Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. U. (toliau - A. U.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarties A. U. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. rugsėjo 30 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto nutarimu A. U. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124² str. 1 d., paskirta 600 Lt (173 eurų) bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 4 (keturiems) mėnesiams. Jis buvo nubaustas už tai, kad 2013 m. gruodžio 15 d., 17.43 val. vairavo transporto priemonę „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią nedavė kelio transporto priemonei važiuojančiai pagrindiniu keliu, privertė ją staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį, taip pat trukdė aplenkti lenkiančiai transporto priemonei didindamas važiavimo greitį, tuo sukeldamas pavojų eismo ir kitų žmonių saugumui.

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, A. U. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2015 m. birželio 18 d. nutartimi skundą atmetė.

Pabrėžiama ir tai, kad dar 2014 m. birželio 12 d. buvo pareikštas nušalinimas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialistei R. A. ir visam Kelių policijos valdybos skyriui, prašant perduoti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti kitam policijos padaliniui, tačiau tarnybiniame pranešime šis pagrindas buvo nutylėtas. Pirmosios instancijos teisme taip pat buvo keliamas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko A. B. šališkumo klausimas, tačiau Institucijos atstovas į jam pareikštą nušalinimą atsikirto, esą jam niekas negali reikšti nušalinimų, o pirmosios instancijos teismas tokią poziciją palaikė. Tuo tarpu ant nutarimo pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą administracinio teisės pažeidimo byloje yra jau minėto A. B. 2014 m. birželio 16 d. rezoliucija, t. y. abu asmenys, kuriems buvo pareikštas nušalinimas, išsprendė administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo klausimą nors, kaip matyti iš tolesnės administracinio teisės pažeidimo teisenos eigos, jie nusišalino, kadangi tolesnis administracinio teisės pažeidimo tyrimas buvo perduotas kitiems Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos padaliniams. Šios aplinkybės (tiek dėl termino praleidimo, tiek dėl asmenų, kurie priėmė sprendimą pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą šališkumo), A. U. vertinimu, reiškia, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas neteisėtai.

Be to, pabrėžiama ir tai, kad pagal pateiktą vaizdo medžiagą nematyti, jog automobilio, iš kurio buvo daromas vaizdo įrašas, vairuotojui ar keleiviams, jau nekalbant apie kitus eismo dalyvius, būtų kilusi kokia nors grėsmė. Nėra jokių duomenų, kokiu greičiu važiavo automobilis, kuriame buvo įrengtas vaizdo registratorius, tačiau matyti, kad transporto priemonė važiuoja labai greitai. Nematyti jokios būtinybės lenkti kitą automobilį, taip pat nematyti, kad lenkiamos transporto priemonės vairuotojas būtų padidinęs greitį, kadangi jokių duomenų apie vairuojamų automobilių greitį nepateikiama. Juo labiau, automobilis, kuriame buvo įrengtas vaizdo registratorius, neturėjo jokios galimybės lenkti kitą automobilį, kadangi, visų pirma, iš priekio važiavo ir kitų automobilių ir tokie automobilio, kuriame buvo įrengtas vaizdo registratorius, veiksmai, pažeidė KET 141.3-141.5 p. reikalavimus. Pažymima, kad išvažiavimo iš prekybos centro aikštelės sankryžoje su pagrindiniu keliu pagrindiniame kelyje yra įrengta greitėjimo juosta, todėl jokios kliūties automobiliui, kuriame buvo įrengtas vaizdo registratorius, nebuvo. Toje kelio vietoje, ypač tamsoje, lenkti nėra saugu, nes kelias yra pakankamai siauras.

A. U. apeliacinis skundas netenkinamas.

Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

Šiame kontekste pažymėtina, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ATPK 256 str. nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014).

Šių duomenų kontekste analizuojant administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei skundžiamos nutarties turinį, matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės apelianto veiksmų kvalifikavimui buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais A. U. kaltę padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo sprendimą remiantis apeliaciniame skunde pateiktais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens samprotavimais apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes bei, jo vertinimu, padarytus esminius procesinius administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Pagal ATPK 124² str. 1 d. (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu), transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Komentuojamame ATPK straipsnyje įtvirtintas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sutinkamai su 2014 m. birželio 18 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu, A. U. buvo inkriminuotas už tai, kad jis 2013 m. gruodžio 15 d., 17.43 val. vairavo transporto priemonę „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią nedavė kelio transporto priemonei važiuojančiai pagrindiniu keliu, privertė ją staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį, taip pat trukdė aplenkti lenkiančiai transporto priemonei didindamas važiavimo greitį, tuo sukeldamas pavojų eismo ir kitų žmonių saugumui, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 158 p. ir 143 p. reikalavimus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 143 p. (redakcija, galiojusi nuo 2013-01-19) inter alia įtvirtintas draudimas lenkiamos transporto priemonės vairuotojui trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais. Tuo tarpu pagal Kelių eismo taisyklių 158 p. (redakcija, galiojusi nuo 2013-01-19), nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

