Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

sekretoriaujant D. B., dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui R. S., jo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui G. L., administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovams R. N., L. V., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. S. administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. S. jam nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties 1,7905 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), įeinančiame į kompleksinę saugomą teritoriją Žuvinto biosferos rezervatą ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 4 d., tiksliau nenustatytu laiku, savavališkai, neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto ir išduoto leidimo statyti tokį naują statinį, pastatė 10,77 m pločio ir 16,62 m ilgio, 179 kv. m. užstatyto ploto, 5,15 m. aukščio neypatingą ūkinės paskirties pastatą su priblokuota 15.23 kv. m. stogine ir 12,77 kv. m. išbetonuota aikštele, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus bei 3 straipsnio 5 dalies ir 27 straipsnio 22 dalies draudimus.

Šiais veiksmais R. S. įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 351 straipsnio 7 dalyje.

2. Traukiamas atsakomybėn R. S. kaltu teisme neprisipažino, pareiškė, kad ginčo byloje objektas (statinys) yra nepagrįstai klasifikuotas kaip neypatingas ūkinės paskirties pastatas, jo vertinimu, tai yra dvi sublokuotos stoginės (inžineriniai statiniai), viena gyvuliams, kita pašarams, jų statybai jo užsakymu uždara akcinės bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) parengė supaprastintą statinio projektą, kurį jis suderino su saugomos teritorijos Žuvinto biosferos rezervato vadovu. Kad tokiam statiniui pasistatyti jam reikia užsakyti parengti ir suderinti įprastinį pilną, o ne supaprastintą, projektą bei gauti leidimą naujam statiniui statyti, jis nežinojęs, jam apie tai nepasakė nei projektavimo įmonėje, nei savivaldybės architektūros skyriuje, kur jo pavedimu suprastintą projektą vertinimui pateikė projektuotojas (bent jis taip buvo informuotas projektuotojo), nei Žuvinto rezervato administracijoje, o kitur jis planuojamos, o po to ir vykdytos statybos metu ir nesiteiravęs. Statybos darbus jis vykdęs ūkio (savo šeimos) jėgomis pagal aukščiau minėtą suprastintą projektą 2017 metais, tiksliau negalintis nurodyti, - teigiantis, kad po tyrimą atlikusios institucijos patikrinimo 2017 m. gruodžio mėnesį daugiau statybos darbų nebevykdė. Jis institucijos privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo dar nė kiek neįvykdė - laukia pastarojo teismo sprendimo, statybos pripažinimo neteisėta atveju ketinantis imtis veiksmų statybai legalizuoti. Kadangi statybos metu nežinojęs, jog elgiasi (stato ginčo statinį) neteisėtai, todėl savęs kaltu nelaikantis ir neturėtų būti baudžiamas, bylą jam prašantis nutraukti.

3. Administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos atstovai teismui paaiškino, kad pagal gretimo (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų skundą 2017 m. gruodžio 18 d. atliko statybos traukiamo atsakomybėn asmens R. S. žemės sklype teisėtumo patikrinimą, nustatė faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-3645 ir 2017 m. gruodžio 22 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-20-171222-00114 nurodytas aplinkybes, iš kurių konstatavo, jog statomas ginčo statinys klasifikuotinas pagal parametrus (užstatytą didesnį nei 80 kv. m. plotą, bendrą funkcinę paskirtį ir kt.) kaip neypatingas ūkio paskirties pastatas, kuriam bet kurioje jo statybos vietovėje yra būtini statybą leidžiantys dokumentai (suderintas pilnas projektas ir leidimas statyti), kurių statytojas neturėjo, be to, statyba vykdyta tokioje saugomoje teritorijoje (Natura 2000), kurioje statybą leidžiantys dokumentai būtini norint statyti ne sodyboje net ir paprasčiausios kategorijos ir žemiausios pagal klasifikaciją nesudėtingą I kategorijos statinį. Institucija 2017 m. gruodžio 29 d. surašė privalomuosius nurodymus nevykdyti jokių statybos darbų ir pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (15.2)-2D-18123, tačiau statybos darbai buvo tęsiami, tai įrodo 2018 m. liepos 4 d. institucijos atlikto privalomojo nurodymo savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. PNSSA-20-180704-00115 ir šio patikrinimo metu padarytos fotonuotraukos bei jų sulyginimas su padarytomis pirmojo 2017 m. gruodžio 18 d. patikrinimo metu (konstatuojant savavališką statybą). Todėl ginčo statinio statytojui R. S. už kaltą savavališką statybą institucija prašo paskirti administracinę nuobaudą.

