- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-22
- Bylos Nr.
- 2A-56-577/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-11668-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamo AAS „Gjensidige Baltic“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal V. R. ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamam AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, dėl 6 201,47 Lt draudimo išmokos ir metinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nust at ė:
ieškovas V. R., remdamasis draudimo sutartimi dėl namų turto draudimo, Civilinio kodekso 1.124, 1.125, 1.127, 6.37, 6.210 str. nuostatomis, Gyventojų turto draudimo taisyklėmis Nr. 330, prašė priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ 6 201,47 Lt nesumokėtą draudimo išmoką. Ieškovas pažymėjo, kad jis buvo nurodęs, jog visus daiktus pirko parduotuvėse, prekiaujančiose daiktų originalais, o atsakovas nepagrįstai daiktų kainas paskaičiavo vadovaudamasis rinkoje esančių prekių kopijų kainomis. Be to, ieškovo teigimu, atsakovas nepagrįstai neatlygino patirtos žalos dėl pagrobto ginklo – sportinio revolverio Kora Brno, kurio vertė 700 Lt, bei dėl pagrobtų pinigų – 500 D. Britanijos svarų.
Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamas AAS „Gjensidige Baltic Lietuvos filialo, su ieškiniu nesutiko. Atsakovo atstovas reikalavo taikyti senatį ir netenkinti ieškinio reikalavimų, kadangi neįrodyta laikrodžio „Rado“ vertė. Be to, atsakovo atstovas pažymėjo, kad grynieji pinigai ir neregistruoti ginklai nedraudžiami, kadangi dėl to nėra atskiro susitarimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas konstatavo, kad ieškinys pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino. Taip pat pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįsta dalies draudimo išmokos neišmokėjimą – 700 Lt už ginklą ir grynuosius pinigus – 500 D.Britanijos svarų, kas atitinka 1 990 Lt. Tačiau, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai buvo sumažinta ir neišmokėta draudimo suma dėl laikrodžio „Rado“ vagystės, remiantis tuo, kad nepateikti laikrodžio įsigijimą ir vertę patvirtinantys dokumentai. Ieškovas nurodė, jog laikrodį gavo dovanų Vokietijoje, o kainą nustatė remdamasis viešai skelbiama analogiškų prekių kaina. Teismas nusprendė, kad neturi pagrindo nesiremti ieškovo nurodytomis laikrodžio įsigijimo aplinkybėmis ir kaina – 4 100 Lt. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad aplinkybes, susijusias su prekių įsigijimu (drabužių, laikrodžio, buitinės technikos ir kitų), patvirtino liudytojai R. K. ir R. V.. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, ieškovo V. R. naudai 3 511,47 Lt draudimo išmoką, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 511,47 Lt sumą, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. sausio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 305,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, tame tarpe 105 Lt žyminio mokesčio ir 200 Lt išlaidoms advokato pagalbai atlyginti.
Šalies argumentai
Atsakovas AAS Gjensidige Baltic“, atstovaujamas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas pažymi, kad ieškovas draudikui pateikė tik televizoriaus ir šaldytuvo įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Už šiuos daiktus ieškovui buvo atlyginta 100 % įsigijimo vertės. Apeliantas pabrėžia, kad ieškovas nepateikė jokių dokumentų, įrodančių laikrodžio įsigijimo ir originalumo faktą, todėl draudikas draudimo išmoką pagrįstai paskaičiavo vadovaudamasis Gyventojų turto draudimo taisyklėmis Nr. 330 bei remdamasis vidutinėmis rinkos kainomis. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, remdamasis niekuo nepagrįstais ieškovo teiginiais, kad laikrodis buvo originalus ir kainavo 4 100 Lt, bei liudytojų parodymais, konstatavo, kad laikrodžio „Rado“ vertė buvo 4 100 Lt. Apeliantas pabrėžia, kad nei vienas iš liudytojų nepatvirtino laikrodžio įsigijimo ir jo originalumo fakto. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl nepagrįstai priteisė papildomą draudimo išmoką ieškovo naudai.
Ieškovas V. R. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp šalių 2010 m. spalio 13 d. pasirašyta draudimo sutartis Nr. NT 046999 dėl namų turto draudimo. Pagal sutartį buvo draustas ieškovo kilnojamasis turtas – visa turto vertė, plotas 115,34 m², pagal plotą apdrausto turto vertė 93 000 Lt, civilinės atsakomybės vertė 20 000 Lt (b. l. 6). Draudiminis įvykis – 2010 m. lapkričio 1 d. įvykdyta turto vagystė iš ieškovui V. R. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Buvo pagrobta daiktų, kurių vertė pagal ieškovo pateiktą sąrašą ir paskaičiavimą yra 21 790 Lt. Draudimo kompanija AAS „Gjensidige Baltic“ paskaičiavo ir išmokėjo draudimo išmoką – 10 718,53 Lt, tačiau ieškovas siekia, kad jam būtų išmokėta 17 120 Lt draudimo išmoka, todėl reikalauja papildomai priteisti iš atsakovo 6 201,47 Lt draudimo išmoką. Ieškovas nurodo, jog atsakovas nepagrįstai paskaičiavo laikrodžio „Rado“ vertę pagal šios prekės kopijos kainą, nepagrįstai neišmokėjo draudimo sumos už namuose saugotus ir pavogtus pinigus – 500 D.Britanijos svarų, kas sudaro 1 990 Lt, ir už sportinį šautuvą – revolverį Kora Brno, kurio vertė 700 Lt, drabužių ir kitų daiktų vertę.
