Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. R., gimęs (duomenys neskelbtini), Palangoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, užsiimantis individualia veikla, gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka laivės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje, teistas:

1) 2014 m. rugsėjo 1 d. Palangos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį - 6 MGL (780 Lt) bauda;

2) 2015 m. lapkričio 9 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį - 45 parų areštu; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta sumažinta bausmė - 30 parų arešto; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. rugsėjo 1 d. Palangos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė bausmė - 30 parų arešto bausme ir 6 MGL (780 Lt) bauda; arešto bausmė atlikta;

3) 2017 m. gruodžio 28 d. Palangos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal 140 straipsnio 2 dalį, - vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta sumažinta bausmė - vienerių metų laisvės apribojimo bausmė;

4) 2018 m. gegužės 16 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal 140 straipsnio 1 dalį, - 30 parų arešto bausme; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta sumažinta bausmė - 20 parų arešto; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. gruodžio 28 d. Palangos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – 90 parų arešto;

5) 2018 m. spalio 16 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, - vienerių metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta sumažinta bausmė - 8 mėnesiai laisvės atėmimo; bausmė atlikta 2019 m. rugpjūčio 26 d.;

6) 2020 m. spalio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, - šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant ir alkoholį; 2021 m. liepos 22 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas pagal 2020 m. spalio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį panaikintas ir nuspręsta vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą šešeriems mėnesiams; bausmę atlieka nuo 2021 m. spalio 18 d., bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismo posėdžio metu, į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas V. Stonkus nurodė, jog pagal budinčiojo pranešimą apie Ganyklų g., Palangoje, prie prekybos centro „Čia“ aikštelėje galimai neblaivų vairuotoją atvyko į nurodytą vietą. Atvykę policijos pareigūnai pamatė du vyrus, kurie buvo akivaizdžiai neblaivūs, t. y. svirduliavo, jų kalba buvo nerišli, nuo abiejų sklido stiprus alkoholio kvapas. Būnant įvykio vietoje nustatyta, kad prie automobilio buvo kaltinamasis T. R., o kitas asmuo – V. P.. Atvykus į vietą, policijos pareigūnams prekybos centro darbuotoja pranešė, kad prekių tiekėjas jai pasakė, kad matė, kaip prie prekybos centro automobiliu „Audi A4“ atvažiavo neblaivus vairuotojas ir nurodė, kad automobilį vairavo T. R.. T. R. buvo agresyvus, keikėsi, kategoriškai neigė vairavęs automobilį, vengė tikrintis neblaivumą, nurodydamas, kad atsisako dėl to, kadangi jis nevairavo. T. R. į gydymo įstaigą atsisakė vykti kategoriškai, tačiau sutiko eiti pėda po pėdos ir paliesti nosį, tiek užsimerkus, tiek atsimerkus. T. R. neblaivumo požymius atitiko, nes svirduliavo, iš pirmo karto nepavyko paliesti nosies, kalba buvo nerišli, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Pristačius T. R. į policijos komisariatą, jis pats pasisakė, kad vairavo automobilį, atvykdamas iki prekybos centro „Čia“ ir dėl to labai gailisi, nes yra lygtinai paleistas ir dėl tokio pažeidimo vėl gali būti nubaustas arešto bausme. Taip pat paaiškino, kad pasitikrinti neblaivumą vengė, nes kuomet yra lygtinai paleistas negali būti neblaivus. Liudytojas V. Stonkus taip pat nurodė, kad kai vaikinai buvo sulaikyti, policijos pareigūnams liudytojas V. P. nurodė, kad jo automobilį „Audi“ vairavo T. R., dėl ko davė automobilį vairuoti, paaiškinti negalėjo. Be to, policijos pareigūno V. Stonkaus teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai visiškai atitinka jo tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes (t. 1, b. l. 1-2). Liudytojas T. N. patvirtino, kad jis 2021 m. gegužės 27 d. automobilį „Audi A4“ vairavo važiuojant iš Palangos į Klaipėdą ir atgal. Į Klaipėdą kartu važiavo V. P., T. R., E. P., M. D. ir jis. Apie 12.30 val., grįžus į Palangą, automobilio raktelius padavė V. P. ir daugiau tą dieną jo nebuvo sutikęs, tą dieną vežė V. P. pas jo mamą į ligoninę Klaipėdoje, tačiau į jokią parduotuvę nei V. P., nei T. R. nevežė. Šiame kontekste pažymėtina, kad policijos pareigūnas V. Stonkus, taip pat ir liudytojai G. K. bei T. N. teisme buvo prisaikdinti, duomenų, kad liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar siektų pakenkti kaltinamajam bylos duomenimis nenustatyta, tokių duomenų nepateikė ir pats kaltinamasis, todėl teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, jais remiasi, kaip tinkamais, patikimais ir atitinkančiais BPK 20 straipsnio nuostatas.

