Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Angelės Ikasalienės,

sekretoriaujant Aleksandrui Zujevui, Irmai Greičiuvienei, Editai Bekerytei, Jolitai Žylienei, Erikai Jasmontaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V.B. a.k. (duomenys neskelbtini) , gim. (duomenys neskelbtini) Marijampolėje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, pagal verslo liudijimą teikiantis lombardo paslaugas, 2004 metais teistas Vokietijoje,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 str. 5d., 129 str. 2 d. 2, 5, 6, 9 p. (2000-09-26 įstat. Nr. VIII-1968 redakcija),

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. kaltinamas tuo, kad sukurstė dviejų bejėgiškos būklės žmonių nužudymą kankinant dėl savanaudiškų paskatų, o būtent:

1993 m. liepos mėn., ne vėliau kaip 22 dieną, Vilniuje, tiksliai nenustatytoje vietoje, dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas pašalinti savo verslo partnerį R. Ž., tam, kad visas pelnas iš bendro verslo liktų tik jam – V. B., pažadėjęs nenustatyto dydžio materialinį atlygį ir įkalbėjęs juos, sukurstė savo samdomą darbuotoją – apsaugininką D. A. bei tyrimo metu nenustatytą asmenį nužudyti R. Ž. ir A. Č.. Būdami V. B. sukurstyti, D. A. ir tyrimo metu nenustatytas asmuo, turėdami tikslą užvaldyti A. Č. priklausančius 10 000 JAV dolerių, R. Ž. priklausantį laikrodį „Rolex“ 20 000 JAV dolerių vertės, video kamerą „Sony“ su vaizdajuoste 300 JAV dolerių vertės, auksinį žiedą su briliantu 1000 JAV dolerių vertės, gauti V. B. pažadėtą nenustatyto dydžio materialinį atlygį ir pašalinti savo pažįstamo V. B. verslo partnerį R. Ž. tam, kad visas pelnas iš bendro verslo liktų tik V. B. – dėl savanaudiškų paskatų, 1993-07-23, laikotarpyje nuo 12 val. iki 17 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodami fizinį smurtą, virvėmis surišo rankas ir kojas R. Ž. ir A. Č., tuo atimdami nukentėjusiesiems galimybę priešintis, ir panaudodamas fizinį smurtą bejėgiškos būklės R. Ž. ir A. Č. kankino: sudavė R. Ž. smūgius į nosį, antakius, lūpą, smakrą, krūtinę, petį, blauzdą, o A. Č. sudavė smūgius į nosį, antakius, po ko nužudė nukentėjusiuosius, juos pasmaugdami virve, šūviais iš nenustatyto 9 mm kalibro pistoleto peršovė lavonų galvas bei užvaldė A. Č. priklausančius 10 000 JAV dolerių (43 000 Lt), R. Ž. priklausantį laikrodį „Rolex“ 20 000 JAV dolerių (86 000 Lt) vertės, video kamerą „Sony“ su vaizdajuoste 300 JAV dolerių (1290 Lt) vertės, auksinį žiedą su briliantu 1000 JAV dolerių (4300 Lt) vertės. Ši V. B. inkriminuota veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5d., 129 str. 2 d. 2, 5, 6, 9 p. (2000-09-26 įstat. Nr. VIII-1968 redakcija).

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad V. B. kaltė dėl nurodytos veikos neįrodyta.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. B. savo kaltės dėl nurodyto jam inkriminuoto nusikaltimo nepripažino. Paaiškino, kad su R. Ž. buvo artimi draugai, susipažino tarnaudami armijoje 1983 m. Grįžę abu tęsė studijas, gyveno kaimynystėje, bendravo, kartu leisdavo laisvalaikį, pažįstami buvo ir jų tėvai. 1989 m. studijuodami penktame kurse, įkūrė įmonę, gamino polietileninius maišelius, verslas sekėsi. 1991 m. pradėjo prekiauti cigaretėmis, pirkdavo Maskvoje, parduodavo Lietuvoje. 1993 m. šie prekybiniai ryšiai nutrūko, Maskvoje cigarečių jau negalėjo pirkti, todėl nuvyko tartis į Vokietiją, kad galėtų pirkti cigaretes tiesiai iš fabriko Hamburge. Pradžioje susitarti nepavyko, bet 1993 m. balandį ar gegužę gavo pranešimą, kad yra tokia galimybė. Pradėjo vežti cigaretes iš Vokietijos į Lietuvą. Už cigaretes mokėjo pasiskolinę pinigų iš bankų ir įvairių asmenų. Vienas iš tokių asmenų, tai verslininkas iš Mažeikių R. M. jų verslui už procentus buvo paskolinęs 300 tūkstančių dolerių. 1993 m. liepos mėnesį jis (V. B.) vykdamas su buvusia sugyventine D. V. į Palangą, užsuko pas R. M., nuvežė jam 300 tūkstančių dolerių, bet R. M. pasiūlė dar pasinaudoti versle jo pinigais, nes buvo mokami geri procentai. Palikęs D. V. Palangoje, pats parvažiavo į Vilnių. Tuos pinigus perdavė įmonės darbuotojui V. P., kuris pinigus nusivežė į savo namus. Po keleto dienų (gal 1993 m. liepos 22 d.) paskambinęs R. M. pakvietė į svečius. Atvykęs į Mažeikius su R. M. prabuvo restorane iki paryčių. R. M. apsaugos darbuotojai nuvežė jį į Palangą pas D. V.. Pamiegojęs ryte paskambino į kontorą, atsiliepęs darbuotojas Sigitas pasakė, kad nužudyti R. Ž. ir A. Č.. Šeštadienį turėjo atvažiuoti mašina su kroviniu iš Vokietijos. Paskambinęs R. M., kuris R. Ž. nepažinojo, pasakė apie įvykį, paprašė, kad atsiųstų mašiną ir apie pietus išvažiavo į Vilnių. Prie Vilniaus jį sustabdė policija ir nuvežė į prokuratūrą. Apklausą atliko Gintaras Jasaitis, jis buvo jo kursiokas ir geras bičiulis, todėl po to nusišalino, o bylą perėmė D. S.. Nepraėjus mėnesiui, rugpjūčio 17 d. iš ryto (duomenys neskelbtini) gatvėje Vilniuje buvo pasikėsinta į jį patį.

Paskutinį kartą R. Ž. matė 1993 m. liepos 22 d., tai buvo ketvirtadienis, jis (R. Ž.) tą savaitę išgerdinėjo, nes jo žmona buvo išvažiavusi į Paryžių apsipirkti. R. M. jam (V. B.) paskambino liepos 22 d., pakvietė į svečius ir jis išvažiavo tiesiai iš kontoros, es. Žirnių g. Vilniuje.

Nežino kas nužudė R. Ž. ir A. Č., tuomet po pasikėsinimo buvo sunkiai sudaužyta galva, todėl pasakė, kad D. A. ir D. S., bet dabar abejoja. Dėl byloje esančio raštelio paaiškino, kad 1993 m. rugsėjo ar spalio mėn. buvo pakviestas į svečius D. A. tėvo. Tuo metu buvo pasamdęs detektyvų firmą, kuri bendradarbiavo su policija ir kartu su detektyvais nusprendė, kad su juo eis ir O. G., jam buvo užduotis palikti prietaisą dėl paklausymo, nes buvo įtarimas, kad D. A., kuris po nusikaltimo slapstėsi, lankosi pas tėvą. O. G. pritvirtino pasiklausymo prietaisą ir liko laukti prieškambaryje, D. A. tėvas jį nusivedė į kambarį, padavė atplėštą laišką, pasakė, kad tai jam Donato laiškas. Perskaitęs paėmė tą laišką. Iš pašnekesio suprato, kad tėvas nuo sūnaus nenusisuks, kad tėvas teisina ir remia D. A.. Tą dieną paskutinį kartą matė V. A., po trejų metų jis mirė. Tą laišką, adresuotą jam, vertina kaip šmeižtą, šantažą. Nekilo abejonių, kad laišką surašė D. A., jo kalbos maniera atsispindėjo laiške, tik jis taip galėjo parašyti. Buvo girdėjęs, kad D. A. buvo iškelta byla dėl neteisėto ginklo laikymo. Nepamena koks teisėjas nagrinėjo bylą. Žinojo, kad D. A. buvo apklaustas prokuratūroje išžaginimo byloje. Vėliau sužinojo, kad R. S. tyrė kažkurį bylos etapą. Teisėjo minimo laiške tuo metu nežinojo. Buvo D. A. užsiminęs, kad G. P. (vadinamas „barzda“) jiems grasinęs, bet niekada neprašė, kad su juo, ar kuo nors kitu susidorotų. D. A., jo manymu, norėjo pinigų, bet nesulaukė. Buvo jam įrašęs į kasetę pasiūlymą pasiduoti teisėsaugai ir tą kasetę palikęs tėvui, kad jam perduotų.

Raštelį tą patį vakarą parodė detektyvų vadovui, jis vertino, kad tai-tipiškas šantažo pavyzdys. Sekančią dieną raštelį parodė R. S., po to perdavė policijai. Tame raštelyje nėra tiesos. Su R. S. neteko kalbėti apie D. A. bylą ir nepadėjo jam išvengti atsakomybės, R. S. yra ypatingai principingas. Iš karto nusprendė, kad tą raštelį atiduos policijai.

Po R. Ž. ir A. Č. nužudymo jautė, kad ir jo gyvybei gali kilti pavojus, nes nežinojo kam reikėjo taip pasielgti, bet neįtarinėjo D. A. ir D. S., todėl pasikvietė juos dėl apsaugos. Galvojo, kad tas nusikaltimas bus greitai išaiškintas.

Po R. Ž. mirties situacija įmonėje ženkliai pablogėjo, viskuo rūpintis teko V. P., kitaip verslas būtų žlugęs, nors prekyba dar vyko, bet apimtys sumažėjo Po R. Ž. nužudymo užpuolė visi kreditoriai, išskyrus R. M.. V. P. tuo metu užsiiminėjo tolimesne įmonės veikla, jis skraidydavo į Hamburgą, pirko cigaretes, ieškojo mašinų. Jokios naudos po R. Ž. mirties jam nebuvo, jis neteko geriausio draugo ir verslas nesivystė taip, kaip būtų vystęsis jeigu R. Ž. būtų gyvas. Cigaretes vežė iki 1995 m., o vėliau iki 1999-2000 m. užsiiminėjo tik krovinių pervežimu. V. P. išėjo iš įmonės 1995 m. vasarą. Jam išėjus baigėsi ir cigarečių verslas, todėl organizavo pervežimus. Dabar tuo neužsiima, šiuo metu vysto lombardo veiklą. Po R. Ž. mirties jam sunkiau buvo vystyti verslą.

Ilgą laiką apie 5 metus teikė pagalbą D. Ž.. Suremontavo pagal naujausias galimybes jos 4 kambarių butą, remontas kainavo apie 100 tūkstančių dolerių, nupirko mašiną, apmokėdavo jos keliones, duodavo pinigų. Kas mėnesį iki 1998 m. mokėjo nuo 1000 iki 2000 dolerių. Po to ji pareikalavo 50 tūkstančių dolerių, nes norėjo naujo buto, jis neturėjo galimybės duoti tokią sumą, tuomet ji nuteikė prieš jį kreditorių R. L.. Vėliau D. Ž. sutikusi jo žmoną reikalavo 100 tūkstančių dolerių. Ji sakė, kad jis skolingas 100 tūkstančių, nes ji iš jo nieko nėra gavusi, kad viską jis atėmęs. Ji pirmą kartą čia teisme pripažino, kad jai davęs pinigų, kitus faktus neigė, kol nebuvo parodyta dovanojimo sutartis. Pasiūlė D. Ž. apsigyventi statomame name, bet ji atsisakė, tuomet jai padovanojo didesnę namo dalį sklype (duomenys neskelbtini) pl. Vilniaus m., jai teko ir 5-6 arai žemės.

Cigarečių verslui dalį pinigų gaudavo R. Ž., dalį jis (V. B.), buvo skolinamasi iš bankų ir privačių asmenų. Vienas iš kreditorių R. L. buvo R. Ž. artimesnis draugas, jis buvo paskolinęs R. Ž., o R. M. – jam (V. B.). Pelną, likusį atskaičius palūkanas bei darbuotojų algas, pasidalindavo po lygiai. Nebuvo jokių nesutarimų tarp jo ir R. Ž.. Tuo metu skolinant buvo 10 proc. mėnesinės palūkanos. Po R. Ž. nužudymo jis per pusę metų atsiskaitė su visais asmenimis, grąžino pinigus R. L. - 100 tūkstančių JAV dolerių, jam buvo mokama 10 procentų palūkanų. Su R. M. atsiskaitė dalimis gal metų laikotarpyje, jis palaukė, nes žinojo situaciją ir nespaudė. Palūkanas jam pastoviai vežė, po 30 tūkstančių kas mėnesį. Atsiskaitė su D. B., kuris R. Ž. buvo davęs nedidelę sumą. R. Ž. vardu buvo paimtas kreditas iš Lietuvos valstybinio komercinio banko, jis grąžino šį kreditą, performinus jį D. Ž. vardu, suma buvo nemenka. Pinigus nešdavo grynais pats arba perduodavo per V. P.. Buvo kreditų Komercijos ir Kreditų bankuose, bankai buvo vienas Rotundo gatvėje, kitas – Basanavičiaus Vilniaus mieste, skolas šiems bankams taip pat grąžino, sumų šiuo metu neatsimena. Atsiskaitė su S. V., iš jo R. Ž. buvo pasiskolinęs 4 ar 5 tūkstančius dolerių. Buvo ir smulkių kreditorių, skolinusių po 1000 dolerių ar panašias sumas, kuriems taip pat grąžino pinigus. Pirmiausia reikėjo atiduoti skolas. R. Ž. prieš 2-3 mėnesius iki mirties iš skolintų pinigų už 100 tūkstančių JAV dolerių nusipirko automobilį 850 BMW. D. Ž. nusprendus šis automobilis buvo parduotas už 75 tūkstančius dolerių, pinigai panaudoti atsiskaityti su R. L.. Po R. Ž. mirties nemažai pardavė savo turto, kad padengti skolas: automobilį Mersedes už 40 tūkstančių dolerių, butą, es. Vilniaus centre prie Lukiškių aikštės (duomenys neskelbtini), 4 kambarių virš 100 kvadratinių metrų, kurį buvo įgijęs iš D. A. motinos, už 120 ar 150 tūkstančių dolerių. Šiuos pinigus už automobilį ir butą panaudojo kreditų grąžinimui. Turėjo su Ramūnu nusipirkę namą (duomenys neskelbtini) ir buvo pradėję remontuoti, bet kai žuvo R., tų darbų netęsė ir pusės metų laikotarpyje pardavė, gautais pinigais mokėjo skolas ir palūkanas. Po R. Ž. mirties neįsigijo jokio turto kelerių metų eigoje. Namą 2-3 metus statėsi toliau. Esant R. Ž. gyvam, namas buvo pastatytas iki stogo. Tam pačiam sklype buvo senas namas, jo didesnę dalį padovanojo D. Ž., kad nepretenduotų į naują namą. Ji privatizavo žemę, už kurią jis sumokėjo. D. Ž. sutiko su ta dalimi ir nepretendavo į statomą namą. Iki R. Ž. žūties į namą buvo investuota apie 200 tūkstančių dolerių, iš tos sumos jo (V. B.) buvo apie 150 tūkstančių, kiti - Ramūno, po jo žūties dar investavo apie 500 tūkstančių dolerių. Tą namą pardavė 2007 m.

Nežino, kur yra kaltinime nurodyti R. Ž. daiktai - laikrodis, žiedas ir kamera. Laikrodį Rolex irgi tokį patį turėjo, tik jo mėlynas ciferblatas, o pas R. Ž. buvo auksinis, abu vienodai mokėjo po 10 tūkstančių dolerių. Jis nešiojo tą laikrodį. Nežino, kur jis dingo po jo nužudymo, D. Ž. nieko nesakė apie tą laikrodį. Žiedo su briliantu nėra matęs, bet R. Ž. nenešiojo jokių žiedų. Nežino kas užvaldė A. Č. pinigus 10 tūkstančių. R. Č. vieną kartą davė 11 ar 12 tūkstančių dolerių, ji skundėsi, kad neturi pragyvenimo šaltinio.

R. Ž. nužudymas jo gyvenimą ženkliai pablogino, sukėlė didelių pergyvenimų, nes neteko geriausio draugo. Labai emociškai paveiktas dėl nepagrįsto kaltinimo.

