Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. P. įgaliotai atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenamąją vietą deklaravusiam ir faktiškai gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 173¹⁸ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. lapkričio 6 d. K. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis, eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) (toliau-Bendrovė), direktoriaus pareigas, būdamas atsakingu už Bendrovės veiklos organizavimą, organizavo darbą taip, kad 2010 m. gruodžio 1 d. ir 2014 m. sausio 2 d. buvo sudarytos paskolos sutartys, kuriomis Bendrovė suteikė 2900000 Lt (839898,05 Eur) ir 10358400 Lt (3000000 Eur) paskolas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kurios buvo perleistos 2016 m. gruodžio 9 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimis), ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 4 dalį („Lošimus organizuojančiai bendrovei draudžiama užtikrinti kitų subjektų bet kokių prievolių įvykdymą ir teikti kitiems asmenims bet kokias paskolas“). Tokiais savo veiksmais K. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. P. įgaliota atstovė advokatė Gražina Mauručaitienė paaiškino, kad K. P. su pažeidimu nesutinka, mano, kad jis pažeidimo nepadarė. Nurodė, kad K. P. buvo surašyti du protokolai, t. y. 2017 m. lapkričio 6 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir administracinio teisės pažeidimo protokolas, abu protokolai buvo surašyti už tą pačią veiką t. y. už paskolų suteikimą. Administracinio nusižengimo protokolas, kuriame veika buvo kvalifikuota pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, jau buvo išnagrinėtas administracinio nusižengimo byloje Nr. A7.-1780-718/2017, teismas nutraukė šią bylą. Mano, kad negali būti surašyti du protokolai už tą pačią veiką. Šiuo atveju veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, nurodytas straipsnis, bet nenurodyta straipsnio dalis. Galima svarstyti, ar teisingai surašytas protokolas. Be to, kadangi viena byla jau nutraukta, mano, kad analogiškai teismas tūrėtų nutraukti ir šią bylą, nes jau buvo išnagrinėtas nusižengimo protokolas. Teismas nagrinėdamas nusižengimo bylą, pagal Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymą turi taikyti kodeksą, kuris numato švelnesnę atsakomybę. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą bausti galima per šešis mėnesius nuo pažeidimo padarymo, o pagal Administracinių nusižengimų kodeksą – per dvejus metus nuo nusižengimo padarymo. Paskolos sutarys buvo sudarytos 2010 m. gruodžio 1 d. ir 2014 m. sausio 2 d., taigi jau yra suėję patraukimo administracinėn atsakomybėn terminai. Institucija mano, kad tai tęstinė veika, tačiau taip nėra, nes tai du savarankiški sandoriai. Be to, 2016 m. gruodžio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolas perėmė kita bendrovė, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vadinasi veika jau buvo pabaigta 2016 m. gruodžio 9 d., todėl administracinė teisena, kuri buvo pradėta pažeidžiant terminus, turėtų būti nutraukta. Prašė nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą K. P. atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu kaltinamas K. P., padarytas iki 2017 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau-ANK) ir nustojo galioti Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ATPK). Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnis numato, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad švelnesnė administracinė atsakomybė yra tuo atveju, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ATPK. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu administracinė atsakomybė pagal ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos.

ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas („lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimas“) atitinka ANK 134 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius. ANK 134 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta atsakomybė nėra švelnesnė nei atsakomybė pagal ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalį, todėl teisės pažeidimas, kurio padarymu kaltinamas K. P., tinkamai kvalifikuotas pagal pažeidimo nustatymo metu galiojusio ATPK, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 173¹⁸ straipsnio 1 dalį.

ANK 39 straipsnyje nustatyta, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Kadangi ANK sunkina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį, šiuo atveju ANK nuostatos netaikomos.

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje yra numatyta bendra taisyklė, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. O administracinė nuobauda už ATPK dvyliktame skirsnyje numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Šių terminų paskirtis – garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1491/2007, N444-2893/2011). ATPK 35 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais administracinė nuobauda negali būti skiriama, jeigu nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau nei dveji metai (ATPK 35 straipsnio 4 dalis). ATPK 250 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėta turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje nustatyti terminai (analogiška nuostata numatyta ANK 591 straipsnio 1 dalies 7 punkte). Iš minėtų ATPK nuostatų matyti, jog pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi.

