Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Albino Antanaičio, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, nuteistojo Š. R. gynėjai - advokatei Neringai Grubliauskienei, nukentėjusiajai J. B., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Š. R. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo Š. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirtos jam bausmės:

- pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš J. B.) – 1 (vieni) metai ir 6 (šeši) mėnesiai laisvės apribojimo;

- pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš G. J.) – 1 (vieni) metai ir 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės apribojimo;

- pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas iš V. J.) – 1 (vieni) metai laisvės atėmimo;

- pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas iš V. P.) – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalyje ir 4 dalyje bei 65 straipsnyje nustatytomis bausmių keitimo ir sudėjimo taisyklėmis, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms, paskirtas bausmes nuspręsta subendrinti dalinio sudėjimo būdu, iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, ir paskirti galutinę bausmę – 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsnių nuostatomis, į bausmės laiką įskaitytas Š. R. kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2015 m. sausio 12 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 3681,15 litų patirtų išlaidų nukentėjusiųjų V. J. ir V. P. gydymui, patenkintas visiškai ir priteista 1066,13 eurų (vienas tūkstantis šešiasdešimt šeši eurai ir 13 euro centų), kas atitinka 3681,15 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt vieną litą ir 15 ct) solidariai iš Š. R. ir L. L., o jam neturint lėšų ar turto, priteisiant subsidiariai kartu su jo atstove pagal įstatymą civiline atsakove L. L. nusikaltimu padarytos turtinės žalos civilinio ieškovo naudai.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. B. civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir priteista iš Š. R. ir L. L., o jam neturint lėšų ar turto, subsidiariai su jo atstove pagal įstatymą civiline atsakove L. L., 560,12 eurų (penki šimtai šešiasdešimt eurų ir 12 euro centų), kas atitinka 1934 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt keturis litus) nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos civilinės ieškovės naudai.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. J. civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir priteista iš Š. R. ir L. L., o jam neturint lėšų ar turto, subsidiariai su jo atstove pagal įstatymą civiline atsakove L. L., 213,45 eurų (du šimtai trylika eurų ir 45 euro centai), kas atitinka 737 Lt (septynis šimtus trisdešimt septynis litus) nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos civilinės ieškovės naudai.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. J. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš Š. R. ir L. L., o jam neturint lėšų ar turto, subsidiariai su jo atstove pagal įstatymą civiline atsakove L. L., 815,57 eurų (aštuoni šimtai penkiolika eurų ir 57 euro centai), kas atitinka 2816 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus šešiolika litų) nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos civilinės ieškovės naudai.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. P. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš Š. R. ir L. L., o jam neturint lėšų ar turto, subsidiariai kartu su jo atstove pagal įstatymą civiline atsakove L. L., 1245,37 eurų (vienas tūkstantis du šimtai keturiasdešimt penki eurai ir 37 euro centus), kas atitinka 4300 Lt (keturis tūkstančius tris šimtus litų) nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos civilinės ieškovės naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. R. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, būdamas nepilnametis (gimęs 1996 m. kovo 9 d.), 2013 m. balandžio 24 d., apie 17 val., bendrininkaudamas kurstytoju su nusikalstamos veikos vykdytoju nepilnamečiu L. L., gimusiu 1997 m. kovo 28 d., kurį sukurstęs, t. y. prievarta palenkęs daryti nusikaltimą ir pateikdamas pastarajam drabužius bei pirštines, kad persirengęs L. L. nebūtų atpažintas ir nustatytas, sukurstytam L. L. persirengus jo perduotais drabužiais, o po to, prie prekybos centro „Norfa“, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), laukiant, kol jis prekybos centre „Norfa“ išrinks nusikaltimo auką, jis išsirinko V. J. ir telefonu nurodė L. L. ją pasekti bei atimti iš jos rankinę, o jei ši priešintųsi – įspirti arba kitaip jėga įveikti jos pasipriešinimą, L. L., vykdydamas jo nurodymus, pribėgo prie nukentėjusiosios V. J., einančios Kaune, Taikos pr., prie namo Nr. 73, sugriebė už nukentėjusiosios rankinės, nešamos ant peties, ir jėga plėšė ją iš nukentėjusiosios rankų, ko pasėkoje nukentėjusiajai V. J. neišlaikius pusiausvyros ir nugriuvus ant žemės, tačiau iš rankų rankinės nepaleidžiant, L. L. du kartus įspyrė nukentėjusiajai V. J. į galvos sritį, tuo padarydamas odos nubrozdinimus kaktoje, apatinėje lūpoje, kas sukėlė nežymų nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą, o po smūgių nukentėjusiajai V. J. rankinę paleidus, tokiu būdu pagrobė svetimą, V. J. priklausantį, 19 Lt vertės turtą: 10 Lt vertės dirbtinės odos juodos spalvos rankinę, kurioje buvo 4 Lt, 5 Lt vertės vaisiai – kiviai, po ko, tokiu būdu pagrobtą svetimą turtą, jo nurodymu, sutartoje vietoje L. L. perdavė jam kartu su drabužiais, kuriais vilkėjo darant nusikaltimą. Tokiais veiksmais Š. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis 2013 m. balandžio 24 d., apie 21.30 val., bendrininkaudamas kurstytoju su nusikalstamos veikos vykdytoju nepilnamečiu L. L., gimusiu 1997 m. kovo 28 d., kurį sukurstęs, t. y. prievarta palenkęs daryti nusikaltimą ir pateikdamas pastarajam drabužius bei pirštines, kad persirengęs L. L. nebūtų atpažintas ir nustatytas, sukurstytam L. L. persirengus jo perduotais drabužiais, o po to prie prekybos „Iki“, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) pr., laukiant iki kol jis prekybos centre „Iki“ išrinks nusikaltimo auką, jis išsirinko J. B. ir telefonu nurodė L. L. ją pasekti bei atimti iš jos rankinę, L. L. vykdant jo nurodymus ir pribėgus prie nukentėjusiosios J. B., einančios Kaune, (duomenys neskelbtini) pr., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiosios rankų ištraukė rankinę ir pabėgo, t. y. tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, J. B. priklausantį, 469 Lt vertės turtą: 50 Lt vertės dirbtinės odos juodos spalvos rankinę, kurioje buvo 200 Lt vertės mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ su 20 Lt vertės SIM kortele, 60 Lt vertės natūralios odos juodos spalvos piniginė, kurioje buvo pinigai – 40 Lt įvairiomis kupiūromis, 84 Lt vertės elektroninis viešojo transporto bilietas, prekybos centrų nuolaidų kortelės, neturinčios materialinės vertės, po ko, tokiu būdu pagrobtą svetimą turtą, jo nurodymu, sutartoje vietoje L. L. perdavė jam kartu su drabužiais, kuriais vilkėjo darydamas nusikaltimą. Tokiais veiksmais Š. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis 2013 m. balandžio 25 d., apie 15.30 val., bendrininkaudamas kurstytoju su nusikalstamos veikos vykdytoju nepilnamečiu L. L., gimusiu 1997 m. kovo 28 d., kurį sukurstęs, t. y. prievarta palenkęs daryti nusikaltimą ir pateikdamas pastarajam drabužius bei pirštines, kad persirengęs L. L. nebūtų atpažintas ir nustatytas, sukurstytam L. L. persirengus jo perduotais drabužiais, o po to AB „DnB bankas“, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), prieigose, laukiant iki kol jis AB „DnB bankas“ išrinks nusikaltimo auką, jis išsirinko G. J. ir telefonu nurodė L. L. ją pasekti bei atimti iš jos rankinę, L. L., vykdydamas jo nurodymus, pribėgo prie nukentėjusiosios G. J., einančios Kaune, (duomenys neskelbtini) pr., iš nukentėjusiosios rankų ištraukė rankinę ir pabėgo, t. y. tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, G. J. priklausantį, 770 Lt vertės turtą: 150 Lt vertės natūralios odos juodos ir rudos spalvos derinių rankinę, kurioje buvo 300 Lt vertės mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ su 20 Lt vertės SIM kortele, 150 Lt vertės natūralios odos odinė piniginė, kurioje buvo pinigai – 50 Lt, įvairiomis kupiūromis, 100 Lt vertės megztinis, bendros 150 Lt vertės akiniai su dėklu, po ko, tokiu būdu pagrobtą svetimą turtą, jo nurodymu, sutartoje vietoje L. L. perdavė jam kartu su drabužiais, kuriais vilkėjo darydamas nusikaltimą. Tokiais veiksmais Š. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis, 2013 m. gegužės 2 d., apie 17 val., bendrininkaudamas kurstytoju su nusikalstamos veikos vykdytoju nepilnamečiu L. L., gimusiu 1997 m. kovo 28 d., kurį sukurstęs, t. y. prievarta palenkęs daryti nusikaltimą ir pateikdamas pastarajam drabužius bei pirštines, kad persirengęs L. L. nebūtų atpažintas ir nustatytas, taip pat nurodant nusikaltimo padarymui paimti ašarinių dujų balionėlį, o po nusikaltimo išimti iš aukos rankinės vertingus daiktus ir rankinę išmesti, sukurstytam L. L. persirengus jo perduotais drabužiais, o po to AB „DnB bankas“, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini, prieigose, laukiant iki kol jis AB „DnB bankas“ išrinks nusikaltimo auką, jis išsirinko V. P. ir telefonu nurodė L. L. ją pasekti ir atimti iš jos rankinę, L. L., vykdydamas jo nurodymus, pribėgo prie nukentėjusiosios V. P., einančios Kaune, (duomenys neskelbtini) pr., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), iš už nugaros pusės bei panaudodamas fizinį smurtą, t. y. sugriebdamas nukentėjusiajai už plaukų, atlošdamas jos galvą ir papurkšdamas dujas, po to, laikydamas už plaukų ir pargriovęs ją ant žemės, sugriebiant už nukentėjusiosios rankinės, o nukentėjusiajai rankinės nepaleidžiant, du kartus įspirdamas gulinčiai nukentėjusiajai V. P. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas kairės plaštakos trečio piršto sumušimą, dešinio blauzdikaulio išorinio gumburo lūžimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, po patirtų smūgių nukentėjusiajai paleidus rankinę, tokiu būdu pagrobė svetimą, V. P. priklausantį, 775 Lt vertės turtą: 80 Lt vertės dirbtinės odos oranžinės spalvos rankinę, kurioje buvo 60 Lt vertės odinė piniginė, kurioje buvo pinigai – 150 Lt įvairiomis kupiūromis, 220 Lt bendros vertės MP3 grotuvas „Phillips“ su ausinėmis, 200 Lt vertės mobilaus ryšio telefonas „Samsung GT-E2530“, su 10 Lt vertės SIM kortele, 30 Lt vertės lūpdažis, bendros 16 Lt vertės 2 pakeliai cigarečių „Winston“, nuolaidų kortelės, neturinčios materialinės vertės, po ko, tokiu būdu pagrobtą svetimą turtą, jo nurodymu, sutartoje vietoje L. L. perdavė jam kartu su drabužiais, kuriais vilkėjo darydamas nusikaltimą. Tokiais veiksmais Š. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniame skunde nuteistojo Š. R. gynėja advokatė Neringa Grubliauskienė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. (skunde klaidingai nurodyta – 2015 m. vasario 26 d.) nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės, t. y. perkvalifikuoti Š. R. nusikalstamą veiką iš BK 24 straipsnio 5 dalies ir 180 straipsnio 1 dalies (V. J. epizodas) į BK 24 straipsnio 5 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, bei iš BK 24 straipsnio 5 dalies ir 180 straipsnio 1 dalies (V. P. epizodas) į BK 24 straipsnio 5 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, o taip pat – paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą kvalifikuojant Š. R. padarytas nusikalstamas veikas V. J. ir V. P. epizoduose, o taip pat netinkamai taikė BK 41 straipsnio ir 54 straipsnio, 59 straipsnio, 80 straipsnio, 81 straipsnio, 90 straipsnio, 91 straipsnio, 92 straipsnio nuostatas, todėl neteisingai paskyrė neadekvačią ir per griežtą bausmę.