Nukentėjusioji R. Č. paaiškino, kad prieš 20 metų, tai 1993-07-23 įvyko nusikaltimas Vilniuje (duomenys neskelbtini) gatvėje R. Ž. bute (namo ir buto numerių nežino), buvo nužudyti jos vyras A. Č. ir jo artimas draugas R. Ž.. Verslo santykiai jų nesiejo. V. B. pažinojo, jis dalyvavo jų vestuvėse. 1993-07-23 ryte planavo su vaiku važiuoti apsipirkti. Vyras buvo susižalojęs koją, negalėjo vairuoti, jis ruošėsi važiuoti pas R. Ž. ir kviesti taksi. Ji pasisiūlė nuvežti. Vyras paskambino R. Ž., kad pas jį atvažiuoja. Besiruošiant skambino R. Ž. ir teiravosi, kada atvažiuos. Vyras vežėsi pinigų, sakė 10 000 dolerių. Buvo 10-11 val., vyrą išleido prie R. Ž. namų. Vyras prašė pagaminti pietus, žadėjo grįžti, tačiau negrįžo. Kitą dieną pas ją apie pietus atvažiavo R. L. ir pranešė, kad jos vyras ir R. Ž. yra morge. Vyras turėjo laikrodį, auksinę grandinėlę. Jos nuomone, vyrą galėjo nužudyti kaltinamasis, mano, kad jam tai buvo naudinga. Vyras kalbėjo, kad R. kviečia prisidėti prie jų darbų ir sakė, kad V. B. yra priklausomas nuo alkoholio ir mažai dalyvauja įmonės veikloje. Norėjo, kad prisidėtų A. Č., kuris buvo laikomas autoritetu. Pinigai po nužudymo nebuvo rasti. Tuo metu vyras oficialiai niekur nedirbo, užsiėmė spalvotų metalų prekyba. R. Ž. vežė tokią sumą pinigų, tikriausiai norėdamas prisidėti prie verslo. Susitikimas pas R. Ž. spėja buvo suplanuotas iš vakaro, vyras nebuvo iškviestas staiga. Jis jau buvo susiruošęs, susiskaičiavęs pinigus. Vyras ryte jai pasakė, kad veža Ramūnui 10 000 dolerių. Vyras buvo labai stiprus, apie 190 cm ūgio ir 120 kg svorio, sportavo, žaidė futbolą. Mano su juo susidorojo pažįstami žmonės. Tais metais buvo kažkokių grasinimų telefonu, vyras pasakė nekreipti dėmesio. Buvo jai grasinantis skambutis po vyro mirties, kalbėjo vyras. A. Č. su įmone „(duomenys neskelbtini)“ yra turėjęs ryšių, buvo kalba, kad A. Č. prisidėtų pinigais ir ryšiais. Apie tai, kad buto, kur buvo nužudyti R. Ž. ir A. Č., durys buvo atviros ir neišlaužtos ji kalbėjo su D. Ž.. Po vyro nužudymo bendravusi su V. B., bendroje kompanijoje slidinėję, jis gražino jai pinigus 13 000 dolerių.

Kadangi nukentėjusioji neprisiminė visų aplinkybių, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p. buvo paskelbti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

1993-09-23 apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji R. Č. nurodė, kad 1993-07-23 apie 10 val. ji su vyru buvo namuose, vyras paskambino savo draugui R. Ž. į namus, pasakė, kad atveš jam pinigus – 10000 JAV dolerių. Maždaug po 5 min. paskambino R., kalbėjo telefonu su A. Iš pokalbio suprato, kad R. perskambino A., prašydamas, kad tas greičiau atvažiuotų. R. Č. mašina nuvežė savo vyrą A. Č. apie 11 val. prie R. namo, vyras pasakė, kad pabus pas R. apie dvi valandas ir pietums sugrįš. Daugiau ji vyro nematė, jis jai neskambino. Kitos dienos rytą sužinojo, kad jos vyras ir R. nužudyti R. Ž. bute (b.l. 61, 1 t.). 2010-06-02 apklausta kaip liudytoja R. Č. patvirtino anksčiau duotus parodymus, bei paaiškino, kad ji galvoja, jog A. Č. ir R. Ž. nužudymą galėjo suorganizuoti V. B.. Tą pagrindė tuo, kad V. B. tais pačiais metais, praėjus kažkiek laiko po nužudymo, atsitiktinai sutiko ją Saulėtekio bendrabučių kieme, Vilniuje ir paklausė, kiek pinigų A. Č. vežėsi pas R. Ž., kai jie buvo nužudyti. Atsakiusi, kad 10000 JAV dolerių. V. B. nuėjo iki savo automobilio ir atnešė jai apie 11000 JAV dolerių. Ji sakė, kad jai nereikia jo pinigų, bet jis vis tiek juos paliko. R. Č. parodė, kad nužudytųjų rankos buvo surištos, durys neišlaužtos ir kt. rodo, kad juos nužudė gerai pažįstami žmonės, be to, A. Č. buvo buvęs boksininkas, buvo apie 190 cm ūgio, virš 100 kg svorio, fiziškai buvo labai stiprus žmogus. Mano, kad A. Č. atvyko pas R. Ž. į namus, kai žudikai jau buvo pas R. Ž., nes R. Ž. skambino A. Č., kad šis atvežtų pinigus. 1993-07-23 A. Č. koja buvo sužalota, jis žaisdamas futbolą ją išsisuko, todėl negalėjo vairuoti, dėl to ji nuvežė jį pas R. Ž.. A. Č. jai buvo užsiminęs, kad jam bekalbant su R. Ž., pastarasis minėjo, jog V. B. indėlis jų bendrame biznyje yra nedidelis, jis nuostolingas žmogus, nes dažnai vartojo alkoholinius gėrimus, linksminosi su merginomis. Mano, kad V. B. galėjo išsigąsti konkurencijos, kad A. Č. gali užimti jo vietą versle (b.l. 19-20, 3 t.).

R. Č. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Į klausimą dėl V. B. duotos pinigų sumos nurodė, kad buvo gal 11 000 ar 13 000 dolerių, tikrai pamena, kad ji buvo didesnė nei tuomet vyras vežė R. Ž.. Į klausimą dėl G. P. nurodė, kad vyras jį pažinojo. Po vyro nužudymo G. P. pasisiūlė parduoti vyro laikrodį. Laikrodis buvo nepigus, auksinis, po vyro mirties jį atsiėmė prokuratūroje. Iš kur G. P. žinojo, kad ji turi tą laikrodį, nežino.

Nukentėjusioji D. Ž. - nužudytojo R. Ž. žmona, paaiškino, kad 1993-07-23 grįžo į namus adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Savaitę nebuvo namuose, vyras oro uoste nepasitiko, namo parvežė jo draugas. Laiptinės duris atsirakino, o buto durys, atrodo, buvo atrakintos. Svetainėje pamatė gulintį A. Č., kitame kambaryje gulėjo jos vyras. Suprato, kad abu mirę. Vyrui ant galvos buvo uždėta pagalvė. Į jį buvo šauta, kūnas buvo šaltas. Abiejų rankos ir kojos buvo surištos, jie gulėjo ant grindų. Tuo metu ji nieko neįtarė dėl nužudymo. Skambino V. B., bet neprisiskambino, kas buvo labai keista, nes jis turėjo satelitinį telefoną ir paprastai nešiojosi. Po to skambino kaimynui D. B., jis atėjo, iškvietė policiją. Kaip suprato, V. B. atsirado kitą dieną. Jo parodymuose matomai yra klaida kai sako, kad sužinojo 23 dieną. Realiai jis galėjo sužinoti tik kitą dieną, t.y. liepos 24 dieną, nes 23 dieną su V. B. nebuvo jokių kontaktų. Buvo minčių gal jam kas nutiko. Vyro santykiai su V. B. buvo kaip draugų ir verslo partnerių. Jos vyrui nepatiko V. B. sesers vyro sūnus D. A., buvo kažkokių jo bylų dėl ginklų. Apklausoje nurodžiusi, kad vyrą galėjo nužudyti V. B., tokia mintis kilo, kad jei A. vykdė kažkieno įsakymą, tai mano, kad V. B. jam nurodė. Yra D. A. laiškas V. B.. Apie šį laišką žino iš paties V. B.. Jis sakė, kad D. A. tėvas dirbo Santariškėse ir per tą tėvą D. A. perdavė laišką. R. Ž. su V. B. buvo verslo partneriai ir dirbo lygiomis dalimis. Pagal dokumentus firmos prezidentas buvo jos vyras. Dalinant pelną iš cigarečių verslo, R. Ž. ir V. B. tekdavo 75 procentai, kuriuos jie dalindavosi per pusę. Cigaretes pirkdavo Vokietijoje legaliai, atsivežę parduodavo Lietuvoje.

Į klausimą dėl buto durų, nurodė, kad durys buvo atrakintos, rakto duryse nebuvo, į butą grįžo apie 18-19 val. vakaro. Duryse laužimo, sugadinimo požymių nebuvo, po įvykio tvarkyti durų neteko. Bute nebuvo suversta, išskyrus, kad buvo nutraukti telefono laidai. Grumtynės tikriausiai buvo miegamajame, kai R. Ž. bandė prieiti prie telefono. A. Č. buvo arčiau buto išėjimo durų, jis buvo svetainėje, o R. Ž. miegamajame. Buvo pavogtas laikrodis Rolex, vyras jį dėvėdavo, dingo jos žiedas ir video kamera. Prieš išvykstant minėti daiktai buvo bute. Žiedas buvo auksinis su briliantu, dovanotas Ramūno. Dingo vaizdajuostė, joje buvo įrašas, kai vasario mėnesį atostogavo, kartu buvo ir V. B.. Po vyro nužudymo V. B. kalbėjo, kad „būk rami, tavimi ir vaikais bus pasirūpinta“. Jis tai sakė jai ir jos tėvams. Vėliau pasikeitė. Kurį laiką V. B. duodavo jai pinigų. Patvirtino, kad davė pinigų buto remontui, automobilio įsigijimui, vėliau duodavo mažesnes sumas ir santykiai darėsi blogesni. V. B. pinigus davė iki 1997 metų kovo mėnesio. Po vyro mirties gaudavo iš firmos tam tikras sumas, bet tai neatitiko firmos pelno. Ji paprašė duomenų apie pardavimus V. P.. Nemenčinės plente buvo statomas namas, jis buvo įformintas V. B. vardu, bet buvo su jos vyru per pusę. R. Ž. nužudymo metu buvo didelis kiekis grynų pinigų - 900 000 Vokietijos markių, buvo turto, ofisas, krovininis automobilis, priekaba, buvo ir įsipareigojimų, bet firmos turtas atsvėrė įsipareigojimus. Po įvykio daugiau nei metus kažką tvarkyti oficialiai nebuvo jėgų. Buvo parduotas asmeninis BMV automobilis ir pinigai perduoti į firmos sąskaitą. Parduotas namas Avižieniuose, jų abiejų, lėšos atiduotos firmai skolų grąžinimui. Tuo metu ji pasitikėjo V. B.. Grynieji pinigai tuo metu buvo pas buhalterį, jis išskrido į Vokietiją ir įnešė į banko sąskaitą. Su ja derinta nebuvo, bet nuo jos nebuvo slepiama. Mano, kad V. B. prisidėjo prie jos vyro nužudymo, nes liepos 21d. buvo pranešta iš Vokietijos, kad „Vyradai“ suteikiamos išskirtinės teisės prekiauti cigaretėmis. Tai buvo didelis žingsnis į priekį. Ir tas faktas, kad prezidentas buvo R. Ž., o V. B. lieka kaip ir nuošalyje, galėjo turėti įtakos. V. B. tuo metu mažai prisidėdavo veikloje, didesnis krūvis buvo jos vyrui. Į verslą buvo planuojama įtraukti A. Č., mano, kad R. Ž. sumanymas įtraukti į verslą kitus žmones galėjo nepatikti V. B.. Į klausimus dėl grasinimų vyrui, dėl siūlymų susitikti nuošalioje vietoje, nurodė, kad gal toks atvejis ir buvo, matydavo, kad vyras įsitempęs. Turėjo ginklą. Skolos po vyro mirties buvo grąžintos iš bendro pelno. Patvirtino, kad pagal byloje pateiktą sutartį V. B. jai dovanojęs dalį namo, kad vyko su V. B. į slidinėjimo kelionę, kur buvo ir R. Č.. Vyko su E. B. į Vokietiją, dalyvavo jų vestuvėse. Vyras asmens sargybinių neturėjo. Asmens sargybiniai pas V. B. atsirado po to, kai D. A. pasikėsino į V. B.. Su A. Č. pradžioje vyras neturėjo verslo reikalų. Po to, kaip žinoma, verslas buvo reketuojamas, tai A. Č. turėjo pažįstamų ir galimai buvo apsauga nuo reketo. Nepamena, ar G. P. buvo atsisakęs grąžinti paveikslus, jų vertė galėjo būti 10 000 dolerių. Palubinskienė sakiusi, kad paveikslai yra pas P. brolį.

Liudytojas A. P., namo, kuriame buvo įvykdyta žmogžudystė, gyventojas paaiškino, kad įvykis buvęs maždaug prieš 20 metų ir jis nieko daugiau, nei po įvykio užfiksavo jį apklausę pareigūnai, nežino. Nurodė, kad gyvena Vilniuje (duomenys neskelbtini). Buvo po 17 val., dar nebuvo tamsu, tą vakarą su šeimos nariais buvo namuose, girdėjo šūvius, pagalvojo gal vaikai žaidžia. Kiek buvo šūvių nepamena.

Vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p. buvo paskelbti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, b.l. 26-27, t.1.

1993 m. liepos 24 d. paaiškinime policijai A. P. nurodė, kad 1993 m. liepos 23 d. apie 21 val. jis girdėjo 3 šūvius, kurie buvo Vilniuje, Architektų g. 184 namo apatiniuose aukštuose (b.l. 26-27, 1 t.). Liudytojas patvirtino, kad labiau tikėtina, jog tai, ką anksčiau minėjo yra teisinga, nes įspūdžiai buvo švieži.

Paskelbti J. F. (kurios dabartinio adreso nepavyko nustatyti ir iškviesti į teismą), 1993 metais gyvenusios (duomenys neskelbtini), parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu 1993 m. liepos 24 d. ji savo paaiškinime policijai nurodė, kad 1993 m. liepos 23 d., būdama virtuvėje vakare (laiko neprisimena) girdėjo tris garsus, panašius į šūvius. Jai pasirodė, kad tai buvo jų name (t. 1, b.l. 29).

Liudytojas R. S. paaiškino, kad su V. B. buvo kurso draugai teisės fakultete. Po mokslų atsitiktinai susitikdavo, kadangi kontora, kurioje dirbo V. B., buvo šalia prokuratūros pastato. Tuo metu jis dirbo tardytoju, dabar generalinės prokuratūros prokuroru. Šioje byloje dėl sukurstymo nužudyti, kaip jis supranta, jo apklausa susijusi su raštu, kuris buvo jam parodytas, apie tai buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje byloje, kurioje buvo kaltinamas D. A.. Datos neprisimena, kada jam buvo parodytas raštas, tai buvo seniai. Kai dirbo Vilniaus miesto prokuratūroje, buvo nužudyti R. Ž. ir A. Č., po kurio laiko buvo bandoma pagrobti ir nužudyti patį V. B. Liepkalnio gatvėje automobilyje. Dėl šio įvykio teko dirbti toje tardymo grupėje ir atlikti keletą veiksmų. Praėjus kuriam laikui po šio įvykio V. B. atsinešė ir parodė jam prirašytą paprastą popieriaus lapą, pasakė, kad tai D. A. parašytas raštas, buvo rašoma, kad jeigu jis kažko nesumokės, tai jis kažką pasakys. V. B. kreipėsi į jį dėl to, kad pažinojo, ir dėl to, kad jis kurį laiką dalyvavo tyrime dėl pasikėsinimo į V. B.. Teiravosi, kaip jam pasielgti, aiškino, kad jis nieko neprisidėjo, kad raštas parašytas taip, kad negalėtų jo pateikti ir buvo reikalaujama sumokėti. Jis patarė V. B. pateikti šį laišką tyrimo grupės vadovui, nusikaltimą tyrė Vilniaus VPK nužudymų tyrimo grupė. V. B. jam aiškino, kad laiške surašytos nesąmonės, kad jis nesusijęs su nužudymais.

D. A. atžvilgiu dalyvavo tiriant bylą dėl išžaginimo. D. A. buvo suimtas 2-3 mėnesius, bet byla buvo nutraukta, kadangi vadovybė nusprendė, kad trūksta įrodymų. Aplinkybės buvo labai neaiškios.

Paskelbti liudytojo parodymai, t. 3 b.l. 57-59, kadangi liudytojas neatsiminė visų aplinkybių.