Pažymėtina, kad draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui (CK 6.987 str., Draudimo įstatymo 2 str. 15 d.). Draudiminis įvykis yra aplinkybė, atitinkanti konkrečią sutarties sąlygą. Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Draudimo funkcija yra kompensuoti draudėjo patirtą žalą, nustačius, kad ji padaryta draudimo objektui. Įstatyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatytos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudiminio įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 str.). Dėl to, kad nagrinėjamu atveju įvyko draudiminis įvykis, ginčo nėra. Pagrindinis atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kuriuo skundžiamas teismo sprendimas, yra tai, kad apeliantas nesutinka su teismo priteistu draudimo išmokos dydžiu, teigdamas, kad ieškovas neįrodė teismo priteistos draudimo išmokos dydžio.
Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nepagrįstai buvo sumažinta ir neišmokėta draudimo suma dėl laikrodžio „Rado“ vagystės, remiantis tuo, kad nepateikti laikrodžio įsigijimą ir vertę patvirtinantys dokumentai. Pažymėtina, kad ieškovas tik nurodė, jog laikrodį gavo dovanų Vokietijoje, o kainą nustatė remdamasis viešai skelbiama analogiškų prekių kaina, tačiau nepateikė jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Atkreiptinas dėmesys, kad ir paties ieškovo pozicija dėl laikrodžio įsigijimo aplinkybių bylos nagrinėjimo metu keitėsi. Ieškinyje ieškovas tvirtino, kad laikrodis buvo pirktas Vokietijoje, o teismo posėdžio metu jau teigė, kad laikrodį gavo dovanų iš Vokietijoje gyvenančio dėdės. Kritiškai vertintinas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad aplinkybes, susijusias su prekių įsigijimu, patvirtinto ir liudytojai. Pažymėtina, kad liudytojai tik nurodė aplinkybes, dėl kurių ginčo nebuvo, t.y., kad ieškovas turėjo laikrodį, šaldytuvą, televizorių, tačiau nei vienas iš liudytojų nepatvirtino laikrodžio įsigijimo aplinkybių ir originalumo fakto.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis CPK 12 str. civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Kaip ne kartą pasisakyta kasacinio teismo praktikoje, vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; ir kt.).
Pažymėtina, kad šioje byloje teismas nėra įstatymo įpareigotas veikti aktyviai rinkdamas įrodymus, nes ginčas yra privataus pobūdžio, taigi, įrodinėjimo procese, galiojant rungimosi principui (CPK 12 str.) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 str.), kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu. Ieškovas nurodė, kad laikrodis „Rado“ yra originalus ir jo vertė yra 4 100 Lt, tačiau toks ieškovo teiginys, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra nepagrįstas įstatymo leistinais įrodymais.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Gyventojų turto draudimo taisyklės Nr. 330 yra neatsiejama Draudimo sutarties Nr. NT 046999 dalis, o šių taisyklių 11.9. punkte nurodyta: „Jeigu draudėjas neįrodo ir dokumentais nepatvirtina arba atsisako atstatyti arba įsigyti turtą, jis turi teisę gauti draudimo išmoką ne didesnę už turto likutinę vertę, buvusią prieš pat draudžiamąjį įvykį. Turto likutinę vertę nustato draudikas, vadovaudamasis šių taisyklių nuostatomis”. Pažymėtina, kad ieškovas draudikui pateikė televizoriaus ir šaldytuvo įsigijimo dokumentus, todėl ieškovui buvo atlyginta 100 % nurodytų daiktų įsigijimo vertės, o nepateikus jokių dokumentų, įrodančių laikrodžio įsigijimo bei originalumo faktą, draudikas draudimo išmoką pagrįstai apskaičiavo vadovaudamasis Gyventojų turto draudimo taisyklėmis Nr. 330 bei remdamasis vidutinėmis rinkos kainomis.
Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, todėl be pagrindo priteisė ieškovo naudai 3 511,47 Lt neišmokėtą draudimo išmoką. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas toje dalyje, kuria buvo priteista iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, ieškovo V. R. naudai 3 511,47 Lt draudimo išmoka, penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 3 511,47 Lt sumą, skaičiuotinos nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. sausio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priimamas naujas sprendimas, ieškinys šioje dalyje atmestinas.
Pagal LR CPK 93 str. 5 d., pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi būti perskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad iš atsakovo nepagrįstai buvo priteistos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies naikinamas, o ieškinys atmetamas, panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir toje dalyje, kuria iš atsakovo buvo priteista 305 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 7,48 Lt procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų.
Kitoje dalyje sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Kadangi atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, apeliacinis skundas buvo tenkintas, tai iš ieškovo atsakovo naudai priteistinas atsakovo už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis, kuris sudaro 105 Lt.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. sprendimą toje dalyje, kuria ieškinys buvo iš dalies tenkintas (priteista 3 511,47 draudimo išmokos) bei išspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, panaikinti ir priimti toje dalyje naują sprendimą.
Ieškinį atmesti.
Iš ieškovo V. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, naudai priteisti 105 Lt (šimtą penkis litus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.