- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-11
- Bylos Nr.
- e2-1378-823/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01694-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Goda Ambrasaitė-Balynienė, Rasa Gudžiūnienė
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.4.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-4538-866/2016, kuria teismas atsisakė patvirtinti pareiškėjos kreditorinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „Nordimpeksas“ bankroto byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje kilęs dėl VMI prie FM 173 922,44 EUR kreditorinio reikalavimo BUAB „Nordimpeksas“, kurį sudaro 80 165,26 EUR skola ir iš šios skolos kildinamos 93 757,18 EUR dydžio netesybos.
BUAB „Nordimpeksas“ bankroto administratorius prašė netvirtinti pareiškėjos kreditorinio reikalavimo. Nurodė, kad 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-88-148/2015 Lietuvos apeliacinis teismas priteisė 80 165, 08 EUR žalos atlyginimo ieškovei Vilniaus apskrities VMI iš nuteistojo V. R. (buvusio bendrovės vadovo); BUAB „Nordimpeksas“ minėtu nuosprendžiu buvo išteisinta ir civilinis ieškinys jos atžvilgiu atmestas. Vilniaus apskrities VMI civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje buvo grindžiamas tuo pačiu 2010 m. spalio 4 d. Patikrinimo aktu kaip ir ginčijamas VMI prie FM kreditorinis reikalavimas. Taigi, tiek baudžiamojoje byloje, tiek bankroto byloje pateiktų ieškinių dalykas ir pagrindas sutampa - ieškiniai yra tapatūs. Kreditorė civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje prašė priteisti žalą iš bendraatsakovių V. R. ir BUAB „Nordimpeksas“, t. y. prašė prievoles pripažinti solidariomis. Teismo nuosprendžiu žala buvo priteista tik iš atsakovo V. R.. Kadangi VMI turi galiojančią 80 165,08 EUR reikalavimo teisę į V. R., BUAB „Nordimpeksas“ bankroto byloje patvirtinus 80 165,08 EUR kreditorinį reikalavimą, pareiškėjai būtų priteista dviguba žalos atlyginimo suma. Bankroto administratorius taip pat pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė baudos ir delspinigių skaičiavimą pagrindžiančių įrodymų.
Šalies argumentai
Pareiškėja VMI prie FM su bankroto administratoriaus pozicija nesutiko. Nurodė, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje BUAB „Nordimpeksas“ atžvilgiu buvo atmestas ne dėl to, kad jis buvo nepagrįstas, o dėl to, kad bendrovė buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-88-148/2015 nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios paneigtų VMI prie FM reikalavimo teisę BUAB „Nordimpeksas“ įsigaliojusio Patikrinimo akto pagrindu. VMI kreditorinis reikalavimas bendrovės bankroto byloje ir iš V. R. priteistos žalos dydis grindžiami Patikrinimo aktu priskaičiuota mokestinės nepriemokos suma. Bendrovei arba V. R. padengus visą įsiskolinimą, mokesčių apskaitos sistemos duomenų bazėje įsiskolinimo neliks ir išieškojimas bus nutrauktas, tačiau žalos priteisimas iš bendrovės vadovo V. R. nepanaikina bendrovės mokestinių prievolių, atsiradusių Patikrinimo akto pagrindu. Nepatvirtinus VMI prie FM kreditorinio reikalavimo BUAB „Nordimpeksas“ bankroto byloje būtų sukurta ydinga praktika, kuomet įmonė, kuriai patikrinimo metu buvo priskaičiuoti nesumokėti mokesčiai, būtų atleidžiama nuo įsigaliojusiu aktu priskaičiuotų mokestinių nepriemokų. Atsižvelgiant į tai, kad teisė išieškoti Patikrinimo aktu apskaičiuotas nepriemokas atsirado 2011 m. birželio 10 d., mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas nėra suėjęs nei Patikrinimo aktu apskaičiuotiems mokesčiams, nei su jais susijusioms sumoms (baudoms, delspinigiams).