- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-11-09
- Bylos Nr.
- A6.-2169-1155/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01777-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. B.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas, baustas administracine tvarka, kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B., nuo 2019 m. balandžio 16 d. iki 2021 m. liepos 29 d. būdamas UAB „A“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini); toliau – ir bendrovė) vadovu, nuo 2020 m. sausio 30 d. žinodamas, kad bendrovė yra nemoki, iki 2021 m. gegužės 6 d. (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo dienos) nevykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte įtvirtintos pareigos inicijuoti bendrovės nemokumo procesą, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo ir pažeidė kreditorės VMI teises.
Šiais savo veiksmais A. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu A. B. nurodė, kad bendrovės veikla buvo susijusi su tauriaisiais metalais, buvo orientuota į Baltarusijos ir Rusijos rinkas. Dėl karantino veikla sustojo, tiekė prekes į Rusiją, tačiau negavo už jas apmokėjimo, ėmėsi teisinių veiksmų, tačiau kol kas tai nedavė rezultatų. Tokiu būdu susidarė įsiskolinimas VMI. Žinojo apie teisės aktuose įtvirtintą pareigą bendrovės direktoriui tam tikrais atvejais kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau į teismą nesikreipė, nes tikėjosi atnaujinti bendrovės veiklą.
Šalies argumentai
VMI pareiškime prašė buvusiam UAB „A“ vadovui A. B. iškelti administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už laiku neinicijuotą UAB „A“ bankroto bylą ir paskirti jam baudą, atitinkančią ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkį.
VMI pareiškime nurodė, kad A. B. UAB „A“ vadovu nuo 2010 m. kovo 10 d. iki 2019 m. vasario 22 d., taip pat nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki bankroto bylos iškėlimo. Bendrovė nemoki, jos turimi įsipareigojimai viršija turimo turto vertę. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2019 m. gruodžio 1 d. pagal pateiktas deklaracijas, bendrovei laiku nesumokėjus pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) ir gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM). VMI mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus taikė nuo 2020 m. sausio 30 d., tačiau nesėkmingai. VMI duomenimis, 2021 m. liepos 26 d. UAB „A“ įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 17 733,51 Eur. A. B. nuo 2019 m. gruodžio mėnesio turėjo būti žinoma apie bendrovės nemokumą (antstoliai yra užvedę 5 vykdomąsias bylas, bendrovė nekilnojamojo turto neturi, turimai transporto priemonei uždėtas areštas, už 2018 metus pateiktame balanse turto nurodyta už 189 296 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 141 442 Eur, o už 2019 m. – atitinkamai 81 013 Eur ir 75 155 Eur), todėl jis turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Neįvykdęs šios pareigos, pažeidė VMI, kaip bendrovės kreditorės, interesus bei padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (b. l. 2–5).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 28 d. nutartimi iškėlė buvusiam UAB „A“ vadovui A. B. administracinio nusižengimo bylą dėl nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo už tai, kad jis, būdamas UAB „A“ vadovu, nepateikė pareiškimo teismui dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, tuo pažeisdamas VMI teises (b. l. 45–46).
Iš UAB „A“ 2021 m. liepos 26 d. mokestinių prievolių (suėjęs mokėjimo terminas) balanso matyti, kad bendrovės GPM mokestinė nepriemoka yra 17,25 Eur, priskaičiuota 1,61 Eur pelno mokesčio delspinigių, PVM mokestinė nepriemoka – 17 591,93 Eur, priskaičiuota 122,72 Eur PVM delspinigių, iš viso 17 733,51 Eur (b. l. 6).
Iš VMI išrašo apie UAB „A“ atstovus matyti, kad A. B., be kita ko, nuo 2019 m. balandžio 15 d. yra bendrovės vadovas (b. l. 7–9).
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2‑2216‑430/2021 (įsiteisėjo 2021 m. liepos 21 d.), atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, įvertinus teismui pateiktus argumentus ir duomenis iš registrų ir kitų duomenų sistemų, padaryta išvada, kad UAB „A“ yra nemoki, dėl to jai iškelta bankroto byla (b. l. 36–39).
Žemesnės instancijos teismas
Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad UAB „A“ vadovas nuo 2019 m. balandžio 16 d. iki 2021 m. liepos 29 d. buvo A. B., taip pat bendrovė finansinių ataskaitų rinkinio už 2020 metus nėra teikusi.
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. To paties įstatymo 6 straipsnyje numatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
Kaip jau buvo minėta, pagal Juridinių asmenų registro duomenis A. B. buvo bendrovės direktoriumi, be kita ko, nuo 2019 m. balandžio 16 d. iki 2021 m. liepos 29 d. Bendrovė neteikė registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinio už 2020 metus, tačiau iš kitų duomenų matyti, kad bendrovė nekilnojamojo turto neturi; turi dvi transporto priemones, tačiau joms nustatyti apribojimai; darbuotojų nėra (nustatyta nutartyje iškelti bendrovei bankroto bylą); duomenų apie kitą bendrovės turimą turtą ar pinigines lėšas nėra; bendrovės įsiskolinimai valstybės, Sodros biudžetams, UAB „B“, O. S. pagal antstolių sistemos duomenis sudaro bendrą 25 052,46 Eur sumą; VMI 2021 m. liepos 26 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas vien valstybės biudžetui sudarė 17 733,51 Eur sumą; VMI mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus taikė nuo 2020 m. sausio 30 d., tačiau nesėkmingai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas vertina, kad A. B. ne vėliau kaip 2020 m. sausio 30 d., kai VMI priėmė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką ir jam tikrai tapo žinoma bendrovės finansinė padėtis, kilo pareiga imtis veiksmų siekiant atkurti bendrovės mokumą arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. A. B. negalėjo nežinoti apie bendrovės ekonominę būklę ir jos gyvybingumo perspektyvas. Per įstatyme nustatytą terminą bendrovės vadovas A. B. bendrovės nemokumo proceso neinicijavo, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, o bankroto procedūrą 2021 m. gegužės 6 d. inicijavo VMI. Minėta, kad bendrovės vadovas nuo 2019 m. balandžio 16 d. iki 2021 m. liepos 29 d. buvo A. B., didžioji dalis bendrovės įsiskolinimų susidarė jo vadovavimo laikotarpiu, tačiau A. B. ignoravo bendrovės nemokumą bei nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas daro išvadą, kad UAB „A“ vadovas A. B. nesilaikė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti bendrovės nemokumo procesą. Teismo posėdžio metu A. B. nurodytos aplinkybės nepateisina analizuojamos pareigos nevykdymo.
Veikos kvalifikavimo motyvai
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Taigi, teisinė atsakomybė už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalyje, o tai reiškia, kad A. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia), į A. B. asmenybę (Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis teistas; Administracinių nusižengimų registro duomenimis administracine tvarka už analogiškus nusižengimus nebaustas, tačiau baustas už kitų administracinių nusižengimų padarymą; b. l. 58–60, 61–62). Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta A. B. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių.
Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta A. B. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą minimalią 1 400 Eur dydžio baudą. Skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą, nei sankcijoje nustatyta minimali, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, 637–638, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Pripažinti A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti A. B., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „1001“, unikalų mokėjimo kodą – „A6.-2170-1155/2021“. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.