- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-09-14
- Bylos Nr.
- A6.-2170-1155/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01782-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- B. Š.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis, traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. Š., nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. iki 2021 m. liepos 20 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini); toliau – ir bendrovė) (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. spalio 30 d. žinodamas, kad bendrovė yra nemoki, iki 2021 m. gegužės 14 d. (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo dienos) nevykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte įtvirtintos pareigos inicijuoti bendrovės nemokumo procesą, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo ir pažeidė kreditorės VMI teises.
Šiais savo veiksmais B. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu B. Š. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, prašė skirti kuo mažesnę baudą. Administracinio nusižengimo padarymą siejo su karantinu, VMI atliktu mokestiniu tyrimu, bendrovės finansinės padėties nežinojimu. Teigė norintis padengti susidariusius įsiskolinimus, dirbantis (duomenys neskelbtini), bendradarbiaujantis su paskirtu bendrovės bankroto administratoriumi.
Šalies argumentai
VMI pareiškime prašė buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) B. Š. iškelti administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už laiku neinicijuotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą ir paskirti jam baudą, atitinkančią ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkį.
VMI pareiškime nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo buvo B. Š., kuris taip pat yra ir bendrovės (duomenys neskelbtini). Bendrovė nemoki, jos turimi įsipareigojimai viršija turimo turto vertę. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2019 m. gegužės 25 d. pagal pateiktas deklaracijas, bendrovei laiku nesumokėjus pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) ir gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM). VMI 2021 m. liepos 26 d. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 176 207,26 Eur. VMI mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus taikė nuo 2019 m. spalio 30 d., tačiau nesėkmingai, iš viso pavyko išieškoti tik 22 519,44 Eur sumą. B. Š. ne vėliau kaip 2019 m. spalio 30 d., t. y. kai VMI priėmė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką ir B. Š. tikrai tapo žinoma bendrovės finansinė padėtis, kilo pareiga imtis veiksmų siekiant atkurti bendrovės mokumą arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl B. Š. neveikimo buvo pažeisti kreditorės VMI interesai, nes iki bankroto bylos VMI iniciatyva iškėlimo bendrovei, skola biudžetui išaugo 10 kartų. Aplinkybė, kad bendrovė nemoki, B. Š. turėjo būti žinoma ir dėl to, kad bendrovė nėra teikusi finansinės atskaitomybės, bendrovė nekilnojamojo turto neturi, bendrovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių, Sodros duomenimis, bendrovėje nedirba nė vienas darbuotojas, skola Sodrai sudaro 4 440,67 Eur, antstoliai yra užvedę vieną vykdomąją bylą VMI naudai. Taigi, B. Š., neįvykdęs pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, pažeidė VMI, kaip bendrovės kreditorės, interesus, bei padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (b. l. 2–6).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 30 d. nutartimi iškėlė buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) B. Š. administracinio nusižengimo bylą dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, tuo pažeisdamas kreditorės VMI teises (b. l. 25–27).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. liepos 26 d. mokestinių prievolių balanso matyti, kad bendrovės GPM mokestinė nepriemoka yra 2 627,42 Eur, priskaičiuota 95,16 Eur GPM delspinigių, PVM mokestinė nepriemoka – 173 137,03 Eur, priskaičiuota 347,65 Eur PVM delspinigių, mokestinė nepriemoka iš viso – 176 207,26 Eur (b. l. 7–8).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugpjūčio 5 d. mokestinių prievolių balanso matyti, kad bendrovės GPM mokestinė nepriemoka yra 350,12 Eur, priskaičiuota 7,04 Eur GPM delspinigių, PVM mokestinė nepriemoka – 16 660,07 Eur, priskaičiuota 197,81 Eur PVM delspinigių, mokestinė nepriemoka iš viso – 17 215,04 Eur (b. l. 9–10).
Iš VĮ Registrų centro internetinio puslapio nuotraukos matyti, kad bendrovė neteikė registro tvarkytojui metinės finansinės atskaitomybės dokumentų (b. l. 11).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įplaukų ataskaitos laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. iki 2020 m. vasario 5 d. matyti, kad į biudžeto surenkamąją sąskaitą buvo pervesta iš viso 38 810,04 Eur (b. l. 12).
Iš VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro 2021 m. gegužės 13 d. išrašo matyti, kad bendrovės vardu nebėra įregistruotų jokių transporto priemonių, paskutinė transporto priemonė išregistruota 2020 m. rugsėjo 2 d. (b. l. 14–15).
Iš VMI duomenų bazės išrašo matyti, kad bendrovės (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. gegužės 5 d. iki 2021 m. liepos 20 d. buvo B. Š. (b. l. 16).