4. Liudytojas T. Ž. patvirtino, kad traukiamo atsakomybėn asmens R. S. užsakymu pagal tarpusavyje suderintus sprendinius parengė supaprastintą statinio projektą dviejų sublokuotų stoginių gyvuliams statiniui, užsakovo pavedimu su supaprastintu projektu supažindino savivaldybės tuometinį vyriausiąjį architektą A. L., kuris atsakė, jog tokiam statiniui savivaldybės suderinimo ir jo tarnybos parengiamo leidimo statyti naują statinį nereikia – pakanka suderinimo su saugomos teritorijos, kur planuojama statyba, administracija, tačiau tai atliko jau pats užsakovas. Kada buvo vykdomi statybos darbai ir ar pagal supaprastinto projekto sprendinius, jam nėra žinoma.

5. Iš esmės tas pačias ginčo statinio projektavimo ir konsultacijų dėl statybą leidžiančių dokumentų jo statybai reikalingumo aplinkybes teismui patvirtino ir liudytojas A. S., traukiamo atsakomybėn asmens tėvas ir individualios žemės ūkio veiklos bendravykdytojas, papildomai patvirtindamas, jog statybos darbus vykdė sūnus R. S., tai darė 2017 m. rudenį, baigė maždaug gruodį. Jis asmeniškai taip pat teiravosi pas savivaldybės vyr. architektą dėl galimybės pasistatyti ūkio paskirties statinį (stoginę), kuriam nereikėtų rengti projekto ir gauti leidimo statybai, vyr. architekto buvo paaiškinta, jog tam galioja užstatomo ploto apribojimas iki 80 km. m., taip pat ribojimas aukštingumui bei būtinumas suderinti su saugomos teritorijos administracija.

6. Liudytojas A. L. patvirtino, jog 2017 m. dirbo Marijampolės sav. administracijoje vyr. architektu, kad projektuotojas T. Ž. jį supažindino su parengtu supaprastintu dviejų sublokuotų gyvulių stoginių statinio projektu, jis klasifikavo šį statinį kaip du sublokuotus antros kategorijos nesudėtingus inžinerinius statinius stogines ir pareiškė savo nuomonę, jog tokiam statiniui statyti pilnas projektas, jo derinimas ir leidimas statybai nėra reikalingi. Tačiau jis nežino, ar ginčo statinys buvo statomas būtent pagal suprastinto projekto sprendinius, taip pat negalinis prisiminti, ar konsultuodamas jis žinojo, jog statyba numatoma tiek Žuvinto rezervato, tiek saugomos teritorijos „Natura 2000“ teritorijoje. Ar šiose teritorijose visiems, taigi ir nesudėtingiems, statiniams būtina rengti ir derinti įprastą projektą bei gauti leidimą statyti, jam nebuvo žinoma – jis nebuvo su tokia situacija susidūręs.

