Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2010-09-27 · Civilinė byla Nr. 2-392-646/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-09-27
Bylos Nr.
2-392-646/2010
Teisminio proceso Nr.
2-38-3-00307-2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
UAB „General Financing“
Atsakovas
A. N.
Civiline byla Nr. 2-392-646/2010(Proceso Nr. 2-38-3-00307-2010)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 35.4.;63.3.;99.5.;114.9.3;114.11.;116.5.1.;116.5.2.
Skuodo rajono apylinkes teismasSPRENDIMAS UŽ AKIULIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsejo 27 d.Skuodas
Skuodo rajono apylinkes teismo teisejas Henrikas Albertas Markavicius,vadovaudamasi CPK 142 straipsnio 4 dalimi ir 246 straipsnio 2 dalimi,sekretoriaujant S. D.,

viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškoves UAB „General Financing“ ieškini atsakovei A. N. del 970,32 Lt nesumoketu imoku, 262,62 Lt delspinigiu ir 5 procentu dydžio metiniu palukanu už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško ivykdymo bei bylinejimosi išlaidu priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustate:

ieškinys tekintinas iš dalies.

Atsakovei ieškoves procesiniai dokumentai iteikti istatymo nustatyta tvarka. Atsakove neivykde Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio reikalavimu ir nepateike atsiliepimo i ieškini bei neatvyko i teismo posedi be pateisinamu priežasciu, todel ieškovei prašant priimamas sprendimas už akiu.

Šalies argumentai

Ieškove pateike prašyma nagrineti byla jos atstovui nedalyvaujant.

Priimdamas sprendima už akiu teismas atlieka formalu byloje pateiktu irodymu vertinima, t. y. isitikina, kad pasitvirtinus šiu irodymu turiniui butu pagrindas priimti toki sprendima (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis).

Del skolos.

Iš 2008-04-01 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorio Nr. 1 (toliau – Sutartis) matyti, kad ieškove suteike atsakovei 1633,89 Lt dydžio vartojimo kredita, o atsakove isipareigojo gražinti ji Sutartyje nustatyta tvarka (b. l. 3-4).

Prievoles turi buti vykdomos sažiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal istatymu ar sutarties nurodymus, o kai tokiu nurodymu nera, – vadovaujantis protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti ivykdyti prievole ar vienašališkai pakeisti jos ivykdymo salygas, išskyrus istatymu ar sutarties numatytus atvejus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis).

Kadangi atsakove neivykde prievoles visiškai atsiskaityti su ieškove už jai suteikta kredita pagal Sutarti, todel ji isiskolino ieškovei 970,32 Lt suma.

Del 5 procentu dydžio metiniu palukanu.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo moketi istatymu nustatyto dydžio palukanas už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško ivykdymo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dali palukanos už suma, kuria sumoketi praleistas terminas, sudaro 5 procentus per metus, todel ieškoves reikalavimas priteisti iš atsakoves 5 procentu dydžio metines palukanas už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško ivykdymo priteisimo taip pat yra pagristas ir šioje dalyje tenkintinas.

Del vartojimo kredito sutarties salygu sažiningumo.

Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisetus interesus, sutarties laisves principas gali buti ribojamas istatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atveju yra vartotoju teisiu apsaugos institutas. Butinybe užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisiu ir teisetu interesu apsauga savo nutartyse yra akcentaves Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotoju gynimas yra prioritetine valstybes ekonomines ir socialines politikos dalis, konstitucinis valstybes ukio tvarkymo principas; su vartotoju teisiu apsauga susijusiuose gincuose neretai peržengiamos privaciu santykiu ribos, vartotoju teisiu gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik paciam vartotojui, bet ir didelei visuomenes daliai (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilineje byloje I. A. V. v. SP UAB „Karoliniškiu bustas“, bylos Nr. 3K-3-475/2001; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilineje byloje A. K. v. UAB „Ribenos prekyba“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2008). Esminis vartojimo sutarciu instituto ypatumas ir vartotojo teisiu gynimo teisinis mechanizmas yra istatyme itvirtintas nesažiningu sutarciu salygu draudimas ir tokiu salygu neprivalomumas vartotojui. Sutarti pripažinus vartojimo sutartimi, jos salygos visais atvejais turi buti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sažiningumo kriterijus. Vartojimo sutarties salygos gali buti pripažistamos nesažiningomis paties vartotojo, vartotoju teises ginanciu instituciju ar byla nagrinejancio teismo iniciatyva. Tais atvejais, kai ginco šaliu sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisiniu santykiu, byla nagrinejantis teismas sutarties salygas ex officio turi ivertinti pagal CK 6.188 straipsnyje itvirtintus sažiningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiškia šalys. CK 6.188 straipsnio 2 dalyje itvirtintame saraše nurodytu vartojimo sutarciu salygu nesažiningumas vartotoju atžvilgiu yra preziumuojamas. Pareiga paneigti šiu salygu nesažiningumo prezumpcija tenka verslininkui. Ginco, kilusio iš vartojimo sutarties, specifika silpnesniosios šalies gynimo interesais lemia teismo pareiga buti aktyviam procese (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilineje byloje SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ v. B. G., bylos Nr. 3K-3-1137/2002; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilineje byloje A. K. v. UAB „Ribenos prekyba“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2008) (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2009-11-13 nutartis civilineje byloje 3K-3-502/2009).

Sutarties 5.3 punktas nustato, kad atsakovas, laiku nesumokejes imoku, moka ieškovei 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumoketu sumu už kiekviena uždelsta diena. Kaip žinia, 0,5 procento dydžio delspinigiai sudaro 182,50 procento per metus, todel vartojimo kredito sutarties mineto punkto nuostata del moketinu delspinigiu dydžio pripažintina nesažininga ir pažeidžiancia atsakovo, kaip vartotojo, teises ir teisetus interesus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 6.188 straipsnio 3 dalies prasme.

Del delspinigiu.

Teismai, taikydami teise, atsižvelgia i Teismu istatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esancius teises taikymo išaiškinimus (Lietuvos Respublikos CPK 4 str.).

Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, formuodamas vieninga teismu praktika bylose del netesybu priteisimo, nurode, kad netesybu teisine prigimtis yra dvejopa: jos yra prievoles ivykdymo užtikrinimo budas, nes skatina skolininka ivykdyti prievole; jos yra sutartines civilines atsakomybes forma. Netesybos turi atlikti kompensuojamaja funkcija, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentejusiajai šaliai nuostolius, taciau netesybos negali leisti nukentejusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagristai praturteti kitos šalies (atsakovo) saskaita. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra aiškiai per dideles arba prievole iš dalies ivykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, taciau tik tiek, kad jos netaptu mažesnes už nuostolius, patirtus del prievoles neivykdymo ar netinkamo ivykdymo, taciau netesybos negali buti mažinamos mažiau, nei kreditorius iš tikruju patyre nuostoliu (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2005-09-19 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-400/2005; 2006-06-14 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-405/2006).

Mineta, kad Sutarties 5.3 punktas (b. l. 4) nustato, kad atsakove, laiku nesumokejusi ieškovei piniginiu sumu pagal minetas sutartis, moka 0,5 procento dydžio delspinigius nuo nesumoketu imoku už kiekviena uždelsta diena. Atsižvelgiant i Lietuvos Aukšciausiojo Teismo suformuota teismu praktika del netesybu priteisimo, tokios netesybos (delspinigiai) yra aiškiai per dideles, todel mažintinos iki 0,05 procento (18,25 procento per metus). Taip pat nustatytina, jog tokio dydžio delspinigiai pakankamai kompensuoja nukentejusiajai šaliai patirtus nuostolius del nesavalaikio prievoles ivykdymo.