K. P. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimo padarymo data nurodyta 2010 m. gruodžio 1 d. ir 2014 m. sausio 2 d. K. P. kaltinamas tuo, kad eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, 2010 m. gruodžio 1 d. ir 2014 m. sausio 2 d. sudarė paskolos sutartis, kuriomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė 2900000 Lt (839898,05 Eur) ir 10358400 Lt (3000000 Eur) paskolas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Iš byloje esančio Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. rugsėjo 13 d. patikrinimo akto Nr. PT1-81 matyti, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, paskolos sutartys buvo pasirašytos 2010 m. gruodžio 1 d. ir 2014 m. sausio 2 d. (b. l. 70-83). Analizuojami teisės pažeidimai nėra trunkamojo pobūdžio, nes trunkamasis teisės pažeidimas yra toks veikimas ar neveikimas, kurio darymas tęsiasi tam tikrą laiką ir trunka tol, kol pats pažeidėjas ar kiti asmenys, ar atitinkamų institucijų pareigūnai, jo nenutraukia. Be to, tarp sudarytų paskolų sudarymo yra daugiau nei trejų metų laikotarpis, kuris yra pernelyg ilgas, kad padaryti teisės pažeidimai būtų kvalifikuojami kaip trunkami. Taip pat teismo posėdžio metu K. P. įgaliota atstovė advokatė Gražina Mauručaitienė nurodė, kad tai buvo sudaryti du savarankiški sandoriai. Be to, ATPK 35 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad administracinė nuobauda už ATPK dvyliktame skirsnyje numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Taigi, pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda už šį pažeidimą gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimų nustatymo dienos – šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad pažeidimai buvo nustatyti atliekant patikrinimą ir 2017 m. birželio 14 d. gavus papildomus duomenis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuo remiantis buvo pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, jį skaičiuojant nuo 2017 m. birželio 15 d. (b.l. 21). Bet, atkreiptinas dėmesys, kad patys pažeidimai padaryti - 2010 m. gruodžio 1 d. ir 2014 m. sausio 2 d., t.y. yra praėję daugiau nei vieneri metai nuo pažeidimų padarymo iki jų nustatymo.

Įvertinus ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatas, darytina išvada, kad administracinė nuobauda UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui K. P. už inkriminuojamą pažeidimą galėjo būti paskirta - dėl paskolos sutarties, sudarytos 2010 m. gruodžio 1 d., vėliausiai iki 2011 m. gruodžio 1 d., o dėl paskolos sutarties, sudarytos 2014 m. sausio 2 d., vėliausiai iki 2015 m. sausio 2 d. arba iki šios dienos nuobaudos skyrimo terminas turėjo būti pratęstas, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2017 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. DI-699 terminas nuobaudai skirti buvo pratęstas iki vienerių metų įsakymu, skaičiuojant nuo 2017 m. birželio 15 d. Taigi institucija, praėjus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytam tiek 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui, tiek vienerių metų nuo pažeidimų padarymo iki jų nustatymo terminui, pratęsė nuobaudos skyrimo terminą. Institucija neturėjo jokio teisinio pagrindo pratęsti jau pasibaigusį administracinės nuobaudos skyrimo terminą.

Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog tuo atveju, jei ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai administracinei nuobaudai skirti yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-2-2014, 2AT-37-2014, 2AT-7-47-511/2015). Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą, reikšmės neturi.

Teismo vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas įstatymo nustatyta tvarka institucijos, surašiusios protokolą, buvo laiku pratęstas. Byla Klaipėdos miesto apylinkės teisme gauta 2017 m. lapkričio 9 d. kaip jau minėta, Lošimų priežiūros tarnyba, kurios žinioje buvo administracinio teisės pažeidimo byla, administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsė nepagrįstai – nes jau buvo suėjęs ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas nuobaudos skyrimo terminas. Atsižvelgiant į tai, kad byla Klaipėdos miesto apylinkės teisme gauta jau pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, teismas nebegali šio termino atnaujinti ir spręsti K. P. atsakomybės klausimą, nes yra aiški administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną draudžianti aplinkybė, įtvirtinta ATPK 35 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 1 dalimi, administracinio teisės pažeidimo byla K. P. atžvilgiu nutrauktina, nes iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigė ATPK 35 straipsnyje numatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 7 punktu).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsniu, 250 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 173¹⁸ straipsnio 1 dalimi, Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. P. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 173¹⁸ straipsnio 1 dalį, nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.