2010-04-07 apklaustas liudytoju R. S. parodė, kad 1993 m., po to, kai D. A. buvo paleistas iš suėmimo dėl išžaginimo bylos, buvo nužudyti du žmonės, vienas iš nužudytų buvo R. Ž., kuris buvo V. B. kompanionas. 1993 m. buvo pagrobtas V. B., pasikėsinta į jo gyvybę, šiuos nusikaltimus buvo įtariami įvykdę D. A. ir D. S.. Jis (R. S.) šioje byloje atliko parengtinio tardymo veiksmus pačioje tyrimo pradžioje, nes buvo įtrauktas į tyrimo grupę. Kiek atsimena, po įvykio bendraujant su V. B., jis minėjo, kad matomai D. A. ir D. S. nužudė pirma V. B. kompanionus, t.y.R. Ž. ir A. Č., o po to norėjo ir iš V. B. atimti visus pinigus bei su juo susidoroti. Kiek atsimena, V. B. mąstydamas apie pasikėsinimą į jį, jam minėjo, kad jo nuomone, D. A. ir D. S. po R. Ž. ir A. Č. nužudymo galvojo, kad pas V. B. turėjo būti visi verslo pinigai. V. B. jam minėjo, kad jis daro prielaidą, kad D. A. ir D. S. pradžioje norėjo kažkokiu būdu išsireikalauti pinigus iš V. B., o po to nužudyti jį. Praėjus kažkiek laiko, prie darbovietės jis sutiko V. B., kuris pasakė, kad pas jį yra D. A. laiškas. Kokiu būdu V. B. gavo šį laišką jis neminėjo. Jis (R. S.) matė šį laišką, skaitė jo turinį. Laiške, be kitų aplinkybių, buvo minima, kad V. B. papirko G. ir R. S.. Kaip jis suprato, buvo minima išžagino byla. V. B. jam minėjo, kad iš laiško turinio matyti, jog prie R. Ž. ir A. Č. nužudymo yra prisidėjęs pats V. B., minėjo, kad D. A. surašė laišką specialiai taip, kad pats V. B. negalėtų jo niekam perduoti, nes iš laiško turinio matosi, kad nužudymo užsakovas yra V. B.. V. B. jam taip pat sakė, kad reikalaujamų pinigų jis D. A. neduos, nes nužudymo jis neužsakė. V. B. jo klausė, ką daryti su laišku, nes jame yra minimas jis ir prokuroras G.. Jis V. B. pasakė, kad laišką neštų ir perduotų tardymą atliekantiems pareigūnams. R. S. atsimena, kad po pasikėsinimo į V. B., šis labai bijojo D. A. ir D. S., kad jie jo nenužudytų. V. B. jam minėjo, kad D. A. ir D. S. viską peržengė ir jau nieko nebijo. Kai jam parodė D. A. laišką, V. B. buvo labai išsigandęs, iš jo kalbos suprato, kad nepaisant raštelyje minimų kaltinimų organizavus nužudymą, laišką jis nori perduoti pareigūnams tuo tikslu, kad viską išsiaiškintų pareigūnai, nes D. A. jo vaidmuo buvo nurodytas kaip žudiko (b.l. 57-59, 3 t.).

Į klausimus liudytojas atsakė, kad teiginys, jog B. buvo papirktas, visiškai neatitinka tikrovės. Bylą tuomet kontroliavo visai kitas žmogus - prokurorė, kuri davė nurodymus ką atlikti byloje, su ja buvo derinami visi veiksmai.

Liudytoja E. B., nurodė, kad susituokė su kaltinamuoju 1995 metais, įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 1993 m. birželį vertėja. R. Ž. buvo direktorius, ji oficialiai nebuvo įdarbinta, tada buvo tokia praktika. Susipažino su dabartiniu sutuoktiniu V. B.. Jai nebuvo pasakyta, kad klausytų tik kažkurio vieno žmogaus. R. Ž. ir V. B. dirbo kartu, sprendimus priiminėjo kartu. Jie buvo ne tik verslo partneriai bet ir draugai. Vėliau sužinojo, kad tai buvo trijų žmonių sukurta firma. Įmonėje dar dirbo V. P. ir S., pavardės neatsimena, sandėlininkas. V. P. dalyvavo prekių realizavime, priiminėjo pinigus, buvo kaip buhalteris. Cigaretes veždavo iš Vokietijos į Lietuvą, vertėja buvo reikalinga kontaktuojant su vokiečiais, parengti užklausas ir panašiai, vėliau į jos pareigas įėjo ir transporto paieška. Įmonė išskirtines teises prekiauti cigaretėmis gavo 1994 metais, t. y. jau po R. mirties. Tokios teisės buvo suteiktos dar vienai įmonei. Jos sutuoktiniui nebuvo jokios naudos dėl R. Ž. mirties. Matėsi, kad po R. mirties V. B. labai pergyvena, labai išsigandęs, retai atvažiuodavo į kontorą, pradėjo važinėti su apsauga. Jautėsi kaip medžiojamas. Nežinojo dėl ko R. buvo nužudytas. A. Č. ji mačiusi gal vieną, du kartus, jis turėjo kažkokių reikalų, bet įmonės gyvenime nedalyvavo. Gyvenant kartu vyras dažnai kalbėjo apie R. kaip labai gerą draugą. Minėjo daug istorijų, kaip jie pradėjo verslą nuo studentų laikų. Labai gailėjo, kad prarado vienintelį draugą. Saugojosi ilgai, kol leido finansinės galimybės. Verslas po truputį pradėjo blogėti. „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteiktos išskirtinės teisės aptarnauti tik Vilniaus apskritį. Kita įmonė „T (duomenys neskelbtini)“ gavo žymiai didesnes galimybes prekiauti cigaretėmis, ši įmonė išstūmė „(duomenys neskelbtini)“ iš rinkos, todėl ši pradėjo transporto verslą. D. Ž. buvo sumokėta daug pinigų, kiek ji prašydavo, tiek V. B. duodavo, remontavo jai butą, nupirko mašiną, po R. Ž. mirties iki 1998 m. D. Ž. kas mėnesį mokėdavo ne mažiau kaip po 1000 dolerių, vien už baldus sumokėjo 20 tūkstančių Vokietijos markių. Jai vykstant į Vokietiją apsipirkti, V. B. davė 10 tūkstančių dolerių. Šias aplinkybes žino, nes kartu vyko į kelionę, vertė iš vokiečių kalbos dokumentus perkant baldus. Teko važiuoti su R. Č. ir D. Ž. į Austriją slidinėti, visas išlaidas D. Ž. apmokėjo V. B.. Be to, D. Ž. davė 2000 dolerių išlaidoms, bet ji buvo nepatenkinta. Apmokėjo jos kelionę į Jūrmalą. Grąžino R. Ž. vardu paimtus kreditus. Po R. Ž. mirties V. B. tvarkyti įmonės reikalus už didesnį atlygį padėjo V. P.. V. B. kurį laiką slapstėsi, tai truko iki įvykių Liepkalnio gatvėje (iki pasikėsinimo į V. B.), po to jį saugojo Š. ir O. Tragiški įvykiai turėjo neigiamą įtaką įmonei. Sumažėjo galimybės skolintis pinigų. Žino, kad R. Ž. buvo pasiskolinęs 100000 dolerių pirkti BMW automobilį. V. B. šią skolą gražino. Pas V. B. pažįstamą R. M. likus savaitei iki nužudymo buvo paimta 300000 dolerių paskola bendram verslui, skolą grąžino V. B. per metus. Paskolos buvo grąžintos kol dar ji dirbo įmonėje.

Visi pinigai buvo laikomi pas V. P.. Apie žmogžudystę, kuri įvyko penktadienį, sužinojo sekmadienį. Tada atėjo į darbą, reikėjo susisiekti su vokiečiais. R. Ž. turėjo atvažiuoti į kontorą, bet jo nesulaukė. V. P. pranešė, kad jis nužudytas.

Liudytojas K. J. nurodė, kad pažinojo nužudytuosius ir V. B., su kuriuo kartu studijavo universitete, buvo vienoje grupėje nuo 3 kurso, su R. Ž. ir A. Č. susipažino būdamas studentu, 1989-1990 metais. Susitikimai buvo epizodinio pobūdžio. Teko su A. Č. bendrauti ir po studijų, A. Č. siūlė savo paslaugas, jei iškils konfliktinės situacijos. 1990-1992 metais dirbo universitete asistentu, pradėjo konsultuoti verslininkus, dirbo prekių biržoje, po to Baltijos biržoje, su partneriais buvo Šiaulių banko steigėju, turėjo galimybę steigti valiutines kontoras. V. B. ir R. Ž. buvo jų klijentai, jiems buvo reikalingos didelės pinigų sumos. 1993 m. pradžioje tie poreikiai buvo didesni. R. Ž. sakė, kad perkant prekes Rusijoje, ten mokėjimus priima nepalankiu valiutų kursu. Reikėdavo skubiai konvertuoti valiutą. Tuo metu tie santykiai buvo dalykiniai, buvo, kad šventė gimtadienius. Jų verslas augo, laisvas lėšas investuodavo jų kontorose. Neformaliai bendraujant tarp V. B. ir R. Ž. nebuvo blogų santykių, jie buvo lygiaverčiai partneriai, kartu statėsi namą. Jie dengdavo vienas kito skolas. Dėl byloje nagrinėjamų aplinkybių įsidėmėjo tai, kad tą dieną visiškai atsitiktinai policijos buvo sustabdytas prie jų statomo namo ir iš kelių policininkų sužinojo, kad R. Ž. buvo nužudytas. Bandė susisiekti su Vytautu, bet nepavyko. Visą informaciją gavo iš trečių asmenų. Žino, kad V. B. rėmė mirusiųjų žmonas. Grąžino skolas, kurios net nebuvo įformintos. Visa tai yra susiję su bendrais pažįstamais. Dėl R. Ž. ir V. B. nekildavo konfliktinių situacijų, jeigu buvo vieno sprendimas, buvo laikoma, kad tai abiejų sprendimas, teko net stebėtis, tai nebuvo dažnas atvejis. Kitą dieną kai sužinojo apie nužudymą, bandė susisiekti su V. B., jam buvo šokas ir stresas, nepavyko tas bendravimas. Po to bendras verslas ritosi žemyn. Jo manymu, tai buvo smūgis jų verslui. Paskutiniais mėnesiais buvo uždirbamos šešiaženklės sumos per mėnesį, o po to verslas susitraukė ir merdėjo, beveik subyrėjo. Rinka ryškiai buvo perdalinta, todėl kiti laimėjo šioje srityje. Atsirado kauniečių kompanija, kuri peremė verslą. Pernelyg greitai išaugo Vytautas ir Ramūnas. Tada ką tik prasidėjo nužudymai. Jam žinoma, kad V. B. ir R. Ž. veikė įmonės (kurios pavadinimo neprisimena) vardu, nes pavedimai buvo vykdomi įmonės vardu.

Liudytojas O. G. paaiškino, kad dirbo pas V. B. – saugojo jį iš pradžių dirbdamas policijoje vykdydamas tarnybinę užduotį, vėliau susitaręs su V. B., kuris mokėjo už šią paslaugą. V. B. bendravo su D. Ž., nužudytojo žmona, kartais susitikdavo, į kapines kelis kartus važiavo, namuose gal porą kartų buvo. Iki įvykio (duomenys neskelbtini) gatvėje su V. B. nebuvo pažįstami.

Liudytojas J. Š. patvirtino, kad būdamas policijos pareigūnu, metus ar du dviese su O. G. saugojo V. B. policijos komisaro nurodymu. Žinojo iš televizijos, kad V. B. buvo užpultas dviejų žmonių. Nežino, ar jis buvo gavęs grasinimų. Iš tų, kurie kėsinosi į V. B., vienas buvo A.. Su V. B., jo žmona ir nužudytųjų žmonomis buvo išvykęs į poilsinę kelionę į Austriją, matė, kaip V. B. davė pinigų D. Ž.. V. B. darbovietė – ofisas buvo senamiestyje, netoli Halės turgaus, gatvės neatsimena, kitas ofisas buvo Gedimino pr.

Liudytojas D. B. patvirtino, kad byloje buvo apklaustas liudytoju dėl kaimyno R. Ž. nužudymo. Su juo bendravo kaip kaimynai, o V. B. žinojo, kaip kaimyno bičiulį ir žinojo, kad juos siejo verslo santykiai. Apie kaimyno nužudymą aplinkybių nežino. Pamena, kad 1993 m. vasarą kaimynė D. Ž. pakvietė jį į pagalbą, jis iškvietė policiją. Matė įvykio vietą, buvo nužudyti du žmonės, vienas - jo kaimynas R., kitas – A., bet jo gerai nepažinojo, tik vieną kartą matęs pas kaimyną. R. Ž. buvo minėjęs, kad turi tabako verslą, bet jokių detalių nežinojo. Tuo metu jam atrodė, kad R. Ž. su V. B. buvo geri bičiuliai, juos siejo verslas. Neprisimena kokių nors verslo reikalų su V. B., paskutinį kartą jį matė prieš 3 metus teismo salėje D. A. byloje. Nepamena, ar jo ar šeimos nariai turėjo akcijų įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu jo sutuoktinė G. sutiko, kad jos asmens duomenys būtų panaudoti steigiant įmonę. Kaimynas steigdamas įmonę minėjo, kad trūksta žmonių ir prašė leisti pasinaudoti asmens duomenimis, tai aptarinėjo su jo žmona, kuri dirbo Lietuvos Ryto apžvalgininke ir jokiam versle nedalyvavo. Sakė, kad kai bus įregistruota įmonė, tai jo žmona bus išbraukta iš akcininkų. Su G. išsituokę daugiau kaip 10 metų, ji gyvena Prancūzijoje. Negali paaiškinti, kodėl kratos metu pas jį namuose rasti dokumentai apie tą įmonę. Kaimynas būdavo paprašydavo iki ofiso pavežti, bet jo versle nedalyvavo. Išvakarėse prieš R. Ž. nužudymą jis (R. Ž.) buvo užėjęs pas jį į namus, buvo išgėręs, atsinešė konjako, besėdint R. Ž. užmigo, pasiūlė jam pasilikti nakvoti. Ramūnas tada namo išėjo 6-7 val. ryto. Tą dieną jam skambino pasiteirauti, kaip jaučiasi, ką veiks. Sakė, kad ilsėsis namuose, žinojo, kad grįžta jo žmona ir norės pailsėti. R. skolinosi iš jo pinigų, bet laiku grąžindavo. Po R. žūties praėjus gal keliems mėnesiams, jam paskambino V. P., norėjo susitikti, privažiavęs prie jo namų perdavė R. Ž. skolintą sumą, apie 10 tūkstančių dolerių, kuriuos, kaip nurodė V. P., perdavė V. B.. Dėl kreditų iš bankų aplinkybių nepamena, bet galėjo būti, kad padėjo R. kreipiantis į bankus dėl kreditų suteikimo.

Liudytojas R. L. paaiškino, kad nužudytieji R. Ž. ir A. Č. buvo jo pažįstami. Tą dieną kelis kartus skambino jiems, bet nekėlė telefono. 1993 m. liepos 25 d. apie nužudymą jam pranešė V. S.. Jo žmona kartu su D. Ž. buvo Prancūzijoje ir kartu grįžo iš kelionės, jis parvežė ją iki namų ir važiuojant namo paskambino, kad įvyko žmogžudystė. R. Ž. ir V. B. pirko ir pardavinėjo cigaretes, šiam verslui buvo pasiskolinę pinigų. Prieš pusmetį iki nužudant R. Ž. buvo paskolinęs apie 40 tūkstančių dolerių tam verslui. Skolą grąžino ar V. B., ar V. P., dėl skolos nebuvo jokių raštelių, buvo pasitikima žodžiu. 100 tūkstančių dolerių automobiliui įsigyti neskolino, tokios sumos neturėjo. V. P. dirbo kartu tame versle, jis visus pinigus valdė dar prie R. Ž., jis buvo atsakingas už tai. Praėjus kažkiek laiko tarp D. Ž. ir V. B. atsirado nesutarimų, D. Ž. kreipėsi į jį, kad atgautų jai priklausantį turtą, kurį V. B. su R. Ž. buvo kartu įsigiję. Žino, kad namą jie statė per pusę. Apie namo dalies dovanojimą D. Ž. jam nesakiusi. Po R. Ž. nužudymo V. B. metus ar du mokėjo D. Ž.. Dėl konfliktų žino, kad P. V. B. ir R. Ž. buvo apgavęs, tą konfliktą dėl kažkokio turto aiškinosi A. Č., kuris kažkiek dalyvavo tame versle, teikė pagalbą. Sportuojant R. Ž. jam sakęs, kad reikia turėti priedangą derinti reikalus su nusikalstamu pasauliu, nes tada buvo tokie laikai, nusikalstamas pasaulis kontroliavo verslą. A. Č. spręsdavo santykius su brigada, užtardavo, jei iškildavo konfliktai, jis turėjo ryšių su brigada. A. Č. vadinosi Saulėtekio „vietininku“.

Liudytoja B. P. (D.) paaiškino, kad buvo nužudytojo kaimynė. Gyveno Vilniuje (duomenys neskelbtini), tas kaimynas gyveno aukščiau. Ji liudijo, kad per langą mačiusi kažkokius vyrus, laiko jau neatsimena.

