Vilniaus apygardos teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. V. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties, kuria netenkintas J. V. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2015-10-29 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 97N-41806442-15 paliktas nepakeistas, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Šalčininkų rajono policijos komisariato (toliau – PK) 2015-10-29 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 97N-41806442-15 buvo nubaustas 86 Eur bauda už tai, kad jis 2015-09-03 12.00 val. (duomenys neskelbtini), realizavo T. (T.) J. 1.5 litro talpos plastikinį butelį, kuriame yra 935 cm³ (0.935 litro) naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 39.3% (2015-10-07 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro ekspertizės aktas Nr. 140-(6206)-ISI-6587), t.y. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 177 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Nesutikdamas su Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK 2015-10-29 nutarimu J. V. jį apskundė Šalčininkų rajono apylinkės teismui, kuris 2016 m. vasario 22 d. nutartimi J. V. skundo netenkino.

Be to, teismo posėdžio metu liudytoja G. T. parodė, kad matė kaip buvo sulaikytas T. J., girdėjo, kaip policijos pareigūnas šaukė ant T. J. ir reikalavo, kad jis prisipažintų, jog naminę degtinę pirko pas jį (J. V.), bet T. J. policijos pareigūnui sakė, kad pas jį jokios naminės degtinės nepirko. Teismo posėdžio metu liudytojas T. G. parodė, kad matė pas T. J. butelį su namine degtine dar iki jo sulaikymo, taip pat matė, kaip sulaikant T. J., pastarasis šį butelį išmetė.

Teismas savo nutartyje dėl aukščiau paminėtų liudytojų parodymų, kurie paneigė policijos pareigūno M. L. parodymus, motyvuotai nepasisakė ir nutartyje jų nevertino.

Teismas įrodymus šališkai vertino atsietai vieną nuo kito - vieniems įrodymams suteikė prioritetą kitų atžvilgiu, o kai kuriems bylos įrodymams visai neteikė reikšmės ir tokį savo sprendimo visiškai nemotyvavo. Šis pažeidimas yra esminis, nes ATPK 256 straipsnio, 257 straipsnio reikalavimų nepaisymas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą,

Įvertinus duomenų visumą administracinio teises pažeidimo byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, kad J. V. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 177 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas J. V. papildomai paaiškino, kad tą dieną nuo 9.30 val. buvo pas motiną, kuri gyvena nuo jo už 100-200 m. Pas motiną jis, motina ir patėvis valė grūdus. Jam 12 val. paskambino iš policijos ir pakvietė atvykti. Nuvyko į policiją apie 12.30 val. Prieš važiuodamas į policiją grįžo namo persirengti. Iki persirengimo į namus nebuvo grįžęs, visą laiką trise buvo pas motiną. Tą dieną vakare matė T. J., klausė jo, kodėl pasakė, kad degtinę pirko iš jo. Šis sakė, kad policija nuvežė į kapines ir grasino, jog jei nepasirašys protokolo, tai uždarys sandėlyje. Jis išsigando ir pasirašė. T. J. buvo anksčiau sužeistas, todėl truputį keistas, be to, jis pastoviai geria. Pareigūnas M. L. jam (J. V.) sakydavo, kad uždarys jo diskoteką ir barą, nors niekada per 20 metų nebuvo baustas. Pareigūnams reikėdavo vykti, jei diskotekoje kildavo muštynės, todėl vis jį kaltindavo.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja S. Z. patvirtino, kad su vyru valė grūdus, jiems padėjo sūnus. Apie pietus sūnui paskambino iš policijos. Grįžęs sūnus sakė, kad kvietė dėl degtinės, kurią neva pardavė, bet sūnus buvo pas ją nuo 9 val. iki kol iškvietė į policiją, jie visą laiką dirbo ir buvo kartu. Tą dieną įsiminė, nes vyras supyko, kad sūnus išvažiavo, galvodamas, kad J. V. nenori dirbti. Tą dieną T. J. nematė, žino, kad jis nenormalus, girtuoklis ir nežino, ką kalba. Ji žinotų, jei sūnus kažką darytų nelegalaus.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas B. Z. parodė, kad 2015-09-03 gerai pamena, nes tą dieną sunkiai dirbo, valė ir krovė grūdus. Jis prašė posūnio padėti, dirbo apie 2-3 val. J. V. apie 12-13 val. pasakė, kad jam reikia išvykti, jis supyko, nes pamanė, kad posūnis sugalvojo kažką, kad nedirbti. Girdėjo, kaip šis sakė žmonai, kad reikia vykti į Eišiškes, kažkokios problemos. Tą dieną, prieš 8 val. matė T. J. iš pat ryto, ar matė vėliau – nepamena. Šis toje gatvėje nuolat sukasi, nes ten gyvena, be to, būna prie parduotuvės. Abejoja, kad T. J. galėjo pas posūnį užeiti, nes šis yra invalidas, ne kokios reputacijos.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo ir taikymo aspektu, iš esmės sutinka su J. V. apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą, nesiėmė veiksmų, kad būtų pašalinti byloje esantys prieštaravimai, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis ir baudžiamoji administracinės teisenos prigimtis įpareigoja teismus administracinės teisės pažeidimų bylose taikyti nekaltumo prezumpcijos principą, pagal kurį asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, valstybės institucijos ir pareigūnai privalo pateikti teismui duomenis, kad asmens veiksmai atitinka jam inkriminuoto pažeidimo požymius. Įrodymų rinkimas ir pateikimas teismui visų pirma yra valstybės institucijų ir pareigūnų pareiga. Tik jei apie tam tikrus įrodymus valstybės institucijos ar pareigūnai tirdami bylą nežinojo, juos gali surinkti teismas. Pats asmuo gali nieko neįrodinėti ir tik kelti versiją ar abejonę, ir jei jo iškeltos versijos ar abejonės valstybės institucijų ar pareigūnų nėra paneigiamos, visos abejonės yra vertinamos to asmens naudai.

