Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. G.

nukentėjusiajai V. M.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. 2015-11-27 apie 09.35 val. Žirmūnų g. 2, Vilniuje, vairavo automobilį VW Polo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,28 prom. girtumas), neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti atimta, turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą už pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymą. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje.

Teismo posėdžio metu V. G. nurodė, jog kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažįsta pilnai. Paaiškino, jog įvykio dieną būtinai turėjo neatidėliotinai vairuoti automobilį, kadangi įtarė, jog sugyventinė galimai turi meilužį ir šią informaciją jis norėjo patikrinti. Vairavo automobilį, kuris nuosavybės teisė priklauso nukentėjusiajai V. M.. Nukentėjusiosios automobilis buvo jo žinioje, kadangi jau kurį laiką jis šį automobilį remontavo. Automobilio rakteliai pas jį buvo palikti jau pusę metų. Jis bet kada galėjo pasiimti nukentėjusiajai priklausantį automobilį ir jį vairuoti. Įvykio dieną V. M. nežinojo, jog jis naudojosi jai priklausančia transporto priemone.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji V. M. teismui nurodė, kad automobilio VW Polo raktelius ji buvo palikusi V. G. prieš keturis ar penkis mėnesius, jis jai priklausantį automobilį remontavo. Nukentėjusioji nurodė, jog 2015-11-27 V. G. jos leidimo naudotis automobiliu neprašė, ji nežinojo, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones. Nukentėjusioji teismo prašė netaikyti automobilio konfiskacijos.

Byloje esančiame paaiškinime V. G. taip pat kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino, gailėjosi. Be V. G. prisipažinimo, jo kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, įrodyta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, pažyma apie asmens baustumą, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, alkotesterio kvito duomenimis, Pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

V. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis dėl padarytų pažeidimų prisipažino ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Už ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą numatytos nuobaudų rūšys su transporto priemonės konfiskavimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas už LR ATPK 130² str. numatyto pažeidimo padarymą gali būti netaikomas ir LR ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-3213/2010). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus; jo įgyvendinimo tvarka bendriausia prasme nustatyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pažeidimo padarymo priemonių (transporto priemonės) konfiskavimas paprastai laikomas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems LR ATPK numatytiems pažeidimams (administracinė byla Nr. 2AT-2-2013).

Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl teisės į nuosavybės apsaugą, nustatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje, iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Be kita ko, ja gali būti siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitų nusikalstamų veikų padarymui kenkiant visuomenei (Yildirim v. Italy, no. 38602/02, decision of 10 April 2003; C.M. v. France, no. 28078/95, decision 26 June 2001). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, turto konfiskavimas patenka į nuosavybės naudojimo kontrolės sritį pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio 2 dalį, kurioje valstybėms suteikiama teisė priimti įstatymus, jų manymu, reikalingus, kad būtų galima kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Tam, kad nuosavybės teisių apribojimas atitiktų šią nuostatą, jis turi būti nustatytas įstatymo, juo siekiama teisėto tikslo, o panaudotos priemonės – pagrįstai proporcingos šiam tikslui. Spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Yildirim v. Italy; Het Financieele Dagblad B.V. v. the Netherlands, no. 577/11, decision of 28 June 2011).

Manytina, kad teismo nagrinėjamoje byloje, pritaikius automobilio konfiskavimą, nurodyta teisinga pusiausvyra nebus pažeista. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog vien ta aplinkybė, kad atitinkama transporto priemonė priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, bet kitam asmeniui (pavyzdžiui, automobilių lizingo paslaugas teikiančiai bendrovei ir pan.), savaime nėra pagrindas neskirti šios papildomos administracinės nuobaudos, kai nustatomi atitinkami, automobilio konfiskavimą numatantys ATPK numatyti pažeidimai. ATPK 26 str. 1 d. numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-04-08 nutarime konstatuota, kad draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Be to, Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Taigi, tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau nepaisant to asmuo gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Tokios teisminės praktikos laikosi ir Vilniaus apygardos teismas (teismo nutartis Nr. ATP-1231-487/2012).

Iš bylos medžiagos yra matyti, kad V. G. administracinį teisės pažeidimą padarė transporto priemone, kuri nuosavybės teise priklauso nukentėjusiajai V. M.. Kaip pati nukentėjusioji nurodė teismo posėdžio metu, ji automobilio WV Polo, kuriuo buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, savininkė, tačiau automobilio rakteliai buvo V. G. žinioje, kadangi, kaip nurodė tiek nukentėjusioji, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas V. G., jis neva šį automobilį jau pusę metų remontavo. Teismas tokią poziciją – kad automobilis, kuriuo buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, buvo remontuojamas jau pusę metų dėl ko visą šį laiką automobilio rakteliai buvo V. G. žinioje, vertina kritiškai, kaip siekį išvengti papildomos administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo. Teismas vertindamas tiek nukentėjusiosios, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, laiko, jog V. G. buvo teisėtas automobilio, kuriuo padarytas administracinis teisės pažeidimas valdytojas, nors nukentėjusioji V. M. ir yra transporto priemonės savininkė, tačiau ji jau prieš pakankamai ilgą laiką automobilio valdymą perleido administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad automobilis VW Polo buvo paimtas pieš savininko valią ar savininkui nežinant.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę (praeityje baustas administracine tvarka už KET reikalavimų pažeidimus, tačiau ir toliau sistemingai daro pažeidimus), į padarytų pažeidimų pobūdį - jis padarė vieną iš pavojingiausių administracinį teisės pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, toks pažeidimas kelia grėsmę ne tik pačiam pažeidėjui, bet ir kitiems asmenims, o kartu ir visam eismo saugumui), pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančią atsakomybę aplinkybių nebuvimą, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šių nustatytų faktinių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra, bei daro išvadą, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti V. G. skiriant nuobaudas, įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą , sankcijos ribose

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, skirti 1160 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto šešiasdešimties eurų) baudą su transporto priemonės VW Polo, valstybinis (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK Nr. 15053503056 arba administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje, ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.