Pasisakydama dėl veikų kvalifikavimo, apeliantė akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju nuteistųjų, kaip bendrininkų, vieninga tyčia buvo nukreipta į atvirą turto grobimą. Tuo tarpu, veikdamas kaip šios nusikalstamos veikos vykdytojas, L. L. smurtą panaudojo prieš nukentėjusiąsias V. P. ir V. J. spontaniškai, t. y. tik susidūręs su pasipriešinimu, kuriam nuteistasis Š. R. neturėjo jokios įtakos. Taigi, L. L. be jokio susitarimo išėjo už bendrininkų sutartos nusikalstamos veikos ribų, todėl jį, skirtingai nei nuteistąjį Š. R., teismas turėjo pagrindą patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Kadangi tarp nuteistųjų Š. R. ir L. L. buvo susitarimas tik atvirai pagrobti turtą, t. y. pavogti gatvėje einančių moterų rankines, Š. R. veiksmai atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje, o ne BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Kita vertus, anot nuteistojo gynėjos, apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir skirdamas Š. R. bausmę, ko pasėkoje paskyrė neadekvačią, neteisingą, prieštaraujančią teisingumo, protingumo principams bei bausmės tikslams bausmę. Advokatės nuomone, teismas šioje dalyje nuosprendį grindė prielaidomis ir savo paties susiformuota neigiama nuostata nuteistojo Š. R. atžvilgiu, kas iš esmės prieštarauja teisingumo principui, įpareigojančiam įvertinti visas aplinkybes ir paskirti teisingą bausmę. Nors teismas nuosprendyje nurodė, kad teisiamojo posėdžio salėje liudytojai bijojo Š. R. ir bijojo duoti parodymus apie įvykius, kadangi Š. R. ir teisiamojo posėdžio salėje akivaizdžiai demonstravo agresiją, tačiau tokie teismo nuosprendžio motyvai, pasak gynėjos, nepagrįsti ir netgi prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Priešingai, teismo posėdžio metu nei vienas liudytojas nenurodė, kad jie bijo liudyti ar, kad Š. R. jiems būtų keršijęs už jų duotus parodymus, ar jiems daręs kokią nors įtaką. Be to, anot paties Š. R., jis teisiamųjų posėdžių metu nėra sulaukęs jokių pastabų iš teisėjos, jog elgiasi netinkamai, išskyrus tai, kad vieno neįvykusio teismo posėdžio pabaigoje, kuomet buvo derinama teismo posėdžio data, jis gavo pastabą iš teisėjos, jog sėdi netiesiai (sėdėjo pasisukęs šonu).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinis skundas atmestinas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinio proceso metu teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Tačiau BPK 320 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nurodyta, kad pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundai ir ne daugiau, negu juose to prašoma.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad prašoma patikrinti bylą dėl Š. R. pripažinimo kaltu padarius BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje (V. J. ir V. P. epizodai) numatytas nusikalstamas veikas. Taip pat nuteistojo gynėja prašo patikrinti bylą dėl nuteistajam paskirtos bausmės. Nuosprendžio dalies, kuria Š. R. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (J. B. ir G. J. epizodai), gynėja neginčija.

Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Teismo nuosprendis yra pagrįstas išsamia liudytojų, pačių nuteistųjų parodymų ir rašytinių įrodymų analize, byloje surinkta pakankamai duomenų, kurių pagrindu buvo galima nustatyti visas nusikaltimo aplinkybes,

Aukštesnysis teismas pažymi, kad kvalifikuodamas Š. R. nusikalstamas veikas papildomai ir pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Baudžiamojoje teisėje kurstytoju laikomas asmuo, palenkęs kitą asmenį padaryti nusikalstamą veiką. Kurstytojas yra nusikalstamos veikos iniciatorius, nes jis sukelia kitiems asmenims pasiryžimą, norą padaryti atitinkamą nusikalstamą veiką. Kurstymo būdai daugiausia priklauso nuo kurstytojo ir kurstomojo charakterio savybių, tarpusavio santykių, todėl gali būti patys įvairiausi: įtikinėjimai, prašymai, pažadai, papirkimas, grasinimai, apgaulė, piktnaudžiavimas valdžia, autoritetu ir pan. Taigi, kurstymo būdai įstatyme neišvardijami, tačiau kurstyti visada, net ir užmaskuota forma, galima tik aktyviais veiksmais. Kartu kurstytojo veiksmai neturi užgniaužti kurstomojo asmens valios, jie privalo tik sukelti sąmoningą norą daryti bendrą nusikalstamą veiką. Jei sukurstomas daryti pavojingą veiką to nesuvokiantis asmuo, priverstas psichine, fizine prievarta, kurstytojas atsako kaip netiesioginis vykdytojas.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad L. L. nuosekliai teigė, jog nors jis nenorėjo vogti, tačiau Š. R. grasino jį sudaužyti, uždaryti į rūsį, uždaužyti rykštėmis ir laikyti rūsyje tol, kol jis sutiks vogti, todėl bijodamas, jis sutiko vogti. Tai, kad šie grasinimai gana realūs, patvirtina aplinkybė, jog Š. R., siekdamas priversti L. L. padaryti nusikaltimus, kartą net sugriebė jo pirštą, apvyniojo jį balionu ir spaudė replėmis. Šių aplinkybių neneigia ne tik pats Š. R., bet patvirtina eilė pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų (V. Ž., D. B., A. V., L. B., J. Č., L. L.). Taigi, neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis Š. R., naudodamas tiek fizinę, tiek psichinę prievartą, vertė L. L. daryti nusikalstamas veikas, galėjo būti patrauktas atsakomybėn ir kaip netiesioginis vagysčių iš J. B., G. J. (BK 178 straipsnio 2 dalis; 2 epizodai) bei plėšimų iš V. J. ir V. P. (BK 180 straipsnio 1 dalis; 2 epizodai) vykdytojas, t. y. papildomai šias nusikalstamas veikas kvalifikuojant ne pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, bet pagal šio straipsnio 3 dalį. Tačiau, kadangi skundą dėl apkaltinamojo nuosprendžio padavė nuteistojo gynėja, svarstyti klausimą dėl veikų kvalifikacijos pakeitimo bei pabloginti Š. R. teisinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas negali.

