- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-22
- Bylos Nr.
- 2S-1492-160/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00121-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Zita Smirnovienė, Henrichas Jaglinskis
- Pareiškėjas
- V. A.
- Kategorijos
- 119.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Zitos Smirnovienės, teisėjų Henricho Jaglinskio ir Astos Radzevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. A. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarties nustatyti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
V. A. 2012-02-17 padavė pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti jai nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą - pirtį, (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį ir leisti įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą kaip savarankišką daiktą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Zarasų rajono apylinkės teismas 2012-02-27 nutartimi nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti – pateikti dokumentus patvirtinančius, jog statinys (pirtis) buvo pastatytas teisėtai, kad statinys (pirtis) pastatytas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka bei atitinka tokio pobūdžio statiniams keliamus techninius reikalavimus; pateikti duomenis, kurie patvirtintų, kad pirtis, (duomenys neskelbtini), priklausė tuometiniam B. T., F. ūkiui, buvusiam (duomenys neskelbtini); pateikti dokumentus, patvirtinančius pirties valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą; patraukti suinteresuotais asmenimis šioje byloje Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos; sukonkretinti pareiškimo pagrindą ir dalyką, ir nurodyti ar ji siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – pirtį, (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu ar nuosavybės teisę į pirtį siekiama įgyti nustačius faktą, kad pareiškėja po tėvo T. B. mirties, priėmė jo palikimą, tame tarpe pirtį, pradėdama faktiškai ją valdyti; sumokėti žyminį mokestį; pateikti atitinkamą pareiškimo ir prie jo pridedamų dokumentų kopijų kiekį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2012-03-07 pareiškėja išsiuntė atskirąjį skundą (b. l. 109-110) dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2012-02-27 nutarties, kuriuo nurodė, kad dokumentus, kuriuos turėjo ji teismui pateikė, o žyminio mokesčio - 100 Lt sumos, kuris buvo sumokėtas kitoje byloje ir nutartimi jai grąžintas – neatsiėmė, todėl kvitą pridėjo prie naujo ieškinio. Zarasų rajono apylinkės teismas 2012-03-15 nutartimi nustatė terminą iki 2012-03-23 atskirojo skundo trūkumams pašalinti – nurodyti kokie pareiškimo trūkumai pirmos instancijos teismo buvo nustatyti nepagrįstai ir kokia apimtimi skundžiama 2012-02-27 nutartis pareiškėjos nuomone turi būti panaikinta. 2012-03-22 V. A. padavė Zarasų rajono apylinkės teismui atskirąjį skundą, kuriame dėl trūkumų šalinimo nurodė, jog reikalavimai kartotiniai ir neįvykdomi, teismas nenori pradėti bylą nagrinėti iš esmės.
Vilniaus apygardos teismas 2012-06-15 nutartimi Zarasų rajono apylinkės teismo 2012-03-27 nutartį panaikino ir V. A. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2012-02-27 nutarties, kuria nustatytas terminas V. A. pareiškimo trūkumams pašalinti, priėmė nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
Iš atskirojo skundo teksto matyti, kad pareiškėja V. A. prašo išnagrinėti atskirąjį skundą ir paaiškina, kad su nustatytais pašalinti trūkumais nesutinka: dokumentų, kurių reikalauja teismas ji gauti negali, Nacionalinės žemės tarnybos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos įtraukimas į bylą apspręstų bylos nagrinėjimą ne jos naudai, žyminio mokesčio naujo kvito reikalavimas yra kartu reikalavimas sumokėti žyminį mokestį pakartotinai, tekste ji aiškiai suformulavo reikalavimą ir jis yra tinkamas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas teismo nutartyje nurodytiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo. Sprendžiant, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, nagrinėjama ar šių įpareigojimų nustatymas nepagrįstai neapribojo pareiškėjo teisės į teisminę gynybą.
Konstitucijos 30 str. bei CPK 5 str. įtvirtina kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su kreipimusi į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina, ar jis atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, ar reikalavimai apmokėti reikiamo dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 111 str., 135 str., 424 str. 2 d.). Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, jog jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Negalima atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą (ar vėliau palikti jį nenagrinėtą dėl turinio ar formos trūkumų) dėl materialinio-teisinio pobūdžio priežasčių. Taikant procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą tais atvejais, kai kartu su ieškiniu nėra pateikiami ieškovo reikalavimą pagrindžiančias faktines aplinkybes patvirtinantys įrodymai, turi būti atsižvelgiama į tai, jog ieškovas yra tik vienas iš įrodinėjančių subjektų, o tam tikrų pareigų įrodinėjimo procese turi ir teismas. Ieškovo reikalavimą patvirtinantys įrodymai gali būti renkami teismo pagalba, jei ieškovas jų negali gauti. Negalima riboti ieškovo teisės į teisminę gynybą dėl to, jog kažkokių įrodymų ieškovas kartu su ieškiniu nepateikia, teigdamas, jog jie apskritai neegzistuoja, ar kad jis neturi galimybės šiuos įrodymus gauti savarankiškai. Įpareigojus ieškovą kreipiantis į teismą pateikti įrodymus, kurių jis objektyviai negali pateikti, būtų pažeidžiama jo teisė į teisminę gynybą. Tam tikrų įrodymų nebuvimas gali būti reikšmingas tik sprendžiant ieškovo teisės į reikalavimo patenkinimą klausimą, išsamiai ištyrus bylos aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu, laikantis rungimosi, žodiškumo principų ir atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003).
Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo laikyti pareiškimo formos trūkumu dokumentų, patvirtinančių pirties valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, nepateikimo. Iš 2009-2010 metais spręsto pareiškėjos pareiškimo teisme priėmimo klausimo sprendimų matyti, kad pareiškėja negalėjo gauti teismo nurodytų dokumentų. Todėl sprendžiant 2012-02-17 Zarasų rajono apylinkės teisme paduoto pareiškimo pripažinti nuosavybės teisę į pirtį pagal įgyjamąją senatį priėmimą, teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad pareiškėja jau buvo teisme pareiškusi, kad pateikė visus dokumentus, kokius ji turi. Nustatęs, kad daugiau dokumentų, patvirtinančių pirties valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą pareiškėja negali pateikti, teismas turėjo nagrinėti bylą iš esmės ir vertinti teismui pareikšto reikalavimo pagrįstumą atsižvelgdamas į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą, o ne bandyti užbaigti procesą nepriimdamas sprendimo iš esmės dėl ieškinio pareiškimo formos trūkumų. Aplinkybė, kad pareiškėja neįtraukė į bylos nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis Nacionalinės žemės tarnybos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, šioje situacijoje negali būti laikoma esminiu trūkumu, dėl kurio reikėtų pareiškėjai nustatyti terminą trūkumams šalinti – pareiškėja nesutinka šių institucijų įtraukimu į bylą, o teismas šių asmenų įtraukimą į bylą gali išspręsti CPK 225 str. 1 d. 5 p. nustatyta tvarka. Ar pareiškėja neatsiėmė anksčiau sumokėto žyminio mokesčio ir ar ji gali šį kvitą panaudoti paduodant šį pareiškimą, teismas nesunkiai galėjo ši klausimą išsiaiškinti Vlatybinės mokesčių inspekcijos pagalba. Todėl teismo nutartis naikinama, pareiškimo priėmimo klausimo sprendimas teismui gražinamas nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti, V. A. pareiškimo dėl nuosavybės teisės į pirtį įgijimo pagal įgyjamąją senatį, priėmimo klausimą perduoti Zarasų rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.