7. Liudytojas S. Š. patvirtino, jog dirbdamas nusižengimo tyrimą atlikusioje institucijoje, pagal iš vadovų gautą užduotį 2017 m. gruodžio 15-22 d. d. tikrino ginčo statinio statybos teisėtumą, statybą leidžiančių dokumentų (toliau – SLD) registre „Infostatyba“ nebuvo duomenų, jog šiai statybai būtų parengti, suderinti ir išduoti tokie dokumentai. Apie suplanuotą patikrinimą išsiuntė pranešimą žemės savininkui R. S., tačiau šis patikrinime statybos vietoje nedalyvavo. Pagal nustatytus vietoje pradėto statyti statinio parametrus (plotį, ilgį, aukštį, didesnį nei 6 m. atstumą tarp laikančiųjų konstrukcijų (šiuo atveju tai maždaug 11 m.), vieningą funkcinę paskirtį) jis nustatė, nes tai buvo akivaizdu, jog statomas neypatingos kategorijos statinys, kuriam SLD pagal Statybos įstatymą yra būtini, ir tai vienas statinys, o ne sujungti keli, nes jis turi tik bendras ir vieninteles laikančiąsias konstrukcijas. Du sujungti (sublokuoti) statiniai gali būti klasifikuojami tuomet, kai vieną pašalinus (nugriovus, išardžius), antrasis gali saugiai stovėti ir būti naudojamas pagal savarankišką funkcinę paskirtį, jo tikrintu atveju tai neįmanoma – pašalinus bent vieną laikančiąją konstrukciją, visas statinys sugriūtų. Jo pagal patikrinimo rezultatus surašytų dokumentų (faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto, savavališkos statybos akto, privalomųjų reikalavimų sustabdyti statybos darbus ir pašalinti savavališkos statybos padarinius) nei statytojas, nei jo pavedimu kt. asmenys neskundė, tačiau ir nevykdė, - 2018 m. liepos 4 d. jam atlikus kontrolinį patikrinimą, buvo nustatyta, jog statybos darbai buvo tęsiami toliau. Pradžioje statytoju save pristatė A. S., tačiau vėliau teisme paaiškėjo, jog tikrovėje statytojas buvo traukiamas atsakomybėn R. S., todėl buvo pakartotinai parengti tie patys dokumentai skirti jau jam. Apie jo atliekamą patikrinimą ir jo rezultatus buvo žinoma tiek A. S., tiek R. S.. SLD konkrečiu atveju buvo būtini ir dar dėl vienos aplinkybės – žemės sklypas įeina į Žuvinto biosferos ir saugomos teritorijos „Natura 2000“ teritoriją, kurioje bet kokio naujo statinio statybai ne sodyboje yra būtinas gauti leidimas. Po atlikto patikrinimo jis institucijoje tiek traukiamam atsakomybėn asmeniui, tiek jo tėvui išsamiai paaiškino kaip jie pagal teisės aktų, pirmiausiai Statybos įstatymo, reikalavimus turėtų elgtis toliau, kad įteisinti statybą, tačiau deja jie to nepadarė iki šiol.

8. Liudytojas A. P. paaiškino, jog yra biudžetinės įstaigos „Žuvinto biosferos rezervato direkcijos“ direktorius, R. S. žemės sklypas, kuriame yra ginčo statinys, yra rezervato teritorijoje, o savo ruožtu visą rezervato teritoriją apima europinio mąsto saugoma teritorija „Natura 2000“, kurioje naujo bet kokios kategorijos (klasifikacijos) naujam statiniui pastatyti ne sodyboje yra būtinas leidimas. Jis suderino į bylą pateiktą supaprastintą statinio projektą, kadangi jo sprendiniai saugomos teritorijos paskirčiai ir aplinkosaugos uždaviniams neprieštaravo, tačiau jo suderinimas buvo atliktas tik aplinkosauginiu požiūriu, jis bet kokiu atveju buvo ir būtinas, tačiau tai dar nėra SLD, jų įstaiga paprastai derina pirmieji, jis tikrai nepareiškė nei statytojui, nei jokiam kitam asmeniui, kad SLD konkrečiam ginčo statiniui nėra reikalingas, - pas jį šito niekas ir nesikonsultavo.

9. Dėl bylos duomenų vertinimo. Nors traukiamas atsakomybėn R. S. pats pripažino ūkio būdu pastatęs (nors dar nėra visiškai užbaigęs) ginčo statinį, t. y. esantis jo statytoju, tačiau pareiškė, kad, pirma, nesutinkantis, su šio statinio klasifikavimu neypatingu, nes jo supratimu tai nesudėtingas inžinerinis dviejų sublokuotų stoginių statinys, kuriam statyti nesaugomose teritorijose SLD nereikalingi, antra, kad nežinojęs, jog pagal teritorijos, kurioje vykdė statybą, ypatumus aplinkosaugos aspektu, net ir tokio sudėtingumo statiniui yra būtini rengti ir gauti SLD, tai yra, nesantis dėl inkriminuoto teisės pažeidimo kaltas, nes jį įvykdęs ne tyčia, tačiau dėl neatsargumo (patikėjęs supaprastinto statinio projektuotojo, taip pat liudytojų A. S. jam suteikta žodine informacija). Tačiau teismas su tokiu kaltės, kaip administracinės atsakomybės sąlygos, vertinimu nesutinka, kadangi teisės aktų, įskaitant Europos Sąjungos imperatyvaus pobūdžio teisės aktus, ir (ar) turinio nežinojimas, nesupratimas ar klaidingas supratimas nuo atsakomybės už tokiais aktais nustatytų draudimų ar įpareigojimų neįvykdymą neatleidžia. Kiekvienas naujos statybos subjektas dar prieš imdamasis statybos darbų pagal viešojo statybos teisinių santykių teisinio reguliavimo principus turi prievolę įsitikinti, jog toks veiksmas bus visiškai teisėtas, be to, statytojas negali atsakomybę dėl šios prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo perkelti savo įgaliotiniui. Traukiamo atsakomybėn asmens pareikšti ir kita bylos medžiaga nepaneigti veiksmai teismo pripažįstami aiškiai nepakankamais jo suplanuotos, o po to ir vykdytos naujo statinio statybos legalumui susižinoti, ėmęsis tik tokios apimties veiksmų R. S. prisiėmė visą riziką dėl to, kad gauta neoficiali informacija bus neišsami ar net neatitinkanti tikrovės, suvokė ir numatė to pasekmes (kad statyba paaiškės esanti visiškai ar iš dalies nelegali), ir nors tokių pasekmių tiesiogiai nesiekė, tačiau sąmoningai leido joms kilti (atsirasti), t. y. veikė netiesiogine tyčia ir yra kaltas dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo įvykdymo. Aptariamu kaltės aspektu yra itin reikšmingos ir aplinkybės, kad dar 2017 m. gruodžio 22 d. išimtinę kompetenciją šiuo klausimu turinti nusižengimo tyrimą atlikusi institucija valstybės vardu savavališkos statybos aktu Nr. SSA-20-171222-00114 save statytoju pristačiusiam A. S. oficialiai pareiškė, jog SLD ginčo statiniui būtini, o kadangi jis jų neturi, statyba pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 punkto sampratą yra savavališka, privalo būti nutraukti visi statybos darbai ir pašalinti neteisėtos statybos padariniai (statyba legalizuota teisės aktų nustatyta tvarka kai tai galima, arba statinys nugriautas). Teisės aktų nustatyta tvarka šių institucijos sprendimų su imperatyvaus pobūdžio reikalavimais per nustatytą terminą ir nustatyta tvarka neapskundęs, t. y. jiems tapus neginčytinai vykdytinais, ne tik kad to nepadarė, bet netgi toliau tęsė statybos darbus (baigė ręsti stogo medines konstrukcijas, uždengė jį danga, apkalė lentomis sienas, pritaisė vyrius pagrindinėms durims) (b. l. 5, 41-44, 46-52, prijungtos administracinio nusižengimo bylos Nr. A14.-290-564/2018 lapai Nr. 5-7,122), kas suponuoja minėtais bylos duomenimis teismo grindžiamą išvadą, jog visi šie statybos darbai savavališkai buvo tęsiami jau su tiesiogine tyčia. Maža to, traukiamo atsakomybėn asmens tėvas A. S. pagal bylos duomenis apie statybos kvalifikavimą institucijoje savavališka sužinojo dar anksčiau – 2017 m. gruodžio 15 d., ką įrodo jo patys surašytas paaiškinimas institucijai, įregistruotas 2017 m. gruodžio 15 d., Nr. 1D-16276 (prijungtos administracinio nusižengimo bylos Nr. A14.-290-564/2018 lapas Nr. 8), o kadangi A. S. veikė kaip traukiamo atsakomybėn asmens šeimos narys ir individualios žemės ūkio veiklos bendravykdytojas, yra pakankamas pagrindas išvadai, jog tuo pačiu metu apie statybos kvalifikavimą savavališka, kitus institucijos oficialius sprendimus ir privalomuosius nurodymus dėl darbų sustabdymo ir statybos padarinių pašalinimo sužinojo ir traukiamas atsakomybėn asmuo R. S.. Kita vertus, teismas nagrinėjamu atveju visiškai sutinka su administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos faktiškai pastatyto ginčo statinio klasifikavimu neypatingu kitos (ūkio) paskirties pastatu, o ne inžineriniu statiniu (sublokuotomis stoginėmis), kokiam buvo parengtas supaprastintas projektas, - faktiškai ginčo pastatas yra pastatytas kitaip, jis turi tik vienas bendras laikančiąsias atramines konstrukcijas, tarpas tarp kurių yra beveik dukart didesnis nei 6 metrai, vieną ištisą stogą, užsandarintas (apkaltas lentų konstruktyvu) tris iš keturių sienas bei pradėtas įrengti aklinas duris ketvirtojoje sienoje, pastatas akivaizdžiai yra vienas (vieningas) ir savo funkcine paskirtimi. Visuma šių ginčo statinio požymių sudaro visiškai pakankamą faktinį pagrindą jo klasifikavimui būtent neypatingu ūkinės paskirties pastatu tiek Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 punkto, tiek 2016 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 (nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojanti aktuali redakcija) 7.19, 13, 19 punktų, antrojo skirsnio 2-osios lentelės 2 ir 5 punktų visumos pagrindu. Taigi, padarytų išvadų pagrindu, teismas aptartą dalį traukiamo atsakomybėn asmens pareiškimų ir paaiškinimų atmeta kaip neatitinkančią tikrovės, faktinių bylos aplinkybių.