Kolegija pažymi, jog būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 straipsnio 1 dalis). Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011 ir kt.). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Š. R. kurstė ir net vertė L. L. užvaldyti svetimą turtą, tiesiogiai nenurodydamas jam turto užvaldymo būdo t. y. tarp jų nebuvo konkretaus susitarimo, kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis užvaldyti turtą. Kadangi plėšimų atvejais buvo susitarimas užvaldyti turtą, tačiau turto užvaldymo būdas ir tyčia nebuvo apibrėžti, todėl Š. R. atsako pagal bendrininko padarytos veikos pobūdį, kaip už plėšimą. Esant šioms aplinkybėms, atmestini gynėjos skundo argumentai dėl nuteistojo veikų perkvalifikavimo nenustačius Š. R. įtakos L. L. spontaniškam smurto prieš nukentėjusiąsias V. P. ir V. J. panaudojimui.

Apeliaciniame skunde prašoma paskirti Š. R. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Pažymėtina, kad skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis, 91 straipsnio 2 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Skirdamas bausmę nepilnamečiui, teismas be aukščiau nurodytų bendrų bausmės skyrimo pagrindų, turi atsižvelgti ir į BK XI skyriuje „Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai” išdėstytas teisės normas bei į BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Kartu atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo formuojamą praktiką, pagal kurią, jeigu nepilnametis anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar jam jau buvo atidėtas nuosprendžio vykdymas, bet jis toliau darė nusikalstamas veikas, atsižvelgiant į teisingumo principą bei bausme siekiamus tikslus, taikyti tas pačias ar beveik tas pačias poveikio priemones nėra tikslinga, nes pirmesnis nuosprendis jam nebuvo pakankamas įspėjimas ir nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-575/2009).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, skirdamas bausmę Š. R., minėtas įstatymo nuostatas apylinkės teismas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes. Teismas visiškai pagrįstai vertino tai, kad Š. R. padarė keturis apysunkius tyčinius nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas ne kartą teistas ir baustas administracine tvarka, teistumui neišnykus, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi ir atsiprašė nukentėjusiųjų, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe, į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, į tai, kaip žiauriai replėmis jis kankino L. L., jį persekiojo, jam grasino, tokiu būdu versdamas jį daryti nusikaltimus. Aukštesnysis teismas taip pat sutinka, kad apylinkės teismo teisėja, priimdama skundžiamą nuosprendį, visiškai pagrįstai vadovavosi ir savo vidiniu įsitikinimu, kurį sąlygojo ne tik nuteistojo elgesys teisiamųjų posėdžių metu, bet ir liudytojų parodymai apie tai, kad jis ne kartą vartojo fizinį smurtą prieš kitus asmenis.

