Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje (2011-09-08 O. D. M. atžvilgiu) ir nuteistas 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo;

V. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (2011-09-11 iki 2011-09-12 A. J. atžvilgiu) ir nuteistas:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo;

pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį - 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį - 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį - 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir subendrinta bausmė paskirta 1 (vieneri) metai 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.

V. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (2011-09-14 N. D. atžvilgiu) ir nuteistas:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo;

pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį - 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį - 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį - 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir subendrinta bausmė paskirta 1 (vieneri) metai 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.

V. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (2011-09-15 G. M. atžvilgiu) ir nuteistas:

pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį - 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir subendrinta bausmė paskirta 1 (vieneri) metai 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.

V. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (2011-09-16 R. M. atžvilgiu) ir nuteistas:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo;

pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį - 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį - 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį - 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir subendrinta bausmė paskirta 1 (vieneri) metai 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.

V. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (2011-09-17 D. G. atžvilgiu) ir nuteistas:

pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį - 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo;

V. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (2011-09-19 B. M. atžvilgiu) ir nuteistas:

pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį - 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir subendrinta bausmė paskirta 1 (vieneri) metai 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios iš bausmių iš dalies pridedant švelnesnę ir galutinė subendrinta bausmė skirta 3 (treji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2014 m. sausio 31 d. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas šioje byloje suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. lapkričio 11 d. iki 2012 m. balandžio 5 d. įskaitytinai.

Iš V. A. priteista civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1400,00 Lt (vienas tūkstantis keturi šimtai litų) turtinės žalos atlyginimo.

Iš V. A. priteista civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“), kodas (duomenys neskelbtini)), 4075,60 Lt (keturi tūkstančiai septyniasdešimt penki litai 60 centų) turtinės žalos atlyginimo.

Iš V. A. priteista civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), 1066,66 Lt (vienas tūkstantis šešiasdešimt šeši litai 66 centai) turtinės žalos atlyginimo.

Iš V. A. priteista civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), 500,00 Lt (penki šimtai litų) turtinės žalos atlyginimo.

Iš V. A. priteista civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), 1215,99 Lt (vienas tūkstantis du šimtai penkiolika litų 99 centai) turtinės žalos atlyginimo.

Iš V. A. priteista civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), (ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ perkelta skola) 1119,00 Lt (vienas tūkstantis vienas šimtas devyniolika litų) turtinės žalos atlyginimo.

Iš V. A. priteista civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), 680,00 Lt (šeši šimtai aštuoniasdešimt litų) turtinės žalos atlyginimo.

Iš V. A. priteista civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), 109,75 Lt (vienas šimtas devyni litai 75 centai) turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2011 m. rugsėjo 8 d., 17.40 val. atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į O. D. M. namų, esančių (duomenys neskelbtini), telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatęs gydytoju ir žinomai melagingai pranešęs apie jos anūkui G. atsitikusią nelaimę, kad jos anūkas krisdamas nuo stogo kartu „nusitempė“ ir kitą asmenį ir jį sužalojo, ir draugo operacijos atlikimui reikalavo 8000 litų bei įtikino O. D. M. perduoti atvyksiančiam vyrui jos turėtus 4000 litų už tariamai jos anūko sužaloto asmens gydymą bei tą pačią dieną, tuo pačiu metu, jam toliau kalbant telefonu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui nuvykus į nukentėjusios O. D. M. namus, (duomenys neskelbtini) ir paėmus 4000 litų, taip apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą ir O. D. M. padarė 4000 litų turtinę žalą.

V. A. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, 2011 m. rugsėjo 11 dieną, apie 11 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino į A. J. namų, esančių (duomenys neskelbtini), telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistatęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotoju ir žinomai melagingai pranešęs, kad per jo banko sąskaitą yra legalizuojami neteisėtai uždirbti pinigai, t. y. „plaunami pinigai“, nurodydamas, kad jam tuoj paskambins banko darbuotojas, po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką tą pačią dieną, 11.30 val. paskambino iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistatęs AB „(duomenys neskelbtini)“ banko darbuotoju ir žinomai melagingai pranešęs, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba vykdo tyrimą ir jo banko sąskaita yra stebima (sekama), apgaule įgijo A. J. elektroninių mokėjimo priemonių duomenis – atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) indentifikavimo kodą, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės slaptažodžius, priklausančius AB „(duomenys neskelbtini)“ bankui, po ko toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką paskambino iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistatęs „(duomenys neskelbtini)“ banko darbuotoju, žinomai melagingai pranešęs, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba vykdo tyrimą ir jo banko sąskaita yra stebima (sekama), apgaule įgijo elektroninių mokėjimo priemonių duomenis - atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) indentifikavimo kodą, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės slaptažodžius, priklausančius AB bankas „(duomenys neskelbtini)“, ir gautus duomenis neteisėtai laikė su tikslu finansinėms operacijoms inicijuoti, po ko toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, t. y. pasinaudodamas šiais neteisėtai įgytais duomenimis, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją ir prisijungdamas prie internetinės bankininkystės sistemos atliko neteisėtas finansines operacijas pervesdamas iš nukentėjusiojo A. J. banko sąskaitos į kitas sąskaitas 7254,99 litus bei toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pasinaudodamas neteisėtai įgytais elektroninių mokėjimų priemonių duomenimis ir neteisėtai prisijungęs prie informacinės sistemos, save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją, t. y. A. J., laikotarpyje nuo 2011-09-11 iki 2011-09-12, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paėmė 700 litų paskolą, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paėmė 750 litų paskolą, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paėmė 750 litų paskolą, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paėmė 500 litų paskolą, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paėmė 500 litų paskolą, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) paėmė 700 litų paskolą, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paėmė 500 litų paskolą bei dar pasikėsino A. J. vardu paimti 1000 litų paskolą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau padarytas pavedimas banko buvo sustabdytas ir pinigai grąžinti savininkui A. J., t. y. pinigai 1000 litų sumoje užvaldyti nebuvo dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, taip apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą sumoje 11654,99 litų, padarydamas A. J. 7254,99 Lt turtinę žalą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 700 Lt turtinę žalą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“) 750 Lt turtinę žalą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 750 Lt turtinę žalą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 500 Lt turtinę žalą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 500 Lt turtinę žalą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) 700 Lt turtinę žalą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 500 Lt turtinę žalą, bei pasikėsino apgaule įgyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 1000 Lt.

V. A. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, 2011 m. rugsėjo 14 dieną, 12.30 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino į N. D. namų, esančių (duomenys neskelbtini), telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistatęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotoju ir žinomai melagingai pranešęs, kad per jos banko sąskaitą yra legalizuojami neteisėtai uždirbti pinigai, t. y. „plaunami pinigai“, apgaule įgijo N. D. elektroninių mokėjimo priemonių duomenis – atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) indentifikavimo kodą, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės slaptažodžius, priklausančius AB bankas „(duomenys neskelbtini)“, neteisėtai juos laikė su tikslu finansinėms operacijoms inicijuoti, po ko toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, t. y. pasinaudodamas šiais neteisėtai įgytais duomenimis, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją ir prisijungdamas prie internetinės bankininkystės sistemos atliko neteisėtas finansines operacijas pervesdamas iš nukentėjusiosios N. D. banko sąskaitos į kitas sąskaitas 879 litus bei tą pačią dieną ir tuo pačiu metu, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pasinaudodamas neteisėtai įgytais elektroninių mokėjimų priemonių duomenimis ir neteisėtai prisijungęs prie informacinės sistemos, save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją, t. y. N. D., jos vardu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paėmė 750 litų paskolą, taip apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą sumoje 1629 litų ir N. D. padarė 879 litų turtinę žalą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“) 750 Lt turtinę žalą.

V. A. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, 2011 m. rugsėjo 15 dieną, apie 14 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į G. M. namų, esančių (duomenys neskelbtini), telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistatęs „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju ir žinomai melagingai pranešęs, kad valstybė jai už pervestus 2 procentus yra skolinga 750 litų, apgaule įgijo G. M. elektroninių mokėjimo priemonių duomenis – atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) indentifikavimo kodą, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės slaptažodžius, priklausančius AB bankas „(duomenys neskelbtini)“, neteisėtai juos laikė su tikslu finansinėms operacijoms inicijuoti, po ko toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, t. y. pasinaudodamas šiais neteisėtai įgytais duomenimis, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją ir prisijungdamas prie internetinės bankininkystės sistemos atliko neteisėtas finansines operacijas pervesdamas iš nukentėjusiosios G. M. banko sąskaitos į kitas sąskaitas 238 litus bei tą pačią dieną ir tuo pačiu metu toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pasinaudodamas neteisėtai įgytais elektroninių mokėjimų priemonių duomenimis ir neteisėtai prisijungęs prie informacinės sistemos, save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją, t. y. G. M., jos vardu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paėmė 750 litų paskolą, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 200 litų dydžio paskolą, taip apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą sumoje 1188 litų ir G. M. padarė 238 litų turtinę žalą bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“) 750 litų turtinę žalą, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 200 litų turtinę žalą.

V. A. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų įgyti svetimą turtą, 2011 m. rugsėjo 16 dieną, 12 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į R. M. namų, esančių (duomenys neskelbtini), telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistatęs Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotoju, ir žinomai melagingai pranešęs, kad inspekcija turi jai pervesti 722,20 litų permokėtų mokesčių, apgaule įgijo R. M. elektroninių mokėjimo priemonių duomenis – atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) indentifikavimo kodą, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės slaptažodžius, priklausančius AB bankas „(duomenys neskelbtini)“, neteisėtai juos laikė su tikslu finansinėms operacijoms inicijuoti, po ko toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, t. y. pasinaudodamas šiais neteisėtai įgytais duomenimis, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją ir prisijungdamas prie internetinės bankininkystės sistemos atliko neteisėtas finansines operacijas pervesdamas iš nukentėjusiosios R. M. banko sąskaitos į kitas sąskaitas 2720 litų, taip apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą ir R. M. padarė 2720 litų turtinę žalą.

V. A. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą 2011 m. rugsėjo 17 dieną, apie 14 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į D. G. namų, esančių, (duomenys neskelbtini), telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistatęs FNTT darbuotoju, ir žinomai melagingai pranešęs, kad per jos banko sąskaitą yra legalizuojami neteisėtai uždirbti pinigai, t. y. „plaunami pinigai“, apgaule įgijo D. G. elektroninių mokėjimo priemonių duomenis – atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) indentifikavimo kodą, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės slaptažodžius, priklausančius AB bankas „(duomenys neskelbtini)“, neteisėtai juos laikė su tikslu finansinėms operacijoms inicijuoti, po ko toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, t. y. pasinaudodamas šiais neteisėtai įgytais duomenimis, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją ir prisijungdamas prie internetinės bankininkystės sistemos atliko neteisėtas finansines operacijas nukentėjusiosios D. G. vardu paimdamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 750 litų banko paskolą, tačiau pavedimas buvo banko sustabdytas ir pinigai grąžinti savininkei D. G., t. y. pinigai užvaldyti nebuvo dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, taip apgaule savo ir kitų naudai pasikėsino įgyti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą padarant 750 litų turtinę žalą.