Nors apeliaciniu skundu nesutinkama su tokia A. U. veiksmų kvalifikacija, nurodant, kad įvykio dieną jis automobilio „Lexus“ nevairavo ir jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jo vairavimo faktą nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra, tačiau aukštesnysis teismas, įvertinęs nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, abejoti tiek Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto 2014-09-30 nutarime, tiek pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytomis išvadomis dėl A. U. kaltės jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padaryme, neturi objektyvaus pagrindo.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklausto E. B. parodymų, 2013 m. gruodžio 15 d. vakare jis važiavo su G. J. automobiliu „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo Kauno pilies link Raudondvario. Tame kelio ruože yra po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi. Važiavo 50 km/h greičiu, kai iš išvažiavimo, esančio prie parduotuvės „Maxima“, prieš jo automobilį, tiesiai į pirmą juostą išvažiavo automobilis „Lexus“. Jam teko staigiai stabdyti, beveik sustoti, ir spausti garsinį signalą. Dėl staigaus stabdymo automobilyje buvę daiktai nukrito. Po garsinio signalo automobilį „Lexus“ vairavęs asmuo pradėjo stabdyti. Jis pradėjo lenkimo manevrą norėdamas aplenkti „Lexus“ automobilį, ir važiuodamas priešpriešinio eismo juosta pamatė, kad automobilį vairuoja vyriškis, apie 30-40 m. amžiaus, veidas kvadratinės formos, plaukai trumpi, tamsūs. Automobilio „Lexus“ vairuotojas paspaudė akseleratorių ir neleido jam aplenkti. Pamatęs priešpriešinio eismo juostoje atvažiuojantį automobilį, jis grįžo į pirmą juostą, o „Lexus“ automobilis nuvažiavo. Jo automobilyje esančiu vaizdo registratoriumi buvo nufilmuotas šis įvykis, vaizdo įraše įvykio data yra netiksli, vaizdo registratorius rodė ankstesnę datą. Vaizdo įrašą išsiuntė į policiją. Policijoje jam buvo pateiktos dvi nuotraukos – vyro ir moters, iš pateiktos vyro nuotraukos atpažino asmenį, vairavusį automobilį „Lexus“, pagal jo veido formą, plaukų ilgį.

Šiai įvykių sekai neprieštarauja ir E. B. paminėtos, kartu su juo automobilyje įvykio metu buvusios liudytojos G. J. išdėstytos nagrinėjamo įvykio aplinkybės. Jos teigimu, tiksliai įvykio datos ji neprisimena, tačiau tamsiu paros metu, ji važiavo su E. B. jo automobiliu Raudondvario plentu link Raudondvario. Staiga nuo parduotuvės „Maxima“ į kelią, į jų važiuojamą juostą, nevažiuodamas greitėjimo juosta, išvažiavo automobilis „Lexus“, šviesios spalvos. E. B. staigiai stabdė automobilį, praktiškai sustojo, kad išvengtų susidūrimo, ir panaudojo garsinį signalą. Dėl staigaus stabdymo, ji turėjo laikytis. Priekyje važiuojantis automobilis „Lexus“ praktiškai sustojo, E. B. irgi stabdė ir pradėjo lenkti automobilį „Lexus“, tačiau šis pradėjo važiuoti, bet jie dar susilygino ir ji pamatė, kad automobilį vairavo vyras, stambaus sudėjimo, plaukai tamsūs, matėsi trumpi kirpčiukai, kuris buvo į juos atsisukęs. Po to, jis pagreitino greitį, o jie grįžo į savo juostą, nes priešpriešinio eismo juosta važiavo automobilis. Apie šį įvykį E. B. pranešė policijai. Jo automobilio vaizdo registratoriumi nufilmuotame vaizde matosi automobilio „Lexus“ valstybinis numeris. Policijos pareigūnė jai parodė vyro ir moters nuotraukas. Iš nuotraukos ji atpažino asmenį, vairavusį automobilį, pagal jo veido bruožus ir plaukus.

Analogiškas analizuojamo įvykio aplinkybes jie paaiškino ir savo 2014 m. kovo 13 d. paaiškinimuose (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 07-14-8504324, b. l. 27, 28)

Netikėti šių asmenų parodymais, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi objektyvaus pagrindo. Viso proceso metu jie buvo nuoseklūs, jų pateiktos analizuojamo įvykio aplinkybės iš esmės atitiko ir vėliau tyrimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes. Duomenų, patvirtinančių, kad E. B. ir G. J. su A. U. sietų konfliktiški, priešiški asmeninio pobūdžio santykiai, byloje nenustatyta. Iki nagrinėjamo įvykio, jie A. U. nepažinojo, todėl atmestinas ir galimas jų suinteresuotumas bylos baigtimi. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina ir tai, kad tiek E. B., tiek G. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išdėstytas analizuojamo įvykio aplinkybes betarpiškai patvirtina ir kita nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esanti medžiaga, sutampa ir su byloje esančiu vaizdo įrašu, nufilmuotu E. B. automobilyje įvykio metu buvusio vaizdo registratoriaus. Jo duomenimis, iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią įvažiuoja automobilis „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris nevažiuodamas greitėjimo juosta iš karto įvažiuoja į pagrindinio kelio eismo juostą, nepraleisdamas pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės, kurios vairuotojas spaudžia garsinį signalą ir stabdo transporto priemonę, važiuodamas paskui automobilį „Lexus“, kurio vairuotojas stabdo, o važiuojančios paskui transporto priemonės vairuotojas bando lenkti automobilį „Lexus“ iš kairės pusės, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, tuomet automobilio „Lexus“ vairuotojas padidina greitį ir nuvažiuoja. Vaizdo įrašas baigiasi 17.43.42 val. (b. l. 27).

Nors vaizdo įraše užfiksuota nagrinėjamo įvykio data ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, tačiau vien tuo pagrindu atmesti minėtame vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes ir nesiremti jomis, sprendžiant apelianto kaltės klausimą jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padaryme, nėra teisinio pagrindo. Tai, jog E. B. automobilyje buvusio vaizdo registratoriuje fiksuota įvykio data neatitinka tikrojo pažeidimo laiko, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir pats E. B., paaiškinęs, kad vaizdo registratoriuje kiekvienas vairuotojas pats gali suvesti savo laiką ir datą tik atsisėdus į automobilį, tačiau įrašyto vaizdo įrašo duomenų, t. y. nei datos, nei laiko, pakeisti negali (b. l. 69-70). Esant šiems duomenims, vis tik sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju tikroji nagrinėjamo įvykio data buvo nustatyta kitų duomenų pagalba – tiesiogiai ir betarpiškai nagrinėjamą įvykį mačiusių E. B. ir G. J. parodymais bei ROIK duomenimis, iš kurių matyti, kad 2013 m. gruodžio 15 d., 20.19 val. buvo gautas anoniminis pranešimas apie administracinį teisės pažeidimą, kuris įvyko 2013 m. gruodžio 15 d., 17.44 val. Kaune, Raudondvario pl., ties prekybos centru „Maxima“. Pranešėjas nurodė savo telefono numerį, o, remiantis E. B. paaiškinimo duomenimis, jo nurodytas telefono numeris sutampa su asmens, pranešusio apie pažeidimą telefono numeriu. Šių duomenų pagrindu abejoti tiek Institucijos, tiek pirmosios instancijos teismo nustatytu pažeidimo padarymo laiku ir data, aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

Šiame kontekste kaip nepagrįsti atmestini ir A. U. apeliacinio skundo argumentai, jog nagrinėjamu atveju aukščiau aptartas vaizdo įrašas negali būti pripažįstamas tinkamu jo kaltės įrodymu, kadangi vaizdo registratorius nėra kalibruotas bei patikrintas metrologinių tarnybų. Šiuo aspektu analizuojant A. U. apeliacinio skundo argumentus matyti, kad šiuos savo teiginius jis grindžia viena Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-614-493/2014. Tačiau, peržvelgus minėtą teismo sprendimą, vis tik atkreiptinas A. U. dėmesys į tai, kad, sprendžiant administracinio teisės pažeidimo bylą šiuo atveju, buvo nustatinėjamas administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens važiavimo per geležinkelio pervažą laikas ir esant jo neatitikimams vaizdo registratoriuje, buvo konstatuota, kad nagrinėjamu atveju vaizdo įrašu iš vaizdo registratoriaus remtis negalima būtent dėl to, jog jis nėra kalibruotas ir jam neatlikta metrologinė patikra. Šiame kontekste akcentuotina, kad matavimo priemonės kalibravimas – tai veiksmų visuma, kuri nurodytomis sąlygomis nustato matavimo priemonės ar matavimo sistemos rodomų dydžių verčių arba verčių, kurias teikia matas ar pamatinė terpė, ryšį su etalonų sukurtomis atitinkamomis vertėmis. Tuo tarpu matavimo priemonės metrologinė patikra – tai matavimo priemonės tipo patvirtinimo procedūra, kuri apima tyrimą bei ženklinimą ir (arba) patikros sertifikato išdavimą ir kuria konstatuojama bei patvirtinama, kad matavimo priemonė atitinka teisės aktų reikalavimus. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad vaizdo registratoriaus kalibravimas bei jo metrologinė patikra, nustatinėjant esmines teisės pažeidimo bylos aplinkybes, turi reikšmės tik tuomet, kai jo duomenimis bandoma nustatyti tikrąjį analizuojamo įvykio laiką ir datą, automobilio važiavimo greitį (jei toks fiksuojamas) ir pan.. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, sprendžiant tik paties analizuojamo įvykio faktinių aplinkybių atitikimą byloje nustatytiems duomenims, nei vaizdo registratoriaus kalibravimas, nei jo metrologinė patikra, priešingai nei tai pateikia apeliantas, esminės reikšmės neturi. Be to, kaip jau minėta, apelianto kaltę neabejotinai patvirtina aptartų liudytojų parodymai, tuo tarpu vaizdo įrašas, tik patvirtina pliudytojų parodymų objektyvumą ir patikimumą.