Neblaivumo nustatymo akte pažymėta, kad iš T. R. burnos jaučiamas sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, vengė neblaivumo patikrinimo, įspėtas dėl filmavimo, paaiškinta atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai, pasiūlyta asmeniui leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrą asmens būklę. Neblaivumo akte T. R. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš valandą (t. 1, b. l. 187). DVD-R apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad 2021 m. gegužės 27 d., 14.05 val., nuo gatvės įvažiuoja „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas vilki baltos spalvos viršutinį rūbą. Parduotuvėje T. R. dėvi žydros spalvos medicininę kaukę, viršutiniai rūbai šviesūs, V. P. - juodos spalvos kaukę, viršutiniai rūbai tamsūs. Pareigūnų „Body“ kamerų įrašais užfiksuota, kad T. R. automobilio sulaikymo kameroje nurodo, kad gėrė prieš valandą, kelis kartus atsisako tikrintis neblaivumą, nurodęs, kad nevairavo. Policijos komisariate T. R. prisipažino vairavęs ir pravirksta (2021 m. gegužės 27 d., 15.37 val.) (t. 1, b. l. 127-128).

Nors liudytojas V. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad neprisimena, kas konkrečiai vairavo iki prekybos centro, nes buvo neblaivus, tačiau ikiteisminiame tyrime jį apklausiant pirmą kartą, jis patvirtino, kad važiuojant į Klaipėdą jo automobiliu „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo T. N., kartu su T. R. sėdėjo gale ir gėrė alų „Volfas Engelman‘. Išgėrė dvi 0,5 l talpos skardines, T. R. - vieną. Grįžus, T. N. išvažiavo savo automobiliu. T. R. sėdo už jo (V. P.) automobilio vairo, pats atsisėdo šalia ir išvažiavo pasivažinėti po miestą. Jis pats nevairavo, nes buvo neblaivus, o T. R., kiek matė, buvo išgėręs tik alaus, todėl davė savo automobilį vairuoti. Pasivažinėjus po miestą, T. R. pasakė, kad reikia užsukti į parduotuvę, nes norėjo nusipirkti alaus. T. R. nuvažiavo į parduotuvę „Čia“, esančią Ganyklų g. 6, Palangoje, įvažiavo į vidinį kiemą ir pastatė automobilį. Abu išlipo iš automobilio ir nuėjo į parduotuvę. Parduotuvėje nieko nepirko, o T. R. nusipirko degtinės „Lithuania“. Išėjus iš parduotuvės, privažiavo policijos pareigūnai ir liepė T. R. pasitikrinti neblaivumą, tačiau jis nesutiko. Jis pareigūnams nurodė, kad automobilį vairavo T. R. (t. 1, b. l. 38-39).