Iš Sodros 2021 m. liepos 22 d. informacijos prie draudėjo viešus duomenis, t. y. apie bendrovę, matyti, kad jos skola Sodros biudžetui yra 4 440,67 Eur (b. l. 17–18).
Žemesnės instancijos teismas
Iš antstolių informacinės sistemos 2021 m. balandžio 23 d. išrašo matyti, kad bendrovės atžvilgiu yra vykdomos penkios vykdomosios bylos: 172 738,06 Eur VMI naudai, 6 000 Eur Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos naudai, 3 515,08 Eur Sodros naudai, 1 379,01 Eur Sodros naudai, 103,77 Eur AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai (b. l. 19–20).
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2‑2259‑430/2021 (įsiteisėjo 2021 m. liepos 15 d.), atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, įvertinus teismui pateiktus argumentus ir duomenis iš registrų ir kitų duomenų sistemų, padaryta išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiai dienai negali laiku vykdyti savo turtinių prievolių, t. y. yra nemoki, turi praterminuotus įsipareigojimus kreditoriams (VMI, Sodros biudžetui ir AB „(duomenys neskelbtini)“), kurie viršija jos turtą, dėl to jai keltina bankroto byla (b. l. 31–34).
Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. iki 2021 m. liepos 20 d. buvo B. Š., taip pat B. Š. nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. yra bendrovės (duomenys neskelbtini), bendrovė finansinių atskaitomybių nėra teikusi (b. l. 35–38).
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. To paties įstatymo 6 straipsnyje numatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
Kaip matyti iš prieš tai aptarto JANĮ įtvirtinto teisinio reglamentavimo, įstatymas juridinio asmens vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos juridiniam asmeniu iškėlimo sieja su juridinio asmens nemokumu, kuris apibrėžtas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai reiškia, kad pakanka bent vienos iš paminėtų sąlygų, kad būtų galima pripažinti juridinį asmenį nemokiu.
Kaip jau buvo minėta, B. Š. buvo bendrovės (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. gegužės 5 d. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Bendrovė neteikė registro tvarkytojui metinių finansinių ataskaitų, tačiau iš kitų duomenų matyti, kad bendrovė nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi; darbuotojų nėra; duomenų apie kitą bendrovės turimą turtą ar pinigines lėšas nėra; bendrovės įsiskolinimai valstybės, Sodros biudžetams, Aplinkos apsaugos agentūrai ir AB „(duomenys neskelbtini)“ pagal antstolių sistemos duomenis sudaro bendrą 183 735,92 Eur sumą; VMI 2021 m. liepos 26 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas vien valstybės biudžetui sudarė 176 207,26 Eur; VMI mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus taikė nuo 2019 m. spalio 30 d., tačiau nesėkmingai, iš viso pavyko išieškoti tik 22 519,44 Eur sumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas vertina, kad B. Š. ne vėliau kaip 2019 m. spalio 30 d., kai VMI priėmė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką ir jam tikrai tapo žinoma bendrovės finansinė padėtis, kilo pareiga imtis veiksmų siekiant atkurti bendrovės mokumą arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. B. Š. negalėjo nežinoti apie bendrovės ekonominę būklę ir jos gyvybingumo perspektyvas. Per įstatyme nustatytą terminą bendrovės (duomenys neskelbtini) B. Š. bendrovės nemokumo proceso neinicijavo, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, o bankroto procedūrą 2021 m. gegužės 14 d. inicijavo VMI. Minėta, kad bendrovės (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo B. Š., didžioji dalis bendrovės įsiskolinimų susidarė jo vadovavimo laikotarpiu, tačiau B. Š. ignoravo bendrovės nemokumą bei nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo.
Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas daro išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) B. Š. nesilaikė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti bendrovės nemokumo procesą. Teismo posėdžio metu B. Š. nurodytos aplinkybės nepateisina analizuojamos pareigos nevykdymo.
Veikos kvalifikavimo motyvai
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Taigi, teisinė atsakomybė už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalyje, o tai reiškia, kad B. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia), į B. Š. asmenybę (Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis teistas; Administracinių nusižengimų registro duomenimis administracine tvarka už analogiškus nusižengimus nebaustas, tačiau baustas už kitų administracinių nusižengimų padarymą; dirbantis). Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta B. Š. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių.
Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta B. Š. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą minimalią 1 400 Eur dydžio baudą. Skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą, nei sankcijoje nustatyta minimali, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, 636–637, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Pripažinti B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti B. Š., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „1001“, unikalų mokėjimo kodą – „A6.-2170-1155/2021“. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.