J. V. buvo nubaustas pagal ATPK 177 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2015-09-03 12.00 val. (duomenys neskelbtini), realizavo T. (T.) J. 1.5 litro talpos plastikinį butelį, kuriame yra 935 cm³ (0.935 litro) naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 39.3% (2015-10-07 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro ekspertizės aktas Nr. 140-(6206)-ISI-6587).

J. V. tiek rašytiniame paaiškinime, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme bei skundą apeliacinės instancijos teisme kategoriškai neigė 2015-09-03 12.00 val. T. J. pardavęs naminę degtinę. Teigė, kad tuo metu nebuvo namuose, o buvo pas savo motiną ir patėvį, padėjo jiems tvarkyti grūdus.

Pirmosios instancijos teismas J. V. kaltę grindė liudytojo T. J. rašytiniu paaiškinimu, duotu pradinėje bylos tyrimo stadijoje, ir nesivadovavo teisme duotais parodymais. Tačiau apklausiamas teisme T. J. paneigė savo rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes, o būtent paneigė degtinę pirkęs iš J. V.. Paaiškino, kad tą dieną padėjo žmogui krauti malkas, už ką jam pinigų nesumokėjo, bet davė degtinės butelį. Jam benešant butelį, pamatė važiuojantį policijos pareigūną. Jis numetė butelį į krūmus, bet pareigūnas tai pamatė. Pareigūnas liepė jam sakyti, kad degtinę pirko pas J. V., jis nesutiko, tuomet jam pradėjo grasinti, kad nuveš į Šalčininkus, uždarys į rūsį. Jo paaiškinimą, kad degtinę pirko pas J. V., surašė jį sulaikęs pareigūnas, jis nesuprato, kas ten parašyta, jam niekas neišvertė, be to, jis buvo girtas.

Iš teismo apklaustų liudytojų G. T. ir T. G., kurie tiesiogiai matė ir girdėjo pokalbį tarp T. J. ir policijos pareigūno M. L., parodymų galima spręsti, kad įvykio dieną tarp šių asmenų buvo kilusi galimai konfliktinė situacija.

Liudytojas policijos pareigūnas M. L. teisme paaiškino, kad įvykio dieną stebėdamas J. V. gyvenamąjį namą pamatė, kaip T. J. užėjo į J. V. gyvenamąjį namą, o T. J. išėjus liudytojas jį sulaikė. T. J. su savimi turėjo 1,5 l talpos butelį su namine degtine. Tačiau vertinant šio liudytojo parodymus pažymėtina, kad paties naminės degtinės butelio pirkimo fakto policijos pareigūnas nematė ir jo patvirtinti negali. Policijos pareigūnai į J. V. gyvenamąją vietą iš karto po to, kai sulaikė T. J., nenuėjo. Iš jo parodymų matyti, kad pirma dėl įvykio buvo surašyti dokumentai – paaiškinimai, protokolai, ir tik vėliau bandyta patekti į J. V. namus, tačiau durų niekas neatidarė. Tokiu būdu J. V. buvimo vieta įvykio momentu nustatyta nebuvo, T. J. paaiškinime nurodyti teiginiai nepatikrinti. Todėl vertinant surinktų įrodymų visumą negalima atmesti galimybės, kad T. J. butelį su namine degtine įgijo iki ėjimo pas J. V., ką teisme tvirtino ir pats T. J..

Be to, kaip jau minėta aukščiau, J. V. teigė, kad tuo metu, kai su naminės degtinės buteliu buvo sulaikytas T. J., jis buvo pas savo motiną ir trise su patėviu tvarkė grūdus, tačiau nei policijos pareigūnai, nei teismas dėl įvykio aplinkybių šių asmenų neapklausė. Apeliacinės instancijos posėdžio metu liudytojais apklausti S. Z. ir B. Z. patvirtino, kad J. V. nuo 9 val. ryto iki kol apie 12 val. jam nepaskambino iš policijos komisariato, jis visą laiką buvo su jais, dirbo, pasišalinęs nebuvo, tokiu būdu patvirtindami J. V. parodymus.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad nesurinkta pakankamai įrodymų, patikimai patvirtinančių, jog J. V. padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, todėl kilusios abejonės turi būti vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis ir Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK 2015-10-29 nutarimas naikintini ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliaciniame skunde J. V. atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nepasisakė dėl jo skundo teiginių, jog jo paaiškinimo tekstą išvertė policijos pareigūnė M. Š., dėl ko ji neturėjo teisinio pagrindo priimti 2015 m. spalio 29 d. nutarimo. ATPK nušalinimo institutas nėra reglamentuotas, tad, vadovaujantis ATPK 249 straipsnio 2 dalimi, tokiu atveju mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Nutarimą priėmusiai pareigūnei nušalinimas nebuvo pareikštas. Vadovaujantis BPK 58 straipsnio 4 dalies nuostatomis spręstina, kad asmens dalyvavimas procese vertėjo statuse neužkerta jam galimybės vėliau priimti byloje nutarimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. V. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį ir Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK 2015-10-29 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 97N-41806442-15 ir administracinio teisės pažeidimo bylą J. V. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.