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad vieninteliai T. R. teisinantys duomenys yra jo paties parodymai, jog jis, vairuodamas automobilį buvo blaivus, o alkoholį vartojo po to, kai jį įsigijo parduotuvėje, tačiau iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad policijos pareigūnams aiškinantis įvykio aplinkybes, T. R. kategoriškai neigdamas, kad vairavo automobilį, šios aplinkybės viso ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, apie tai, kad butelį degtinės „Lithuania“ išgėrė prieš pat atvykstant pareigūnams, nurodė tik teismui paskutinio teisiamojo posėdžio metu. Taip pat apie tai, kad T. R. nusipirko degtinės ir ją išgėrė prieš atvykstant pareigūnams, ikiteisminio tyrimo metu nenurodė ir liudytojas V. P.. Priešingai V. P. papildomos apklausos metu nurodė, kad išėjus iš parduotuvės, ir grįžus prie automobilio nei jis, nei jo draugas T. R. jokio alkoholio nevartojo. Pamena, kad policijos pareigūnai paėmė iš T. R. degtinės „Lithuania“, 0,25 l talpos, kurią tikriausiai nusipirko, kai buvo parduotuvėje, nors to nepamena (t. 1, b. l. 45). Atliekant automobilio apžiūrą užfiksuota, kad automobilio salone buvo rastos „Calsberg“, „Baltijos“ skardinės alaus, taip pat neatidarytas degtinės butelis „Lithuania“, o bagažinėje keletas alaus „Volfas Engelman Rinktinis“ skardinių (t. 1, b. l. 18-19). Taigi iš šių duomenų matyti, kad kaltinamasis visuose proceso etapuose skirtingai nurodė tiek vairavimo, tiek alkoholio vartojimo aplinkybes, tačiau teismas tokias skirtingas T. R. iškeltas versijas (kad jis alkoholio nevartojo, po to nurodė, kad išgėrė tik vieną butelį alaus, kad automobilio nevairavo, o iki parduotuvės jį su V. P. atvežė nepažįstamas asmuo, po to nurodė, kad vairavo, tačiau buvo blaivus, galiausiai nurodė, kad jis vairavo, bet tik prieš atvykstant policijos pareigūnams jis išgėrė butelį degtinės) pripažįsta tik gynybine jo pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi šios versijos neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir iš esmės prieštarauja kitų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtų įrodymų visumai. Taip pat ir liudytojo V. P. teisme duoti parodymai apie tai, kad jis neprisimena, kas vairavo automobilį, vertinami kritiškai, kaip siekis pagerinti savo draugo T. R. padėtį ir padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Išanalizavęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog T. R. vairavo automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius jam neblaivumo požymius, jis atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Kaip minėta pirmiau, šias aplinkybes patvirtino liudytoja G. K., jog matė, kaip T. R. vairavo automobilį ir pagal jos vertinimą, jis buvo neblaivus, apie tai iškart pranešė bendrosios pagalbos centrui, taip pat šias aplinkybes ji nurodė tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu; taip pat liudytojas policijos pareigūnas V. Stonkus patvirtino, kad kaltinamasis buvo neblaivus, o jam keletą kartų pasiūlius tikrintis neblaivumą, jis tai padaryti atsisakė, tik vėliau policijos komisariate prisipažino, kad automobilį vairavo jis, o neblaivumo tikrinimo atsisakė, dėl to, jog jam vykdoma probacija. Taip pat kaltinamojo T. R. kaltę patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kad 2021 m. gegužės 27 d., 14.05 val., nuo gatvės įvažiuoja „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas vilki baltos spalvos viršutinį rūbą. Būtent šviesų džemperį vilkėjo T. R., tą patvirtino tiek liudytoja G. K., tiek ir pats kaltinamasis. Iš „Body“ kamera daryto vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad T. R. yra neblaivus, kad iš pradžių neigia vairavęs, tačiau policijos komisariate prisipažįsta, kad jis vairavo automobilį. Taigi, teismas įvertinęs visus aptartus duomenis, rašytinę bylos medžiagą, liudytojų parodymus, vaizdo medžiagą, sugretinęs byloje visus esančius įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje bei susiejęs į vieningą, logišką visumą, konstatuoja, jog kaltinamasis T. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Šią nusikalstamą veiką T. R. padarė, veikdamas tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju darydamas nusikalstamą veiką T. R. suvokė pavojingą jos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuris vertinamas kaip pavojingas tiek pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tiek pagal konkrečias (žemiau aprašytas) padarymo aplinkybes.

Aptariamas nusikaltimas savo pobūdžiu yra šiurkštus, keliantis realų pavojų transporto eismo saugumui, savo bei kitų asmenų sveikatai ir gyvybei. T. R., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo transporto priemonę ir policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius jam neblaivumo požymius, be svarbių priežasčių atsisakė tikrintis neblaivumą. Todėl vertinti padarytą nusikaltimą kaip mažareikšmį ar nekėlusį realaus pavojaus eismo saugumui, o juo labiau vertinti kaip palankią aplinkybę švelnesnės bausmės skyrimo kontekste nėra jokio teisinio pagrindo. Akivaizdu, kad kaltinamasis vairavo automobilį būdamas neblaivus ir sėsdamas už vairo elgėsi neatsakingai, taip elgdamasis privalėjo numatyti ir numatė dėl to kilsiančias pasekmes, gresiančią atsakomybę, todėl jo patiriami nepatogumai dėl paskirtos bausmės už padarytą nusikaltimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra jo paties elgesio pasekmė.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad T. R. Lietuvos Respublikoje per santykinai neilgą laikotarpį – paskutinius septynerius metus – iki nagrinėjamo nusikaltimo padarymo teistas šešis kartus už padarytas nusikalstamas veikas. Iš jų T. R. teistas už baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, už smurtinius nusikaltimus pagal BK 140 straipsnį, už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, taip pat ir už analogišką veiką pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. T. R. šiuo nuosprendžiu aptariamą nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, be to, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Taigi kaltinamasis sistemingai daro įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Taip pat pažymėtina, kad T. R. 2020 m. spalio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas 2021 m. liepos 22 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartimi panaikintas ir T. R. pasiųstas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Visos šios aplinkybės rodo nuoseklų, neteisėtą ir pavojingą aplinkiniams T. R. elgesį, kurį siekiant pakeisti būtina skirti pakankamo griežtumo bausmę.