V. A. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, 2011 m. rugsėjo 19 dieną, apie 15 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į B. M. namų, esančių (duomenys neskelbtini), telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistatęs „Sodros“ darbuotoju, ir žinomai melagingai pranešęs, kad turi jai pervesti jos permokėtus mokesčius, apgaule įgijo B. M. elektroninių mokėjimo priemonių duomenis – atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) indentifikavimo kodą, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės slaptažodžius, priklausančius AB „(duomenys neskelbtini)“, neteisėtai juos laikė su tikslu finansinėms operacijoms inicijuoti, po ko toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, t. y. pasinaudodamas šiais neteisėtai įgytais duomenimis, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją ir prisijungdamas prie internetinės bankininkystės sistemos atliko neteisėtas finansines operacijas pervesdamas iš nukentėjusiosios B. M. banko sąskaitos į kitas sąskaitas 380 litų bei toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pasinaudodamas neteisėtai įgytais elektroninių mokėjimų priemonių duomenimis ir neteisėtai prisijungęs prie informacinės sistemos, save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją, t. y. B. M., jos vardu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paėmė 750 litų paskolą, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paėmė 500 litų paskolą, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paėmė 500 litų paskolą, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paėmė 100 litų paskolą, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 500 litų paskolą, kurią grąžino bankui pati nukentėjusioji B. M. ir taip apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą sumoje 2730 litų ir B. M. padarė 880 litų turtinę žalą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“) 750 litų turtinę žalą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 500 litų turtinę žalą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 500 litų turtinę žalą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 litų turtinę žalą.

Nuteistasis ir jo gynėja apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl įrodymų vertinimo ir kaltės pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais ir vertindamas, nesilaikė šio straipsnio nuostatų. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui neprivalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais, ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). Pagal BPK 305 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas teismas tiek apkaltinamajame, tiek ir išteisinamajame nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinti remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis, t. y. teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, o išteisinamajame nuosprendyje išdėsto motyvuotas išvadas dėl įrodymų nebuvimo ir kaltinamojo išteisinimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija išanalizavusi baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, juos patikrinusi įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir nešališkai išnagrinėjo ištyrė byloje surinktus įrodymus, teisėtai ir pagrįstai V. A. pripažino kaltu padarius BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, tačiau padarė nepagrįstas išvadas dėl V. A. kaltės padarius BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, šių išvadų nepagrindė byloje surinktais įrodymais, dėl to priimtas nuosprendis negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, ir yra keistinas.

Nuteistasis V. A. pripažintas kaltu padaręs BK 198¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, kuriuos jis padarė tais pačiais veiksmais.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už neteisėtą prisijungimą prie informacinės sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones. Šio nusikaltimo objektas – informacinių sistemų bei jose esan­čių elektroninių duomenų saugumas (konfidencialumas). Neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos nusikaltimo dalykas yra informacinė sistema. Nusikaltimo objektyvioji pusė apibrėžiama kaip netei­sėtas prisijungimas prie informacinės sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones. Nusikaltimas gali būti padaromas tik aktyviais veiksmais (veikimu). Prisijungimas prie informacinės sistemos, tai informacinės sistemos vartotojo ar abonento veiksmai, kuriais jis gali prieiti prie atitinkamos svetimos informacinės sistemos resursų (kom­piuterio techninės įrangos, periferinių įrenginių, saugomos ar perduo­damos kompiuterinės informacijos ir pan.). Prisijungimas prie informa­cinės sistemos turi būti neteisėtas. Neteisėtumas reiškia, kad asmuo neturi informacinės sistemos savininko ar teisėto valdytojo leidimo jungtis prie šios informacinės sistemos. Prisijungimu pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones laikoma, jei priėjimas prie informacinės sistemos resursų yra gaunamas apeinant informacinės sistemos saugumo politikos nustatytas procedūras ir pro­cesus. Toks pažeidimas gali būti tiek procedūrinio, tiek techninio pobūdžio: prisistatant kitu vartotoju, naudojant ne savo slaptažodį, panaudo­jant nusikaltimams daryti tiesiogiai skirtus ar pritaikytus įrenginius ar kompiuterines programas, išvengiant identifikacijos, apeinant užkardas (ugniasienes) ir pan., taip pat išnaudojant silpnas vietas sistemos apsau­goje. Prisijungimas laikomas baigtu nuo momento, kai kaltininkas turi realią galimybę pamatyti informacinės sistemos laikomas duomenų bylas, susipažinti su duomenų turiniu, atlikti kitus veiksmus (juos keisti, trinti, kopijuoti ir t. t.). Nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Asmuo suvokia, kad neteisėtai prisijungia prie informacinės sistemos pažeisdamas jos apsaugos priemones ir nori taip daryti. Nusikaltimo padarymo tikslas ir motyvai gali būti įvairūs (siekis toliau daryti kitus nusikaltimus, susipa­žinti su informacijos turiniu, chuliganiškos ar kitos paskatos), tačiau jie nėra privalomas šio nusikaltimo sudėties požymis. Nusikaltimo subjektas – pakaltinamas, sulaukęs 16 metų amžiaus fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo.

BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už neteisėtą vienos ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių inicijavimą ar atlikimą arba neteisėtą vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimą, arba žinomai netikrų vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimą, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažinimą teisėtu.

Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių visumos matyti, kad nuteistasis V. A. atlikdamas neteisėtus veiksmus siekė pasisavinti svetimus pinigus. Byloje nustatyta, kad V. A. siekdamas apgaulės būdu įgyti svetimus pinigus, visų pirma neteisėtai įgijo N. D., A. J., G. M., R. M., D. G., B. M., indentifikavimo kodus, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės slaptažodžius, priklausančius bankams, po ko toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, t. y. pasinaudodamas šiais neteisėtai įgytais duomenimis prisijungdamas prie internetinės bankininkystės sistemos atliko neteisėtas finansines operacijas pervesdamas pinigus iš nukentėjusiųjų sąskaitų, bei jų vardu sudarydamas paskolų sutartis, įgijo svetimą turtą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad V. A. panaudodamas svetimus prisijungimo duomenis, tokiu būdu identifikuodamas save kaip kitą asmenį, inicijuodamas ir atlikdamas finansines operacijas įgyvendino visus BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius. Kadangi byloje nenustatyta, kad V. A. būtų siekęs pamatyti informacinės sistemoje laikomas duomenų bylas, susipažinti su duomenų turiniu, atlikti kitus veiksmus (juos keisti, trinti, kopijuoti ir t. t.), kad jo veiksmai būtų buvę nukreipti prieš elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumą, kad jis prie informacinės sistemos prisijungė pa­žeis­damas apsaugos priemones, t. y. jas sugadindamas ar pakenkdamas apsaugos priemonių režimui, konstatuojama, kad V. A. veiksmuose nėra BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėčių, todėl dėl kaltinimo pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį (A. J. epizode), pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį (N. D. epizode), pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį (G. M. epizode), pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį (R. M. epizode), pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį (D. G. epizode), pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį (B. M. epizode) V. A. išteisintinas kaip nepadaręs veikų turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl nuteistajam V. A. skirtų bausmių ir jų subendrinimo

Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis V. A. išteisintinas dėl kaltinimų pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė kodėl už atskiras nusikalstama sveikas paskirtas bausmes bendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu, kad nenurodė kokias bausmes su kokiomis bausmėmis subendrino, todėl nuosprendžio dalis dėl paskirtų bausmių subendrinimo keistina ir nuteistajam V. A. paskirtos bausmės subendrintinos iš naujo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes nuteistajam V. A. pirmiau išdėstytų bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, visapusiškai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; V. A. asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė bausmes, kurios nėra per griežtos.

Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad V. A. iki šioje byloje nustatytų nusikaltamų veikų padarymo už BK 182 straipsnyje numatytų nusikaltimų padarymą buvo teistas 8 kartus, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis V. A. daro analogiškus nusikaltimus yra teisėta ir pagrįsta.

