- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-15
- Bylos Nr.
- Ik-3368-562/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01550-2011-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan, Rūta Miliuvienė, Rosita Patackienė
- Pareiškėjas
- R. A.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Veslavos Ruskan, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiškėjui R. A., atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Alfredui Bulotui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. A. patikslintu skundu ( b.l. 24-32) prašo teismo 1) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr.533, 50 p. 2 d., 17 p. 2 d. normų atitikimo pagal normos turinį ir reguliavimo apimtį Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 7 straipsnio 1 daliai nustatymo, taip pat išaiškinti, ar nėra pažeidžiamas teisinės valstybės principas dėl to, kad nei įstatymu, nei Nuostatais nėra nustatyti Komisijos nario, pavaduojančio pirmininką, ir Komisijos pirmininko pavaduotojo (Nuostatai nenustato: nuolatinis ar laikinas ?) nei kompetencija, nei paskyrimo tvarka, nei atvejai ir sąlygos tokiems paskyrimams. 2) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar Lietuvos teismo ekspertizės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1R-312, 8.11 p. (LTEC, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius, teikia teismo eksperto kvalifikaciją asmenims, siekiantiems tapti teismo ekspertais, ir išduoda teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimus; neprieštarauja Lietuvos teismo ekspertizės įstatymo 6 str. 1 d., kuri nustato, kad teismo eksperto kvalifikaciją suteikia teismo ekspertizės įstaigos vadovo sudaryta kvalifikacinė komisija, 3) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011-06-28 d. sprendimą Nr. 3R-162(2010/04-4R-89) ir įpareigoti Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją nagrinėti iš naujo pateiktąjį jai skundą, kuriuo Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos prašau panaikinti 2010-03-10 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorės Jolitos Bacevičienės atsakymą „Dėl jūsų skundo" Nr.(l-23)7R-2062 į 2010 m. vasario 8 d. skundą Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui ir įpareigoti atsakovą nagrinėti j į iš naujo. Skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu administracinėje byloje 1-2068-624/2010 nusprendė: „panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010-04-19 sprendimą Nr. 3R-71(2010/04-4R-89) ir perduoti pareiškėjo R. A. skundą dėl Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sprendimo panaikinimo nagrinėti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai iš naujo‘‘. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas 2011-05-23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-1422/2011 nutarė: „Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą atmesti‘‘. Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2011-06-28 d. sprendimu Nr. 3R-162(2010/04-4R-89) nutarė: „R. A. skundo netenkinti‘‘. Komisijos sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Komisija, priimdama sprendimą, vadovaujasi Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 10 p., pagal kurį asmenų prašymai nagrinėjami pagal institucijos kompetenciją. Jeigu institucija, kuriai pateiktas prašymas, neįgaliota spręsti jame išdėstytų klausimų, ji ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje išsiunčia prašymą kompetentingai institucijai (pasilikdama prašymo kopiją) ir raštu praneša apie tai asmeniui, paaiškindama persiuntimo priežastis, bet visiškai nepaiso to, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalis draudžia persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kuriu veiksmai yra skundžiami. Tai, kad ministerijos tarnautojai neturėjo teisės persiųsti skundą nagrinėti Lietuvos teismo ekspertizės centrui (toliau - LTEC), dėl to, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Nauja įstatymo redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.: Nr. X-736. 2006-06-27, Žin., 2006, Nr. 77-2975) 23 str. 5 d. draudžia persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami, o šio 23 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus, buvo nurodyta ir skunde, pateiktajame Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, bet ji, priimdama sprendimą dėl šio skundo, visiškai neteisėtai ir nepagrįstai nepaisė nurodytų įstatymo reikalavimų. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą (1 str.).Neturi likti nepastebėta tai, kad teismo ekspertams kvalifikaciją, suteikia ne LTEC, kas visiškai neteisingai nurodyta 2010-03-10 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorės Jolitos Bacevičienės atsakyme „Dėl jūsų skundo‘‘ Nr.(l-23)7R-2062 į 2010 m. vasario 8 d. skundą Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui bei atsakovo atsiliepime, pateiktajame Komisijai, o - kvalifikacinė komisija, kuri nėra LTEC struktūrinis padalinys. Šiuo konkrečiu atveju pateiktojo skundo nenagrinėjo nei LTEC direktoratas, nei kvalifikacinė komisija, kuri nėra LTEC padalinys, nei koordinavimo taryba, kuri taip pat nėra LTEC padalinys, taip pat ekspertų veikla neįvertinta ir jų nepriekaištingos reputacijos požiūriu. Ekspertų išvados dažnai lemia teismo sprendimą. Pasaulyje yra atvejų, kai net 30 metų kalėjime praleidęs asmuo teismo yra pripažįstamas nekaltu ir paleidžiamas į laisvę dėl naujai atliktos ekspertizės rezultatų. R. J., E. V. metodinės rekomendacijos „Elektros skaitiklių trasologinis tyrimas‘‘ nėra ir apskritai negali būti norminiu aktu. Ekspertai bei LTEC direktoratas peržengė savo kompetencijos ribas. Neturi likti nepastebėta tai, kad ekspertų veikla ir valstybės tarnyba - visiškai skirtingo pobūdžio veiklos: ekspertai ir LTEC direktoratas neleidžia norminių aktų, kuriuos privalo vykdyti ekspertai. Todėl teisėjams jokiu būdu negali būti sudaromas įspūdis, jog LTEC direktorato patvirtinimas įpareigoja visus ekspertus privalomai rekomendacija vadovautis. Ar paisė ir paiso Lietuvos teismo ekspertizės įstatymo 22 ir kt. str. reikalavimų patvirtinusieji šias metodines rekomendacijas ir teismai jas taikydami praktikoje ? Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 22 str. nustato, kad teismo ekspertas atlieka jam pavestą užduotį remdamasis tik savo srities specialiomis žiniomis, teismo eksperto išvados negali peržengti jo srities specialių žinių ribų, teismo eksperto išvados, išeinančios už eksperto specialiu žinių ribų, negali turėti įrodomosios reikšmės (1 d.), kad teisinės žinios teismo ekspertizėje nelaikomos specialiomis žiniomis, teismo ekspertai negali duoti išvadų teisiniais klausimais (2 d.). Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 3 str. 2 d, nustato, kad Specialios žinios - išsilavinimo ir specialaus pasirengimo arba profesinės veiklos dėka įgytos išsamios mokslo, technikos, meno ar bet kokios kitos žmonių veiklos srities žinios, reikalingos ekspertizei atlikti. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 24 str. 6 d. nustato, kad, jeigu ekspertizei pateiktos medžiagos nepakanka išvadai pateikti ir nėra galimybės gauti papildomos medžiagos arba teismo ekspertui pateikti klausimai išeina už jo specialiu žinių ribų, ekspertas surašo aktą, kuriame motyvuotai išdėsto atsisakymo pateikti išvada priežastis. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 10 str. 3 d. nustato, kad eksperto priesaiką priima teisingumo ministras, o šio įstatymo 14 str. 2 d. nustato, kad už pareigų nevykdymą, melagingos išvados ir paaiškinimų pateikimą ar kitokį priesaikos sulaužymą teismo ekspertas, kuriam skiriama atlikti teismo ekspertizę, atsako pagal įstatymus. Lietuvos teismo ekspertizės centro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1R-312, 20 p. nustato, kad LTEC sudaromas direktoratas - LTEC direktoriaus patariamoji institucija, kad direktoratą sudaro LTEC direktorius, jo pavaduotojai, skyrių (Skaitmeninės informacijos ekspertizių, Fonoskopinių ekspertizių, Dokumentų ekspertizių, Trasologiniu ir balistinių ekspertizių, Medžiagų ir gaminių ekspertizių, Techninių ekspertizių, Ekonominių ekspertizių, Klaipėdos, Šiaulių) ir tarnybų (Administravimo, Finansų, Informacinių, Išteklių) vedėjai, atstovas ryšiams su visuomene. Neturi likti nepastebėta tai, kad R. J. ir E. V. LTEC direktorato posėdyje, kuriame buvo rekomenduotos jų metodinės rekomendacijos „praktiniam naudojimui‘‘, apskritai nedalyvavo (2008-01-17 d. LTEC direktorato posėdžio protokolas Nr. DP-01). R. J. ir E. V. dirba net visiškai ne tame LTEC skyriuje - jie nedirba LTEC skyriuje, kuris atlieka elektros energijos apskaitos prietaisų ekspertizes. Elektros energijos apskaitos prietaisų ekspertizes atlieka LTEC Techninių ekspertizių skyrius, o jie dirba Trasologiniu ir balistinių ekspertizių skyriuje. Lietuvos teismo ekspertizės centras (LTEC) savo interneto tinklalapyje http://www.ltec.lt/ pateikia duomenis kas ir kokias ekspertizes atlieka. Trasologinė ekspertizė yra viena iš kriminalistinės ekspertizės rūšių. Pagrindiniai ekspertizės objektai yra materialus pėdsakai, atspindintys gyvosios ir negyvosios gamtos daiktų (objektų) išorinę sandarą (formą, dydžius, reljefą) arba pėdsakų susidarymo mechanizmą. Šie pėdsakai susiformuoja kontaktuojant dviem objektams: objektui, paliekančiam pėdsaką, t. y. jį formuojančiam, ir objektui, pėdsaką išlaikančiam, priimančiam. Trasologinė ekspertizė tiria mechaninio poveikio pėdsakus. Ekspertizių ( tyrimų) atlikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1R-327, 3.9. p. nustato, kad trasologinė ekspertizė - nustato objektą, jo grupinį priklausomumą pagal įvykio vietoje paliktus pėdsakus, pėdsakų susidarymo mechanizmą, objektų būklę, savybes, atitiktį tam tikroms charakteristikoms. Trasologinė ekspertizė nustato pėdsakus palikusį objektą, jo grupinį priklausomumą pagal paliktus pėdsakus, pėdsakų atsiradimo mechanizmą, objektų būklę, savybes, atitiktį tam tikroms charakteristikoms. Trasologines ekspertizes atlieka: Trasologiniu ir balistinių ekspertizių skyrius. Trasologinės ir balistinės ekspertizės išvadų skalė: Kategoriška išvada (taip): formuluojama tuo atveju, kai tarp tiriamojo ir lyginamųjų objektų (pėdsakų) nustatoma individuali, nepakartojama sutampančių bendrų, grupinių ir individualių požymių visuma, leidžianti išskirti tiriamąjį objektą iš kitų tarpo; Kategoriška išvada (ne): formuluojama tuo atveju, kai tarp tiriamojo ir lyginamųjų objektų (pėdsakų) nustatomi esminiai požymių (bendrų, grupinių, individualių) skirtumai; Tikėtina išvada: formuluojama tuo atveju, kai tarp tiriamojo ir lyginamųjų objektų (pėdsakų) nustatomi bendrų ir grupinių požymių sutapimai, kurių visuma yra svari, tačiau nėra individuali. Esminių skirtumų tarp tiriamojo ir lyginamųjų objektų nėra. Požymių skirtumus galima paaiškinti pėdsakų susidarymo mechanizmu; Nustatyti negalima: formuluojama tuo atveju, kai tarp tiriamojo ir lyginamųjų objektų (pėdsakų) sutampa bendri ir grupiniai požymiai, kurie būdingi didelės grupės tos pačios rūšies objektams. Individualūs objekto požymiai pėdsakuose neužsifiksuoja (nenustatomi) arba nustatytų požymių skirtumų argumentuotai paaiškinti negalima. Elektros energijos apskaitos prietaisų ekspertizės išvadų skalė nustato elektros energijos apskaitos prietaisų techninę būklę, techninių priemonių, galinčių keisti elektros energijos apskaitos rezultatus panaudojimo faktą. Elektros energijos apskaitos prietaisu ekspertizes atlieka: Techniniu ekspertizių skyrius. Elektros energijos apskaitos prietaisų ekspertizės išvadų skalė nėra nustatyta. R. J. (Ekspertinė kvalifikacija: trasologijos (pėdsakų), rankų pėdsakų, nešaunamųjų ginklų) ir E. V. (Ekspertinė kvalifikacija: balistikos ir šūvio aplinkybių, trasologijos (pėdsakų), transporto trasologijos, rankų pėdsakų, nešaunamųjų ginklų) dirba LTEC Trasologinių ir balitinių ekspertizių skyriuje. Autoriai metodinio laiško įvade, nurodę, kad „Kriminalistinis elektros skaitiklių tyrimas apima trasologinį elektros skaitiklių mechaninių pažeidimų tyrimą ir elektromechaninį elektros skaitiklių mechanizmo tyrimą nustatant jo techninę būklę (atitiktį gamintojo deklaruojamoms elektrotechninėms charakteristikoms). Šiose metodinėse rekomendacijose nagrinėjami tik trasologinio elektros skaitiklių tyrimo klausimai.‘‘, tvirtina, jog patekti į elektros skaitiklio vidų galima tik nuėmus gaubtą. Fizinių požymių, rodančių, kad gaubtas buvo nuimamas nėra. Gaubto nuėmimo ir pakartotinio pastatymo išvada galima tik kaip išvestinė iš kitų požymių: plombų ir elektros skaitiklio vidinio mechanizmo pažeidimų. Dėl šios priežasties netikslingas klausimas ar gaubtas buvo nuimamas.", kas akivaizdžiai peržengia iu kompetencijos ribas. Autoriai, siekdami tik suklaidinti teisėjus, metodiniame laiške dėsto, kad „Gamykloje surenkant elektros skaitiklį ar jį remontuojant jo varžteliai buvo sukami. Dėl šios priežasties varžtelių galvutėse lieka įrankių pėdsakų. (...) netikslingas klausimas ar gaubtas buvo nuimamas.