- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-23
- Bylos Nr.
- e2YT-14207-779/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Pareiškėjas
- F. A.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba, valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialas
- Kategorijos
Įžanginė dalis
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo F. A. pareiškimą dėl termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba, valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialas, -
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas prašo atnaujinti vieno mėnesio terminą 1993-11-08 sudarytai Valstybinės žemės sklypo, esančio Blūdikalnio g. 43, Blūdikalnio vs., Bezdonių sen., Vilniaus raj. sav., pirkimo – pardavimo sutarčiai, notarinio registro Nr. 6894, registruoti Nekilnojamojo turto registre.
Nurodė, kad 1993-11-08 tarp pareiškėjo F. A. (toliau – Pareiškėjas) ir Vilniaus rajono valdybos buvo sudaryta Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis (toliau–sutartis), pagal kurią pareiškėjas savo nuosavybėn įsigijo 600 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį Bezdonių apyl., sodo bendrijoje “Romuva”, sklypo Nr. 48 (toliau – Žemės sklypas). Pareiškėjas pilnai apmokėjo žemės sklypo įsigijimo kainą. 2017-01-18 pareiškėjas pateikė prašymą suinteresuotajam asmeniui valstybės įmonės (toliau VĮ) Registrų centro Vilniaus filialui įrašyti žemės sklypo kadastro duomenis. Suinteresuotasis asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas pateikė sprendimą atsisakyti įrašyti (pakeisti) nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, nes pagal pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, sutartis turėjo būti įregistruota atitinkamo miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje per 1 mėnesį nuo jos sudarymo dienos, tuo tarpu pirkimo – pardavimo sutartis šiame skyriuje nebuvo įregistruota. Sprendimas taip pat buvo grindžiamas tuo, kad žemės sklypui nėra suteiktas adresas. Pareiškėjas 2017-02-15 prašymu kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją dėl adreso žemės sklypui suteikimo. 2017-03-16 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017-03-16 įsakymu Nr. A27(1)-600 žemės sklypui buvo suteiktas adresas – Blūdikalnio g. 43, Blūdikalnio vs., Bezdonių sen., Vilniaus raj. sav. Nurodė, kad nors pirkimo – pardavimo sutartis ir nebuvo įregistruota Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje, tačiau ji visiškai atitiko jos šalių valią; žemės sklypas pareiškėjo nuosavybėn buvo faktiškai perduotas, nuo pat pirkimo – pardavimo sutarties buvo jo valdomas. Pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu pareiškėjui sandorį tvirtinusi notarė neišaiškino apie būtinybę registruoti sandorį; ir nors pačioje sutartyje yra nurodyta, kad ji turi būti įregistruota Žemėtvarkos skyriuje, tačiau nenurodyta, kuri sandorio šalis – pirkėjas ar pardavėjas – tai turi padaryti. Nors pareiškėjas sutarties sudarymo metu buvo jauno amžiaus, tačiau neturėjo jokios patirties nekilnojamojo turto sandorių sudaryme, dėl šių priežasčių nesuprato ir nežinojo, kad jam tenka pareiga registruoti sutartį ir kad šios pareigos neįvykdymas jam sukelia itin neigiamus padarinius – sutarties negaliojimą. Nurodė, jog pareiškėjas visą laiką nuo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dienos iki šiol prižiūri, naudojasi ir valdo žemės sklypą kaip turto savininkas, priklauso sodininkų bendrijai.
Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras Vilniaus filialas prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Posėdžio metu pareiškėjas savo reikalavimą palaikė pareiškime išdėstytais motyvais.
Prašymas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad 1993-11-08 pareiškėjas ir Vilniaus rajono valdybos žemėtvarkos tarnyba sudarė Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią pareiškėjas savo nuosavybėn įsigijo 600 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį Bezdonių apyl., sodo bendrijoje “Romuva”, sklypo Nr. 48 už 604 rublius. Sutarties 6 punkte nurodyta, jog sutartis turi būti įregistruota per vieną mėnesį Vilniaus miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje.
Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 1993 metais, kai galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas (toliau CK), kurio 255 straipsnis numatė privalomą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimą. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo metu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2002; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003; kt.).
Nagrinėjamu atveju nors sandoris nebuvo įregistruotas pagal 1964 m. CK 255 straipsnio reikalavimus, tačiau jo sudarymas visiškai atitiko šalių valią ir buvo visiškai įvykdytas: pareiškėjas siekė nupirkti žemės sklypą, o suinteresuotas asmuo – jį parduoti; pareiškėjas sumokėjo suinteresuotam asmeniui sutartą žemės sklypo kainą, šis apmokėjimą priėmė ir žemės sklypą perdavė pareiškėjui, kuris jį priėmė (1964 m. CK 253 str.); pardavėjas jokių pretenzijų nei dėl žemės kainos, nei dėl nuosavybės teisių neturėjo ir neturi, pareiškėjas visą laiką žeme naudojosi ir naudojasi kaip savininkas. Priešingų duomenų byloje nėra.
Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad sutarties stabilumo principas, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujintinas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).
Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais sprendžia, kad terminas sandorio įregistravimui atnaujintinas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177-197, 290-292, 576-578 str. str., teismas
Rezoliucinė dalis
nutar i a:
pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui F. A., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą vieno mėnesio terminą 1993-11-08 sudarytai Valstybinės žemės sklypo, esančio Blūdikalnio g. 43, Blūdikalnio vs., Bezdonių sen., Vilniaus raj. sav., pirkimo – pardavimo sutarčiai, notarinio registro Nr. 6894, registruoti nekilnojamo turto registre.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.