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi atsisakė į BUAB „Nordimpeksas“ kreditorių sąrašą įtraukti VMI prie FM su 173 922,44 EUR kreditoriniu reikalavimu. Teismas sprendė, kad, patvirtinus VMI prie FM finansinį reikalavimą, kuris įvertintas kaip žala ir priteistas iš kito asmens Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu, būtų paneigta šiuo nuosprendžiu V. R. taikyta civilinė atsakomybė. Kadangi nėra pagrindo tenkinti kreditorinį reikalavimą, kurio pagrindu juridiniam asmeniui skaičiuotos netesybos, reikalavimas dėl netesybų taip pat netenkintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja VMI prie FM atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - patvirtinti VMI prie FM kreditorinį reikalavimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Nors ir civilinė žala, ir mokestinė nepriemoka yra kildinamos iš to paties Vilniaus apskrities VMI atlikto 2010 m. spalio 4 d. Patikrinimo akto, tai nereiškia, kad Patikrinimo aktu priskaičiuota suma gali būti priteista tik iš vieno subjekto, atsakingo už priskaičiuotos nepriemokos sumokėjimą. Nors iš bendrovės vadovo Patikrinimo aktu priskaičiuota suma yra priteista kaip žalos atlyginimas, o bendrovei kaip mokestinė nepriemoka, tai nėra dvi atskiros sumos, kurios būtų išieškomos savarankiškai. Tai tarpusavyje susijusios sumos, kurių išieškojimas pasibaigtų visiškai padengus Patikrinimo aktu priskaičiuotą nepriemoką, todėl nutartyje nurodyti teiginiai apie dvigubą išieškojimą, ar V. R. taikytos civilinės atsakomybės paneigimą, yra nepagrįsti.
2) Nesutiktina su ginčijamos nutarties teiginiu, kad VMI prie FM nepagrindė prašomo patvirtinti kreditorinio reikalavimo. VMI prie FM pateiktas kreditorinis reikalavimas yra neabejotinai pagrįstas, kadangi didžioji jo dalis yra priskaičiuota įsigaliojusio Patikrinimo akto pagrindu. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-88-148/2015 nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios paneigtų VMI prie FM reikalavimo teisę į bendrovę. Jei teismas mano, kad dalis VMI prie FM kreditorinio reikalavimo yra nepagrįsta, galutinis patvirtintas kreditorinis reikalavimas neturėtų būti mažesnis nei Patikrinimo aktu priskaičiuotos sumos, kadangi dėl jų dydžio ginčo nėra.
3) Nepatvirtinus VMI prie FM kreditorinio reikalavimo būtų sukurta ydinga praktika kuomet įmonė, kuriai Patikrinimo aktu buvo priskaičiuoti nesumokėti mokesčiai, būtų atleidžiama nuo įsigaliojusiu aktu priskaičiuotų mokestinių nepriemokų. Tokiu atveju būtų pažeistas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas mokesčių visuotinio privalomumo principas. Nepatvirtinus VMI prie FM kreditorinio reikalavimo bei atsiradus lėšų vykdant bendrovės bankroto procedūras, Patikrinimo aktu būtent BUAB „Nordimpeksas“ priskaičiuota mokestinė nepriemoka liktų nepadengta.
4) Nutartyje nebuvo aiškiai motyvuota, kodėl teismas nusprendė netvirtinti viso VMI prie FM kreditorinio reikalavimo. Nutartyje nėra pateikiama svarių argumentų, kodėl buvo atmestas VMI prie FM prašymas patvirtinti kreditorinį reikalavimą.
Atsiliepimas
BUAB „Nordimpeksas“ bankroto administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1) Nesutiktina su atskirajame skunde dėstomais motyvais, kad suma, kildinama iš 2010 m. spalio 4 d. Patikrinimo akto, 2015 m. balandžio 10 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-88-148/2015 priteista iš V. R. kaip civilinės žalos atlyginimas, ir apeliantės finansinis reikalavimas nėra atskiros sumos, kurių išieškojimas pasibaigtų visiškai padengus Patikrinimo aktu priskaičiuotą nepriemoką. Nors reikalavimo teisė į V. R. baudžiamojoje byloje ir apelianto finansinis reikalavimas bankroto byloje kildinami iš to paties Patikrinimo akto, reikalavimo teisės išieškojimo ir vykdomojo dokumento vykdymo prasme šios prievolės yra visiškai skirtingos. Nei viename bankroto byloje esančiame teismo procesiniame dokumente nėra nustatyta ar nurodyta, kad iš V. R. priteista civilinė žala ir apeliantės kreditorinis reikalavimas yra solidarios prievolės. Šiuo atveju nėra jokių garantijų, kad nuteistajam asmeniui padengus skolą apeliantei, apeliantė atsisakys kreditorinių reikalavimų bendrovės bankroto byloje. Jei bankroto byloje būtų patvirtintas apeliantės kreditorinis reikalavimas, apeliantė įgytų dvi reikalavimo teises pagal skirtingus vykdomuosius dokumentus. Kadangi prievolės nėra solidarios, apeliantė, įvykdžiusi išieškojimą iš abiejų asmenų, nepagrįstai dvigubai praturtėtų.
