Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Justinai Antanaitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 164 straipsnio 3 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas E. K. buvo surašytas už tai, kad ji 2016 m. kovo 4 d., 23 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), dirbdama MB „(duomenys neskelbtini)“, pardavė tris stiklinius butelius 5,8 % alk. stiprumo alaus „Baltijos” ir vieną 0,5 l talpos 4,5 % alk. stiprumo skardinę sidro „Good sider”. Alaus butelių ir sidro skardinės neatidarė, jie buvo uždaryti gamykliniu būdu, uždarymai nepažeisti, taros nepradarytos. Tokiais savo veiksmais E. K. kaltinama pažeidusi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą ir padariusi administracinį pažeidimą, numatytą ATPK 164 straipsnio 3 dalyje.

Apklausta teismo posėdžio metu E. K. kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino, teismui parodė, kad dirba kavinėje-bare, turinčiame licenciją prekiauti alkoholiu. Parduodamo alkoholio butelius visada atidaro, uždeda vienkartines stiklines. Paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu sidru neprekiauja (18-19 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. A. parodė, kad įvykio dieną vykdė patikrinimus dėl prekybos alkoholiu pagal priemonių planą. Nuvyko į (duomenys neskelbtini), MB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirba E. K., ir matė, kaip į minėtą kavinę atvyko jaunuolis su automobiliu, nuėjo į vidų. Pro stiklines kavinės duris taip pat matė, kaip jaunuolis stovėjo eilėje, įsigijo alaus ir išėjo iš kavinės. Pas jaunuolį rasti alaus buteliai nebuvo atidaryti, prie butelių nebuvo vienkartinių stiklinių (28-29 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. D. parodė, kad įvykio dieną atliko patikrinimą pagal priemonių planą kartu su R. A. ir R. K., o E. K. dirbo (duomenys neskelbtini), naktinėje parduotuvėje, kurioje prekiaujama alkoholiu. Matė, kaip prie minėtos parduotuvės automobiliu atvažiavo vyriškis, užėjo į parduotuvės vidų, nusipirko tris skardines alaus ir sidro, šių gėrimų pakuotės nebuvo atidarytos, nepridėtos vienkartinės stiklinės (29 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. K. parodė, kad įvykio dieną nuvyko į (duomenys neskelbtini), MB „(duomenys neskelbtini)“, kartu su R. A. ir D. D. bei stebėjo, ar vykdoma prekyba alkoholiu po 22 val. Paaiškino, kad matė, kaip E. K. įvykio dieną, apie 23 val. 50 min., pardavė A. K. tris butelius alaus „Baltija“ ir skardinę sidro išsinešimui, neatidariusi taros (29-30 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta L. K. parodė, kad yra MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, įmonė prekiauja alkoholiu, tabaku, maisto prekėmis, o E. K. dirba pardavėja. Paaiškino, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ prekiauja alumi „Baltija“, tačiau tokiu sidru, kuris nurodytas protokole ir užfiksuotas fotonuotraukoje, neprekiauja, iš sidro rūšių daugiausia prekiauja sidru „Kiss“ (30 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad įvykio dieną iš parduotuvės Eiguliuose pirko alų išsinešimui. Alaus buteliai buvo truputį prakimšti, pardavėja davė vienkartines stiklines, kurias jis prie durų išmetė. Sidras, kurį paėmė policijos pareigūnai, galėjo būti ir iš jo mašinos, kadangi kai priėjo pareigūnai, buvo beveik į mašiną atsisėdęs (37 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

ATPK 164 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose dirbančių darbuotojų padarytą kitų prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos ar alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimą.

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas numato, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.

Nagrinėjamoje byloje E. K. nuosekliai neigė savo kaltę, teismui parodė, kad neatidarytų alkoholinių gėrimų A. K. nepardavė, o „Good sider” sidru neprekiauja (18-19 b.l.). Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. K. paneigė savo rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes, kad įsigijo neatidarytus alaus butelius, o pardavėja nesiūlė ir nedavė vienkartinių puodelių (6 b.l.), priešingai – tiesiogiai apklaustas liudytojas teismui parodė, kad įsigyti alkoholiniai gėrimai buvo pradaryti, pardavėja davė vienkartines stiklines, kurias jis prie durų išmetė (37 b.l.). Teismas neturi pagrindo abejoti teismo posėdžio metu įspėto dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą liudytojo duotais parodymais, kadangi liudytojo parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad jis gali būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį.

Šioje byloje policijos pareigūnai, vadovaudamiesi ATPK 249 straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 207 straipsnio nuostatomis, galėjo atlikti procesinį veiksmą – alkoholinių gėrimų – alaus butelių apžiūrą, o šios apžiūros rezultatus užfiksuoti apžiūros protokole. Apžiūros protokole užfiksuoti duomenys galėtų patvirtinti, ar minėtų alkoholinių gėrimų buteliai paveikti mechaniniu būdu – pradaryti jų kamšteliai. Apžiūros metu konstatuotos aplinkybės būtų galėję padėti konstatuoti butelių požymius (mechaninį taros pradarymą), turinčius reikšmės visapusiškam administracinio teisės pažeidimo bylos ištyrimui ir kilusių prieštaravimų pašalinimui. Tačiau administracinio teisės pažeidimo byloje yra tik 3 alaus butelių fotonuotrauka (7 b.l.), kuri neginčijamai nepaneigia E. K. versijos, jog ji A. K. nepradarytų alkoholinių gėrimų nepardavė.

E. K. bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nuosekliai teigė, kad negalėjo parduoti administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos rūšies sidro, kadangi tokiu MB „(duomenys neskelbtini)“ neprekiauja (19 b.l.), šią aplinkybę patvirtino ir MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė L. K., parodžiusi, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ daugiausia prekiauja „Kiss“ sidru (30 b.l.). Liudytojas A. K. taip pat parodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas sidras „Good sider” galėjo būti jo mašinoje, kai pareigūnai užfiksavo pažeidimą (37 b.l.). Teismas konstatuoja, kad nėra surinkta pakankamai duomenų, jog E. K. prekiavo „Good sider” sidru.

Administracinio teisės pažeidimo byloje, iškeltoje E. K. atžvilgiu, surinkti duomenys yra prieštaringi ir neleidžia daryti neginčijamos išvados, kad E. K. padarė jai inkriminuojamą administracinės teisės pažeidimą. Jokių kitų tiesioginių, neginčijamų, objektyvių duomenų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, byloje nėra.

Teismas pažymi, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Įrodymų rinkimas ir pateikimas teismui, visų pirma, yra valstybės institucijų ir pareigūnų pareiga (2016 m. balandžio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-433-843/2016). Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, pagrindžiančių E. K. kaltę, padarius jai inkriminuojamą teisės pažeidimą.

Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad E. K. kaltė dėl ATPK 164 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nėra įrodyta, o kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 164 straipsnio 3 dalyje, įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 164 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302⁴ straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną E. K. atžvilgiu pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.