybei, pasitelkia kitų įstaigoje esančių tarnybų specialistų ir pareigūnų pagalbą. O. S., būdamas Lukiškių TI-K, turėjo galimybę gauti kiek savo, tiek ir įstaigos administracijos išduodamą grožinę ir teisinę literatūrą bei periodinę spaudą. Nuteistasis kiekvieną dieną buvo vedamas į pasivaikščiojimą gryname ore ir turėjo galimybę užsiimti fiziniu lavinimu. Taip pat eilės tvarka pagal nustatytą ir įstaigos direktoriaus patvirtintą pareigūnų mėnesio darbo grafiką O. S. turėjo galimybę pagal prašymą lankytis sporto salėje. Kadangi Lukiškių TI-K vyksta gyvenamosiose kamerose laikomų asmenų kaita, Socialines reabilitacijos skyriuje suimtųjų ir nuteistųjų atžvilgiu vykdomų socialinės reabilitacijos programų tęstinumas yra nenutraukiamas ir vykdomas kito būrio viršininko, kurio kuruojamose kamerose laikomas konkretus asmuo. Minėtoje pažymoje atkreiptas dėmesys, kad įstaigoje laikoma apie tūkstantis suimtųjų (nuteistųjų), sportui ir filmams, televizijos programoms, kitai vaizdinei medžiagai rodyti skirtų patalpų yra pakankamai mažai tokiam asmenų skaičiui, todėl ir vedimų kiekis konkrečiam asmeniui yra ribotas, jis vykdomas eilės tvarka, o ne pagal suimtųjų (nuteistųjų) pageidavimus.

Iš Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus 2014-12-12 pažymos Nr. 24-7097 „Dėl O. S. užimtumo bei teikiamų prašymų“ (b. l. 35) matyti, kad pareiškėjas, kaip ir kiti nuteistieji bei suimtieji, Lukiškių TI-K dalyvavo laisvalaikio užimtumo programose: fizinio lavinimo bei Narkomanijos ir ŽIV prevencijos programoje, kurios metu rodomi filmai šia tematika. Pažymėta, kad 2014-03-21 ir 2014-05-06 O. S. buvo nuvestas į Lukiškių TI-K esančią sporto salę. Socialinės reabilitacijos skyriaus kabinete pareiškėjui 2014-04-10 buvo demonstruojama dokumentinė medžiaga apie ŽIV / AIDS bei narkomanijos apraiškų prevenciją.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjo teiginiai, kad buvo suvaržytas jo judėjimas, kvėpavimas grynu oru, teisė į mokslą, pasivaikščiojimą ir sportą, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Išdėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog Lukiškių TI-K pareigūnai pažeidė O. S. perkėlimo į pataisos įstaigą atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės tvarką (terminus) bei reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto. Lukiškių TI-K teigia, kad užtikrinti tinkamų kalinimo sąlygų trukdė per mažas finansavimas. Ši aplinkybė teisinės reikšmės neturi, nes ja gali būti grindžiamas tik klausimas dėl kaltės buvimo, tuo tarpu atlyginant žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kaltė nėra svarbi. Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnyje įtvirtinta, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Motyvas dėl galimumo daryti įtaką suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui galėtų būti reikšmingas sprendžiant Lukiškių TI-K, o ne valstybės atsakomybės klausimą. Valstybė turi pareigą užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas ir vykdyti pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį prisiimtus įpareigojimus.

O. S. prašo priteisti 1 882,53 Eur. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų, kad jo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas teisės į tinkamas kalinimo sąlygas kamerose neįgyvendinimas. Asmens sveikatos istorijoje jokie sveikatos sutrikimai, kurių priežastimi galėtų būti netinkamos kalinimo sąlygos, nebuvo užfiksuoti. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, kalinimo sąlygų netinkamumas pripažįstamas neturtine žala nepriklausomai nuo to, ar jis yra palikęs medicininiuose dokumentuose užfiksuotas pasekmes. Lukiškių TI-K pažeidus asmens teisę per 10 dienų po nuosprendžio įsiteisėjimo būti perkeltam į Vilniaus pataisos namus ir į tinkamas kalinimo sąlygas bei taip sukėlus jam nepatogumus ir emocinį sukrėtimą, pareiškėjui buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, O. S. subjektinės teisės – būti kalinamam tinkamomis sąlygomis pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, darytina išvada, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 500 Eur. O. S. reikalavimas priteisti 1 882,53 Eur neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Nustatant žalos atlyginimo dydį, įvertinami Lietuvos Respublikoje nustatyti socialinių išmokų bei darbo užmokesčio dydžiai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pagrindiniai socialiniai rodikliai, skelbiami http://www.sodra.lt/lt/situacijos/statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai, rodo, jog vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą 2015 m. vasario mėnesį sudarė 251,49 Eur. Minimali mėnesinė alga, neatskaičius mokesčių, nuo 2015-01-01 sudaro 300 Eur. Žalos atlyginimas už netinkamas sąlygas negali būti prilyginamas vidutinei senatvės pensijai arba darbo užmokesčiui, kadangi tai prieštarautų teisingumo principui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti O. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė