- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-13
- Bylos Nr.
- e2-3789-1037/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-02244-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- V. P.
- Kategorijos
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos, delspinigių ir negautų pajamų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo skolą 4000 Eur, delspinigius 590,96 Eur, negautas pajamas 3800 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu sudarė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pagaminti baldus iki 2023 m. gegužės 28 d., o sutarties neįvykdymo atveju mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo visos sąmatinės baldų vertės sumos už kiekvieną pavėluotą atlikti sutartus darbus dieną. Ieškovė sumokėjo 6000 Eur avansą. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų neįvykdė ir ieškovei grąžino tik 2000 Eur avansą.
Telšių apylinkės teismas 2024 m. vasario 26 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo V. P. ieškovei A. Š. 4000 Eur skolą, 590,96 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. gruodžio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 544 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio reikalavimų dalį dėl negautų pajamų atmetė. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas reikalavimų dalį dėl negautų pajamų konstatavo, kad patirti nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas nekilnojamojo turto nuomos rinka yra nepastovi ir nuolat kinta, o nekilnojamojo turto nuomos paklausa bei kainos rinkoje pasižymi nuolatiniais svyravimais. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė realiai ruošėsi butą nuomoti nuo 2023 m. birželio 1 d., o dėl atsakovo veiksmų neteko galimybės sudaryti nuomos sutartį su konkrečiu nuomininku. Ieškovės reikalavimas atlyginti nuostolius grindžiamas išimtinai jos pačios įsitikinimu, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų buvęs išnuomotas nuo 2023 m. birželio 1 d. ir hipotetiniais paskaičiavimais dėl buto nuomos kainos dydžio.
Šiaulių apygardos teismas 2024 m. birželio 5 d. nutartimi Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. vasario 26 d. sprendimą už akių dalyje, kurioje ieškovės A. Š. ieškinys atmestas, panaikino ir perdavė šios bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinio dalis dėl negautų pajamų priteisimo tenkintinas iš dalies.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
Kaip matyti iš tarp šalių sudarytos sutarties, atsakovas įsipareigojo ieškovei pagaminti baldus iki 2024 m. gegužės 28 d., tačiau savo įsipareigojimų laiku neįvykdė. Dėl to ieškovė 2023 m. spalio 9 d. pasirašė sutartį su kitu rangovu dėl baldų pagaminimo. Kaip matyti iš sudarytos sutarties tarp ieškovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ieškovei baldai turėjo būti pagaminti per 10 savaičių terminą. Byloje esantis baldų priėmimo - perdavimo grafikas patvirtina, kad pirmieji baldai, t. y. virtuvės komplektas buvo pagamintas 2023 m. lapkričio 10 d. Šių aplinkybių visuma pagrįsta įrodymais suponuoja išvadą, kad ieškovė dėl nepagamintų baldų laikotarpyje nuo 2023 m. gegužės iki 2023 m. spalio mėnesio negalėjo persikelti gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini), o buto, esančio (duomenys neskelbtini) išnuomoti. Byloje esanti buto nuomos sutartis dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad butas nuo 2023 m. lapkričio 6 dienos išnuomotas už 760 Eurų per mėnesį nuomos mokestį. Šių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad ieškovė už 5 mėnesių laikotarpį negavo pajamų, kurias buvo numačiusi gauti už nuomą ir būtų gavusi, jeigu atsakovas laiku ir nustatytais terminais būtų vykdęs savo sutartinius įsipareigojimus. Dėl to jos reikalavimas priteisti negautas pajamas kaip tokias yra pagrįstas.
Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad ieškovė pareiškė reikalavimą ne tik priteisti 3 800 Eur negautas pajamas iš atsakovo, bet ir prašė priteisti 590,96 Eur delspinigius. Pastarasis jos reikalavimas buvo tenkintas Telšių apylinkės teismui 2024 m. vasario 26 d. priėmus sprendimą už akių.
Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 1 dalyje numatyta, kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Pažymėtina, kad ieškovės reikalavimas priteisti 3 800 Eur yra traktuotinas kaip reikalavimas atlyginti nuostolius negautų pajamų forma, todėl pareikštas reikalavimas dėl 590,96 Eur netesybų kaip delspinigių, turi būti įskaitomas į pareikštą reikalavimą dėl nuostolių, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 3800 Eur negautų pajamų tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteistina 3 209,04 Eur (3 800 Eur – 590,96 Eur) negautų pajamų.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme priimant sprendimą už akių patyrė 989 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 189 Eur žyminis mokestis ir 800 Eur už advokato teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus. Teismas priimdamas sprendimą už akių priteisė ieškovei 544 Eur bylinėjimosi išlaidų kaip patenkinus 55 procentų ieškovės reikalavimų. Vis dėlto įvertinus tai, kad tenkinus reikalavimo dalį dėl negautų pajamų ieškovės reikalavimų buvo patenkinta 93 procentai, tai iš atsakovo priteistina ieškovei papildomai 38 procentai bylinėjimosi išlaidų nuo 989 Eur sumos. Tai sudaro 375,82 Eur.
Taip pat ieškovė turėjo bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme 486 Eur bei bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 150 Eur. Įvertinus tai, kad apeliacinis skundas buvo rengtas dėl 3 800 Eur sumos ir ieškovės reikalavimas nagrinėjamas iš naujo pirmosios instancijos teisme tik dėl šios sumos, konstatuotina, kad tenkinus iš dalies ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų, patenkintų reikalavimų suma sudaro 84 procentus pareikšto reikalavimo. Dėl to ieškovei iš atsakovo proporcingai priteistina 534,24 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme ir bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme.
Įvertinus nurodytų aplinkybių visetą iš atsakovo ieškovės naudai priteistina iš viso 910,06 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 270, 279, 286, 287 straipsniais,
nusprendžia:
reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 209,04 Eur (tris tūkstančius du šimtus devynis eurus ir 4 cnt.) negautas pajamas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3209,04 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. gruodžio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 910,06 Eur (devynis šimtus dešimt eurų ir 6 cnt.) bylinėjimosi išlaidas.
Kitą ieškinio dalį dėl negautų pajamų atmesti.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.