Paskelbtas byloje esantis liudytojos 1993-07-24 policijai rašytas paaiškinimas, kuriame ji nurodžiusi, kad ryte 1993-07-23 išėjusi į balkoną, pamatė prie namo kažkokį nepažįstamą vyrą, kuris stovėjo, kažko laukė, tai buvo apie 8 val. Išėjus į balkoną po 15-20 min. jis vis dar stovėjo. Jo gerai nematė, prisimena, kad buvo apie 30 metų amžiaus, apsirengęs žydra striuke, tamsių plaukų. Jai susidarė įspūdis, kad jis kažko laukia - t.1, b.l. 28. Liudytoja patvirtino, kad teisingai nurodžiusi šias aplinkybes.

Liudytojas V. P., šiuo metu dirbantis UAB “Sk (duomenys neskelbtini)” direktoriumi, paaiškino, kad įmonėje UAB “ (duomenys neskelbtini)”dirbo buhalteriu, jo vadovai buvo V. B. ir R. Ž.. E. B. pažįsta, ji taip pat dirbo šioje įmonėje. Dėl R. Ž. mirties aplinkybių nieko negali paaiškinti, apie jo mirtį sužinojo tą patį vakarą. Kažkas jam pranešė telefonu, pasakė, kad nužudytas kartu su A. Č., kurį pažinojo iš studijų laikų. Vilniaus inžinerijos statybos institute kartu studijavo. Negali nieko pasakyti, koks V. B. vaidmuo dėl šių įvykių. Nežino, ar V. B. buvo naudinga R. Ž. ir A. Č. mirtis. Verslas buvo R. Ž. ir V. B., jie dviese viską spręsdavo. Jis (V. P.) tik vykdė jų nurodymus, rinkdavo prekes, užsakydavo, inkasuodavo pinigus, laikydavo pinigus savo namuose. Gal prieš dvi savaites iki nužudymo vokiečiai (iš kurių pirko cigaretes) pranešė, kad suteikia jų įmonei distribucijos teisę, tai visi pradėjo švęsti, todėl tuo metu turėtą nemažą sumą apie 70 tūkstančių dolerių išsivežė į namus. Sekmadienį po R. Ž. mirties važiavo į Vokietiją nuvežė pinigus vokiečiams sumokėti už prekes. Atsiskaitė ir toliau vykdė veiklą. R. Ž. žmona po vyro mirties nedalyvavo įmonės veikloje, bet finansinė parama jai buvo teikiama. Ir V. B. ir jis pats perduodavo jai pinigus. Nebuvo nustatyta kiekvieną mėnesį konkreti suma. Mano, kad D. Ž. kiek reikėdavo, tiek pinigų ir duodavo, V. B. nurodydavo kiek duoti, jis spręsdavo. Buvo mokama ir už jos buto remontą. Jai buvo nupirkta mašina. Tuo metu viską žymėjo savo užrašuose, bet paskui, kai įmonėje nebedirbo, sudegino. „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo R. Ž. ir V. B., jie priimdavo sprendimus. Samdomų darbuotojų buvo keli žmonės – vairuotojai – R. ir S., pavardžių neatsimena. E. B. dirbo vertėja. Jis (V. P.) tvarkė įmonės finansus, priimdavo pinigus ir išmokėdavo. Fiksuoto mokesčio samdomiems darbuotojams nebuvo, priklausė nuo rezultatų. R. Ž. ir V. B. pinigų pasiimdavo kiek jiems reikėjo, nežino kaip jie tarpusavyje dalindavosi pajamas. Žino Vokietijoje asmenį F., su juo bendravo dėl cigarečių pirkimo, jis buvo atsakingas už eksportą į Rytus, dirbo kaip vadybininkas. Bendravo su juo po R. Ž. mirties, kai nuvyko į Vokietiją. Kalbėjo su F., kad nužudytas R. Ž. ir A. Č.. Tiekėjai irgi buvo sunerimę, nes buvo seni partneriai. Smulkmenų apie ką kalbėjo neatsimena, mano, kad aptarinėjo, kas galėjo tai padaryti. Verslo santykius dar palaikė gal porą metų. Bendravo verslo reikalais ir asmeniškai buvo geri santykiai. Kažkiek laiko „(duomenys neskelbtini)“ dar dirbo, bet paskui jis išėjo. Po nužudymo dar dirbo gal kokius metus. Išėjimo iš įmonės priežastis buvo ta, kad pasikeitė ekonominė situacija, jis nusprendė vienas vystyti savo verslą. Pelnas priklausė nuo įvairių faktorių, atsirado konkurentų. R. Ž. neturėjo asmens sargybinių, V. B. turėjo, tai buvo D. ir S., po pasikėsinimo jį saugojo kiti – O. ir J., jų pavardžių neatsimena. Galvoja, kad R. Ž. ir A. Č. nužudė kažkas iš kriminalinio pasaulio. Dėl pasikėsinimo į V. B. atsimena, kad tą dieną į kontorą jie trise buvo užsukę – V. B., D. ir S.. Už valandos ar dviejų V. B. paskambino, kad jis ligoninėje, kad jį užpuolė, darbuotojams pasakė važiuoti namo, tada Žirnių g. buvo nuomojamos patalpos. Ten buvo ofisas, du nedideli kabinetai ir apačioje vienas sandėlis. Ta suma, kurią vežė į Vokietiją buvo surinkta pardavus didelį kiekį cigarečių, mano, kad negalėjo būti 900 tūkstančių Vokietijos markių. Apsauginiai žinojo, kad iš šio verslo gaunamos didelės sumos, jie žinojo kur jis gyvena, lydėjo jį ne kartą su pinigais. Dėl A. Č. mano, kad jis saugojo nuo kriminalinio pasaulio. 1993 m. vykdė pinigų inkasavimą. Pinigus kiekvieną dieną parsiveždavo namo, į butą Fabijoniškėse. Pinigus įsidėdavo į tašę, į kišenę. 900 tūkstančių markių vežė paprastame plastikiniame maišelyje. Kai surinkdavo reikalingą sumą, sumokėdavo už prekes Vokietijoje per banką. Namuose pinigus laikė ilgą laiką. Tą savaitę, kai buvo nužudytas R. Ž. pinigai buvo pas jį (V. P.), o prieš tai buvo pas R. Ž.. Suma nebuvo pastovi, bet sumos buvo nemažos. Jis nusprendė, kad pas jį bus saugiau laikyti pinigus. Nemano, kad kas galėjo žinoti kur yra pinigai, apsauginiai matydavo, kad surenkami pinigai, bet kur jie laikomi ir kiek jų - jie negalėjo žinoti. Tą dieną 1993 m. liepos 23 d. iš ryto buvo ofise, kas dar buvo neprisimena, gali būti, kad skambino R.. D. buvo A. kaimynas, užsukdavo į ofisą. Toje įmonėje jis nieko nedarė, su juo neturėjo jokių darbinių klausimų. Patvirtino, kad pats buvo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, kad pasirašė įmonės steigimo sutartyje. Negali paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu 1993 m. liepos 28 d. apklaustas įtariamuoju (t.1 b.l. 42-44) sakęs, jog D. B. buvo viceprezidentas. Įmonės veikloje buvo skolinamasi lėšos iš draugų, pažįstamų. Mano, kad už tai buvo mokami procentai, pinigus skolindavosi V. B. ir R. Ž.. Žino, kad buvo pasiskolinta iš R. L., mano, kad iš jo skolinosi R. Ž., nes jis buvo artimesnis draugas. Jam buvo grąžinta skola, gerai neatsimena, ar su V. B. jam vežė pinigus.

Gali būti, kad R. M. skolino, jis bendravo su V. B.. Po nužudymo kažkiek prisidėjo versle pinigais. Nupirkus cigaretes, veždavo į Mažeikius, ten sandėliavo. Lietuvoje tuo metu cigaretes galėjo vežti kas nori, nebuvo ribojimų. Patvirtino, kad Vokietijoje su verslo partneriu Z. F. kalbėjo apie R. Ž. ir A. Č. nužudymą, galimai pasakojęs apie V. B. apsauginius.

Po nužudymo policija įtarinėjo jį patį. Kai grįžo iš Vokietijos, buvo sulaikytas tris paras. Motyvų nežino, bet, kai jam pareiškė, kad kaltinamas nužudymu, jam tai buvo šokas. Negali nieko konkretaus pasakyti, ar V. B. buvo naudos po R. Ž. nužudymo. Po R. Ž. mirties įmonėje tas pats išliko. Dalis skolos buvo ta, kurią nuvežė vokiečiams, o dalis liko, dar buvo perkama toliau. Patvirtino važiavęs pas R. M. po nužudymo. Kai išėjo iš įmonės, tai jam liko ofisas, nes buvo pirktas jo mamos vardu. Patalpos buvo pirktos po R. Ž. mirties, už įmonės pinigus, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apie 50-60 kv.m. Nežino, kaip buvo atsiskaitoma su kitais akcininkais. Jam dirbant niekas nereikalavo savo dalies. Po R. Ž. V. B. jam pasiūlė kitokį procentą, nes jam padidėjo darbo krūvis. „(duomenys neskelbtini)“ stambaus turto neturėjo, tik baldus. Patalpos ir sunkvežimiai buvo išsinuomoti.

Liudytojas V. B. nurodė, kad byloje aptariamu laikotarpiu 1993-1994 m. dirbo nusikaltimo prieš asmenį tyrimo skyriaus vadovu Vilniaus miesto VPK. Tirdavo nužudymus. Teko dirbti tiriant bylą dėl pasikėsinimo nužudyti V. B. ir dėl dvigubos žmogžudystės. Bylą tyrė prokuratūra, jų skyrius dirbo kartu. Buvo apklaustas prieš porą metų dėl laiško, kuris buvo adresuotas V. B., gali patvirtinti, kad jį turėjo. V. B. atvežė laišką ir atidavė vienam iš jo skyriaus pareigūnų. Laiškas buvo neįprastas ir buvo perduotas į prokuratūrą prie baudžiamosios bylos. Tas laiškas buvo vertinamas kaip papildomas įrodymas, D. A. prisipažinimas, kad jis padarė nužudymą. Jis tuo metu buvo paieškoje. Tiksliai to laiško neprisimena, bet buvo D. A. prisipažinimas, kad jis nužudė. Laiškas buvo originalas. V. B. tada buvo saugojamas, nes buvo pasikėsinta jį nužudyti. Laiškas buvo perduotas per kurjerį, per vieną iš pareigūnų, datų neprisimena, praėjo jau 20 metų. Versijų dėl nužudymo buvo visokių, bet pagrindinė versija buvo, kad susiję A. ir S.. Jie tada buvo paieškoje. Kritiškai vertina laiškus, turi būti įrodymai, D. A. galėjo apkaltinti visą pasaulį. Tame laiške daug buvo visko prirašyta.

Liudytojas Vaclovas V. S., patvirtino, kad pažinojo V. B., atkūrus nepriklausomybę skolino jam pinigus. Dirbo amerikiečių firmoje, jie atlyginimą mokėdavo doleriais, šia valiuta skolino V. B. ir R. Ž.. Jų grąžintus dolerius iš jo konfiskavo Minske, pareiškus, kad doleriai netikri. Šie nuostoliai jam buvo atlyginti, sumokėjo V. B.. V. B. skolino ir po R. Ž. mirties. Skolintų sumų neatsimena, jam už tai buvo atlyginama. 60 tūkstančių litų skolino po 1994 m. Teisminė byla buvo dėl vėliau paskolintos sumos, kurią vienas V. B. skolinosi. Konkrečiau visų aplinkybių neatsimena, daro prielaidą, kad skoliniai santykiai galėjo būti tokie, kaip sako V. B.. Apie R. Ž. nužudymą nieko nežino.

Kaltinamasis V. B. dėl liudytojo V. S. parodymų paaiškino, kad kol R. Ž. buvo gyvas V. S. nieko nesakė, kad grąžinti jam doleriai buvo netikri, tokias pretenzijas pareiškė tik po R. Ž. žūties po pusės metų, jokių dokumentų, kad iš jo buvo konfiskuoti doleriai neparodė, bet jis grąžino jam viską - 7 tūkstančius Vokietijos markių ir 2 tūkstančius dolerių, tuomet V. S. atidavė jam R. Ž. pasirašytą skolos raštelį ir parašė, kad pretenzijų neturi. Teisme buvo byla dėl to, kad V. S. grąžinus 1998 m. pasiskolintą sumą, jam buvo per maža sumokėtų palūkanų, jis ėmė 10 procentų mėnesinių palūkanų, per antstolį sumokėjo 14 tūkstančių litų.

Teisme apklaustas nuteistasis D. A. paaiškino, kad dėl R. Ž. ir A. Č. nužudymo gali pasakyti, kad šio nusikaltimo nedarė ir niekuo neprisidėjo. Taip pat jam nieko nežinoma, ar V. B. prisidėjęs prie jų nužudymo.

Paskelbus laišką (t. 2 b.l. 48-49), paaiškino, kad tas laiškas rašytas apie pora mėnesių po įvykio. Tuomet jis buvo Rusijoje, laišką padavė žmogui, kuris vyko į Lietuvą, kad perduotų jo tėvui A. V.. Tėvas gyveno Vilniuje, centre, adreso nepamena, netoli Kalvarijų turgaus, daugiabutyje. Po įvykio Liepkalnio g., muštynių mašinoje suprato, kad prasidės nemalonumai ir išvyko į Rusiją, priglaudė žmonės, su kuriais susipažino Maskvoje. Kurį laiką apie pora mėnesių gyveno Maskvoje, paskui parašė laišką ir išvažiavo į Ukrainą, kur gyveno 16 metų, iš ten buvo pargabentas. Šito laiško tikslas, kad atsiskaitytų su juo už butą. Keitė butą (duomenys neskelbtini), ten keturi namai skirtingos architektūros sujungti į vieną namą ir vieno namo pirmas aukštas priklausė jo šeimai, su V. B. keitė butą ir jis pilnai neatsiskaitė su juo. Jo šeima, tai jis, mama ir sesuo. Tėvas jau gyveno kitur. Ten buvo keturi kambariai, apačioje sandėliukai, dideli koridoriai, didelė virtuvė. Su V. B. nutarė, kad V. B. nupirks jo sesei ir jam butus, o mama persikraustys į jo butą, apsikeis. Bet jis nieko jam nenupirko. V. B. nupirko mamai ir sesei butus, o jam nieko neteko. Butas buvo miesto centre, jo vertė didelė. Tas laiškas buvo kaip šantažas, jei jis nesumokės jam skirtumo, nes logiškai sprendžiant R. Ž. mirtis kaip ir naudinga V. B., taip atrodytų iš šalies, todėl laiške jis pagrasino, kad jei nesumokės jam tos dalies, tada jis paviešins, kad, atseit, jis (D. A.) padaręs tą nusikaltimą jo naudai. Galvojo, kad jis išsigąs ir atsiskaitys su juo. Parašė tą laišką, nes buvo svetimoje šalyje, be dokumentų, be pinigų ir nutarė tokiu būdu pabandyti gauti pinigų. Jei V. B. būtų sutikęs, būtų per tėvą susisiekę, su tėvu palaikė santykius. Tame laiške jokios tiesos nėra, tai buvo kaip šantažas dėl tų butų. Pagalvojo pabandyti atgauti savo pinigus ir laiško turinį susiejo su nužudymu. Liepkalnio g. su V. B. buvo kalba kada nupirks butą, ar atsiskaitys pinigais, dėl to ir įvyko mašinoje muštynės. Laiško turinio dalykai išgalvoti. Tuo laiku kai dirbo apsauginiu, tai V. B. jam davė automatą. Jam buvo iškelta byla dėl neteisėto ginklo laikymo, pas jį buvo rastas vokiškas karo laikų pistoletas. Jo motyvas buvo atgauti jam priklausančius pinigus už butą, o jei toks laiškas būtų paviešintas, tai daug kas galvotų, kad V. B. buvo naudinga R. Ž. mirtis, nes buvo didelis pelnas, daug turto, statėsi didelį namą (duomenys neskelbtini) pl. Dabar atlieka bausmę už nusikaltimą, kurio nepadarė. Po kurio laiko tas žmogus, per kurį perdavė laišką, buvo atvažiavęs į Lietuvą, tėvas jam pasakė, kad V. B. nesutiks. V. B. su R. Ž. dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, jis (D. A.) dirbo V. B. apsauginiu gal metus iki įvykio Liepkalnio g. Jų veikla buvo pelninga, veždavo dideles sumas, 50-100 tūkstančių dolerių ir jei būtų tikslas apiplėšti, tai vieną kartą seife buvo virš pusės milijono dolerių ir jis galėjo pasiimti. Su A. Č. vieną kartą buvo susitikę, žaidė pas V. B. bilijardą. Iš V. B. suprato, kad A. Č. lyg tai teistas, surištas su nusikalstamu pasauliu. Tada visi verslininkai buvo apmokestinti ir mokėjo Vilniaus brigadai, V. B. jam sakęs, kad moka duoklę. Žinojo, kad R. Ž. gyveno (duomenys neskelbtini), bet tiksliai kur, nežinojo, nebuvęs pas jį bute. Žino, kad ten jokių jo pėdsakų negali būti, nes ten niekada nebuvo. Laiške minimas asmuo D., tai D. S.. Kurį laiką su D. S. kartu buvo Maskvoje, neatsimena, ar jis buvo kai rašė laišką. Buvo V. B. primenama, kad atsiskaitytų dar iki tų įvykių, bet jis sakydavo, kad dabar nėra lėšų, kad reikia palaukti. Butas turėjo būti apie 15 tūkstančių dolerių vertės, toks butas jam buvo pažadėtas. Įmonėje dirbo kaip apsauginis ir inkasatorius. Saugojo V. B. ir pinigus. Būdavo ir tiesiai patikimi pinigai, kartais būdavo ir žmogus, kuris turėdavo pinigus. Tai buvo V. B. pažįstami žmonės. Grynieji pinigai būdavo tašėse arba celofane, būdavo susitarta, kokioje vietoje lauks žmogus su kokia mašina, ką pasakys tas žmogus susitikus ir atiduodavo ar gaudavo pinigus.V. B. kartais ir pats važiuodavo. Nieko nepasirašydavo, kad gaudavo tokias sumas. Apie metus taip vežiojo pinigus. R. Ž. jam niekada nėra davęs pinigų. Tik V. B. duodavo vežti pinigus. V. B. iš pradžių sakė, kad saugoti pinigus, o kai buvo nužudytas R. Ž., tai reikėjo saugoti V. B. nuo žudikų, nes galėjo ir jį nužudyti. Su V. B. neaptarinėjo to nužudymo, bet, jo manymu, tai galėjo padaryti Minsko ar Vilniaus brigada, nes ta informacija sklido ir daug kas žinojo, kad jiems gerai sekėsi.