Nors gynėja akcentuoja, jog nuteistojo nusikalstamą elgesį bei apysunkių veikų darymą sąlygojo skaudūs išgyvenimai šeimoje bei emocinė būklė dėl paauglystės, kas leido jai teigti, jog nuteistajam gali būti paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Akivaizdu, kad Š. R. nusikalstamai elgiasi ne pirmą kartą, nusikalstamas veikas jis padarė praėjus labai mažam laiko tarpui nuo pirmojo jo nuteisimo (pirmą kartą nuteistas 2013 m. kovo 13 d., o nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė jau 2013 m. balandžio 24 d. – 2013 m. gegužės 2 d.). Šiame kontekste būtina pažymėti ir tai, kad vykdant bausmę pagal jo atžvilgiu priimtą pirmąjį nuosprendį, nuteistajam laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į 45 parų areštą. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko” taip pat matyti, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, Š. R. atžvilgiu buvo priimti dar du Kauno apylinkės teismo apkaltinamieji nuosprendžiai (2015-04-23 ir 2015-05-28) atitinkamai už nusikalstamų veikų numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje ir BK 180 straipsnio 1 dalyje padarymą. Šie nuosprendžiai yra įsiteisėję. Pažymėtina, kad abi šios nusikalstamos veikos buvo padarytos vėliau negu veikos, už kurias jis nuteistas skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu. Taigi, visos paminėtos aplinkybės byloja, kad Š. R. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis jo poelgis, o yra dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, yra pagrįsta. Paskirtos bausmės dydis taip pat nelaikytinas aiškiai per dideliu, todėl nėra pagrindo jį keisti, o pagrindų taikyti Š. R. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimą taip pat pagrįstai nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokių pagrindų taip pat nenustatė. Nuteistojo sveikatos problemos taip pat nesudaro pagrindo skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, nes šios sveikatos problemos jam buvo diagnozuotos dar 2010 metais, todėl, itin rūpindamasis savo sveikatos gerove (siekdamas, kad ligos požymiai neatsinaujintų), jis turėjo numatyti galimas pasekmes ir nedaryti nusikalstamų veikų. Kita vertus, nuteistiesiems yra teikiamos sveikatos priežiūros, gydymo paslaugos, todėl, esant ligos požymiams, nuteistasis turi teisę kreiptis į pataisos namų administraciją dėl gydymo paslaugų suteikimo. Duomenų, kad nuteistasis dėl ligos negali atlikti laisvės atėmimo bausmės, byloje nėra.

Kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, todėl nuteistojo gynėjos apeliacinis skundas atmestinas ir šioje dalyje, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktinas galioti nepakeistas.

Atsakant į gynėjos argumentus dėl teismo susiformuotų neigiamų nuostatų nuteistojo Š. R. atžvilgiu ir šališkumo, pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (pvz., kasacinė byla Nr. 2K-414/2010). Šališku turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą išnagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių, tačiau šiame straipsnyje išvardintas nebaigtinis priežasčių sąrašas. Pagal BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punktą, teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu proceso dalyviai nurodo kitas aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. Vertinant subjektyviuosius aspektus, nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų rodyti bylą nagrinėjusios teisėjos asmeninį tendencingumą. Juolab, kad nei nuteistasis, nei jo gynėjas nesinaudojo jiems išaiškinta teise nušalinti teisėją. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo šališkumo. Tačiau tokių faktų nagrinėjamoje byloje taip pat nenustatyta. Byloje nėra jokių duomenų, kad teismas turėjo išankstinę nuomonę apie Š. R. veikos vertinimą ar tokią nuomonę galėjo susidaryti kiti proceso dalyviai dėl teisėjo elgesio proceso metu. Todėl šie apeliacinio skundo motyvai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad, kaip jau minėta šioje nutartyje, iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad Š. R. atžvilgiu yra įsiteisėję dar du apkaltinamieji nuosprendžiai, kuriais paskirtos bausmės turi būti bendrinamos su skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta subendrinta bausme. Tačiau subendrinti šių bausmių apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, nes, visų pirma, to neprašoma apeliaciniame skunde, be to, tai galėtų pabloginti nuteistojo padėtį ir būtų pažeistos jau paminėtos BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatos. Pažymėtina, kad įsiteisėjus šiam nuosprendžiui, bausmių, paskirtų skundžiamu nuosprendžiu ir vėlesniais nuosprendžiais, subendrinimo klausimas galės būti išspręstas BPK VII dalyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo Š. R. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžio atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.