2) Bankroto administratorius kreipėsi į apeliantę ir prašė pateikti papildomus dokumentus, turinčius reikšmės kreditorinio reikalavimo pagrįstumui, tačiau apeliantė prašomų dokumentų nepateikė nei iki administratoriaus pasiūlyto termino, nei iki pirmosios instancijos teismo paskirto posėdžio, kurio metu buvo nagrinėjamas apeliantės kreditorinio reikalavimo pagrįstumas. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog apeliantė nepagrindė savo finansinio reikalavimo.
3) Teismui priėmus BUAB „Nordimpeksas“ išteisinantį nuosprendį, Patikrinimo aktu grindžiamas ieškinys buvo netenkintas, todėl apeliantės reikalavimo teisė į BUAB „Nordimpeksas“ yra nepagrįsta, nes ji neturi teisės reikšti reikalavimo tuo pačiu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad apeliantė savo kreditorinį reikalavimą iš esmės grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių teismas kitoje byloje jau pasisakė ir apeliantės ieškinio netenkino.
4) Apeliantė baudžiamojoje byloje tiek V. R., tiek BUAB „Nordimpeksas“ reiškė ieškinį tik dėl pagrindinės prievolės, todėl iš V. R. apeliantei ir buvo priteistas žalos atlyginimas, kurio dydis yra lygus pagrindinei prievolei. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad apeliantė būtų prašiusi iš V. R. ar BUAB „Nordimpeksas“ priteisti šalutines prievoles. Tai, kad iš V. R. apeliantės naudai gali būti išieškoma tik pagrindinės prievolės suma, yra ne pirmosios instancijos teismo nutarties netvirtinti apeliantės kreditorinio reikalavimo bankroto byloje pasekmė, o apeliantės pateikto ieškinio sumos nustatymo pasekmė, t. y. apeliantė pati nereikalavo iš V. R. atlyginti šalutinių prievolių civilinę žalą.
5) Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad nepatvirtinus apeliantės kreditorinio reikalavimo būtų sukurta ydinga praktika bankroto bylose ir pažeistas MAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas mokesčių visuotinio privalomumo principas. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) yra specialusis teisės aktas, reglamentuojantis specifinius – juridinių asmenų bankroto – teisinius procesus. Bankroto procedūros metu visi kreditoriai turi teisę pareikšti finansinius reikalavimus, tačiau juos privalo pagrįsti tinkamais įrodymais. Kiekvienu atveju kiekvienas finansinis reikalavimas yra vertinamas atskirai ir nagrinėjamos atitinkamos faktinės aplinkybės. BUAB „Nordimpeksas“ bankroto byloje susiklosčiusi situacija yra ypatinga ir nukrypsta nuo bendros apeliantės reikalavimų tvirtinimo praktikos kitose bankroto bylose – šioje byloje vertinami ne tik mokesčių administratoriaus priimti sprendimai, bet ir kitų teismų priimti sprendimai, tiesiogiai susiję su apeliantės reikalavimo teisėmis. Pirmosios instancijos teismas įvertino apeliantės pateiktų faktinių aplinkybių visumą ir padarė teisingą ir teisėtą išvadą, kad apeliantė nepagrindė savo kreditorinio reikalavimo, nes kreditorinis reikalavimas teikiamas tuo pačiu pagrindu, dėl kurio jau yra priimti teismų sprendimai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė patvirtinti VMI prie FM 173 922,44 EUR kreditorinį reikalavimą BUAB „Nordimpeksas“ (bankroto administratoriaus neginčytas 88,68 EUR pareiškėjos kreditorinis reikalavimas patvirtintas šioje byloje neginčijama Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi). Nepatvirtintą kreditorinį reikalavimą sudaro 80 165,26 EUR mokesčių (pelno mokesčio ir PVM) skolos, 25 124,83 EUR baudų ir 68 632,35 EUR delspinigių. Nepatvirtintą kreditorinį reikalavimą pareiškėja iš esmės grindė 2010 m. spalio 4 d. Vilniaus apskrities VMI patikrinimo aktu Nr.(21.26)-06-77-25.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1–228/2013 (kaltinamieji V. R. ir UAB „Nordimpeksas“), kurioje Vilniaus apskrities VMI buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 276 794 Lt (80 165, 08 EUR) materialinės žalos, padarytos nusikalstamais V. R. ir UAB „Nordimpeksas“ veiksmais, atlyginimo. Civilinis ieškinys buvo grindžiamas 2010 m. spalio 4 d. Vilniaus apskrities VMI patikrinimo aktu Nr.