Liudytoja D. V. paaiškino, kad V. B. pažinojo prieš 20 metų. Nuo to laiko jo nematė, jų ryšiai buvo atsitiktiniai. Epizodiškai bendravo trejus metus. Tuo metu ji dirbo Vilniaus miesto apylinkės teisme, įvairiose pareigose, posėdžių sekretore, raštinės vedėja, antstole, dirbo 17 metų. V. B. apie asmeninį, visuomeninį gyvenimą jai nepasakojo, ji nesidomėjo. Kur jis dirbo, kur gyveno, ji nežinojo. 1993 m. liepos mėn. atostogavo su 12 metų sūnumi, buvo išvykę į Palangą. Gyveno poilsio namuose, pavadinimo neprisimena. Ten praleido gal savaitę. Vieną naktį į duris pasibeldė V. B., atvažiavo neblaivus, nuėjo miegoti. Ryte grįžusi iš procedūrų ar pasivaikščiojimo, iš jo išgirdo, kad nužudytas jo draugas Ž. ir jis išvažiavo. Neatsimena, kaip ji nuvyko poilsiauti į Palangą. Tą naktį kai atvyko V. B., atrodo, jis turėjo mobiliojo ryšio telefoną. Pavardės A., S. jai girdėtos. Negali konkrečiai įvardinti, kodėl šis žmogus (V. B.) jai kelia neigiamas emocijas. Nuo jo nukentėjo moraliai, fiziškai, ekonomiškai. Tam tikra prasme nukentėjo ir fiziškai. Nieko apie šį žmogų nenori girdėti. Pažintis su V. B. baigėsi prieš 20 metų, po draugo žmogžudystės jis epizodiškai pasirodydavo jos gyvenime gal kokius metus. Liudytoja teigia, kad jos būsena nesuteikia pagrindo duoti neobjektyvius parodymus V. B. atžvilgiu. Tuo pačiu tvirtina, kad nori atsiriboti nuo šio žmogaus.

Paskelbti liudytojos parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kadangi teisme nurodė visų aplinkybių neatsimenanti.

2008-07-16 apklausta liudytoja D. V. paaiškino, kad 1993 m. vasarą, galimai liepos mėn. V. B. ją ir jos nepilnametį sūnų J. V. nuvežė į Palangą į poilsio namus „Vanagupė“. Pats grįžo į Vilnių. Praėjus kuriam laikui - kelioms dienoms, naktį apie 2 val. į jos kambarį poilsio namuose pasibeldė, atidariusi pamatė V. B., jis buvo girtas, paaiškino, kad jos pasiilgo, kad Vilniuje gėrė - vartojo alkoholinius gėrimus su R. Ž. ir A. Č. pas R. Ž. bute. R. Ž. ir A. Č. ji pažįsta kaip V. B. biznio partnerius, tačiau kuo konkrečiai jie užsiiminėjo, jis jai niekada nesakydavo, netgi kai ji klausdavo. V. B. sakė, kad pas R. Ž. namuose buvo dar kažkokie asmenys (kažkokia kompanija), tačiau jis paliko juos ir atvyko į Palangą. Smulkiau jie tą naktį su V. B. nekalbėjo. Kitą rytą ji sanatorijoje nuėjo į procedūras, grįžus V. B. pasakė, kad jam telefonu skambino ir pasakė, kad Vilniuje buvo nužudyti R. Ž. ir A. Č. ir iš karto išvyko į Vilnių. Vėliau jis ne kartą jai sakydavo, kad gerai, kad tuomet atvyko į Palangą, kadangi šalia R. Ž. ir A. Č. galėjo būti ir jis, t.y. ir jį galėjo nušauti, nes ir jis buvo ir gėrė su jais, vėliau išvažiavo. Po šio nužudymo, V. B. pasisamdė asmens sargybinius D. A. ir D. S.. Šie asmenys jį visur lydėjo. Jie saugojo jį tiek darbo metu, Vilniuje, tiek užmiestyje, kai V. B. kur nors reikėjo vykti. Po to, kai R. Ž. ir A. Č. buvo palaidoti, po kelių dienų pas D. V. į Palangą V. B. atvyko jau su D. S. ir D. A.. Pastarieji gyveno gretimame kambaryje, jie buvo ginkluoti, kokiais ginklais nežino, jų neskiria. Apie R. Ž. ir A. Č. nužudymą jai žinoma iš spaudos. Su kuo tuomet bendravo V. B. pasakyti negali, kadangi jis jos nepažindindavo su savo verslo partneriais. Paskutiniu metu V. B. pradėjo intensyviai bendrauti su R. M. buvusiu „R (duomenys neskelbtini)“ prezidentu, tačiau kas juos siejo, ji nežino. Ar V. B. prieš atvykdamas pas ją buvo pas V. M. jis jai nesakė. V. B. tais laikais turėjo ir naudojosi mobilaus ryšio telefono aparatu, jį visada nešiojosi, tačiau ar tą naktį, kai jis pas ją atvyko, jis jį turėjo su savimi ji nežino. Kokiu automobiliu atvyko V. B. ji nematė, bent jau jis buvo vienas, jo automobilio nepastebėjo. Jis tuo metu naudojosi keliais automobiliais, markių dabar neatsimena (b.l. 131-132, 2 t.)

Liudytoja D. V. patvirtino šiuos parodymus.

Ataskydama į klausimus liudytoja nurodė, kad 1993 metais gyveno Kaune su V. B. kaip sugyventiniai apie tris mėnesius. Butą samdė V. B.. Neatsimena, ar galėjo gyventi Kaune nuo metų iki pusantrų metų. Mano, kad laikotarpis buvo daug trumpesnis. Jei yra kažkokių įrodymų, gal laikotarpis galėjo būt ilgesnis.

Kaltinamasis V. B. dėl liudytojos D. V. parodymų paaiškino, kad kartu su D. V. Kaune gyveno apie pusantrų metų, maždaug nuo 1993 m. spalio mėn. iki 1995 m. pradžios. Gyveno kaip sugyventiniai, pirmiausia apsigyveno jo giminaičio name, kurį jis užleido jam po 1993 m. liepos mėn. įvykių, o praėjus geram pusmečiui jis išsinuomojo kitą būstą. Nuomojo moteris vardu Birutė, pas ją gyveno apie metus. Ji nuomojo butą privačiame name, Žaliakalnio rajone. D. V. tuo metu nedirbo. 1993 m. pabaigoje su D. V. buvo išvykę ilsėtis į kalnus. Kitą kartą, 1994 m. pabaigoje išvyko į naujametinę išvyką. Po tos kelionės jų keliai išsiskyrė. Iš liudytojos parodymų galima suprasti, kad kažkas tarp jų įvyko. Santykiai iširo dėl to, kad prasidėjo nesutarimai. Po to, kai išsiskyrė, D. V. jam vis deklaruodavo, kad jos labai bloga materialinė padėtis, jai kas mėnesį dar mokėjo po 1000 litų. Dažniausiai perduodavo jos sūnui, nes su juo labai draugiškai bendraudavo, jis nuolatos svečiuodavosi pas jį. D. V. ne kartą yra jam paskambinusi padėkojusi. Jos dabartinio požiūrio negali pakomentuoti, mano, kad jos nenuskriaudė. Jų santykiai nutrūko abipuse iniciatyva. Išsiskyrus su D. V., po nepilnų pusės metų jis vedė kitą moterį, galbūt D. V. jautė nuoskaudą, žino, kad ji dėl to pergyveno. Šios aplinkybės jam žinomos, nes bendravo su jos mama, tėvu, sūnumi. Jos sūnui yra ne kartą padėjęs. Dėl D. V. parodymų apie jo atvykimą į Palangą, ji supainiojo. Jai tuomet sakęs, kad atvažiavo ne iš R. Ž., o iš R. M.. Vežant D. V. į Palangą, iš pradžių važiavo į Mažeikius, buvo pas R. M. svečiuose. Kai atvyko į Palangą girtas, prieš tai taip pat buvo pas R. M.. Dieną prieš R. Ž. nužudymą sėdėjo kontoroje (duomenys neskelbtini) gatvėje, o ne pas R. Ž. namuose. D. V. žinojo, kad jis užsiima verslu, jai pasakojo apie tai. Ji žinojo, kad viską pradėjo nuo maišelių gamybos. Buvo įdarbinęs jos brolį M.. Su D. V. susipažino 1989 m. spalio – gruodžio mėnesiais, kuomet pirmame teisme atlikinėjo praktiką. Ji ateidavo dėl alimentų. Paskui ją priėmė į darbą. Ji ateidinėdavo pas tuometinę antstolę, su kuria jis sėdėjo viename kabinete. Susipažino, kai buvo kažkokia proga. Jis tuo metu buvo nevedęs, su D. V. planavo kurti šeimą.

Liudytoja R. K. (buvusi Ž.) teismo pavedimu 2014-02-19 apklausta Šilutės rajono apylinkės teisme paaiškino, kad 1993 m. liepos mėnesį buvo nužudyti jos brolis A. Č. ir jo draugas R. Ž., abu buvo rasti R. Ž. bute. Žino, kad buvo smaugimo žymės ir šūvis į galvą. Brolis su šeima gyveno Vilniuje. Motina jai yra sakiusi, kad jai būnant pas brolį (A. Č.) Vilniuje, kažkas paskambino telefonu ir jai pakėlus ragelį, kažkas rusų kalba grasino. Vyriškis piktai kalbėjo, kad broliui geruoju nesibaigs. Motina apie tai pasakė A., šis ją nuramino. Tai galėjo būti iki 1993 metų.

Iš 1993-07-23 įvykio vietos apžiūros protokolo, 1993-07-27 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo, jų priedų – schemos, fotonuotraukų (t. 1, b. l. 5-16, 19-21) matyti, kad atlikus buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad įėjimo duryse, durų spynose, staktose mechaninių pažeidimų nėra, kambaryje esančiame šalia virtuvės, ant grindų guli balto popieriaus skiautė su užrašu „10.000“ celofaninis paketas. Taip pat ant grindų, tarp žurnalinio staliuko ir sofos, ant pilvo, veidu į grindis guli vyriškos lyties lavonas skalbinių virve surištomis kojomis ir rankomis, galva uždengta baltai dryžuotu skuduru, gausiai permirkusiu skysčiu, panašiu į kraują. Tokiu pat skysčiu permirkęs kilimo kraštas bei grindys po galva. Pakaušio kairėje pusėje yra žvaigždėtos formos, maždaug 1,5 x 1 cm dydžio žaizda, kurios viduje jaučiamas kaulo įlūžimas. Tarp dešinės akies ir ausies matosi kita 1 x 0,7 cm dydžio, nelygiais, užlenktais į vidų kraštais žaizda. Ant kaklo matyti įkypa, kylanti į viršų, tamsiai rudos spalvos stranguliacinė vaga. Šalia guli gelsvas gėlėtas pledas, kuriame yra dvi kiauryminės skylės, kurių kraštai ištepti skysčiu, panašiu į kraują, taip pat ant pledo matosi trys netaisyklingos formos sutepimai, panašūs į kraują. Šalia pledo guli antklodė, apvilkta baltos spalvos užvalkalu, ant kurio matyti dėmės, panašios į kraują. Miegamajame kambaryje, šalia dešinės sienos, tarp drabužių spintos ir lovos, guli vyriškio lavonas. Ant lavono dešinės kojos uždėta pagalvė, kurios viena pusė gausiai sutepta skysčiu, panašiu į kraują, taip pat matosi apvalios formos mechaninis pažeidimas aprūkusiais kraštais 1,5 x 1,3 cm dydžio. Priešingoje pagalvės pusėje, kuri nėra sutepta, per patį vidurį matyti nelygios formos, 2 x 2 cm dydžio mechaninis pažeidimas, kurio kraštai yra apdegę. Ant tualetinio staliuko, be kitų daiktų, guli dviejų dalių medinė dėžutė, vienoje dalyje matosi sukrešėjusi, panaši į kraują, dėmė. Ant grindų guli akiniai, kurių rėmeliai sutepti medžiaga, panašia į kraują, kairio stiklo nėra. Ant lovos čiužinio, medinės galvūgalio dalies bei ant sienos virš jos matyti kelios taškinės dėmės, panašios į kraują. Ant grindų kilimėlio guli suskilęs telefono aparatas, kurio laidas nutrauktas arba nupjautas Lavono dešinė ranka per alkūnę sulenkta, sulenkimo vietoje perrišta pilkos spalvos plastmasiniu laidu, panašiu į nupjautą telefono laidą. Toje pačioje vietoje ranka suveržta skalbinių virve. Analogiškai surišta ir lavono kairė ranka ties alkūne ir ties riešu. Ties lavono veidu, kuris nukreiptas į grindis yra mėlynos spalvos marškiniai, gausiai permirkę medžiaga, panašia į kraują. Smilkinio srityje, virš kairės ausies matosi apvalios formos žaizda. Ant marškinių nugarinės pusės, beveik per vidurį patyti mechaninis pažeidimas. Ant kaklo matyti labai gerai išreikšta horizontali stranguliacinė vaga. Ant dešiniojo skruosto, po akimi matyti šautinio tipo apvalios formos 0,8 x 0,9 cm dydžio įėjimo žaizda. Ant kojų, čiurnos srityje užrišta baltos spalvos virvė. Šalia lavono galvos guli akinių stiklas, šalia – virvės gabaliukas, sumirkęs medžiaga, panašia į kraują. Lavono veidas gausiai kraujuotas. Skysčiu, panašiu į kraują išteptos spintos durys. Svetainėje, po vaza rastas ir paimtas piršto pėdsakas. Nustatyta, kad svetainėje guli A. Č. lavonas, o miegamajame – R. Ž. lavonas. Įvykio vietos apžiūros metu buvo paimtas popieriaus gabaliukas, nuorūka, celofaniniai maišeliai, pledas, marškiniai, rasti ant A. Č. galvos, daktiloskopinės plokštelės su pirštų antspaudais, akiniai, virvės nuo lavonų kojų ir rankų, marškiniai, pagalvės, medinė dėžutė, telefono aparatas ir kiti daiktai. Minėti daiktai 1993-09-09 buvo apžiūrėti daiktiniais įrodymais (t. 1, b. l. 204-206, 209-210). Papildomos įvykio vietos apžiūros metu, buto miegamajame, kuriame gulėjo R. Ž. lavonas, 47 cm atstumu nuo lovos krašto, už staliuko, prie sienos rasta geltono metalo kulka, kuri 1993-07-27 buvo apžiūrėta daiktiniu įrodymu (t. 1, b. l. 134-136).

Iš 1993-07-23 policijos pareigūno G. J. raporto (t. 1, b. l. 37) matyti, kad 1993 m. liepos 23 d. buvo gautas D. Ž. pranešimas, kad apie 21.00 val. grįžusi namo adresu (duomenys neskelbtini), bute rado savo vyro R. Ž. ir jo draugo A. Č. lavonus. Nuvykus į įvykio vietą, bute buvo rasti du lavonai su šautinėmis žaizdomis galvose, lavonų buvo surištos rankos ir kojos. D. Ž. paaiškino, kad iš buto dingo aukso dirbiniai.