¹¹. Tokiu atveju kyla klausimas: o, ar jie apskritai turi galimybę atlikti durų kasdien po kelis kartus užrakinamų ir atrakinamų spynų tyrimą ? Bet tokius tyrimus jie atlieka. Galbūt, jeigu jie tvirtina, jog „varžtelių galvutėse lieka įrankių pėdsakų‘‘, metodinio laiško autoriai nėra matę gamykloje pagaminto prietaiso - !? Be to, realiai galima nuimti, o paskui vietoje jos uždėti kitą plombą varžtelių, kuriais tvirtinamas gaubtas, net nepasukus, t. y. nepalikus jokių pėdsakų. Jeigu varžtai nebuvo atsukinėjami ar skaitiklio gaubtas nebuvo nuimtas, - tai, ar tokiu atveju vartotojas galėjo pažeisti skaitiklio mechanizmą ? O, jeigu plomba pažeista, o varžteliai, užplombuoti tomis plombomis, nebuvo atsukti ? Arba: skaitiklio vidinio mechanizmo pažeidimas yra, bet gaubtas nebuvo nuimamas, - ar tokiu atveju šis pažeidimas negali būti gamintojo brokas ?Dėl to, kas aukščiau išdėstyta, yra akivaizdu, kad mažiausiai dviejų LTEC skyrių ekspertai, dirbdami kartu, geriausiu atveju galėtų paruošti tokias metodines rekomendacijas, o jas rekomenduoti praktiniam naudojimui galėtų, pvz., tų sričių specialistų konferencija. Dėl to, kas aukščiau išdėstyta, yra akivaizdu, jog šis metodinis laiškas formuoja teisėjų išankstinę nuomone, kad dėl visu pažeidimu automatiškai yra kaltas vartotojas, siekia užkirsti kelia teismui nustatyti tikrąjį skaitiklio pažeidėją. Taigi, yra akivaizdu, kad R. J., E. V. metodinio laiško „Elektros skaitiklių trasologinis tyrimas" pavadinimas yra klaidinantis, siūlymai, išvados peržengia autorių kompetencijos ribas bei jį rekomenduoja „praktiniam naudojimui‘‘ ir tokie „specialistai": atstovas ryšiams su visuomene, valytojų viršininkas ir kt. panašūs. Be to, metodika neaiškiu būdu platinama teismams ir yra konkrečių atvejų (Komisijai pateiktas Kauno apygardos teismo sprendimas), kai šios metodinės rekomendacijos teismui pateikiamos be konkrečių priedų, kurių nebuvimas sudaro prielaidas priimti neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą, - ar tai ne nusikalstamo susivienijimo požymiai ? Dėl to, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija dalyvauja įgyvendinant valstybės politiką teismo ekspertų veiklos srityse, tvarko Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, pateikiau 2010 m. vasario 8 d.skundą Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui (3 priedas), kuriuo prašė: 1. sustabdyti R. J., E. V. metodinių rekomendacijų „Elektros skaitiklių trasologinis tyrimas‘‘ platinimą, išimti jas iš apyvartos ir nerekomenduoti jomis naudotis, 2. įvertinti R. J. ir E. V. veiksmus bei jų galimybę būti įrašytiems į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą.Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui skundė ekspertus ne dėl ekspertizės akto konkrečioje byloje, o - dėl ydingos, nekompetentingų asmenų patvirtintos metodikos, kuri neaiškiu būdu platinama teismams. Dėl to, kas išdėstyta, šias metodines rekomendacijas, kurios neaiškiu būdu platinamos teismams, būtina išimti iš apyvartos ir nerekomenduoti jomis naudotis.Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos tarnautoja neišnagrinėjo ir apskritai nepriėmė sprendimo dėl to, ar ekspertai bei Lietuvos teismo ekspertizės centro direktoratas peržengė/neperžengė savo kompetencijos (teisių ir pareigų) ribas.Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorė Jolita Bacevičienė apskritai negalėjo duoti atsakymo į šį skundą, nes Teisinių institucijų departamentas, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius, vykdo tik tokias funkcijas: organizuoja teismo ekspertų priesaikas bei organizuoja teisinių žinių egzaminą asmenims, siekiantiems tapti teismo ekspertais, sudaro ir tvarko Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Vyriausioji administracinių ginčų komisija priimtajame sprendime apie šios valstybės tarnautojos veiksmus apskritai nepasisakė. Teisingumo ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 10 str. 3 d., 14 str. 2 d., neišnagrinėjo ir neįvertino ekspertų veiksmų. Todėl teisingumo ministras turi išnagrinėti ir įvertinti, ar šiuo konkrečiu atveju ekspertai nesulaužė priesaikos. Kvalifikacinė komisija taip pat neišnagrinėjo paminėtųjų ekspertų veiksmų ir nepriėmė dėl jų jokio sprendimo. Todėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos prašė panaikinti 2010-03 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorės Jolitos Bacevičienės atsakymą „Dėl jūsų skundo‘‘ Nr.(L23)7R-2062 į 2010 m. vasario 8 d. skundą Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui ir įpareigoti atsakovą nagrinėti iš naujo. Taigi, šiuo konkrečiu atveju yra akivaizdu, kad Komisijos nariai aktyviai nedalyvavo tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir apskritai nesiekė visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Todėl Komisijos sprendimas turi būti panaikintas. Komisija, priimdama sprendimą, vadovaujasi Lietuvos Teismo ekspertizės centro nuostatų (toliau - Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1R-312, 8.11 p. (LTEC, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius, teikia teismo eksperto kvalifikaciją asmenims, siekiantiems tapti teismo ekspertais ir išduoda teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimą, kuris prieštarauja LR Teismo ekspertizės įstatymo (toliau -Įstatymas) 6 str. 1 d., kuri nustato, kad teismo eksperto kvalifikacija suteikia teismo ekspertizės įstaigos vadovo sudaryta kvalifikacinė komisija. Ši komisija turi būti ne mažesnė kaip iš penkių narių, bent du iš jų - atitinkamos srities ekspertai ir vienas teisininkas. ABTĮ111 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais administracinis teismas nutartimi išsprendžia prašymo priėmimo klausimą (ABTĮ 111 str. 2 d.). Kai nėra pagrindo atmesti prašymą arba kai nagrinėdamas individualią bylą pats administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, teismas nutartimi sustabdo individualios bylos nagrinėjimą ir, jeigu tokio akto teisėtumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendžia pradėti atitinkamą tyrimą. Kitais atvejais taikomas šio įstatymo 112 straipsnis (ABTĮ 111 str. 3 d.). Bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą (ABTĮ 112 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo (ABTĮ 20 str. 1 d. 3 p.). Dėl to, kas aukščiau išdėstyta, teismas turėtų sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu patikrinti: ar Nuostatų 8.11 p. neprieštarauja Įstatymo 6 str. 1 d. ? Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorė Jolita Bacevičienė apskritai negalėjo duoti atsakymo į Šį skundą, nes Teisinių institucijų departamentas, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius, vykdo tik tokias funkcijas: organizuoja teismo ekspertų priesaikas bei organizuoja teisinių žinių egzaminą asmenims, siekiantiems tapti teismo ekspertais, sudaro ir tvarko Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą (nurodyta ministerijos interneto tinklalapyje). Vyriausioji administracinių ginčų komisija priimtajame sprendime apie šios valstybės tarnautojos veiksmus apskritai nepasisakė. Teisingumo ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 10 str. 3 d., 14 str. 2 d., neišnagrinėjo ir neįvertino ekspertų veiksmų. Todėl teisingumo ministras turi išnagrinėti ir įvertinti, ar šiuo konkrečiu atveju ekspertai nesulaužė priesaikos. Kvalifikacinė komisija taip pat neišnagrinėjo paminėtųjų ekspertų veiksmų ir nepriėmė dėl jų jokio sprendimo. Todėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos prašė panaikinti 2010-03 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorės Jolitos Bacevičienės atsakymą „Dėl jūsų skundo‘‘ Nr.(l-23)7R-2062 į 2010 m. vasario 8d. skundą Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui ir įpareigoti atsakovą nagrinėti i naujo. Taigi, šiuo konkrečiu atveju yra akivaizdu, kad Komisijos nariai aktyviai nedalyvavo tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir apskritai nesiekė visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Todėl Komisijos sprendimas turi būti panaikintas. Komisija, priimdama sprendimą, vadovaujasi Lietuvos teismo ekspertizės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1R-312, 8.11 p. (LTEC, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius, teikia teismo eksperto kvalifikaciją asmenims, siekiantiems tapti teismo ekspertais, ir išduoda teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimus;), kuris prieštarauja Lietuvos teismo ekspertizės įstatymo 6 str. 1 d., kuri nustato, kad teismo eksperto kvalifikaciją suteikia teismo ekspertizės įstaigos vadovo sudaryta kvalifikacinė komisija. Ši komisija turi būti ne mažesnė kaip iš penkių narių, bent du iš jų - atitinkamos srities ekspertai ir vienas teisininkas. ABTĮ 111 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę Šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais administracinis teismas nutartimi išsprendžia prašymo priėmimo klausimą (ABTĮ 111 str. 2 d.). Kai nėra pagrindo atmesti prašymą arba kai nagrinėdamas individualią bylą pats administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, teismas nutartimi sustabdo individualios bylos nagrinėjimą ir, jeigu tokio akto teisėtumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendžia pradėti atitinkamą tyrimą. Kitais atvejais taikomas šio įstatymo 112 straipsnis (ABTĮ 111 str. 3 d.). Bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą (ABTĮ 112 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo (ABTĮ 20 str. 1 d. 3 p.).Dėl to, kas aukščiau išdėstyta, teismas turėtų sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu patikrinti: ar Nuostatų 8.11 p. neprieštarauja Įstatymo 6 str. 1 d. ? Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos posėdyje, kuriame buvo priimtas skundžiamasis Komisijos sprendimas, dalyvavo tik 3 Komisijos nariai bei jam vadovavo Komisijos narė J. M., pavaduojanti Komisijos pirmininką. Šiuo konkrečiu atveju neturime duomenų: kokiu pagrindu Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos narė J. M. pavaduoja Komisijos pirmininką bei kt. ? Todėl teismas turi pareikalauti, jog šiuos duomenis teismui pateiktų Komisija. „Narių kandidatūras, iš jų ir pirmininko kandidatūrą, Vyriausybei teikia teisingumo ministras‘‘, - nustato Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis. Tai, kad įstatyme nustatyta, jog Komisijos pirmininko kandidatūrą Vyriausybei teikia teisingumo ministras, rodo jo išskirtinį statusą kitų Komisijos narių atžvilgiu. Įstatyme nėra nustatyti Komisijos nario, pavaduojančio pirmininką, nei jo kompetencija, nei paskyrimo tvarka, nei atvejai ir sąlygos tokiam paskyrimui. Neturi likti nepastebėta tai, kad yra (turi būti) Komisijoje ir Komisijos pirmininko pavaduotojas. Dėl to, kas nurodyta, Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų (toliau -Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533, 50 p. 2 d. („Kai komisijos pirmininko nėra, laikinai jį pavaduoja komisijos pirmininko pavaduotojas. Kai nėra Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos pirmininko, laikinai jį pavaduoja komisijos pirmininko paskirtas vienas iš Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos narių.‘‘), pagal turinį ir reguliavimo apimtį, prieštarauja nurodytai įstatymo normai, juolab, kad nei įstatymu nei Nuostatais nėra nustatyti atvejai ir sąlygos tokiam paskyrimui bei pavaduojančiojo Komisijos nario bei Komisijos pirmininko pavaduotojo kompetencija. Neturi likti nepastebėta ir tai, kad Nuostatų prieštaravimą įstatymui, pagal reguliavimo apimtį, rodo ir tai, kad Komisijos pirmininko tokiu būdu paskirtas vienas iš Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos narių akivaizdžiai negali įgyti visų Komisijos pirmininko teisių ir pareigų (pvz., teikti pasiūlymus dėl vienkartinės priemokos dydžio kiekvienam komisijos nariui (Nuostatų 53 p.), tvirtinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymus (Nuostatų 54.1. p.) Tokiu būdu paskirto Komisijos nario įgaliojimų apimtis galėtų būti nurodyta, pvz., ir Komisijos pirmininko įsakyme paskirti vieną iš Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos narių, jeigu į pareigas nėra paskirtas Komisijos pirmininko pavaduotojas. Nuostatų 30 p. nustato, jog Komisijos posėdžius organizuoja ir jiems vadovauja komisijos pirmininkas, o jo nesant - komisijos pirmininko pavaduotojas. Nuostatų 50 p. 2 d. nustato, kad, kai komisijos pirmininko nėra, laikinai jį pavaduoja komisijos pirmininko pavaduotojas. Pabrėžiame tai, kad Nuostatai nenustato: Komisijos pirmininko pavaduotojas nuolatinis ar laikinas, jo įgaliojimų apimties, paskyrimo tvarkos, atvejų ir sąlygų jo paskyrimui. Taip pat kelia abejonių ir Nuostatų 17 p. 2 d., kuri nustato, kad Skundą (prašymą), teikiamą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, priima šios komisijos narys, kuris išnagrinėja ir išsprendžia Šių nuostatų 23 punkte (šis punktas nustato tai, ką turi daryti Komisijos pirmininkas) nurodytus klausimus, dėl to, kad be Komisijos pirmininko pavedimo Komisijos narys gali atlikti tuos veiksmus, kuriuos, pagal Nuostatus, turi teisę atlikti Komisijos pirmininkas. Tai yra aktualu bendru atveju ir šiuo konkrečiu atveju, nes Komisijos pirmininkas bylos nagrinėjimo metu Komisijos posėdyje nedalyvavo bei neturime duomenų, dėl kokių (pateisinamų ar nepateisinamų) priežasčių jis Komisijos posėdyje nedalyvavo, taip pat neturime duomenų ir dėl to, ar jis davė ir ar turėjo teisę duoti pavedimus Komisijos nariams skundo priėmimo metu bei kitų veiksmų atlikimui.Taigi, yra akivaizdu, kad teisinis (ir įstatyminis, ir poįstatyminis) reguliavimas yra nepilnas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 64 str. nustato, kad bylos dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai nagrinėjimo Konstituciniame Teisme pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė, kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai pagal: 1) normų turinį; 2) reguliavimo apimtį; 3) formą; 4) Konstitucijoje nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką. Teismas negali taikyti Vyriausybės nutarimo, kuris prieštarauja įstatymui. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d., jeigu yra pagrindas manyti, kad Vyriausybės nutarimas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja įstatymui, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas teisės aktas atitinka įstatymą. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Todėl teismas turi sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti: 1. ar Komisijos pirmininkas gali laikinai paskirti jį pavaduoti vieną iš Komisijos narių ? 2. jeigu gali, tai, ar toks paskyrimas gali būti be jokių sąlygų ?, ir 3. ar tokiu būdu paskirtas Komisijos narys įgauna visas Komisijos pirmininko teises ir pareigas ?, 4. taip pat išaiškinti, ar nėra pažeidžiamas teisinės valstybės principas dėl to, kad nei įstatymu, nei Nuostatais nėra nustatyti Komisijos nario, pavaduojančio pirmininką, ir Komisijos pirmininko pavaduotojo (nuolatinio ar laikino) nei kompetencija, nei paskyrimo tvarka, nei atvejai ir sąlygos tokiems paskyrimams ? Kaip jau paminėta, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-2068-624/2010 nusprendė: „Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010-04-19 sprendimą Nr. 3R-71(2010/04-4R-89) ir perduoti pareiškėjo R. A. skundą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimo panaikinimo nagrinėti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai iš naujo‘‘. Pranešėja, priimant paminėtąjį panaikintąjį Komisijos sprendimą, buvo Komisijos narė L. P., kuri buvo ir pranešėja, priimant dabar skundžiamąjį Komisijos sprendimą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 46 str. 4 d. nustato, kad teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant administracinę bylą ir priimant joje sprendimą (nutarimą, nutartį) išsprendžiant bylą iš esmės, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą nei apeliacinės instancijos teisme, nei pakartotinai ta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Vadovaudamasi šia ABTĮ 46 str. 4 d. norma, Komisijos narė L. P. privalėjo ne tik nedaryti pranešimo Komisijos posėdyje, bet ir apskritai turėjo nusišalinti nuo Šios bylos nagrinėjimo.Dėl to, kad ji nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo ir buvo pranešėja, buvo nepašalinti trūkumai, buvę priimant panaikintąjį Komisijos sprendimą, kas sudarė sąlygas neteisėto ir nepagrįsto Komisijos sprendimo nagrinėjamojoje byloje priėmimui: neišreikalauta visa medžiaga būtina teisingo ir teisėto Komisijos sprendimo priėmimui. Be kita ko buvo neišreikalauti R. J., E. V. metodinių rekomendacijų „Elektros skaitiklių trasologinis tyrimas‘‘ priedai, kuriais yra manipuliuojama, t. y. kartais teismui, nagrinėjančiam konkrečią bylą, yra pateikiami ne visi (nepateikiami dažniausiai tiesiogiai susiję su nagrinėjamąja byla) priedai, dėl ko sudaromos sąlygos priimti neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą (kaip įrodymas tam, Komisijai buvo pateiktas Kauno apygardos teismo 2011-04-04 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-12-485/2011, kurį Komisija pasitvirtino ir prijungė prie bylos medžiagos). Be šių priedų Komisijos nariai galėjo ir nesuprasti skundo teisingumo ministrui esmės. Taip pat Komisija pasitvirtino ir prijungė prie bylos medžiagos ir pareiškėjo pateiktąjį Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2010-08-16 d. nutarimą Nr. 10-537 „Dėl AB „Rytų skirstomieji tinklai‘‘ elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties‘‘, kuriame valstybės institucija sistemiškai įvertina norminių aktų reikalavimus ir nustato atsakomybės ribas, bei metodinių rekomendacijų 12 priedą, kurį ekspertai kartais pateikia, o kartais ir nepateikia teismui, nagrinėjančiajam konkrečią bylą. Jog tai masinis reiškinys, rodo tai, kad 2008-03-18 d. Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje vykusioje konferencijoje „Teisiniai ir praktiniai neteisminio ginčų vartotojų teisių gynimo srityje nagrinėjimo aspektai Lietuvoje ir Europos Sąjungoje‘‘ Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos viršininkas V. Miškinis skaitė pranešimą ir pateikė pavyzdį: „Skirstomieji tinklai vartotojui paskaičiavo už neapskaitinį elektros energijos vartojimą apie 160 tūkst. Lt., nes pažeistos elektros skaitiklių plombos. Tyrimo metu nustatyta, kad pačio apskaitos skydo durelės užplombuotos skirstomųjų tinklų plombomis, kurių nenuėmus negalima prieiti prie elektros skaitiklių. Pareiškėjo skundas pasitvirtino. Ar tai nėra kai kurių skirstomųjų tinklų darbuotojų piktnaudžiavimas?‘‘ (pranešimas paskelbtas: http://www.vei.lt/).
Dėl to, kas išdėstyta, yra akivaizdu, kad yra Komisijos sprendimo negaliojimo pagrindas: byla išnagrinėta neteisėtos sudėties Komisijos (ABTĮ 142 str. 2 d. 1 p.), dėl ko yra pagrindas teismui įpareigoti Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją nagrinėti iš naujo pateiktąjį jai Skundą. Iš naujo nagrinėjant bylą, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos prašysiu to paties, kas nurodyta skunde, pateiktajame jai, t. y. panaikinti 2010-03-10 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorės Jolitos Bacevičienės atsakymą „Dėl jūsų skundo" Nr. (l-23)7R-2062 į 2010 m. vasario 8 d. SKUNDĄ Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui ir įpareigoti atsakovą nagrinėti jį iš naujo. ABTĮ įpareigoja, kad, jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos bei asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, tai priima atskirąją nutartį kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms viešojo administravimo institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams, apie priimtas priemones dėl atskirosios nutarties teismui atsakoma per vieną mėnesį (108 str.), o, jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui (109 str. 1 d.). ABTĮ 90 str. nustato, kad bylose dėl administravimo subjekto neveikimo, t. y. pareigų nevykdymo, ar vilkinimo spręsti reikalus administracinis teismas savo sprendimu gali įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti atitinkamą sprendimą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytais motyvais.
Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ( b.l. 39-41). Nurodo, kad pareiškėjas prašo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. 3R-162(2010/04-4R-89) ir įpareigoti Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją skundą nagrinėti iš naujo bei sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533, 50 punkto antrosios pastraipos, 17 punkto antrosios pastraipos atitikimo Administracinių ginčų komisijų įstatymo 7 straipsnio 1 daliai bei teisinės valstybės principui ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ištirti ar Lietuvos teismo ekspertizės centro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m, rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1R-312, 8.11 papunktis atitinka Teismo ekspertizės įstatymo 6 straipsnio 1 dalį. Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 5 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl Teisingumo ministerija pasisakys tik dėl tų patikslinto skundo argumentų, kuriais pareiškėjas grindė savo pirminį skundą dėl 2010 m. kovo 10 d. Teisingumo ministerijos rašto Nr. (l-23)7R-2062.Pareiškėjas patikslintu skundu teigia, kad Teisingumo ministerija privalėjo pati išnagrinėti pateiktą skundą, o ne persiųsti skundą nagrinėti Lietuvos teismo ekspertizės centrui. Kaip skundžiamame sprendime pažymėjo Vyriausioji administracinių ginčų komisija, Teisingumo ministerijai nėra suteiktos viešojo administravimo funkcijos, susijusios su teismo ekspertų kvalifikacijos įvertinimu, o jos sprendimai dėl teismo eksperto įrašymo ar išbraukimo iš teismo ekspertų sąrašo, yra susiję su specialiais juridiniais faktais, be kita ko apimančiais ir teismo ekspertų įstaigos vadovo sudarytos kvalifikacinės komisijos priimtus sprendimus dėl konkretaus teismo eksperto kvalifikacijos. <...> Iš Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo nuostatų matyti, kad minėta komisija konkrečiam klausimui spręsti sudaroma būtent teismo ekspertų įstaigos vadovo sprendimu, asmenų skundų nagrinėjimo funkcija šiai komisijai nėra priskirta, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės kompetentingas Ekspertizės centras. Todėl Teisingumo ministerija pagrįstai pareiškėjo skundo reikalavimų netenkino, o persiuntė jį nagrinėti Lietuvos teismo ekspertizės centrui. Pareiškėjas patikslintu skundu teismą prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d, nutarimu Nr. 533, 50 punkto antrosios pastraipos, 17 punkto antrosios pastraipos atitikimo Administracinių ginčų komisijų įstatymo 7 straipsnio 1 daliai bei teisinės valstybės principui. Pažymėtina, kad Administracinių ginčų komisijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje aptariama Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos narių skaičius, kadencijos trukmė, išsilavinimas ir teikimo tvarka. Minėto straipsnio dalis detaliau nenagrinėja administracinių ginčų komisijos pirmininko pavadavimo bei skundų priėmimo klausimų. Todėl nurodytos teisės normos negali prieštarauti viena kitai. Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatai išsamiai nustato komisijos darbo tvarką, o pareiškėjo pageidavimai dėl nuostatų papildymo yra pertekliniai, todėl minėti Nuostatai neprieštarauja teisinės valstybės principui. Pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ištirti ar Lietuvos teismo ekspertizės centro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1R-312, 8.11 papunktis atitinka Teismo ekspertizės įstatymo 6 straipsnio 1 dalį yra atmestinas, kadangi šis prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla (ABTĮ 111 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pareiškėjas pirminiu 2010 m. balandžio 6 d. skundu prašo įpareigoti Teisingumo ministeriją skundą nagrinėti iš naujo, argumentuodamas, jog atsakymą pareiškėjui pateikė netinkamas valstybės tarnautojas, bei tuo jog skundas negalėjo būti persiųstas Lietuvos teismo ekspertizės centrui, taip pat paminėdamas skundo pateikto Teisingumo ministerijai aplinkybes. Minėtame pirminiame skunde pareiškėjas nekvestionuoja teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo procedūros, o tik pažymi, kad 2010 m. vasario 8 d. skunde pateiktame Teisingumo ministerijai abejojama ekspertų R. J. ir E. V. kompetencija. Todėl minėtas pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą yra nenagrinėtinas. Atmestinas pareiškėjo argumentas, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija skundą išnagrinėjo neteisėtos sudėties, pažeisdama Administracinių bylų teisenos įstatymo 46 straipsnio 4 dalį. Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 2 dalis nustato, kad Administracinių ginčų komisijų steigimo tvarką ir darbo principus nustato atskiras įstatymas, tai yra Administracinių ginčų komisijų įstatymas, kuriuo komisija nuosekliai vadovavosi prisiimdama nagrinėti pareiškėjo skundą esama komisijos narių sudėtimi.
Vadovaudamiesi ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, prašo pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas R. A. 2010-02-08 skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją prašydamas sustabdyti abejotino R. J. ir E. V. metodinio laiško „Elektros skaitiklių trasologinis tyrimas“ platinimą, išimti jas iš apyvartos ir nerekomenduoti jomis naudotis bei įvertinti R. J. ir E. V. veiksmus bei jų galimybę būti įrašytiems į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą (b. l. 17-18).Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2010-03-10 raštu nr. (1.23)7R-2062 informavo pareiškėją, kad vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir Teisingumo ministerijos nuostatais, Teisingumo ministerija nėra įgaliota spręsti klausimų dėl atitinkamų ekspertinių tyrimų metodikų ar metodinių rekomendacijų rengimo ir platinimo. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 20 str. nurodyta, kad ekspertinio tyrimo metodikas rengia, aprobuoja ir teikia metodinę pagalbą teismams, prokuratūrai, ikiteisminio tyrimo įstaigoms teismo ekspertizės įstaigos. Pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro nuostatus, viena iš LTEC funkcijų – rengti metodines rekomendacijas teismams ir teikti jiems metodinę pagalbą ekspertinių tyrimų atlikimo klausimais; LTEC direktorius svarsto ir vertina LTEC metodinio darbo rezultatus ir teikia direktoriui pasiūlymus dėl jų gerinimo. Metodinės rekomendacijos „Elektros skaitiklių trasologinis tyrimas“ buvo parengtos LTEC Trasologinių ir balistinių ekspertizių skyriaus vyriausiųjų ekspertų R. J. ir E. V. ir 2008-01-15 LTEC direktorato posėdyje rekomenduotos praktiniam naudojimui. Rekomendacijos skirtos teisėjams ir kitiems proceso dalyviams nagrinėjant bylas dėl neteisėto elektros energijos vartojimo tinkamai parengti užduotį ekspertiniam tyrimui, suformuluoti klausimai, kuriuos rekomenduojama pateikti ekspertui. Taip pat rašte nurodė, kad teismo ekspertizės metu surašyta ekspertizės išvada – tai įstatymų nustatyta tvarka teismo paskirto asmens, turinčio specialiųjų mokslo, technikos ar kitų sričių žinių, raštu išdėstyta nuomonė, susidariusi atlikus tam tikrus tyrimus, siekiant atsakyti į teismo pateiktus klausimus. Eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių, kuri vertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės. LTEC metodinės rekomendacijos nėra privalomos teismui. Vertinimo objektas yra teismo ekspertizės aktas, kuriame fiksuojamas ekspertinio tyrimo eiga ir rezultatai, ir kurio pagrįstumas ir teisėtumas gali būti ginčijamas teisme. Taip pat informavo, kad Teisingumo ministras savo iniciatyva arba pagal teismo ekspertizės įstaigos vadovo teikimą teismo ekspertą išbraukia iš Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo vadovaujantis Teismo ekspertizės įstatymo 9 str. 1 d. nustatytais pagrindais. Teisinio pagrindo išbraukti ekspertus R. J. ir E. V. iš Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo nėra. Spręsti dėl R. J. ir E. V. veiksmų, susijusių su parengtomis metodinėmis rekomendacijomis, ir jų kompetencijos turi teisę teismo ekspertams kvalifikaciją suteikusi LTEC. Atsižvelgiant į tai, R. A. skundą taip pat nusiuntė išnagrinėti LTEC (b. l. 15-16). Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovės atsakymu, 2010-04-06 pateikė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010-03-10 atsakymą Nr. (1-23)7R-2062 ir įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją nagrinėti pareiškėjo skundą iš naujo (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byla byla, b. l. 1-2). Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2010-04-19 sprendimu Nr. 3R-71(2010/04-4R-89) nusprendė bylą pagal pareiškėjo R. A. skundą nutraukti (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byla, b. l. 42-46). Pareiškėjas 2010-05-03 kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir skunde teismo prašė: 1) sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533 50 punkto 2 dalies normos atitikimo pagal normos turinį ir reguliavimo apimtį Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 7 straipsnio 1 daliai; 2) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 3R-71(2010/04-4R-89) ir įpareigoti Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją nagrinėti jo skundą iš naujo ( Administracinės bylos Nr. I-2068-624/2010 l. 1-5). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 3R-71(2010/04-4R-89) bei perdavė pareiškėjo skundą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimo panaikinimo nagrinėti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai iš naujo. Teismas pažymėjo, kad tiek atsakymą į prašymą, tiek administracinės procedūros baigiamąjį aktą – sprendimą, kuriuo pasisakoma dėl skundo ar pranešimo, asmuo turi teisę apskųsti teisės aktuose numatyta tvarka, o ginčas, kurio dalykas – viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, turi būti nagrinėjamas administracinių ginčų komisijoje ir dėl jo pasisakoma iš esmės, t. y. priimamas sprendimas skundą tenkinti pilnai ar iš dalies, jį atmesti, bylos nagrinėjimas tokiu atveju negali būti nutraukiamas. Teismo nuomone, kadangi pareiškėjas pateiktu skundu siekia, kad jo ir atsakovo ginčas išankstine skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka būtų iš esmės nagrinėjamas Vyriausiojoje administracinių ginčų komisijoje, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas yra naikintinas ir pareiškėjo skundas perduotinas nagrinėti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai iš naujo ( Administracinės bylos Nr. I-2068-624/2010 l. 63-69). Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas 2011-05-23 nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą( Administracinės bylos Nr. I-2068-624/2010 l. 103-110).
Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2011-06-28 sprendimu Nr. 3R-162(2010/04-4R-89) nusprendė bylą pagal pareiškėjo R. A. skundo netenkinti. Komisija konstatavo, kad Ministerija pateikė teisės aktų nuostatomis pagrįstą atsakymą į R. A. 2010 m. vasario 8 d. kreipimąsi, skundžiamas Ministerijos 2010 m. kovo 10 d. raštas atitinka Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 10 ir 41 p. nuostatas, panaikinti jį ir įpareigoti Ministeriją pareiškėjo 2010 m. vasario 8 d. kreipimąsi nagrinėti iš naujo teisinio ir faktinio pagrindo nėra (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byla, b. l. 88-90).
Pareiškėjas prašo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011-06-28 d. sprendimą Nr. 3R-162(2010/04-4R-89) ir įpareigoti Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją nagrinėti iš naujo pateiktąjį jai skundą.
Pažymėtina, kad Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 10 p. asmenų prašymai nagrinėjami pagal institucijos kompetenciją. Jeigu institucija, kuriai pateiktas prašymas, neįgaliota spręsti jame išdėstytų klausimų, ji ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje išsiunčia prašymą kompetentingai institucijai (pasilikdama prašymo kopiją) ir raštu praneša apie tai asmeniui, paaiškindama persiuntimo priežastis. Atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį (41 p.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo 2010 m. vasario 8 d. raštas pagrįstai vertintinas kaip kreipimasis, kuriame išdėstyta pareiškėjo nuostata tam tikru klausimu, t.y. iš esmės jis yra nepatenkintas metodinių rekomendacijų „Elektros skaitiklių trasologinis tyrimas" turiniu. Pažymėtina, kad metodines rekomendacijas „Elektros skaitiklių trasologinis tyrimas" yra parengtos Ekspertizės centre, kurio direktorato posėdyje buvo rekomenduotos praktiniam naudojimui, t.y. nuostatų taikymas teismams ir atskiriems teisėjams nėra privalomas. Todėl atsakovas pagrįstai skundžiamame rašte nurodė, kad Ekspertizės centro metodinės rekomendacijos nėra privalomos teismui ir jomis negali būti formuojama išankstinė teismo nuomonė. Kartu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatyme nustatyta, jog ekspertiniu tyrimu laikytinas teismo ar teisėjo pavedimu atliekamas tyrimas, kuriam naudojamos specialios žinios ir kurio eiga bei rezultatai fiksuojami ekspertizės akte. Teismo ekspertizė yra proceso veiksmas, kuriuo teismas ar teisėjas skiria teismo ekspertui atlikti ekspertizę ir atsakyti į specialių žinių reikalaujančius klausimus, o teismo ekspertas atlieka jam pavestus tyrimus ir jų rezultatus fiksuoja ekspertizės akte (3 str. 1 d., 4 d.). Atlikdamas ekspertizę, ekspertas turi proceso įstatymų nustatytas teises, taip pat savarankiškai pasirinkti atliekamų tyrimų būdus bei gauti produkcijos pavyzdžius ar katalogus, techninę dokumentaciją ir kitokią teismo ekspertizėms atlikti reikalingą informaciją, prašyti tyrimui reikalingos papildomos medžiagos, dalyvauti proceso veiksmuose (11 str. 1 d., 2 d. 1 p.-4 p.). Atlikdamas teismo ekspertizę, ekspertas yra nepriklausomas, savo išvadas jis teikia remdamasis tik specialiomis žiniomis ir atliktų tyrimų rezultatais (13 str.). Nustatytas reglamentavimas patvirtina, kad skirti konkrečią ekspertizę turi teisę tik konkrečią bylą nagrinėjantis teismas (teisėjas), kuris ir įvertina eksperto išvadas priimdamas atitinkamojoje byloje procesinį sprendimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1-2 d. yra nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Atsižvelgiant į tai, Ministerija pagrįstai 2010 m. kovo 10 d. rašte nurodė, jog ji neįgaliota spręsti dėl atitinkamų ekspertinių tyrimų metodikų ar metodinių rekomendacijų rengimo ir platinimo, ir pareiškėjo prašymo sustabdyti metodinių rekomendacijų „Elektros skaitiklių trasologinis tyrimas" platinimą, išimti jas iš apyvartos ir nerekomenduoti jomis naudotis pagrįstai nenagrinėjo. Kadangi nagrinėti minėtą pareiškėjo prašymą kompetentinga yra institucija, atsakinga už metodinių rekomendacijų rengimą ir teikimą teismams, todėl atsakovė pagrįstai pareiškėjo 2010 m. vasario 8 d. kreipimąsi persiuntė Ekspertizės centrui, nurodydama motyvus 2010 m. kovo 10 d. raštu.
Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 4 str. 1 d. nustato, kad teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Teismo eksperto kvalifikaciją suteikia teismo ekspertizės įstaigos vadovo sudaryta kvalifikacinė komisija (6 str. 1 d.). Išlaikiusiam egzaminus pretendentui kvalifikacinė komisija išduoda teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimą, kuris patvirtina asmens pasirengimą atlikti jame nurodytos rūšies teismo ekspertizes (6 str. 5 d.). Teismo ekspertizės įstaigos kvalifikacinės komisijos išduotas teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimas galioja penkerius metus nuo jo išdavimo dienos. Pasibaigus pažymėjimo galiojimo laikui, teismo ekspertas kreipiasi į jį išdavusios teismo ekspertizės įstaigos vadovą dėl pažymėjimo galiojimo termino pratęsimo. Sprendimą dėl pažymėjimo galiojimo termino pratęsimo priima jį išdavusios teismo ekspertizės įstaigos kvalifikacinė komisija (6 str. 6 d.). Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 6 str. 7 d. numatyti atvejai, kada teismo ekspertizės įstaigos vadovas turi teisę sudaryti kvalifikacinę komisiją teismo eksperto kvalifikacijai patikrinti ir išduoto teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo terminui pratęsti, sustabdyti ar pažymėjimui pripažinti negaliojančiu, kol nesibaigęs teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo terminas, t.y., be kita ko, kai teismo eksperto daromos ekspertizės netinkamos kokybės; kai teismo ekspertas padaro labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą teisingumui, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (1-2 p.). Kvalifikacinės komisijos sprendimai gali būti skundžiami teismo ekspertizės įstaigos vadovui; pastarojo sprendimai dėl atsisakymo suteikti teismo eksperto kvalifikaciją ar pratęsti teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo terminą gali būti skundžiami teisingumo ministrui, o šio sprendimai dėl atsisakymo patenkinti skundo reikalavimus gali būti skundžiami teismui (6 str. 9-11 d.). Asmuo gali dirbti teismo eksperto darbą teismo ekspertizės įstaigoje tik būdamas įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą (7 str. 2 d.). Gavęs kvalifikacinės komisijos išduotą teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimą, asmuo įgyja teisę per vienerius metus nuo pažymėjimo išdavimo dienos kreiptis į teisingumo ministrą su prašymu įrašyti jį į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą (8 str. 2 d.). Teisingumo ministras per trisdešimt dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto prašymo gavimo dienos prisaikdina ekspertą ir įrašo jį į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą (8 str. 4 d.). Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 9 str. nustatyta, kad teisingumo ministras savo iniciatyva ar pagal teismo ekspertizės įstaigos vadovo teikimą teismo ekspertais Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo išbraukia šiais atvejais: kai ekspertas miršta; paties eksperto prašymu; jei teismo ekspertizės įstaigos sudaryta kvalifikacinė komisija priėmė sprendimą pripažinti teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimą negaliojančiu; kai paaiškėja, kad asmuo neatitinka šio Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų (turėti aukštąjį išsilavinimą, tinkantį pasirinktai eksperto specializacijai; išlaikyti teismo eksperto kvalifikacijos egzaminą, kurio programą tvirtina ekspertizės įstaigos vadovas; išlaikyti teisinių žinių egzaminą pagal teisingumo ministro patvirtintą teisinių žinių programą asmenims, siekiantiems tapti teismo ekspertais; būti neteistam už labai sunkų ar sunkų nusikaltimą, taip pat už nusikaltimą teisingumui, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams). Sprendimas 9 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktuose nurodytais pagrindais išbraukti teismo ekspertą iš Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.
Ginčo atveju nesant duomenų, patvirtinančių bent vieną iš Lietuvos Respublikos ekspertizės įstatymo 9 str. nustatytų pagrindų, kuriais remiantis teisingumo ministras būtų galėjęs priimti vienašališką sprendimą ekspertus R. J. ir E. V. išbraukti iš Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo, atsakovas pagrįstai 2010 m. kovo 10 d. rašte nurodė neturintis teisinio pagrindo pareiškėjo nurodytus ekspertus išbraukti iš Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo. Kadangi atsakovui nėra suteiktos viešojo administravimo funkcijos, susijusios su teismo ekspertų veiksmų ir kvalifikacijos įvertinimu, o jos sprendimai dėl teismo eksperto įrašymo ar išbraukimo iš teismo ekspertų sąrašo, yra susiję su specialiais juridiniais faktais, LR teisingumo ministerija pagrįstai R. A. 2010 m. vasario 8 d. kreipimąsi persiuntė Ekspertizės centrui, o to priežastis motyvuotai paaiškino skundžiamu 2010 m. kovo 10 d. raštu.
Remiantis išdėstytais motyvais, Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2011-06-27 sprendimu pagrįstai pareiškėjo skundo netenkino. Kartu pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ 28 straipsniu ir Administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, Komisijai skundžiamas aktas turi turėti individualaus administracinio akto požymius, ko nagrinėjamu atveju nebuvo. Todėl vien tai sudaro pagrindą skundą atmesti.
Atmestini pareiškėjo skundo motyvai dėl Vyriausios administracinių ginčų komisijos, nagrinėjusios pareiškėjo skundą, sudėties. Administracinių ginčų komisijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisiją 4 metams iš 5 narių sudaro Vyriausybė. <...> Narių kandidatūras, iš jų ir pirmininko kandidatūrą, Vyriausybei teikia teisingumo ministras. Šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Vyriausybė iki 1999 m. gegužės 1 d. patvirtina Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatus. Vadovaujantis šia nuostata Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu patvirtino Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatus, kurių VIII dalyje (50–54 punktuose) yra reglamentuota Komisijos darbo organizavimo tvarka. Nuostatų 50 p. nustatyta, kad Komisijos darbą organizuoja ir jam vadovauja komisijos pirmininkas. Kai nėra Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos pirmininko, laikinai jį pavaduoja komisijos pirmininko paskirtas vienas iš Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos narių. Pagal Administracinių ginčų komisijų įstatymo 14 straipsnio nuostatas, nėra reikšminga, ar sprendimo priėmime dalyvavo VAGK pirmininkas, o svarbu tik tai, kad sprendimas priimamas dalyvaujant ne mažiau kaip 3 komisijos nariams. Šis reikalavimas ginčo atveju nebuvo pažeistas. Kartu pažymėtina, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija, susidedanti iš komisijos narių J. M., R. B., L. P., V. Š., priimdama 2010-04-19 sprendimą bylą pagal R. A. skundą nutraukti, skundo iš esmės nenagrinėjo. Netenkintinas pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533, 50 punkto 2 dalies ir 17 punkto 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 7 straipsnio 1 daliai, nes pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnį teismas į Konstitucinį Teismą kreipiasi dėl teisės normos kuri turi būti taikoma konkrečioje byloje, t. y., ši teisės norma turi būti skirta byloje kilusiam ginčui reglamentuoti. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ištirti ar Lietuvos teismo ekspertizės centro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1R-312, 8.11 papunktis atitinka Teismo ekspertizės įstatymo 6 straipsnio 1 dalį. Pagal ABTĮ 111 straipsnį pareiškėjai turi teisę prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje nėra pareikšti jokie reikalavimai, susiję su šių nuostatų taikymu, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą atmestinas (ABTĮ 111 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Teismo išdėstytų motyvų pagrindu pareiškėjo R. A. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
pareiškėjo R. A. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.