Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Z. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016-04-12 nuosprendžio, kuriuo D. Z. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, D. Z. skirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirta sumažinta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo D. Z. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65, 66 straipsnio nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaitytas D. Z. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-02-02 23 val. 36 min. iki 2016-02-03 11 val. 35 min., t. y. 1 diena.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Z. nuteistas už tai, kad jis, mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę R. K., o būtent: 2016-02-02, apie 23.32 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia, ranka tris kartus sudavė nukentėjusiajai R. K. į veidą ir tuo padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - poodines kraujosruvas veide, apatinės lūpos gleivinės muštinę žaizdą.

Teismo posėdyje nuteistojo D. Z. gynėja advokatė prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. Z. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir sprendžiant D. Z. kaltės klausimą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą sprendimą, padaryta nebuvo, byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas būtų buvęs šališkas, neobjektyvus, suinteresuotas bylos baigtimi, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai D. Z. pripažino kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. bei paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl D. Z. kaltės bei jo veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka įvertino bylos proceso metu gautus duomenis ir pripažino juos įrodymais (Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 1 d.), patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, jų pakankamą tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 4 ir 5 d.) bei pateikė motyvuotas išvadas, atitinkančias įrodymų turinį. Teismas išsamiai ištyrė nuteistojo D. Z. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiosios R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, rašytinę bylos medžiagą – 2016-02-02 protokole – pareiškime, įvykio vietos apžiūros protokole, policijos BIRD ataskaitų žiūryklėje pateiktoje informacijoje, 2016-02-02 Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės D. A. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, 2016-02-08 gautoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), asmens blaivumo testuose esančius duomenis bei, vadovaudamasis šių įrodymų, kurių turinys yra atskleistas skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir teisėjų kolegija, laikydamasi nuostatos dėl apeliacine tvarka priimamo procesinio sprendimo surašymo ekonomiškumo, jų nekartoja, visuma, pagrįstai konstatavo, kad D. Z. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam D. Z. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

Paskirdamas nuteistajam D. Z. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją – padaryta nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriama nusikalstama veika (Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 11 str. 3 d.), kaltės formą – nusikalstama veika padaryta tyčia, į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), į nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.) ir kad jis yra recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 13 p.), į D. Z. asmenybę – nusikalto būdamas teistas, iš laisvės atėmimo vietos grįžo tik 2015-11-27, vėl nusikalto praėjus labai trumpam laiko tarpui po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, baustas administracine tvarka, nedirba, įrašytas į VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos klinikos registrą, nustatytos diagnozės susijusios su alkoholio vartojimu, šiuo metu paros stacionare nesigydo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai D. Z. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad aptartos aplinkybės patvirtina neigiamą D. Z. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. Z. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad D. Z. už nusikaltimą paskirta bausmė yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taip pat pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., D. Z. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 4 mėnesiams. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. Z. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį, paskirta bausmė nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti D. Z. skundžiamu nuosprendžiu už padarytą nusikalstamą veiką paskirtą bausmę ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde nuteistojo D. Z. nurodytos aplinkybės – tai, kad jis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, su sugyventine R. K. susitaikė, gyvena kartu, nuteistąjį apibūdina teigiamai, tačiau šios aplinkybės nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl ankščiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. Z. prašo skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2016-04-12 nuosprendį pakeisti baudžiamuoju įsakymu. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos BPK 418 str. 3 d. nurodyta, kad jei prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nusprendžia kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis tam neprieštarauja, kaltinamasis aktas nerašomas. Šiuo atveju prokuroras surašo pareiškimą, kurį kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga išsiunčia teismui pagal teismingumą. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad sprendimą dėl kreipimosi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, priima prokuroras ikiteisminio tyrimo metu, kai tyrimas pabaigiamas. Lietuvos Respublikos BPK 418 str. 2 d. įtvirtinta teisėjo teisė surašyti baudžiamąjį įsakymą, gavus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apylinkės teisme buvo gauta baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu, o ne prokuroras pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo surašyti ne nuosprendį, o baudžiamąjį įsakymą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Z. apeliacinį skundą dėl apylinkės teismo nuosprendžio, taip pat negali priimti baudžiamojo įsakymo, nes Lietuvos Respublikos BPK 326 str. (Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys) tokia galimybė nenumatyta.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje nustatytas aplinkybes laikantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, teisingai kvalifikavo nuteistojo D. Z. padarytą veiką, paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam D. Z. paskirta bausmė nėra per griežta, yra tinkamai individualizuota, atitinkanti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti ar naikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016-04-12 nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo D. Z. apeliacinį skundą atmesti.