(21.26)-06-77-25, kuriuo UAB „Nordimpeksas“ papildomai apskaičiuota sumokėti 157 729 Lt PVM ir 131 441 Lt pelno mokesčio, taip pat 2011 m. vasario 1 d. VMI prie FM sprendimu dėl UAB „Nordimpeksas“ skundo Nr.69-23 ir 2011 m. gegužės 19 d. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu dėl UAB „Nordimpeksas“ 2011-03-07 skundo Nr. S-111 (7-76/2011), kuriais patvirtintas Vilniaus apskrities VMI sprendimas. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu nurodyta suma priteista civiliniam ieškovui solidariai iš abiejų kaltinamųjų. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendis pakeistas: atsižvelgiant į tai, kad UAB „Nordimpeksas“ išteisinta dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, žalos atlyginimas civiliniam ieškovui priteistas tik iš nuteistojo asmens – V. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė BUAB „Nordimpeksas“ nepagrįstai teigia, kad baudžiamojoje byloje pareikštas reikalavimas ir šioje byloje pareikštas kreditorinis reikalavimas yra tapatūs. Nors abu reikalavimai iš dalies grindžiami 2010 m. spalio 4 d. Vilniaus apskrities VMI patikrinimo aktu Nr.(21.26)-06-77-25, tačiau tiek faktinis, tiek teisinis reikalavimų pagrindas skiriasi: baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas įrodinėjo, kad BUAB „Nordimpeksas“ atliko nusikalstamas veikas, kurių pasekoje valstybės biudžetui buvo padaryta nurodyto dydžio žala nesumokėtų mokesčių forma, tuo tarpu kreditorinis reikalavimas nagrinėjamoje byloje grindžiamas mokesčių teisės nuostatomis ir atitinkamomis BUAB „Nordimpeksas“ mokestinėmis prievolėmis. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje atmetimą UAB „Nordimpeksas“ atžvilgiu lėmė išimtinai ta aplinkybė, kad bendrovė buvo išteisinta dėl jai inkriminuotų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, t.y. įsiteisėjusiu nuosprendžiu konstatuota, kad BUAB „Nordimpeksas“ nepadarė valstybei žalos nusikaltimu, tačiau ši aplinkybė pati savaime nereiškia BUAB „Nordimpeksas“ mokestinių prievolių pabaigos. Įstatymai nesieja mokesčių mokėtojo prievolės mokėti mokesčius su nusikalstamos veikos padarymu, todėl BUAB „Nordimpeksas“ išteisinimas baudžiamojoje byloje jos mokestinių prievolių nepanaikina.
Pagal MAĮ 8 straipsnio 1 dalį kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Pareiga mokėti mokesčius taip pat yra ir konstitucinė pareiga, kuri įstatymuose yra įtvirtinta kaip valstybės reikalavimas, skirtas visiems mokesčių mokėtojams. 2010 m. spalio 4 d. Patikrinimo aktu Nr. (21.26)-06-77-25 BUAB „Nordimpeksas“ buvo paskaičiuoti bendrovės nesumokėti mokesčiai bei su nesumokėtais mokesčiais susijusios kitos prievolės (delspinigiai, baudos). Byloje neginčijama, kad BUAB „Nordimpeksas“ šių mokestinių prievolių nėra įvykdžiusi. BUAB „Nordimpeksas“ teigimu, priteisus nurodytas sumas iš V. R., BUAB „Nordimpeksas“ mokestinė prievolė pasibaigė, tačiau MAĮ 93 straipsnyje įtvirtinančiame mokestinės prievolės pasibaigimo pagrindų sąrašą, toks mokestinės prievolės pasibaigimo pagrindas nenumatytas. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad tiek V. R., tiek BUAB „Nordimpeksas“ turi pareigą sumokėti į biudžetą nurodytas sumas, tačiau ši pareiga atsiranda skirtingais teisiniais pagrindais - BUAB „Nordimpeksas“ mokesčių teisės, o V. R. – žalos atlyginimo teisinių santykių pagrindu. Atsižvelgdama į tai kolegija pripažįsta nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad patvirtinus pareiškėjos kreditorinį reikalavimą būtų paneigta V. R. civilinė atsakomybė, nustatyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, juo labiau, kad, kaip pažymima atsiliepime į atskirąjį skundą, tik labai nedidelė dalis kreditorių reikalavimų BUAB „Nordimpeksas“ bankroto byloje galės būti realiai padengti.