1993-07-27 įvykio vietos apžiūros protokole pažymėta, kad (duomenys neskelbtini), firmos „V (duomenys neskelbtini)“ ofise rasti ir paimti dokumentai: pajamų orderis Nr. 106799, ranka rašytas raštelis bei laisvos formos buhalterio vedamas prekybos cigaretėmis žurnalas (b.l. 22-23, 1 t.).

1993-07-24 poėmio protokole (t. 1, b. l. 131) užfiksuota, kad Vilniaus morge buvo paimti drabužiai, kuriais įvykio dieną vilkėjo nužudytieji: R. Ž. kelnės, kelnaitės, A. Č. džinsinė striukė, džinsinės kelnės, trumpikės, marškinėliai, puskojinės, taip pat striukėje rastas raktų ryšulys. Paimti drabužiai 1993-07-26 buvo apžiūrėti daiktiniais įrodymais (t. 1, b. l. 207-208). Apžiūros metu nustatyta, kad R. Ž. kelnės, A. Č. marškinėliai, švarkas, kelnės ir kojinės suteptos rudos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują.

1993-07-26 poėmio protokolu (t. 1, b. l. 133) patvirtinta, kad iš teismo medicinos ekspertų buvo paimta kulka, išimta iš R. Ž. lavono galvos, kuri 1993-07-27 buvo apžiūrėta daiktiniu įrodymu (t. 1, b. l. 134-136).

1993-08-10 ekspertizės akte Nr. 834 nurodyta, kad rankos piršto pėdsakas ant daktiloplokštelės, kuri buvo paimta nuo polietileninio maišelio ir tyrimui pateikta voke Nr. 2, kuris išimtas įvykio vietos apžiūros metu 1993-07-23 iš R. Ž. buto esančio (duomenys neskelbtini), asmens identifikavimui tinkamas. Kiti rankų pėdsakai, tyrimui pateikti ant daktiloplokštelių ir daiktų, asmens identifikavimui netinkami (b.l. 152-154, 1 t.).

1993-08-02 eksperto pažymoje Nr. 832 ir specialisto pažymoje Nr.861 nurodyta, kad du rankų pirštų pėdsakai ant daktiloskopinių plokštelių Nr. 1 ir Nr. 3, išimti įvykio vietos apžiūros metu 1993-07-23 iš buto, es. (duomenys neskelbtini), asmens identifikavimui tinkami. Lyginamojo tyrimo metu nustatyta, jog šie pėdsakai palikti ne asmenų (K. D., D. V. ir Z. O.), kurių daktilolapai pateikti tyrimui, bet kitų asmenų. Rankos pėdsakas ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 2 identifikavimui netinkamas (b.l. 156-157, 158 1 t.).

1993-07-24 lavono teismo medicinos ekspertizės akte Nr. 1271 (t. 1, b. l. 160-173) nurodyta, kad A. Č. mirė nuo uždusimo užsmaugiant kaklą kilpa. Į tai nurodo uždara horizontali su perėjimu per smakrą stranguliacinė vaga, kraujosruva galvos sukamajame raumenyje ir kaklo minkštuose audiniuose vagos projekcijoje, taškinės kraujosruvos akių ragenose, junginėse gerklų gleivinėje bei plaučių tarpskilveliniuose paviršiuose, prikastas tarp dantų liežuvis, sutepta išmatomis išeinamosios angos sritis.

1) uždara horizontali stranguliacinė vaga su perėjimu per smakrą. Stranguliacinės vagos pobūdis (horizontali eiga skydinės kremzlės lygyje su perėjimu per smakrą), kraujosruva kaklo minkštuosiuose audiniuose ir galvos sukamajame raumenyje rodo, kad ji buvo padaryta užveržiant smaugvirvę prieš mirtį;

2) šautinis kiaurinis galvos sužalojimas su šūvio įėjimo žaizda pakaušio kairėje pusėje, šūvio kanalu galvos smegenyse, šūvio išėjimo žaizda dešiniame smilkinyje. Po kiaurinio galvos šautinio sužalojimo, suardant galvos smegenis, mirtis įvyksta tuoj pat. Todėl gerai išreikšti asfikcinės mirties bendrieji požymiai (taškinės kraujosruvos po plaučių krūtinplėve, akių junginėse, gerklų gleivinėje, prikąstas tarp dantų liežuvis, išmatos apie išeinamąją angą) rodo, kad uždusimas (pasmaugimas), kuris ir buvo mirties priežastimi turėjo būti padarytas prieš šūvį į galvą. Šviežios kraujosruvos galvos smegenų suardymo vietoje, kraujosruvos galvos minkštuose audiniuose šūvio įėjimo žaizdos aplinkoje, rodo, kad laiko tarpas nuo pasmaugimo iki šūvio į galvą buvo labai trumpas, skaičiuojamas minutėmis;

3) odos nubrozdinimas dešinio antakio išoriniame gale, nosies nugarėlėje, kraujosruvos abiejų akių viršutiniuose vokuose, apatinės lūpos vidiniame paviršiuje. Šie sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių, suduodant ar atsitrenkiant į tokius paviršius dvylikos valandų laikotarpyje iki mirties.

Gyviems asmenims pirmame ir antrame punktuose išvardinti sužalojimai kvalifikuojami kaip sunkūs kūno sužalojimai, sukėlę pavojų gyvybei. Trečiame punkte išvardinti sužalojimai, vertinant juos tiek atskirai, tiek kartu, kvalifikuojami lengvais kūno sužalojimais.

A. Č. mirtis įvyko prieš 6 – 7 valandas iki lavono apžiūros (apžiūra - 1993-07-24, 00.20 val.). Jo kraujyje etilo alkoholio nerasta.

Esant mechaninei asfiksijai dėl pasmaugimo smaugvirve mirtis įvyksta per kelias minutes nuo smaugimo pradžios, todėl A. Č. po šio sužalojimo atlikti kokius nors veiksmus negalėjo.

A. Č. galvoje yra vienas šautinis kulkinis kiaurinis sužalojimas. Šūvio įėjimo anga yra pakaušio kairėje pusėje. Šūvio išėjimo anga yra dešinio smilkinio srityje. Radialiniai plyšimai šūvio įėjimo žaizdos pakaušio kairės pusės kraštuose (dujų poveikis), šūvio bei parako grūdelių nebuvimas, žaizdos kraštų nubrozdinimo dydis, forma bei ryškios periferinės ribos rodo, kad šauta buvo įrėmus ginklo vamzdį. Šūvio kanalo kryptis galvoje buvo iš užpakalio į priekį, iš kairės į dešinę ir nežymiai iš apačios į viršų. Tikėtina, kad šūvio metu nukentėjęs gulėjo kniūbsčias, jo galva dešinio smilkinio sritimi rėmėsi į grindis.

1993-08-23 teismo cheminio tyrimo aktu Nr. 4803 (t. 1, b. l. 178), 1993 07-28 aktu Nr. 4316 (t. 1, b. l. 179) patvirtinta, kad A. Č. lavono vidaus organuose alkaloidų, barbitūratų, fenotiazino, pirazolono ir 1,4–benzodiazepino grupių junginių nėra, kraujyje etilo alkoholio nerasta.

1993-07-26 teismo medicinos tyrimo aktu Nr. 165 (t. 1, b. l. 174-177) patvirtinta, kad tyrimui pateikta A. Č. lavono pakaušio kairės pusės odos žaizda yra šautinė – šūvio įėjimo žaizda. Žaizdos kraštuose yra metalizacijos variu pėdsakų. Dešinio smilkinio odos žaizda yra šautinė – šūvio išėjimo žaizda.

1993-07-24 lavono teismo medicinos ekspertizės aktu Nr. 1261 (t. 1, b. l. 181-196) patvirtinta, kad R. Ž. mirė nuo uždusimo užsmaugiant kaklą kilpa. Į tai nurodo uždara horizontali stranguliacinė vaga su kraujosruva kaklo minkštuose audiniuose vagos projekcijoje ir galvos sukamajame raumenyje, taškinės kraujosruvos akių junginėse, gerklų gleivinėje bei plaučių tarpskilveliniuose paviršiuose, prikastas tarp dantų liežuvis, sutepta išmatomis išeinamosios angos sritis.

1) uždara horizontali stranguliacinė vaga kakle. Stranguliacinės vagos pobūdis (horizontali eiga skydinės kremzlės lygyje), kraujosruva kaklo minkštuosiuose audiniuose ir galvos sukamajame raumenyje bei histologinio tyrimo duomenys rodo, kad ji buvo padaryta užveržiant smaugvirvę prieš mirtį;

2) šautinis kulkinis kiaurinis galvos sužalojimas su šūvio įėjimo žaizda pakaušio kairėje pusėje, šūvio kanalu, praeinančiu per pakaušio kairiąją pusę galvos smegenų pakaušinės skilties pamatinę dalį, per kaktikaulio akiduobinės dalies dešinę pusę ir šūvio išėjimo žaizda dešiniame smilkinyje. Po kiaurinio galvos šautinio sužalojimo, suardant galvos smegenis, mirtis įvyksta tuoj pat. Todėl gerai išreikšti asfikcinės mirties bendrieji požymiai (taškinės kraujosruvos po plaučių krūtinplėve, akių junginėse, gerklų gleivinėje, prikąstas tarp dantų liežuvis, išmatos apie išeinamąją angą) rodo, kad uždusimas (pasmaugimas), kuris ir buvo mirties priežastimi, turėjo būti padarytas prieš šūvį į galvą. Šviežia kraujosruva galvos minkštuose audiniuose šūvio įėjimo žaizdos aplinkoje, rodo, kad laiko tarpas nuo pasmaugimo iki šūvio į galvą buvo labai trumpas, skaičiuojamas minutėmis;

3) odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, viršutinėje lūpoje, smakre, kairiame petyje, krūtinėje, blauzdose, kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairėje blauzdoje. Odos nubrozdinimai blauzdose būdingi sužalojimams, padarytiems suveržiant kojas virve. Likę sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių, poveikyje ar atsitrenkiant į tokius paviršius dvylikos valandų laikotarpyje iki mirties.

Gyviems asmenims pirmame ir antrame punktuose išvardinti sužalojimai kvalifikuojami kaip sunkūs kūno sužalojimai, sukėlę pavojų gyvybei. Trečiame punkte išvardinti sužalojimai, vertinant juos tiek atskirai, tiek kartu, kvalifikuojamu lengvais kūno sužalojimais.

R. Ž. mirtis įvyko prieš 6 – 7 valandas iki lavono apžiūros (apžiūra - 1993-07-24, 00.20 val.). Jo kraujyje rasta 1,79 procento etilo alkoholio. Tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį.

Esant mechaninei asfiksijai dėl pasmaugimo smaugvirve mirtis įvyksta per kelias minutes nuo smaugimo pradžios, todėl R. Ž. po šio sužalojimo atlikti kokius nors veiksmus negalėjo.

R. Ž. galvoje yra vienas šautinis kulkinis kiaurinis sužalojimas. Šūvio įėjimo anga yra pakaušio kairėje pusėje. Šūvio išėjimo anga yra dešinio smilkinio srityje. Radialiniai plyšimai šūvio įėjimo žaizdos pakaušio kairės pusės kraštuose (dujų poveikis), šūvio suodžių bei parako grūdelių nebuvimas, žaizdos kraštų nubrozdinimo žymės ir forma bei ryškios periferinės ribos rodo, kad šauta buvo įrėmus ginklo vamzdį. Šūvio kanalo kryptis galvoje buvo iš užpakalio į priekį, iš kairės į dešinę ir nežymiai iš apačios į viršų. Tikėtina, kad šūvio metu nukentėjęs gulėjo kniūbsčias.

1993-08-17 teismo cheminio tyrimo aktu Nr. 4721 (t. 1, b. l. 198), 1993-08-03 aktu Nr. 4451 (t. 1, b. l. 197) patvirtinta, kad R. Ž. lavono skrandyje, plonosiose žarnose, kepenyse, inkste ir galvos smegenyse barbitūratų, alkaloidų, fenotiazinų ir 1,4–benzodiazepinų nėra, kraujyje rasta 1,79 procento etilo alkoholio.

1993-07-26 teismo medicinos tyrimo aktu Nr. 164 (t. 1, b. l. 200-203) patvirtinta, kad tyrimui pateiktas R. Ž. lavono pakaušio kairės pusės skylinis sužalojimas yra šautinis – sviedinio įėjimo anga, jo matmenys rodo, kad sviedinio, padariusio šį sužalojimą diametras buvo artimas 9 mm, sviedinys turėjo savybių metalizuoti variu. Tyrimui pateikta dešinio skruosto odos žaizda yra šautinė - šūvio išėjimo žaizda.

2001-01-22 ekspertizės aktu Nr. 8678 (t. 2, b. l. 54-56) patvirtinta, kad atlikus dviejų kulkų – vienos paimtos papildomos įvykio vietos - R. Ž. buto apžiūros metu, antros paimtos R. Ž. lavono skrodimo metu, rastos lavono galvoje, balistinę ekspertizę, nustatyta, kad dvi tyrimui pateiktos kulkos yra fabrikinės gamybos, 9 mm kalibro šovinių 9 x 18 mm Makarov dalys. Dvi tyrimui pateiktos kulkos labiausiai tikėtina, kad buvo iššautos iš fabrikinės Vengrijos gamybos 9 mm kalibro PA-63 ar R-61 modelių pistoletų FEG, Taip pat neatmetama tikimybė, kad tai galėjo būti ginklas, duomenų apie kurį Kriminalistinių ekspertizių tarnyboje nėra. Dvi tyrimui pateiktos kulkos buvo iššautos iš vieno ginklo vamzdžio.

2007-12-12 specialisto išvadoje Nr. 140-(7347)-IS1-9222 (t. 2, b. l. 122-124) nurodyta, kad atlikus pateiktų pagalvės užvalkalo, septynių virvių, laido, rankšluosčio, pledo, telefono, paimtų 1993-07-23 įvykio vietos apžiūros R. Ž. bute, esančiame Architektų g. 184-54, Vilniuje, metu tyrimą, nustatyta, jog ant pateiktų tirti pagalvės užvalkalo (mėg. Nr. 1 ir Nr. 2), virvių, laboratorijoje pažymėtų Nr. 2 (mėg. Nr. 8), Nr. 5 (mėg. Nr. 12) ir Nr. 7 (mėg. Nr. 15), pledo (mėg. Nr. 22 ir Nr. 23), rasta dviejų vyrų kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Žmogaus kraujas, rastas ant pateiktų tirti virvės, laboratorijoje pažymėtos Nr. 6 bei pledo (mėg. Nr. 21) yra netinkamas asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateiktų tirti virvių Nr. 1, Nr. 3, Nr. 4, laido, rankšluosčio ir telefono nerasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti.

Iš 2008-02-20 specialisto išvados Nr. 140-(261)-IS1-1499 (t. 2, b. l. 129-130) matyti, kad atlikus D. S., D. A. daktiloskopinių kortelių ir 1993-08-10 ekspertizės akte Nr. 834 (t. 1, b. l. 145-147) bei 1993-08-02 eksperto pažymoje Nr. 832 (t. 1, b. l. 149-150) pažymėtų rankų pirštų pėdsakų, paimtų 1993-07-23 įvykio vietos apžiūros metu tyrimą, nustatyta, jog trys rankų pirštų pėdsakai (du rankų pirštų pėdsakai eksperto pažymoje Nr. 832 fotonuotraukose pažymėti Nr. 1 ir Nr. 2 ir vienas rankos piršto pėdsakas ekspertizės akte Nr. 834 fotonuotraukoje pažymėtas Nr. 1) yra palikti ne D. S., ne D. A., o kito ar kitų asmenų rankų pirštais.