Iki šios veikos padarymo T. R. už kitų nusikalstamų veikų padarymą buvo skirtos įvairios bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas, realus laisvės atėmimas, taip pat jam taikytas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau vėliau T. R. vis tiek darė nusikalstamas veikas. Tai rodo, kad nei švelnesnės bausmės, nei laisvės atėmimo bausmė, nei bausmės vykdymo atidėjimas ilgalaikio poveikio T. R. elgesiui nepadarė, nes jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas.

Pažymėtina ir tai, kad administracinių nusižengimų registro 2021 m. gegužės 28 d. duomenimis per paskutinius vienerius metus T. R. daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už administracinius nusižengimus, tarp jų ir susijusius su transportu ir kelių ūkiu (t. 1, b. l. 175-182), paskirtos baudos nėra sumokėtos, kas rodo, kad T. R. linkęs nesilaikyti teisės aktų nustatytos tvarkos ir visuomenės gyvenimo taisyklių.

T. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę neigė, ir tik vėliau, baigiant nagrinėti baudžiamąją bylą, prisipažino visgi vairavęs automobilį, tačiau neigdamas esmines atliktos nusikalstamos veikos aplinkybes, bandė sumenkinti savo nusikalstamų veiksmų apimtį ir tokiu būdu palengvinti savo teisinę padėtį, todėl nėra jokio pamatuoto pagrindo išvadai, jog kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs ar padėjo išaiškinti nusikaltimą. T. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas vertina ir aplinkybes, kad kaltinamasis T. R. linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, turi šeimą.

Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta T. R. paskyrus tik griežčiausios rūšies, tai yra laisvės atėmimo bausmę, o ne švelnesnę bausmę, kaip to prašo kaltinamasis T. R.. Šiuo atveju T. R. teisiamas jau septintą kartą, todėl teismo vertinimu, BK 55 straipsnio kontekste jam negali būti skiriama su laisvės atėmimu, nesusijusi bausmės rūšis. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias bausmes, iš kurių ir laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai nevertino netinkamo savo elgesio, nesuprato jo pavojingumo ir pažeidžiamų vertybių svarbos, o tai atskleidžia tikrąjį kaltininko psichinį santykį su jo padaryta veika, ir, esant neigiamai charakterizuojančių tiek patį kaltinamąjį, tiek jo padarytą veiką, aplinkybių kur kas daugiau, nagrinėjamu atveju už šio nusikaltimo padarymą teismas T. R. skiria didesnę, nei laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmę, t. y. devynis mėnesius.

T. R. aptariamą nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taigi, nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo ir vėl nusikalto, kas patvirtina, kad jis nėra linkęs laikyti įstatymų, visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai, todėl švelnus baudžiamumas nėra veiksmingas, dėl ko jam bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju netaikytinas.

Nusikalstamą veiką kaltinamasis T. R. padarė 2020 m. spalio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu jam paskirtos šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant – prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, kuri yra didesnė, pridedant 2020 m. spalio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį (tris mėnesius). Tokia bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad padarytos analogiškos veikos, susijusios su teisės pažeidimais kelių eismo srityje. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas T. R. laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. gegužės 27 d., 14.20 val., iki 2021 m. gegužės 28 d., 14.22 val., viena para, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl baudžiamosios poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, skyrimo

Baudžiamasis įstatymas numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones – gali būti paskirtas nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės tikslas yra prevencinis – uždraudus vairuoti transporto priemonę yra užkertamas kelias asmeniui toliau vairuoti transporto priemones, kai jis yra neblaivus. Kaip matyti, 2020 m. spalio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, kuriuo kaltinamasis T. R. buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jam buvo paskirta baudžiamoji poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – trims metams ir šešiems mėnesiams, tačiau bylos duomenimis yra neginčytinai nustatyta, kad T. R. vėl padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo transporto priemonę, o policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius jam neblaivumo požymius, jis kategoriškai atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Teismo vertinimu, tokie T. R. veiksmai kėlė itin didelį ir realų pavojų kitų eismo dalyvių, taip pat ir paties kaltininko bei kartu su juo važiavusio keleivio sveikatai ir gyvybei. Šiame kontekste, teismo vertinimu, yra pagrindas skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, nes jos skyrimas padės pasiekti prevencinių tikslų, taip pat užtikrins visuomenės saugumą.

Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas bei jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso, o kartu ir kaltininkui skiriamos bausmės, sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Sprendžiant kiekvienos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą teismas atsižvelgia į jos tikslus, kaltininko asmenybę ir bylos aplinkybes.

Teismas atsižvelgia į tai, kad T. R., neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį, vengė neblaivumo nustatymo, būdamas teistas už analogišką nusikalstamą veiką, daug kartų baustas administracine tvarka už įvairių teisės pažeidimų padarymą, taip pat ir už teisės pažeidimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, t. y. T. R. yra ne kartą baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti. Be to, kaip nustatyta, T. R. kategoriškai atsisakė pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, taip pat ir vykti į gydymo įstaigą, nors policijos pareigūnai jam ne vieną kartą siūlė tai padaryti, bendravimo su policijos pareigūnais metu elgėsi agresyviai, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei patį kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismo vertinimu, visos šios nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti T. R. aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones, maksimalią trukmę, t. y. penkerius metus.

Dėl baudžiamosios poveikio priemonės - turto konfiskavimo, skyrimo

Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y., kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir, kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-648-1121/2019).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019, 8 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Kaltinamasis T. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Šią nusikalstamą veiką jis įvykdė naudodamas automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris atitinka konfiskuotino turto požymius (nusikalstamos veikos padarymo priemonė). Iš byloje esančių duomenų (VšĮ „Emprekis“ pažymos, kurioje nurodyta vidutinė tokio tipo transporto priemonės kaina Lietuvoje) matyti, kad paminėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 4760 Eur (kaina su PVM) (t. 1, b. l. 55). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė liudytojui V. P. (t. 1, b. l. 54). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2021 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 60-ANR_N-1179-2021 V. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2021 m. gegužės 27 d., 14.12 val., perdavė vairuoti transporto priemonę neblaiviam T. R. (t. 1, b. l. 51-52).

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 6 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų baudžiamuoju įsakymu V. P. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, o vadovaujantis BK 72 straipsniu, V. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – t. y. tos pačios transporto priemonės „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo kaltinamasis T. R., konfiskavimas valstybės naudai.

Teismas, įvertinęs tai, kad automobilis „Audi“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo T. R., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė BK 72 straipsnio prasme ir priklauso trečiajam asmeniui V. P., kuriam buvo žinoma, jog jam priklausanti transporto priemonė bus naudojama BK uždraustai veikai daryti, tačiau 2021 m. rugsėjo 6 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų baudžiamuoju įsakymu minėta transporto priemonė konfiskuota V. P. pripažinus kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, daro išvadą, jog šiuo nagrinėjamu atveju taikyti paties turto – automobilio, konfiskavimą nėra pagrindo, nei galimybės, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, T. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš T. R. konfiskuotino turto (automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę, atitinkančią pinigų sumą – 4760 Eur (kaina su PVM), valstybės naudai.

Kardomoji priemonė, ikiteisminio tyrimo metu, paskirta kaltinamajam T. R., - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (t. 1, b. l. 159-161).

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) 2021 m. birželio 1 d. prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į V. P. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendį paskelbus, panaikintinas (t. 1, b. l. 59-60).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - DVD-R laikmena su vaizdo įrašais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniu, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2020 m. spalio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant - prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti 2020 m. spalio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį (tris mėnesius), ir nuteistajam T. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaityti T. R. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. gegužės 27 d., 14.20 val., iki 2021 m. gegužės 28 d., 14.22 val., vieną parą, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2022 m. sausio 3 d..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, T. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jam 5 (penkerius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, T. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir išieškoti iš T. R. konfiskuotino turto (automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę, atitinkančią pinigų sumą – 4760,00 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt eurų ir 00 ct), valstybės naudai.

Kardomąją priemonę, paskirtą T. R., - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) 2021 m. birželio 1 d. prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į V. P. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendį paskelbus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - DVD-R laikmeną su vaizdo įrašais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismą Palangos rūmus.