BUAB „Nordimpeksas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą akcentuoja, kad, patvirtinus pareiškėjos kreditorinį reikalavimą BUAB „Nordimpeksas“, susidarytų prielaidos nepagrįstam pareiškėjos praturtėjimui, t.y. dvigubo išieškojimo vykdymui. Kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu išties nepasisakyta dėl V. R. prievolės santykio su atitinkamomis BUAB „Nordimpeksas“ mokestinėmis prievolėmis, kadangi šis klausimas baudžiamojoje byloje nebuvo nagrinėjamas, tačiau iš šių prievolių prigimties akivaizdu, kad V. R. žalos atlyginimo prievolė yra subsidiari BUAB „Nordimpeksas“ mokestinių prievolių atžvilgiu, t.y. atitinkamo dydžio žala valstybės biudžetui atsiranda BUAB „Nordimpeksas“ mokestinių prievolių neįvykdžius ir nesant objektyvios galimybės jas įvykdyti. BUAB „Nordimpeksas“ pagrįstai pažymi, kad, iš dalies ar visiškai patenkinusi pareiškėjos kreditorinį reikalavimą, ji neturėtų galimybės reikšti atgręžtinio reikalavimo V. R., kadangi V. R. teismo nuosprendžiu nebuvo perkeltos BUAB „Nordimpeksas“ mokestinės prievolės; įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu patvirtinta tik V. R. prievolė atlyginti valstybei atsiradusią žalą dėl to, kad nėra sumokėti visi pagal mokesčių įstatymus priklausantys gauti mokėjimai. Ši aplinkybė niekaip neriboja BUAB „Nordimpeksas“ galimybės reikšti V. R. savarankiškus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, jei tokia žala bendrovei šio asmens veiksmais buvo padaryta.
Kadangi BUAB „Nordimpeksas“ ir V. R. prievolės pareiškėjai kyla skirtingais teisiniais pagrindais, pareiškėjos kreditorinio reikalavimo pagrįstumui nedaro įtakos ta aplinkybė, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje buvo pareikštas mažesnei sumai, nei nustatyta 2010 m. spalio 4 d. Vilniaus apskrities VMI patikrinimo aktu Nr.(21.26)-06-77-25. Atsižvelgdama į tai kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, kad pareiškėja tinkamai nepagrindė savo kreditorinio reikalavimo, nepateikdama atitinkamų duomenų iš baudžiamosios bylos.
Kreditorinio reikalavimo dalies, susijusios su atsakovei paskaičiuotais delspinigiais ir baudomis, netvirtinimą pirmosios instancijos teismas iš esmės grindė šalutiniu prievolės pobūdžiu ir priklausomybe nuo pagrindinės prievolės, tačiau iš ginčijamos nutarties turinio nėra aišku, kodėl BUAB „Nordimpeksas“ mokesčių teisinių santykių pagrindu kilusi prievolė mokėti baudas ir delspinigius pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta kaip šalutinė V. R. civilinės žalos atlyginimo prievolės atžvilgiu, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Be to, šia nutartimi konstatavus, kad pareiškėjos reikalavimas pagrindinės skolos dalyje nepagrįstai buvo nepatvirtintas, konstatuotina, kad nepagrįstai nepatvirtinta ir reikalavimo dalis dėl baudų ir delspinigių.