Vertinant aukščiau aptartų E. B. ir G. J. parodymų patikimumą ir objektyvumą, atkreiptinas dėmesys ir į A. U. argumentus, jog byloje vis tik nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog analizuojamo įvykio metu automobilį „Lexus“ vairavo jis, juo labiau, kai jo mama A. U. patvirtino, jog tą dieną automobilį vairavo ji. Analizuojant šią apelianto versiją, vis tik pažymėtina, kad tiek E. B., tiek G. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, jog automobilį vairavo vyras. E. B. teigimu, tai buvo apie 30-40 m. amžiaus vyriškis, kvadratinės formos veidu, trumpais tamsiais plaukais. G. J., mačiusi automobilio „Lexus“ vairuotoją iš arčiau, jį apibūdino kaip stambaus sudėjimo, tamsių plaukų, trumpais kirpčiukais, pažymėdama, jog jis į juos buvo atsisukęs. Bylą nagrinėjant Institucijoje, jiems atpažinimui buvo pateiktos A. U. bei jo mamos A. U. fotonuotraukos, iš kurių jie pažino A. U., kaip asmenį, įvykio metu vairavusį automobilį „Lexus“. Tiesa, atpažinimo metu G. J. paaiškino, kad vyras nuotraukoje (A. U.) jai atrodo šiek tiek jaunesnis nei „Lexus“ automobilio vairuotojas (b. l. 80). Tačiau, ši aplinkybė jokiu būdu nesumenkina minėtos liudytojos parodymų dėl automobilį „Lexus“ vairavusio asmens tapatybės. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. U. nuotrauka, kuri buvo pateikta atpažinimui, buvo atspausdinta iš policijos duomenų sistemos, todėl akivaizdu, kad joje užfiksuotas apelianto atvaizdas gali skirtis nuo dabartinės A. U. išvaizdos, tačiau, remdamiesi bendrais, liudytojų užfiksuotais automobilio vairuotojo bruožais, jie jį atpažino kaip A. U., todėl abejonių dėl jo vairavimo fakto įvykio metu, aukštesniajam teismui vis tik nekyla. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina ir tai, kad, nors A. U. mama A. U. savo 2014 m. kovo 7 d. paaiškinime (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 07-14-8504324, b. l. 13) nurodė, jog įvykio metu automobilį „Lexus“ vairavo ji, tačiau tiek E. B., tiek G. J. patvirtino, jog automobilio „Lexus“ vairuotojas buvo vyras, o A. U. nenurodžius jokio kito vyriškos lyties atstovo, įvykio dieną galėjusio vairuoti jam priklausančią transporto priemonę, jokių objektyvių duomenų, paneigiančių A. U. vairavimo faktą nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta. Aptartų duomenų visumoje abejonių pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepaisant to, jog nuotraukų pateikimas liudytojams E. B. ir G. J. neatitiko BPK numatytos atpažinimo procedūros atlikimo reikalavimų, ką pastebėjo ir apeliantas, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pažeidimo padarymo metu automobilį vairavo A. U., aukštesniajam teismui nekyla.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, abejoti A. U. kalte jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padaryme, nėra objektyvaus pagrindo. Aukščiau aptartais duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. U., vairuodamas transporto priemonę, įvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, nedavė kelio transporto priemonei važiuojančiai pagrindiniu keliu, vietoje įvažiavimo į jam skirtą greitėjimo juostą, jis iš karto įsuko į pirmąją eismo juostą, kuria tuo metu ir važiavo E. B. vairuojamas automobilis, privertė E. B. staigiai stabdyti bei panaudoti garsinį signalą (ką patvirtina tiek liudytojais apklaustų asmenų parodymai, tiek vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės), tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 158 p. reikalavimus. Vėliau, E. B. bandant aplenkti A. U. vairuojamą automobilį „Lexus“, šis aiškiai padidino važiavimo greitį, tokiu būdu trukdydamas E. B. atlikti transporto priemonės lenkimo manevrą, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 143 p. reikalavimus. Nors A. U. apeliaciniu skundu teigia, kad byloje nebuvo nustatytas abiejų transporto priemonių greitis, todėl negalima teigti, jog jis padidino savo važiavimo greitį, tokiu būdu neleisdamas E. B. atlikti lenkimo manevro, tačiau aukštesnysis teismas tokius apelianto argumentus vertina kritiškai. Remiantis aukščiau aptartame vaizdo įraše užfiksuotomis aplinkybėmis, aiškiai matyti, jog E. B. pradėjus lenkti A. U. vairuojamą transporto priemonę, jo automobilis dingsta iš filmavimo zonos, tačiau priešpriešais E. B. vairuojamą automobilį važiuojančiam automobiliui prisiartinus prie pastarojo, automobilis „Lexus“ vėl tampa matomas, E. B. grįžta į savo eismo juostą ir važiuoja paskui A. U.. Šios aplinkybės leidžia teismui neabejotinai spręsti, kad „Lexus“ automobilis lenkimo manevro metu (kurį A. U. aiškiai matė), padidino savo važiavimo greitį, tokiu būdu kliudydamas E. B. atlikti lenkimo menevrą. Šias aplinkybes betarpiškai patvirtino ir E. B., neabejotinai pajutęs automobilio „Lexus“ važiavimo greičio pokyčius, kadangi tuo metu jis atlikinėjo automobilio „Lexus“ lenkimo mamevrą, žinojo savo automobilio važiavimo greitį.

Šiame kontekste apelianto argumentai dėl galimų E. B. Kelių eismo taisyklių pažeidimų nenagrinėtini. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas A. U. administracinės atsakomybės klausimas, kurio objektyviam išsprendimui šiuo konkrečiu atveju E. B. veiksmų įvertinimas esminės reikšmės neturi. Tačiau negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad garsinis signalas buvo naudojamas be pagrindo, ir tai lėmė, jog pažeidėjas stabdė, kadangi akivaizdu, jog pažeidėjui sudarius avarinę situaciją, garsinio signalo panaudojimas buvo būtinas, siekiant išvengti avarinės situacijos tęsinio ir į tai atkreipti šią situaciją sukėlusio vairuotojo dėmesį, ir jokiu būdu nebuvo pagrindu automobilį staigiai stabdyti. Be to, pažymėtina ir tai, kad kaip matyti iš kelio ženklinimo schemos (b. l. 61), ištisinė kelio ženklinimo juosta iš esmės baigiasi kartu su greitėjimo juosta, iš kurios pažeidėjo automobilis jau buvo išvažiavęs, o vėliau staigiai stabdė, todėl pagrindo teigti, jog liudytojas jo kelyje atsiradusią kliūtį neturėjo teisės lenkti, nėra.