BK 63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kai bausmės sudedamos iš dalies, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Šio straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, jog bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Ideali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose BK straipsniuose. Baudžiamajame įstatyme idealios ir realios nusikalstamų veikų sutapčių sąvokos neatskleistos, tačiau pagal įstatymo prasmę ideali nusikalstamų veikų sutaptis suprantama kaip atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose, reali nusikalstamų veikų sutaptis – atvejis, kai kaltininkas keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau savarankiškų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju V. A. pirmosios instancijos teismo nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad neteisėtas finansinės operacijos atlikimas svetima elektronine mokėjimo priemone (BK 215 straipsnio 1 dalis) ir svetimo turto įgijimas apgaule (BK 182 straipsnio 1 dalis) padaromi idealiąja sutaptimi, o neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo kortelės įgijimas (BK 214 straipsnio 1 dalis) padaromas realiąja sutaptimi kitų minėtų veikų atžvilgiu (BK 215 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-28/2009). Šiuo atveju V. A. iš nukentėjusiųjų N. D., A. J., G. M., R. M., D. G., B. M. įgijo jiems išduotus elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje), naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, tai yra elektroninių paslaugų teikimo sutartyse ir identifikavimo kodų lentelėse užfiksuotus – PIN kodus, slaptažodžius, identifikavimo kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir vėliau jais pasinaudodamas apgaulės būdu įgijo svetimą turtą. Todėl nuteistajam V. A. paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuteistajam V. A.: pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrina apėmimo būdu ir subendrinta bausme V. A. skiria: A. J. epizode - laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams, N. D. epizode - laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams, G. M. epizode - laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams, R. M. epizode - laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams, D. G. epizode - laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams, B. M. epizode - laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis prie V. A. paskirtų bausmių pridedama dalis pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirtų bausmių ir V. A. skiriamos bausmės: A. J. epizode - laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, N. D. epizode - laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, G. M. epizode - laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, R. M. epizode - laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, D. G. epizode - laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, B. M. epizode - laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant prie vienos iš paskirtų (1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo) bausmės pridedant dalį kitų paskirtų (1 metų 6 mėnesių) laisvės atėmimo bausmių ir subendrinta galutine bausme nuteistajam V. A. skiriant – laisvės atėmimą 3 metams.

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nagrinėjamoje byloje dėl nuteistojo V. A. neteisėtų veiksmų fiziniai ir jurdiniai asmenys patyrė turtinės žalos, todėl pirmoios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai tenkino nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo.

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo civilinius ieškinius priteisti iš valstybės. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad civilinius ieškinius prašo priteisti iš valstybės, nes valstybė neužtikrino, jog į izoliatorių ar pataisos namus nepatektų mobilieji telefonai, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems laikyti draudžia vidaus tvarkos taisyklės.

Pažymėtina, kad turtinė ir neturtinė žala gali būti priteista tik iš nuteistojo dėl kurio kaltės fiziniam ar juridiniui asmeniui buvo padaryta žala. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys turtinę žalą patyrė dėl tyčinių nuteistojo V. A. veiksmų. Byloje nėra duomenų apie tai, kad valstybė, jos institucijos ar pareigūnai nuteistajam V. A. būtų suteikę priemones nusikalstamoms veikoms daryti, tokių aplinkybių nenurodė ir pats nuteistasis, todėl priteisti civilinius ieškinius iš valstybės nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendį:

panaikinti nuosprendžio dalį dėl V. A. pripažinimo kaltu pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį ir V. A. dėl kaltinimo pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį (A. J. epizode), pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį (N. D. epizode), pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį (G. M. epizode), pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį (R. M. epizode), pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį (D. G. epizode), pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį (B. M. epizode) išteisinti, nes nebuvo padartos veikos turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas);

pakeisti nuosprendžio dalį dėl nuteistajam V. A. paskirtų bausmių subendrinimo:

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuteistajam V. A. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrinta bausme V. A. skirti: A. J. epizode - laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams; N. D. epizode - laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams; G. M. epizode - laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams, R. M. epizode - laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams, D. G. epizode - laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams, B. M. epizode - laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis prie V. A. paskirtų subendrintų bausmių pridėti dalį pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirtų bausmių ir V. A. skirti subendrintas bausmes: A. J. epizode - laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams; N. D. epizode - laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams; G. M. epizode - laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams; R. M. epizode - laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams; D. G. epizode - laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams; B. M. epizode - laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmės subendrinti jas iš dalies sudedant prie vienos iš paskirtų (1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo) bausmės pridedant dalį kitų paskirtų (1 metų 6 mėnesių, 1 metų) laisvės atėmimo bausmių ir nuteistajam V. A. galutinę subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.