Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo ieškovo I. R. atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-58-182/2015 pagal ieškovo I. R. ieškinį atsakovei Sodininkų bendrijai (toliau – SB) (duomenys neskelbtini) dėl 2014 m. rugsėjo 6 d. SB „Migla“ visuotinio narių susirinkimo nutarimų „Dėl naujų narių priėmimo“, „Dėl pakartotinio sodininkų bendrijos pirmininko rinkimo“, „Dėl bendrijos vidaus tvarkos taisyklių“ pripažinimo negaliojančiais ir jų panaikinimo nuo priėmimo momento bei dėl 2014 m. spalio 14 d. SB (duomenys neskelbtini) visuotinio narių susirinkimo nutarimų „Dėl naujų narių priėmimo“, „Dėl pakartotinio sodininkų bendrijos pirmininko rinkimo“, „Dėl bendrijos vidaus tvarkos taisyklių“ pripažinimo negaliojančiais ir jų panaikinimo nuo priėmimo momento,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti t.y. sumokėti 82,00 Eur dydžio žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliantas neskundžia nutarties dalies, kuria nustatytas terminas pateikti apeliacinio skundo papildomą egzempliorių, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios nutarties dalies nepasisako.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK5 str.). Civilinio proceso kodeksas numato dispozityvumo principą, kuris numato, kad proceso šalys laisvai disponuoja procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Viena iš tokių teisių – teisė į pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusio procesinio sprendimo apskundimą įstatymo nustatyta tvarka. Apeliacijos teise, kaip ir kitomis procesinėmis teisėmis, dalyvaujantis byloje asmuo turi naudotis, laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų. Apeliacinis skundas turi atitikti reikalavimus, keliamus apeliacinio skundo turiniui, tai yra jame, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesiniams dokumentams, turi būti nurodyta skundžiamas sprendimas ir teismas, priėmęs tą sprendimą; konkreti skundžiama sprendimo dalis – kai skundžiamas ne visas sprendimas; ginčijama suma, kai ginčas yra turtinis; kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (CPK 314 str.), - kai prašoma priimti naujus įrodymus; apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas); apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka – kai jis to pageidauja; pridedamos prie skundo rašytinės medžiagos sąrašas (CPK 306 str. 1 d.). apeliacinio skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Be to, kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti duomenys apie tai, kad už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas) (CPK 306 str. 3 d.). Jeigu apeliantas netinkamai įgyvendina apeliacijos teisę, teismas turi nustatyti terminą apeliacinio (atskirojo) skundo trūkumams pašalinti (jeigu trūkumai gali būti pašalinti), o jų nepašalinus, apeliacinį (atskirąjį) skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 316 str. 2 d.).

Apeliantas nurodo, kad už apeliacinį skundą turi būti mokamas toks žyminio mokesčio dydis, koks buvo mokamas pateikiant ieškinį dėl 2014 m. spalio 14 d. SB (duomenys neskelbtini) visuotinio narių susirinkimo nutarimų, nes teismas nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 6 d. susirinkimo sprendimas yra negaliojantis, jų panaikinti negalima, nes nebuvo ir negalėjo būti priimti dėl kvorumo nebuvimo jokie sprendimai. Apelianto teigimu, nevertinant teismo motyvų ginčo objektu lieka 2014 m. spalio 14 d. dienos sprendimai. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus laiko nepagrįstais. LR CPK 80 str. 4 d. nustatyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantas pateikė ieškinį dėl Sodų bendrijos 2014 m. rugsėjo 6 d. visų visuotinio narių susirinkimo nutarimų „Dėl naujų narių priėmimo“, „Dėl pakartotinio sodininkų bendrijos pirmininko rinkimo“, „Dėl bendrijos vidaus tvarkos taisyklių“ pripažinimo negaliojančiais ir jų panaikinimo. Už ieškinį sumokėjo žyminį mokestį ( I tomas b. l. 12) (civilinės bylos Nr.2-58-182/2015). Ieškovas taip pat pateikė ieškinį dėl sodų bendrijos 2014 m. spalio 14 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimų „Dėl naujų narių priėmimo“, „Dėl pakartotinio sodininkų bendrijos pirmininko rinkimo“, „Dėl bendrijos vidaus tvarkos taisyklių“ pripažinimo negaliojančiais ir jų panaikinimo. Už šį ieškinį sumokėjo nustatyto dydžio žyminį mokestį ( II tomas b. l. 1 prisegtas kvitas) (civilinės bylos Nr.2-76-970/2015). 2015 m. sausio 5 d. nutartimi civilinės bylos Nr.2-58-182/2015 ir Nr.2-76-970/2015 sujungtos į vieną, paliekant bylos Nr.2-58-182/2015. Teismas 2015 m. birželio 2 d. sprendimu bylą išnagrinėjo pagal du ieškovo reikalavimus, t. y. dėl 2014 m. rugsėjo 6 d. SB (duomenys neskelbtini) visuotinio narių susirinkimo nutarimų „Dėl naujų narių priėmimo“, „Dėl pakartotinio sodininkų bendrijos pirmininko rinkimo“, „Dėl bendrijos vidaus tvarkos taisyklių“ pripažinimo negaliojančiais ir jų panaikinimo nuo priėmimo momento bei dėl 2014 m. spalio 14 d. SB (duomenys neskelbtini) visuotinio narių susirinkimo nutarimų „Dėl naujų narių priėmimo“, „Dėl pakartotinio sodininkų bendrijos pirmininko rinkimo“, „Dėl bendrijos vidaus tvarkos taisyklių“ pripažinimo negaliojančiais ir jų panaikinimo nuo priėmimo momento. Teismas ieškinį atmetė. Tai, kad teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, jog 2014 m. rugsėjo 6 d. SB (duomenys neskelbtini) narių susirinkimas pagrįstai SB (duomenys neskelbtini) pripažintas neįvykusiu, todėl nėra įstatyminio pagrindo SB „Migla“ 2014 m. rugsėjo 6 d. sodininkų susirinkime priimtų sprendimų pripažinti negaliojančiais ir juos panaikinti nuo jų priėmimo momento, negalima laikyti jog liko tik vienas ginčo objektas – 2014 m. spalio 14 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimai. Iš apelianto pateikto apeliacinio skundo dėl 2015 m. birželio 2 d. sprendimo matyti, kad apeliantas pasisako tiek dėl sodininkų bendrijos 2014 m. rugsėjo 6 d., tiek dėl 2014 m. spalio 14 d. SB (duomenys neskelbtini) visuotinio narių susirinkimų nutarimų. Apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2015 m. birželio 2 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti Sodininkų bendrijos 2014 m. rugsėjo 6 d. ir 2014 m. spalio 14 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimus „Dėl naujų narių priėmimo“, „Dėl pakartotinio sodininkų bendrijos primininko rinkimo“, „Dėl bendrijos vidaus tvarkos taisyklių“ negaliojančiais ir juos panaikinti nuo priėmimo momento. Taigi ieškovas skundžia teismo sprendimą visa apimtimi ir reiškia tokius reikalavimus kaip ir pateiktuose ieškiniuose. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą pirmos instancijos teismas teisingai nustatė ir pagrįstai nurodė, kad pagal CPK 80 str. 1 d. 5 p. už du neturtinio pobūdžio reikalavimus (dėl 2014 m. rugsėjo 6 d. ir dėl 2014 m. spalio 14 d. SB (duomenys neskelbtini) visuotinio narių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir jų panaikinimo nuo priėmimo momento) turi būti mokamas 82,00 Eur žyminis mokestis.

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Apelianto atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti nutarties nėra įstatymo pagrindo, atskirasis skundas atmestinas, o Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus ieškovo I. R. atskirąjį skundą, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteisiamos 5,53 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovo I. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5,53 Eur (penkis eurus 53 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.