Analizuojant apeliacinio skundo argumentus matyti, kad A. U. kelia ir ATPK 35 str. įtvirtinto administracinės nuobaudos skyrimo termino pažeidimo klausimą, nurodydamas, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas nagrinėjamu atveju buvo pratęstas pažeidus įstatymo reikalavimus. Sutinkamai su ATPK 35 str. 1 d., administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 41³, 85, 185², 193², 207¹⁰, 207¹², 209, 209¹, 209², 209³, 209⁴, 209⁵, 209⁶, 210, 214¹¹ straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje inter alia įtvirtinta, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

Remiantis nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis, pagal deklaruotą gyvenamąją vietą 2014 m. kovo 21 d. A. U. buvo išsiųstas registruotas šaukimas atvykti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrių, tačiau jis 2014 m. balandžio 29 d. grįžo, nes nebuvo atsiimtas. Pakartotinis šaukimas buvo išsiųstas į A. U. darbovietę, tačiau tuo metu jis turėjo nedarbingumą, todėl į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrių jis ir vėl neatvyko. Pateikus naująjį šaukimą, 2014 m. birželio 11 d. A. U. atvyko į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrių, tačiau pareiškė nepasitikėjimą visu minėtu skyriumi ir prašė jo administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti kitam padaliniui. Esant šiems duomenims, jiems akivaizdžiai atitinkant ATPK 35 str. 3 d. įtvirtintas aplinkybes, 2014 m. birželio 13 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistė R. A. priėmė nutarimą dėl administracinio nuobaudos skyrimo termino pratęsimo, pratęsdama šį terminą 1 (vieneriems) metams nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, t. y. nuo 2013 m. gruodžio 15 d. (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 07-14-8504324, b. l. 46). Taigi, remiantis šiais duomenimis, terminas administracinės nuobaudos skyrimui buvo pratęstas nepažeidus ATPK 35 str. nuostatose įtvirtintų terminų. Tuo tarpu skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nurodyta aptariamo nutarimo data – 2014 m. birželio 15 d., neatitinkanti nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje užfiksuotų aplinkybių, laikytina rašymo apsirikimu, neturinčiu jokios esminės reikšmės skundžiamo apylinkės teismo procesinio sprendimo teisėtumui. Šiame kontekste atkreiptinas ir apelianto dėmesys į tai, jog jo nurodyta administracinės nuobaudos paskyrimo termino pratęsimo data – 2014 m. birželio 16 d. taip pat neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Sutinkamai su aptariamu nutarimu, 2014 m. birželio 16 d. jis buvo tik patvirtintas A. B. rezoliucija, tačiau nutarimo priėmimo data, matoma po nutarimo pavadinimo – 2014 m. birželio 13 d., nepriklausomai nuo nutarimo patvirtinimo dienos, vis tik laikytina tikrąja administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo data.

Šiame kontekste kaip nepagrįsti vertintini ir apelianto argumentai dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko A. B. šališkumo. Sutinkamai su A. U. 2014 m. birželio 12 d. A. B. pateiktu nušalinimu, apeliantas su minėtu asmeniu dirbo nuo 2009 metų iki 2012 metų, kas, jo teigimu, rodo, jog jo administracinio teisės pažeidimo byla negali būti išnagrinėta nešališkai. 2015 m. balandžio 21 d. teismo posėdžio metu A. U. atstovas advokatas V. S. papildomai pareikalavo teismo išspręsti šio asmens nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo klausimą, tačiau apylinkės teismas nutarė advokato prašymo dėl nušalinimo netenkini (b. l. 66-67). Tokiam teismo sprendimui pritaria ir aukštesnysis teismas. Vien tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį su Institucijos atstovu, teismo posėdžio metu išreiškusiu Institucijos (ne savo asmeninę) poziciją dėl A. U. inkriminuojamo teisės pažeidimo, praeityje siejo darbiniai santykiai, nelaikytina pakankamu pagrindu tokio asmens nušalinimui nuo proceso. Analogiška išvada daroma ir dėl specialistės R. A. šališkumo, juolab, kad nei vienas iš paminėtų pareigūnų, galutinio sprendimo byloje nepriėmė. Juo labiau, įvertinus ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs A. U. administracinio teisės pažeidimo bylą, priėmė sprendimą, kuriuo iš esmės pritarė Institucijos nutarime išdėstytoms aplinkybėms. Šių aplinkybių kontekste abejoti priimto procesinio sprendimo šališkumu aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. U. veika teisingai kvalifikuota kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 124² str. 1 d., pažeidėjo kaltė įrodyta tinkamai ištirtais ir pirmosios instancijos teismo įvertintais bylos duomenimis, todėl naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį remiantis A. U. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. U. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.