1993-10-22 daiktinių įrodymų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas laiškas, kuris Vilniaus miesto prokuratūros ONKTS tardytojui D. S. prijungimui prie baudžiamosios bylos dėl R. Ž. ir A. Č. nužudymo bylos buvo atsiųstas Vilniaus m. VPK NATS komisaro V. B., kuriam laišką atnešė V. B. (t.2, b.l. 45). Laiškas yra tokio turinio: „Labas V.. Jeigu tu neišpildysi pirmo mano prašymo, šitą žemiau parašytą informaciją išsiųsiu į visus Lietuvos laikraščius, smulkiai viską išdėstant. Po to Danas pasiduos, o aš nusišausiu, nes manęs jau niekas nebedomina ir nebelaiko, bet kai pamatysi mano lavoną, gali nedžiūgauti, aš ateisiu pas tave. Tu gal dabar nusijuoksi arba galvosi, kad aš tave imu ant glotkės, bet kai tai įvyks tu tuo įsitikinsi pats ir pakol tu būsi tame kūne kur dabar esi bus tau labai liūdna, Tu gal dabar juokiesi, bet laikas eina į priekį ir amžinybės lygiu to laiko ir nebeliko. O juokauti tipo – pasiduok B. ištrauks – kada jautiesi tipo saugus yra nevyriška, prisimink savo veido ištraišką, kai automatas žiūrėjo į tave. Pirma tu supirkai visa ginkluote, kad mes galėtume užsiminėti juodais darbais tavo naudai. Tu papirkai teismo pirmininką D. V., kad manęs nepasodintu savo naudai, tu žinai kokiai, antra karta kai užlėkiau, tu papirkai G. ir S.. Pagal tavo nurodymus aš nužudžiau R., kad visas pelnas eitu tau vienam ir visi pinigai kurie buvo jūsų liktu tau. O asmens sargybiniai tai męs, tai dėl atmazkės, tipo tau griasia irgi pavojus. O dėl ko ant Minsko plento mūsų mašinoje kilo kipišas tu pats žinai. Kad nužudytume R. tu man prižadėjai nemažai pinigų. Kai tą reikalą sutvarkėme tu nesumokėjai, delsiai sakei kada užmušime, barzda tada už viska atsiskaitysi o aš nenorėjau delsti norėjau kuo greičiau gauti pinigu ir išvažiuoti, nes supratau, kad gali mentai razniuchinti, ir tu pats manęs atsikratyti. Kai aš mašinoje stipresniu tonu pradėjau šita tema su tavimi kalbėti, tu mane pasiuntei nachui ir pasakei kantrybės, tada man atsileido nervai ir visa tai prasidėjo, laikįaštyje išdėstysiu smulkiau. Jeigu nori prašyma išvykti tapačią diena kai gausi šita negramatnai parašytą ksiva. Perduok linkėjimus R., A. ir T.. D. Pats Žinai.“ (b.l. 46-49, 2 t.).

2010-03-23 specialisto išvadoje Nr. 11-604 (10) nurodyta, kad laišką, pradėtą žodžiais „Labas V. jei tu neišpildysi...“ ir baigtą žodžiais „...perduok linkėjimus R., A. ir tėvui D. pats žinai“ parašė D. A. (b.l. 54-55, 3 t.).

2010-04-20 specialisto išvadoje Nr. 11-951 (10) nurodyta, kad nustatyti ar laišką pradėtą žodžiais „Labas V. jei tu neišpildysi...“ ir baigtą žodžiais „...perduok linkėjimus R., A. ir tėvui D. pats žinai“ parašė D. A., būdamas neįprastoje būsenoje, nebuvo galima (b.l. 62-63, 3 t.).

2010-04-27 specialisto išvadoje Nr. 89TPK-195 nustatyta, kad iš laiško, pradėto žodžiais „Labas V. Jeigu tu neišpildysi...“ ir pabaigto žodžiais „...Perduok linkėjimus R., A. ir Tėvui D. Pats žinai“, kurį parašė D. A., turinio negalima daryti kategoriškų išvadų apie pastarojo psichologinę būklę tuo metu. Laiško, pradėto žodžiais „Labas V. Jeigu tu neišpildysi...“ ir pabaigto žodžiais „...Perduok linkėjimus R., A. ir Tėvui D. Pats žinai“, turinio analizė leidžia teigti, jog autorius, rašydamas šį laišką, nebuvo tokioje emocinėje būsenoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai, t. y. nenustatyta, kad tuometinė D. A. emocinė būsena laiško surašymo metu trukdė jam teisingai suvokti aplinką, savo veiksmus bei atitinkamai organizuoti ir reguliuoti savo veiklą (b.l. 70-71, 3 t.).

Iš 2008-04-14 specialisto išvados (t. 4, b. l. 103-106) matyti, kad psichofiziologiniu metodu atlikus V. B. apklausą, nustatyta, jog užregistruotos V. B. psichofiziologinės reakcijos į atsakymus: 1) asmuo užsakęs Ž. ir Č. nužudymą pagal profesiją yra advokatas; 2) Ž. ir Č. užsakė nužudyti B.. Į kitų klausimų atsakymus akivaizdžių reakcijų neužfiksuota.

Iš 2008-03-06 specialisto išvados (t. 3, b. l. 28) matyti, kad psichofiziologiniu metodu atlikus D. S. apklausą ikiteisminio tyrimo byloje dėl R. Ž. ir A. Č. nužudymo, nustatyta, jog užregistruotos D. S. psichofiziologinės reakcijos į atsakymus: 1) R. Ž. ir A. Č. rankas surišo A.; 2) asmuo, užsakęs nužudyti R. Ž. ir A. Č. pagal profesiją yra vairuotojas; 3) R. Ž. ir A. Č. užsakė nužudyti B.; 4) iš R. Ž. buto nusikaltėliai paėmė laikrodį; 5) kai buvo šaudoma į R. Ž. ir A. Č. dalyvavo A.; 6) ginklas, kuriuo buvo šaudyta į R. Ž. ir A. Č. yra Latvijoje; 7) nusikaltėliai R. Ž. ir A. Č. padarė kontrolinį šūvį; 8) R. Ž. ir A. Č. buvo pasmaugti su pagalve. Į kitų klausimų atsakymus vienareikšmių psichofiziologinių reakcijų nėra. Specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad apklausos metu D. S. bandė įtakoti (deformuoti) savo kvėpavimą, todėl tai apsunkino reakcijų išaiškinimą.

Iš 2010-05-13 specialisto išvados (t. 3, b. l. 76-78) matyti, kad psichofiziologiniu metodu atlikus D. A. apklausą ikiteisminio tyrimo byloje dėl R. Ž. ir A. Č. nužudymo, nustatyta, jog užregistruotos D. A. psichofiziologinės reakcijos į atsakymus: 1) R. Ž. rankos buvo surištos virve; 2) prieš šaudant į A. Č., jis buvo apsvaigintas kastetu, pasmaugtas; 3) šaudant į A. Č., be R. Ž. buvo S., 4) į R. Ž. ir A. Č. nusikaltėliai paleido daugiau negu šešis šūvius; 5) jis iš savo ginklo į R. Ž. ir A. Č. nepaleido nei vieno šūvio.

Byloje ištirti įrodymai nepatvirtina kaltinamojo V. B. kaltės dėl kaltinime nurodytos veikos, todėl jis išteisintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Remiantis LR BPK 20 str., įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys.

Šioje byloje kaltinimas nepateikė jokių tiesioginių kaltinamojo kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti grindžiama ir netiesioginiais įrodymais, tačiau tokiu atveju, kaip nurodęs kasacinis teismas kad nors apkaltinamajame nuosprendyje daromos išvados gali būti grindžiamos ir netiesioginiais įrodymais, tačiau įrodinėtina byloje aplinkybė pripažinta įrodyta gali būti tik tais atvejais, kai ji nustatyta ištyrus įrodymų visumą, o ne vieną netiesioginį įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo BBS teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 17 d. nutartis Nr. 2K-279/2008). Tokios netiesioginių įrodymų visumos, kuri patvirtintų kaltinamojo kaltę, byloje nėra.

Nei vienas apklaustas liudytojas nenurodė aplinkybių, patvirtinančių V. B. kaltę dėl nurodyto kaltinimo.

Dėl liudytojos D. V., buvusios V. B. sugyventinės, parodymų, kad (kaip vėliau paaiškėjo po R. Ž. ir A. Č. nužudymo) 1993 m. liepos mėn. pas ją į Palangą naktį atvykęs V. B. sakęs, kad prieš atvykdamas gėrė su A. Č. ir R. Ž. pastarojo bute, kad ten buvusi kokia tai kompanija, vertintini kritiškai. Tokių D. V. nurodytų duomenų, kurių jos aiškinimu, šaltinis yra pats V. B., pastarasis niekada nepripažinęs. Liudytoja pademonstravo ypatingai priešišką požiūrį V. B. atžvilgiu dėl tarp jų buvusių asmeninių santykių, todėl abejotina, kad liudytoja galėtų duoti jo atžvilgiu objektyvius parodymus, tuo labiau, kad ji buvo apklausta 2008-07-16 po išsiskyrimo su V. B.. V. B. visada tvirtino, kad į Palangą pas D. V. atvyko iš Mažeikių, kur svečiavosi pas verslininką R. M.. Nužudytojo A. Č. kraujyje, kaip minėta, alkoholio nerasta. Tai objektyviai paneigia D. V. aiškinimą, kad V. B., kaip jis pats jos aiškinimu, jai nurodęs - prieš atvykdamas pas ją, girtavęs su R. Ž. ir A. Č..

Kaltinime nurodoma, kad V. B. veikęs dėl savanaudiškų paskatų, kad sukurstė dviejų bejėgiškos būklės žmonių nužudymą kankinant, siekdamas pašalinti savo verslo partnerį R. Ž., tam, kad visas pelnas iš bendro verslo liktų tik jam – V. B., pažadėjęs nenustatyto dydžio materialinį atlygį ir įkalbėjęs, sukurstė savo samdomą darbuotoją – apsaugininką D. A. bei tyrimo metu nenustatytą asmenį nužudyti R. Ž. ir A. Č..

Tačiau, kad verslo partnerio R. Ž. mirtis būtų buvusi naudinga kaltinamajam V. B. objektyvių įrodymų byloje nėra.

Kaltinimas byloje nepateikė oficialių duomenų, koks buvo V. B. ir R. Ž. verslas, koks buvo pelnas, kaip jis buvo dalinamas ir pan. Iš prokuroro teisme pateiktų dokumentų matyti, jog Bendra Lietuvos ir Baltarusijos įmonė UAB „V (duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta 1993-06-09, jos steigėjais ir akcininkais tapo: V. P. (5 akcijos), V. B. (5 akcijos), R. Ž. (5 akcijos), D. B. sutuoktinė G. B. – (5 akcijos), Baltarusijos įmonė „P (duomenys neskelbtini)“ (80 akcijų). Šios įmonės steigimo dokumentai buvo rasti kratos metu D. B. namuose.

Byloje nustatyta, kad po R. Ž. nužudymo įmonės veikla sumažėjo, o išėjus V. P. faktiškai pasibaigė. Iš kaltinamojo V. B., liudytojų E. B., V. P., K. J. parodymų, bei byloje esančio Vokietijos policijos pateikto Vokietijos įmonės R (duomenys neskelbtini), tiekusios cigaretes, atstovo Z. F., paaiškinimo (t.1, b.l. 20-44) matyti, kad Vokietijos įmonei nuo 1993 metų birželio mėnesio nutraukus prekybinius ryšius dėl cigarečių pardavimo Maskvos firmai „M (duomenys neskelbtini)“, vokiečiai vykdė regioninius tiekimus daugeliui mažesnių firmų, tame tarpe – Lietuvos teritorijoje, t.y. įvairios firmos pradėjo prekiauti cigaretėmis. Taigi nuo 1993 metų vasaros vidurio į šią rinką Lietuvoje įžengė kitos įmonės, liudytojas K. J. konkrečiai minėjo Kauno įmonę „T (duomenys neskelbtini)“, kurios sudarė labai rimtą konkurenciją ir tai taip pat nulėmė tolimesnę UAB „V (duomenys neskelbtini)“ veiklą bei likimą.

Iš liudytojų parodymų nustatyta, kad UAB „V (duomenys neskelbtini)“ veiklos pagrindą sudarė bendra R. Ž. ir V. B. veikla. Liudytojas K. J., kuris su V. B. ir R. Ž. buvo susijęs ne tik asmeniniais, bet ir verslo ryšiais, parodė, kad jie viską darė bendrai, vienas kito pažadus vykdė, kaip savo, dengdavo vienas kito skolas, įsipareigojimus, kartu statė namą. Po R. Ž. žūties jų verslas aiškiai ritosi žemyn, tai buvo smūgis jų verslui, nuo kurio V. B. nesugebėjo atsigauti. Iki žūties buvo uždirbamos didžiulės sumos, po to verslas susitraukė, merdėjo ir subyrėjo.

Liudytojas V. P., apibūdindamas V. B. ir R. Ž., kaip verslo partnerių santykius, nurodė, kad jie su R. Ž. buvo dviese versle. Po R. Ž. nužudymo gal po kokių nepilnų metų jis iš „V (duomenys neskelbtini)“ išėjo, nes pasikeitė ekonominė situacija – šita veikla pasunkėjo, atsirado konkurentų. Taip pat V. P. nurodė, jog po R. Ž. mirties V. B. jam pasiūlė didesnį atlygį, nes jam tada teko didesnis darbo krūvis, sutarė dėl 20 procentų nuo pelno. Šie liudytojo V. P. parodymai patvirtina ir V. B. nurodytą aplinkybę, jog po R. Ž. ir A. Č. nužudymo pats V. B. neskyrė ir negalėjo skirti tiek dėmesio verslui, kiek R. Ž. esant gyvam, nes pats baiminosi dėl savo likimo, slapstėsi įvairiose vietose, todėl didžioji vadovavimo verslui našta, kaip ir nemenka dalis pajamų, atiteko V. P..

Liudytojų V. P., K. J., iš dalies ir nukentėjusiosios D. Ž. bei paties V. B. parodymais nustatyta, jog V. B. ir R. Ž. vystytos veiklos finansavimo šaltiniai buvo savos bei skolintos lėšos, kiekvienas jų turėjo savo ryšius verslo srityje, savo kreditorius. Iš D. B. parodymų matyti, jog jis R. Ž. padėjo kreipiantis į banką dėl kredito suteikimo, pats R. Ž. buvo paskolinęs apie 10 000 JAV dolerių. V. S. R. Ž. taip pat ne kartą buvo skolinęs pinigų. R. L. parodymais, jis bendram R. Ž. ir V. B. verslui skolino apie 40 000 JAV dolerių (nors V. B. nurodo, kad buvo paskolinti 100 000 JAV dolerių), pats V. B. tam pačiam tikslui iš R. M. buvo pasiskolinęs 300 000 JAV dolerių. Iš šių byloje liudytojais apklaustų asmenų paaiškinimų matyti, jog visas skolas, tame tarpe ir R. Ž., grąžino V. B.. K. J. aiškinimu, V. B. grąžino net ir tas skolas, kurios nebuvo tinkamai įformintos, rėmėsi žodžiu.

Oficialių dokumentinių duomenų apie įmonės faktinę tuometinę finansinę situaciją nėra. D. Ž. aiškinimu, įmonės turtas viršijo įsipareigojimus, skolas, tačiau liudytojo įmonės finansininko V. P. aiškinimu, įmonė jokio savo turto neturėjo, viskas buvo išsinuomota.

Taigi byloje nėra duomenų, kad po R. Ž. mirties V. B. būtų naudingesnė situacija turėtame versle. Tuo labiau neaišku, kodėl V. B. būtų reikėję kurstyti nužudyti A. Č..

Byloje D. Ž., R. L. V. B. parodymais nustatyta, kad A. Č. buvo šalia V. Ž. ir R. B. verslo ir vykdė tuo laikmečiu reikalingas funkcijas, t.y. verslą ir verslininkus saugojo nuo reketo (turto prievartavimo), be to, pats padėdavo išreikalauti skolas. Kad A. Č. buvo siejamas su tokia veikla matyti iš 1993-07-27 Vilniaus apskrities VPK surašytos pažymos, t. 1, b.l.87.

Be to, iš R. Č., R. K. parodymų matyti, jog A. Č. dar iki jo bei R. Ž. nužudymo buvo grasinama.

Nukentėjusiosios R. Č. nuomonė, kad V. B. galėjo išsigąsti konkurencijos, kad A. Č. gali užimti jo vietą versle (b.l. 19-20, 3 t.), niekuo nepagrįsta. A. Č. vaidmuo versle, kaip nurodyta, buvo visai kitokio pobūdžio.

Teisme D. Ž. nurodė, jog V. B. galėjo organizuoti jos vyro nužudymą, nes 1993-07-21 iš Vokietijos atėjo patvirtinimas dėl UAB „V (duomenys neskelbtini)“ išskirtinių teisių prekiauti cigaretėmis, be to, tas faktas, kad prezidentas buvo R. Ž., o V. B. lieka kaip ir nuošalyje, galėjo turėti įtakos.

Tokie D. Ž. teiginiai yra tik prielaida, kuria apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas. Be to, nustatyta, kad tarp V. B. ir D. Ž. geri santykiai nutrūko po to, kai jis 1998 m. nedavė jai 50 tūkstančių dolerių, tai nustatyta V. B. ir D. Ž. parodymais.

Nukentėjusioji D. Ž. pripažino, kad V. B. jai padovanojo dalį namo, es. (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir tuo pagrindu ji įgijo teisę lengvatine tvarka išpirkti dalį žemės sklypo, esančio toje Vilniaus vietoje. Patvirtino, kad iš tiesų gavo tas vertybes įvairia forma, kurios buvo nurodytos V. B. surašytame rašte (t. 2, b.l. 83-85), kuris yra jos pačios pateiktas ir pridėtas prie 2008-01-11 apklausos protokolo, kad V. B. jai kas mėnesį mokėjo po 1000-2000 JAV dolerių kaip seka iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų – iki 1998 metų gegužės mėnesio. Be to, V. B. apmokėdavo D. Ž. keliones į užsienį, kai vyko apsipirkti, slidinėti. Aplinkybes dėl V. B. teikiamos finansinės paramos D. Ž. patvirtino E. B., J. Š., D. G., V. P., K. J..