Byloje duomenu, patvirtinanciu, kad ieškove patyre nuostoliu del atsakovo neatsiskaitymo laiku, nera. Be to, byloje ieškove nereiške reikalavimo priteisti nuostolius, o reikalavo tik netesybu už netinkama prievoles ivykdyma. Iš ieškoves pateiktos 2010-07-10 delspinigiu skaiciavimo lenteles (b. l. 5-6) matyti, kad atsakove laikotarpyje nuo 2008-05-26 iki 2009-11-03 mokejo imokas (per ši laikotarpi ji sumokejo 1306,81 Lt, iš ju 1171,38 Lt pagal grafika, taciau neperiodiškai kaip buvo nurodyta grafike; per ši laikotarpi atsakove ieškovei viso turejo gražinti 1168,20 Lt), taciau jas mokejo neperiodiškai pagal nustatyta grafika, t. y. atsakove iš dalies sažiningai vykde jai priklausancia vykdyti prievole. Periodiniu imoku atsakove ieškovei nebemokejo nuo 2009 m. lapkricio 3 d. Del savo pažeistu teisiu ieškove i teisma kreipesi tik 2010-06-23, t. y, tik po 6 menesiu. Byloje nera duomenu, kad per ši 6 menesiu laikotarpi ieškove butu ieškojusi atsakoves (siuntusi jai raginimus sumoketi skola). Tokiu budu atsakoves skolos faktinis egzistavimo laikotarpis iš dalies užsitese ir del ieškoves neveikimo, šiai ilga laiko tarpa nesikreipus del priverstinio skolos kartu su netesybomis išieškojimo. Todel konstatuotina, kad šaliu interesu pusiausvyra ir teisingumo, protingumo bei sažiningumo principus atitiktu delspinigiu sumažinimas procentine išraiška iki 0,05 procento, o sumine išraiška- iki 26,26 Lt (262,62x0,05/0,5). Del išdestyto ieškoves reikalavimas del delspinigiu priteisimo tenkintinas iš dalies.

Atsižvelgiant i išdestytas aplinkybes, ieškinys pagristas ir tenkintinas iš dalies.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintu reikalavimu daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestu ieškinio reikalavimu daliai (CPK 93 str. 2 d.). Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, konstatuotina, kad patenkinta 80,83 procento ieškoves reikalavimu.

Taigi, iš atsakovo ieškovei priteistina 192,23 Lt bylinejimosi išlaidu, t. y. 53,35 Lt žyminio mokescio ir 138,88 Lt už procesiniu dokumentu iteikima viešo paskelbimo budu.

Taip pat iš atsakoves valstybei priteistinos bylinejimosi išlaidos, t. y. 3,64 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 93, 96, 130, 142 straipsniais, 246 straipsnio 2 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 270, 285-288 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškini patenkinti iš dalies.

Priteisti iš A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 970,32 Lt nesumoketu imoku, 26,26 Lt delspinigiu, 5 procentu dydžio metines palukanas už priteista 996,58 Lt suma nuo bylos iškelimo teisme dienos, t. y. nuo 2010-07-22, iki teismo sprendimo visiško ivykdymo priteisimo ir 192,23 Lt bylinejimosi išlaidu UAB „General Financing“, imones kodas 300515252.

Likusioje dalyje ieškini atmesti.

Priteisti iš A. N. 3,64 Lt bylinejimosi išlaidu valstybei.

A. N. negali šio sprendimo skusti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, taciau per 20 dienu nuo jo priemimo dienos turi teise paduoti Traku rajono apylinkes teismui pareiškima del sprendimo už akiu peržiurejimo.

UAB „General Financing“ per 30 dienu nuo šio sprendimo priemimo dienos turi teise paduoti apeliacini skunda Vilniaus apygardos teismui per Traku rajono apylinkes teisma.

Teisejas Henrikas Albertas Markavicius