Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-375/2012

Teisėjas Algimantas Valantinas Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01211-2011-2

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. balandžio 17 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Iš A. D. nukentėjusiojo R. R. naudai priteista 41 900 Lt nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. nuteistas už tai, kad jis, įsibrovęs į butą, pagrobė didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis 2011-09-29 laikotarpyje nuo 14.20 val. iki 16.28 val. per neužrakintas duris pateko į butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė R. R., S. R. bei V. R. priklausantį didelės vertės turtą: grynuosius pinigus - 28300 litų, 110 eurų (kas sudaro 380 litų), mobilaus ryšio telefoną „Nokia” 600 litų vertės, su SIM kortele 10 litų vertės, mobilaus ryšio telefoną „Samsung” 60 litų vertės, koljė iš raudono aukso su egiptietiškais ornamentais 1000 litų vertės, moterišką auksinį laikrodį 1000 litų vertės, dvejus karolius iš šlifuoto gintaro ir trejus karolius iš nešlifuoto gintaro, kurių bendra vertė 1000 litų, du plačius auksinius vestuvinius žiedus, kurių bendra vertė 800 litų, tris moteriškus auksinius žiedus su agato akmenimis, kiekvieno žiedo vertė 300 litų, vieną moterišką auksinį žiedą su rubino akmeniu 400 litų vertės, vieną vyrišką auksinį žiedą su agato akmeniu 450 litų vertės, vieną moterišką auksinį žiedą su deimantu 1100 litų vertės, moterišką auksinį žiedą „Signetas” 400 litų vertės, auksinį žiedą „pupelės” formos 200 litų vertės, balto aukso moterišką žiedą su akvamarino akmeniu 300 litų vertės, dvi auksines grandinėles po 10 gramų svorio, kiekvienos grandinėlės vertė 700 litų, vieną gelto ir balto aukso grandinėlę 16 gramų svorio 1700 litų vertės, vieną auksinę grandinėlę 2 gramų svorio 150 litų vertės, dvi auksines apyrankes, po 5 gramus svorio, bendros 700 Lt vertės, kvadrato formos vieną porą auksinių auskarų su agato akmeniu 200 litų vertės, vieną porą auksinių auskarų stačiakampio formos su agato akmenimis 300 litų vertės, vieną porą auksinių auskarų su upiniu perlu 300 litų vertės, du auksinius pakabukus: „gėlytės” formos 100 litų vertės bei „statinės” formos 150 litų vertės. Visa A. D. pagrobto turto vertė yra 41900 Lt.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, pastarojo asmenybę.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui už padarytą nusikalstamą veiką bausmę, atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri priskiriama prie sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 5 d.), atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (vagystė buvo padaryta įsibrovus į butą, buvo pagrobtas didelės vertės turtas, ir tai buvo padaryta įžūliai, nepaisant to, jog kambaryje miegojo nukentėjusioji), į tai, kad nusikaltimu padaryta žala nėra atlyginta. Nusikalstama veika buvo padaryta veikiant tiesiogine tyčia ir yra baigta. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas - siekis pasipelnyti. Skundžiamu nuosprendžiu nenustatyta nei apelianto atsakomybę lengvinančių, nei pastarojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi nepripažino pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Pažymėtina, jog LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, esant bent vienam iš šių alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis (Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga. „Teismų praktika“ Nr. 27, p. 270–319). Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, apeliantas šioje baudžiamojoje byloje BPK 140 str. buvo sulaikytas 2011-10-17 16.30 val., pastarojo pirmoji apklausa buvo atliekama 2011-10-18 nuo 11 iki 12 val. Minėtos apklausos metu apeliantas savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino visiškai. 2011-10-18 14.05 val. teismo posėdžio metu sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo A. D. klausimą, pastarasis taip pat nurodė, jog su įtarimais nesutinka, šio nusikaltimo nepadarė, be to nurodė, jog narkotikų nevartoja, juos vartojo anksčiau, kas paneigia apelianto skundo argumentus, jog jis iš pradžių neprisipažino, nes po narkotikų vartojimo buvo abstinencijos būsenoje ir nesuprato savo veiksmų. Teisiamojo posėdžio metu, suteikus paskutinį žodį, A. D. nurodė, jog neprisipažino, nes buvo susipykęs su tyrėja, nerado su ja bendros kalbos. Apeliantas savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino vėlesnių apklausų metu, tačiau ir jų metu ne visas nusikalstamos veikos aplinkybes nurodė tiksliai bei nuosekliai, dėl dalies jų parodymus keitė (apie tai, kam stotyje pardavė pavogtus juvelyrinius dirbinius, kokią pinigų sumą už juos gavo, apie UAB „Bitė Lietuva” salone įsigytus telefono aparatus). Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto pareiškimai apie gailestį dėl padarytos nusikalstamos veikos yra deklaratyvaus pobūdžio ir vertinami kaip siekis sušvelninti savo teisinę padėtį. Tai patvirtina ne tik aukščiau nurodytos aplinkybės, bet ir tai, jog apeliantas būdamas ne kartą teistas, tame tarpe ir už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, vos paleistas į laisvę, vėl padarė naują nusikaltimą, neatlygino nei mažos dalies nusikaltimu padarytos didelės turtinės žalos. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p.

Vertinant apelianto asmenybę, atkreiptinas dėmesys į tai, jog skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką nuosavybei jis padarė praėjus nepilnai dviems mėnesiams po paleidimo iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės, kur atliko ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. A. D. naują nusikalstamą veiką padarė, būdamas ne kartą teistas, tame tarpe ir už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas, baustas administracine tvarka. Pažymėtina ir tai, jog apeliantas nuo 2011-08-03 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, niekur nedirba, nors iki sulaikymo buvo registruotas Darbo biržoje, tačiau nedarbo draudimo išmokų negaudavo. A. D. nuo 1997-10-23 iki 1997-12-01 buvo gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, kur jam diagnozuotas socialinio elgesio sutrikimas, 2000-11-20 lankėsi Psichikos sveikatos centre, kur jam buvo diagnozuotas nepatikslintas nerimo sutrikimas, 2003-09-08 ir 2011-09-16 buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo med. apžiūros kabinetą, pavartojęs narkotikus, tačiau skirti jam teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (specialisto išvada Nr. 90TPK-144).

Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog skundžiamu nuosprendžiu A. D. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, priešingai, paskirta laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė nei BK 178 str. 3 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl ją švelninti apeliacinio skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.