10. Dėl veikos kvalifikacijos. Kadangi byloje, kaip teismo jau spręsta aukščiau, leistinomis procesinėmis priemonėmis, teismo pripažįstamomis įrodymais, yra patikimai įrodyta, jog R. S. kaltai, neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka parengto ir suderinto statinio statybos projekto ir išduoto leidimo statyti naują tokį statinį, tai yra, savavališkai (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 46 punktas), pastatė neypatingą kitos (ūkio) paskirties pastatą, be to, tai kaltai padarė jam žinomai kompleksinėje saugomoje teritorijoje (sutampančioje Žuvinto biosferos rezervato ir „Natura 2000“, kurioje bet kokiam pagal klasifikaciją (pradedant I kategorijos nesudėtingu) naujam statiniam statyti ne sodyboje yra būtinas leidimas (2016 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai, statybos užbaigimas, statybos sustabdymas, savavališkos statybos padarinių šalinimas, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3-iojo priedo 1.1 punktas), jo veika byloje, teismo vertinimu, teisingai yra kvalifikuota būtent pagal ANK 351 straipsnio 7 dalį.

11. Dėl nuobaudos ir (ar) poveikio priemonės individualizavimo. R. S. atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių teismas pagal bylos duomenis nenustatė. Nuspręsdamas dėl administracinės nuobaudos individualizavimo teismas atsižvelgia taip pat ir į tai, jog pagal savavališkos statybos objekto pobūdį, itin paprastą konstruktyvą, baigtumo laipsnį, menką sudėtingumą, statybos vietą (nuosavame žemės sklype, kaimo vietovėje, buferinėje saugomos teritorijos zonoje), statybos legalizavimo ar jos padarinių pašalinimo galimybes, galimus tam kaštus ir kt., teisės pažeidimas didžiąja dalimi įvykdytas netiesiogine tyčia, todėl teisės pažeidimo pavojingumo laipsnis pripažįstamas ženkliai mažesniu nei rūšinės sudėties lygmuo. Taip pat atsižvelgiama ir į traukiamo atsakomybėn R. S. turtinę padėtį - asmuo kartu su tėvu verčiasi individualia žemės ūkio veikla, nuosavybės teise valdo eilę žemės ūkio paskirties žemės sklypų, iš esmės yra verslininkas, dėl ko teismo sprendžiama, kad traukiamas atsakomybėn asmuo nėra sunkios turtinės padėties, kuri būtų papildomu pagrindu jam mažinti administracinės nuobaudos (baudos) dydį. Įvertindamas visas šias aplinkybes, teismas sprendžia R. S. paskirti mažesnio nei įstatymo sankcijos vidurkis (2200 Eur) dydžio administracinę nuobaudą baudą – 1700 eurų. R. S. atžvilgiu taikyti išimtines ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas teismas faktinio pagrindo neįžvelgia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 7 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, 637 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

R. S., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu įvykdžius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – vieno tūkstančio septynių šimtų eurų (1700 Eur) baudą.

Nutarimo vykdymo kontrolę pavesti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui.

Išaiškinti pažeidėjui, kad baudą jis privalantis sumokėti per 40 dienų nuo šio nutarimo priėmimo (paskelbimo) dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos paskirtis – bauda administracinio nusižengimo byloje ROIK : 19096507314, įmokos kodas – 1001.

Šis nutarimas per 20 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.