Ginčydama pareiškėjos kreditorinį reikalavimą BUAB „Nordimpeksas“ pirmosios instancijos teismui taip pat nurodė, kad pareiškėja nepateikė duomenų apie taikytą delspinigių dydį bei jų skaičiavimo terminus, taip pat iškėlė abejonę, ar baudoms ir delspinigiams šiuo atveju neturėtų būti taikomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnyje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai, nes pagal Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje išdėstytą informaciją darytina išvada, kad kreditorius pagal civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje nereikalavo nei V. R., nei BUAB „Nordimpeksas“ atlyginti netesybų ir baudų žalos. Kolegija pažymi, kad į bylą pateiktas VMI prie FM viršininko 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką su prievolių ataskaita, taip pat VMI prie FM viršininko 2012 m. balandžio 17 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką su prievolių ataskaita iš kurių aiškiai matyti už kokį mokestinį laikotarpį BUAB „Nordimpeksas“ paskaičiuotos baudos. Delspinigių mokesčių mokėtojui skaičiavimą (delspinigių skaičiavimo pradžią, laikotarpį, taikytinų delspinigių dydį) reglamentuoja MAĮ 96-99 straipsniai; atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių, kad delspinigiai atsakovei buvo skaičiuojami nesilaikant minėtų įstatymo nuostatų.
Turtiniams santykiams, kurie pagrįsti įstatymų nustatytu asmenų pavaldumu valstybės institucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybės institucijos atlieka valdžios funkcijas (realizuojamas pavaldumas) arba įstatymų nustatytas asmenims pareigas valstybei ar jos taiko įstatymų nustatytas administracines ar baudžiamąsias sankcijas, įskaitant valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms, valstybės biudžeto santykius, bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat CK įsakmiai nurodytais atvejais (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tiek mokestinių santykių teisinio reguliavimo metodas (imperatyvus, subordinacinis), tiek šio reglamentavimo dalykas (teisiniai santykiai, susiję su mokesčių apskaičiavimu, sumokėjimu ir išieškojimu) lemia tai, kad šie teisiniai santykiai yra reglamentuojami specialiaisiais teisės aktais, iš esmės besiskiriančiais nuo privatinių teisinių santykių dalyvių elgesio reglamentavimo. Susidūrus su situacija, kai viešosios teisės santykiai yra tiesiogiai reglamentuoti atitinkamos viešosios teisės normomis ir kai šių santykių įsakmiai nereglamentuoja CK, turi būti taikomos tos viešosios teisės normos. Tokiais atvejais CK normos netaikytinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2014). MAĮ tiesiogiai įtvirtina mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminą, kuris yra 5 metai (MAĮ 107 straipsnio 1 dalis) t. y. aptariamas klausimas yra aiškiai ir išsamiai reglamentuotas viešosios teisės normomis, todėl CK nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos. Remiantis MAĮ 107 straipsnio 2 dalimi, mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. Skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą; šiuo atveju mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatis nutrūksta ir prasideda iš naujo nuo sprendimo dėl mokesčių mokėtojo skundo mokestiniuose ginčuose įsiteisėjimo dienos, kai, apskundus mokesčių administratoriaus sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija savo sprendimu nepatenkina mokesčių mokėtojo skundo ir tokio sprendimo mokesčių mokėtojas nustatytu terminu neapskundžia; arba kai mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimas, nepatenkinantis mokesčių mokėtojo skundo, yra galutinis (MAĮ 110 straipsnio 1 dalis, 108 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 1 punktas). Taigi, pareiškėja pagrįstai nurodo, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas nagrinėjamu atveju skaičiuotinas nuo 2011 m. gegužės 19 d. Mokestinių ginčų komisijos sprendimo dėl 2010 m. spalio 4 d. Patikrinimo akto įsiteisėjimo dienos ir nėra praleistas.
Pagal teismų formuojamą praktiką, kreditoriaus kreditorinis reikalavimas įmonės bankroto byloje tvirtinamas, jeigu iš pateiktų duomenų galima padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Kadangi pareiškėjos atitinkamais dokumentais pagrįstas kreditorinis reikalavimas kitais byloje surinktais įrodymais nepaneigtas, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pareiškėjos kreditorinį reikalavimą atsisakė tvirtinti nepagrįstai, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos kreditorinis reikalavimas patvirtinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti VMI prie FM antros eilės 173 922,44 EUR kreditorinį reikalavimą BUAB „Nordimpeksas“, kurį sudaro 80 165,26 EUR skolos ir 93 757,18 EUR netesybų.