Aplinkybes, kad V. B. galėjo organizuoti jos vyro nužudymą, D. Ž. nurodė po to, kai jos santykiai su V. B. nutrūko, jai negavus nurodytos pinigų sumos. Iki to jie gražiai bendravo, kaip nustatyta abiejų parodymais, pateiktomis fotografijomis - kartu švęsdavo, vyko slidinėti. Dėl šių aplinkybių D. Ž. įtarimai V. B. atžvilgiu, teismo nuomone, nėra objektyvūs.

Kaip kaltinamojo kaltės įrodymas byloje pateikiamas D. A. laiškas V. B.. Apklaustas byloje nuteistasis D. A. patvirtino parašęs šį laišką, paaiškinęs jo parašymo aplinkybes ir tikslą, bei nurodęs, kad tai buvo jo sugalvota priemonė priversti V. B. perduoti jam pinigų, kad V. B. nėra susijęs su R. Ž. ir A. Č. nužudymu. D. A. teigimu, V. B. skolingas jam už butą, kurį keitė su jo motina.

Kaltinamasis patvirtino, kad jis tikrai gavo tokį laišką, kurį jam perdavė D. A. tėvas. V. B. paaiškino, kad šį laišką jis traktavo kaip šantažą, siekiant pasipelnyti, kad nuteistasis D. A. tokio turinio laišką surašė manydamas, jog kaltinamasis, bijodamas, kad dėl R. Ž. ir A. Č. nužudymo įtarimai gali būti pareikšti jam, išsigąs ir duos jam pinigų, bei tikėdamasis, kad kaltinamasis laiško niekam neparodys, jo neviešins ir niekam nepraneš. Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad minėtą laišką tuometinio Vilniaus VPK Nusikaltimų asmeniui tyrimo skyriaus pareigūnams perdavė pats V. B., šią aplinkybę patvirtina ne tik byloje (t.2 b.l. 45-49) esantis Vilniaus m. VPK NATS komisaro V. B. surašytas lydraštis, kuriame nurodyta, jog Vilniaus miesto prokuratūrai perduodamas laiškas, kurį atnešė V. B. ir 1993-10-22 Daiktinių įrodymų apžiūros protokolas, kad minėtas laiškas buvo apžiūrėtas ir jį nuspręsta prijungti prie baudžiamosios bylos, bet ir liudytojų V. B., R. S. parodymai apie šio dokumento patekimo į bylą aplinkybes.

Liudytoju apklaustas tuometinis aukštas pareigas ėjęs ir patyręs policijos pareigūnas V. B. nurodė, jog laiškas buvo vertinamas, kaip įrodymas, t.y. A. prisipažinimas dėl nužudymo ir tuo pačiu, kad jis kritiškai vertino laišką, nes D. A. galėjo apkaltinti visą pasaulį.

Šiame laiške gana smulkiai nurodomi įvykiai, kurie tikrai ar tariamai vyko praeityje. Tačiau daryti išvadą, kad laiške nurodomi visi faktai yra teisingi ir remiantis jo turiniu apkaltinti V. B. nėra pagrindo. Panagrinėjus laiško turinį, matyti, kad D. A., kurdamas laišką, panaudojo žinias ir apie tikrai buvusius įvykius, tačiau šalia to nurodė šantažui būdingus išgalvotus dalykus. Pavyzdžiui laiške rašoma - „tu papirkai teismo pirmininką D. V., kad manęs nepasodintų savo naudai, tu žinai kokiai“, „antrą karta kai užlėkiau, tu papirkai G. ir S.“.

1992 m. D. A. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal 1961 m. BK 234 str. 1 d. dėl neteisėto ginklų laikymo. D. A. buvo sulaikytas 1992 m. liepos 27 d. ir suėmimo terminas Vilniaus miesto Vyriausiojo prokuroro R. G. sankcionuotu nutarimu nustatytas iki 1992 m. spalio 25 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1992-12-03 nuosprendžiu (bylą nagrinėjo teisėjas D. V.) D. A. buvo nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 234 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams, pritaikius BK 47¹ str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams (.Vilniaus apygardos teismo 2011-06-20 nuosprendis baudž. byloje Nr. 1-62/2011). Be to, D. A. buvo pradėtas tyrimas dėl išžaginimo, kur tuo metu tyrimą atliko prokuroras R. S. ir kuris po kaltinamojo akistatos su nukentėjusiąja, baudžiamąją bylą nutraukė. Šią aplinkybę bylos nagrinėjimo metu patvirtino pats liudytoju apklaustas R. S.. Tačiau nei laiške minimas teisėjas, nei prokurorai jokių nusikalstamų veikų neatliko. Priešingai, teisėjas D. V. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o prokuroras R. G. sankcionavo D. A. suėmimą. Taip pat nėra jokių duomenų bei prielaidų apie galimą prokuroro R. S. papirkimą.

Laiške rašoma :- „tu supirkai visą ginkluotę, kad mes galėtume užsiiminėti juodais darbais tavo naudai“.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 20 d. nuosprendžiu nustatyta, kad 1993 m. rugpjūčio 17 d. kaltinamojo V. B. apiplėšimą nuteistasis D. A. įvykdė panaudodamas šaunamąjį ginklą automatą „Kalašnikov“. Šį ginklą nuteistasis D. A. nurodė nusipirkęs už kaltinamojo duotus 1300-1400 USD. Kaltinamasis pripažino, kad davė nuteistajam D. A. apie 1400 dolerių, kad šis savigynai nusipirktų ginklą, tačiau pinigus jis davė ir ginklas buvo nupirktas jau po R. Ž. ir A. Č. nužudymo, t.y. po 1993 m. liepos 23 d. Tokie kaltinamojo parodymai logiški ir įtikinami, kadangi jis nuosekliai parodė, kad po R. Ž. ir A. Č. nužudymo bijojęs dėl savo gyvybės, todėl paprašė D. A. ir D. S., kad jį saugotų bei davė D. A. pinigų, kad šis nusipirktų ginklą. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad automatas „Kalašnikov“, kurį už kaltinamojo V. B. duotus pinigus nusipirko D. A., būtų panaudotas kitiems nusikalstamiems veiksmams, (kaip laiške rašoma „juodiems darbams“), išskyrus paties V. B. ginkluotą apiplėšimą bei kitų asmenų sužalojimą 1993 m. rugpjūčio 17 d.

Ta aplinkybė, kad 1992 m. liepos 27 d. atlikus kratą D. A. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, buvo rasta ir paimta dvi pistoleto dėtuvės, keturios rankinės skeveldrinės granatos bei jų sprogdikliai, kamščiai su sriegiu, 87 vnt. 9 mm kalibro šovinių, 150 vnt. 5,6 mm kalibro sportinių medžioklinių šovinių vienas 12-o kalibro medžioklinis šovinis, 40 cm ilgio durtuvas, o D. A. asmens kratos metu rastas pistoletas „Parabellum“ Nr. 2484, pistoleto dėtuvė su keturiais šoviniais, dvi granatos F-1, granata RG-42, prieštankinė kumuliativinė granata RKG-3, keturi granatų sprogdikliai, teismo vertinimu, neturi nieko bendro su kaltinamuoju, kadangi nėra duomenų, kad jis būtų finansavęs šios ginkluotės įsigijimą ir būtų ką nors žinojęs apie šį D. A. ginklų ir sprogmenų arsenalą. Taip pat ši aplinkybė neturi nieko bendro su R. Ž. ir A. Č. nužudymu 1993 m. liepos 23 d., kadangi ginklai ir sprogmenys pas D. A. buvo rasti ir paimti 1992 m. liepos 27 d., taigi D. A. jų negalėjo turėti 1993 m. liepos 23 d.

Laiške D. A. parašęs : - „Pagal tavo nurodymus aš nužudžiau R., kad visas pelnas eitu tau vienam ir visi pinigai kurie buvo jūsu liktu tau. O asmens sargybiniai tai mes, tai dėl atmazkės, tipo tau griasia irgi pavojus“.

Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais - Vilniaus apygardos teismo baudžiamoje byloje Nr. 1-62/2011 pripažinta, kad R. Ž. nužudė D. A.. Tačiau tai savaime nereiškia, kad su šiuo nužudymu susijęs šios bylos kaltinamasis V. B.. Nors kaltinamasis iš tikrųjų po R. Ž. ir A. Č. nužudymo susirūpino savo apsauga, pasamdė D. A. ir D. S., kad jį saugotų, tačiau tai dar nereiškia, kad jis –V. B. sukurstė D. A. nužudyti R. Ž. ir A. Č.. Teismo vertinimu toje situacijoje V. B., kaip jis teigia, nežinodamas, kas yra R. Ž. ir A. Č. žudikas ar žudikai, turėjo pagrindo bijoti dėl savo gyvybės, kadangi pagrįstai darė prielaidą, kad tai galėjo būti susiję su verslu ir kad ateityje bus siekiama pašalinti ir kaltinamąjį, kaip likusį verslo dalyvį. Kad nužudymas galimai susijęs su vykdytu verslu, tokios versijos, kaip matyti iš bylos dokumentų, buvo tiriamos aiškinantis nusikaltimą.

Aptariame laiške D. A. teigęs, kad R. Ž. mirtis naudinga V. B.. Kaltinime taip pat nurodoma, kad V. B. veikęs dėl savanaudiškų paskatų.

Tačiau, kad verslo partnerio R. Ž. mirtis būtų buvusi naudinga kaltinamajam V. B. objektyvių įrodymų byloje nėra. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad V. B. po R. Ž. mirties teko atsiskaityti su kreditoriais, tiek fiziniais asmenimis, tiek bankais, kad sumažėjo galimybės skolintis, todėl sumažėjo verslo apimtys. V. B. turėjo parduoti savo turto, kad galėtų grąžinti skolas. Kaip jau minėta anksčiau, po R. Ž. mirties po kurio laiko verslas cigarečių prekyba baigėsi. Kad po verslo partnerio R. Ž. mirties V. B. materialinė padėtis būtų pagerėjusi byloje duomenų nėra.

Laiško teiginiuose :- „o dėl ko ant Minsko plento mūsu mašinoje kilo kipišas tu pats žinai. Kad nužudytume R. tu man prižadėjai nemažai pinigų. Kai ta reikala sutvarkėme tu nesumokėjai, delsiai sakei kada užmušime barzda tada už viska atsiskaitysi, o aš nenorėjau delsti norėjau kuo greičiau gauti pinigus ir išvažiuoti, nes supratau, kad gali mentai razniuhinti, ir tu pats manęs atsikratyti. Kai aš mašinoje stipresniu tonu pradėjau šia tema su tavimi kalbėti tu mane pasiuntei nachui ir pasakei kantrybės, tada man atsileido nervai ir visa tai prasidėjo“ yra nurodyti ir tam tikri objektyviai egzistavę faktai. 1993 m. rugpjūčio 17 d. Minsko plente D. A. iš tikrųjų įvykdė ginkluotą kaltinamojo V. B. plėšimą. Tačiau, kad tai būtų padaręs dėl to, kad kaltinamasis V. B. būtų žadėjęs pinigų už R. Ž. nužudymą, objektyvių ir neginčijamų duomenų nėra.

Tarp kaltinamojo ir D. A. bei kitų D. A. šeimos narių iš tikrųjų būta tam tikrų turtinių santykių, susijusių su butų mainais ir butų pirkimu. Kaltinamasis už butą (duomenys neskelbtini). žadėjo perduoti savo dviejų kambarių butą ir nupirkti dar vieną dviejų kambarių butą D. A. mamai ir seseriai. Kaltinamasis pažadą įvykdė ir manė, kad yra visiškai atsiskaitęs, o D. A. nusprendė, kad mainai yra nelygiaverčiai. D. A., kaip jis paaiškino teisme, reikalavo atsiskaityti už jam tenkančią buto dalį, nes jam nieko neteko. Dėl to, D. A. aiškinimu, ir kilo konfliktas važiuojančiame automobilyje Minsko plente. Šiuo atveju aplinkybė, kad kaltinamasis laikėsi pozicijos, jog jis tinkamai įvykdė sandorio sąlygas, nereiškia, kad dėl to negalėjo kilti konflikto su D. A., pastarojo iniciatyva.

Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad V. B. buvo užpultas plėšimo tikslu.

Pažymėtina, kad visi aktyvūs veiksmai, kuriuos laiške grasino atlikti D. A., taip ir nebuvo atlikti. D. A. laiške rašė:

„... šitą žemiau pasirašyta informacija išsiūsiu į visus Lietuvos laikrašius, smulkiai viską išdėstant. Po to D. pasiduos, o aš nusišausiu, nes manęs jau niekas nebedomina ir nebelaiko, bet kai pamatysi mano lavoną, gali nedžiūgauti, aš ateisiu pas tave <...>“.

D. A. jokios informacijos į visus ar dalį Lietuvos laikraščių ar kitų žiniasklaidos priemonių taip ir neišsiuntė, nors laiko tam turėjo. Tai patvirtina, kad laiškas buvo parašytas kaip šantažo priemonė. Laiške nurodytas asmuo „D.“, t. y. kaip galima suprasti iš D. A. ir V. B. parodymų D. S., niekam nepasidavė. Priešingai, jis ilgą laiką slapstėsi Ukrainoje, kol 2007 m. buvo sulaikytas. Kaip vėliau paaiškėjo, D. S. yra nekaltas nei dėl R. Ž. ir A. Č. nužudymo 1993 m. liepos 23 d., nei dėl kaltinamojo apiplėšimo 1993 m. rugpjūčio 17 d. Dėl šių nusikaltimų kaltinant D. A., D. S. buvo apklaustas liudytoju (t. 3, b.l. 34). Taigi laiško dalis, susijusi su D. S., yra prasimanymai.

Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nuteistajam D. A. reikalaujamų pinigų nemokėjo, o apie gautą laišką pranešė detektyvams, prokurorui R. S. bei teisėsaugos institucijoms, kurioms ir pateikė šį laišką. Kaltinamajam nebuvo jokių kliūčių sunaikinti D. A. laišką, nepriklausomai nuo to, ar jis mokėtų pinigus D. A., ar ne. Toks kaltinamojo elgesys, teismo nuomone, patvirtina, kad jis nesusijęs su kaltinime nurodyta nusikalstama veika.

Dėl tyrimo poligrafu

Psichofiziologinio tyrimo išvados BPK 20 straipsnio 4 dalies prasme negali būti pripažintos teisėtu būdu gautais duomenimis, nes juos ikiteisminio tyrimo pareigūnai gavo įstatyme nenurodytu būdu. Pažymėtina, kad 2000 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatyme Nr. VIII-1906 ir BPK nėra numatyta galimybė parodymų teisingumą tikrinti naudojant poligrafą. Todėl šiais duomenimis negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.Tyrimą poligrafu Lietuvoje reguliuoja Poligrafo naudojimo įstatymas, priimtas 2000 m. rugpjūčio 29 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1131 patvirtintos Tyrimo poligrafu taisyklės. Tyrimų poligrafu rezultatai į baudžiamąją bylą patekti negali. Poligrafo naudojimo įstatymas griežtai apibrėžia tyrimo poligrafu atvejus ir tyrimo objektą. Įstatyme numatyta galimybė tirti poligrafu tuos asmenis, kurių tarnyba yra susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu, apsauga ar susipažinimu su ja (Poligrafo naudojimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Tiriama gali būti valstybės tarnautojų, pareigūnų ir karių, kurių tarnyba susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu ir (ar) apsauga, bei asmenų, atrinktų tokiai tarnybai, suteikta arba atitinkamų valstybės institucijų surinkta informacija, susijusi su nurodytais asmenimis ir jų aplinka (Poligrafo naudojimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Poligrafo naudojimo baudžiamajame procese galimybė šiame įstatyme nenumatyta.

Nurodytu pagrindu byloje pateiktos psichofiziologinių tyrimų išvados atmetamos ir nevertinamos.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009, 2K-429/2013).

Nagrinėjamoje byloje kolegija mano esant pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą veiką. Tokiu būdu vadovaujantis tuo, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėjimais, ir visos abejonės vertintinos kaltinamojo naudai, V. B. iš kaltinimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 129 str. 2 d. 2, 5, 6, 9 p. (2000-09-26 įstat. Nr. VIII-1968 redakcija) turi būti išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir užstatas panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297–299, 301–307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. B., a.k. 36408210184, iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5d., 129 str. 2 d. 2, 5, 6, 9 p. (2000-09-26 įstat. Nr. VIII-1968 redakcija) išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir užstatą panaikinti.

Grąžinti užstato davėjai E. B. 2012-09-20 į Lietuvos Generalinės prokuratūros sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke už V. B. sumokėtą 20 000,00 Lt dydžio užstatą.

Voką, kuriame yra popieriaus lapas su rankraštiniais užrašais, palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.